+ All Categories
Home > Documents > 3 26 47 62 122 131 144

3 26 47 62 122 131 144

Date post: 04-Feb-2022
Category:
Upload: others
View: 1 times
Download: 0 times
Share this document with a friend
228
sarCevi didie mo ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris 3 konstantine korkelia adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi 26 pavlo puSkari ufleba samarTlian sasamarTloze, arakanonierad mopovebuli mtkicebulebebis gamoyeneba da Tavis damnaSaved cnoba adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi 47 samuel isaSarovi myife demokratiebi 62 oTar gamyreliZe saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiis erTi gadawyvetilebis gamo 122 Temur tuRuSi sakonstitucio sasamarTlos bolodroindeli praqtika adamianis Tavisuflebis uflebasTan dakavSirebiT 131 daviT sulaqveliZe sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb – komentari sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaze 144
Transcript
Page 1: 3 26 47 62 122 131 144

sarCevi

didie mo

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da

dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris 3konstantine korkelia

adamianis uflebaTa evropuli standartebis

gamoyenebis praqtika saqarTveloSi 26pavlo puSkari

ufleba samarTlian sasamarTloze, arakanonierad

mopovebuli mtkicebulebebis gamoyeneba da

Tavis damnaSaved cnoba adamianis uflebaTa

evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi 47samuel isaSarovi

myife demokratiebi 62oTar gamyreliZe

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos

meore kolegiis erTi gadawyvetilebis gamo 122Temur tuRuSi

sakonstitucio sasamarTlos bolodroindeli

praqtika adamianis Tavisuflebis

uflebasTan dakavSirebiT 131daviT sulaqveliZe

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb –

komentari sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaze 144

Page 2: 3 26 47 62 122 131 144

qeTevan eremaZe

mosazrebebi sakonstitucio sasamarTlos

gadawyvetilebis Sesaxeb –

pasuxi d. sulaqveliZis komentarze 158irakli kotetiSvili

saproceso SeTanxmeba – SedarebiTi mimoxilva 173giorgi melaZe

Lautsi v Italy(luci italiis winaaRmdeg) 191qerolain evansi

`islamuri Tavsaburavi~ adamianis uflebaTa

evropul sasamarTloSi 201

Page 3: 3 26 47 62 122 131 144

3

didie mo1

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

didie mo*

safrangeTis saxelmwifo sabWos wevri,

andoris sakonstitucio sasamarTlos mosamarTle

da yofili prezidenti, sakonstitucio samarTlis

saerTaSoriso asociaciis prezidenti.

sakonstitucio (an sakonstitucio kontrolis uflebamosilebiT aRWurvil) sa-samarTloTa raodenobis zrdasTan erTad, sasamarTloTa dialogisa da/an erTi sasamarTlos mier sxva qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyenebis sakiTxebi sul ufro met aqtualurobas iZens. sxva qveynebis sasamarTlo precedentebis gamoye-nebis mowinaaRmdegeebsa da piriqiT, sasamarTloTa intensiuri TanamSromlobis momxreebs didi manZili aSorebT. winamdebare statiis2 mizania, sruliad gansxvave-bul wyaroebze3 dayrdnobiT, warmoadginos arsebuli midgomebi da realoba4.

1 didie mo, saxelmwifo sabWos wevri (safrangeTi), andoris sakonstitucio sasamarTlos yofili mosamarTle, sakonstitucio samarTlis saerTaSoriso asociaciis prezidenti, safrangeTis sakonstitucio samarTlis aso-ciaciis sapatio prezidenti, safrangeTis sakonstitucio samarTlis Jurnalis erT-erTi redaqtori.2 winamdebare statia warmoadgens 2009 wlis 22-24 ianvars, keip TaunSi (samxreT afrika), samxreT afrikis sakonstitucio sasamarTlosa da evropis sabWos veneciis komisiis (ix. winamdebare Jurnali #80, gv. 883) mier organizebul sakonstitucio marTlmsajulebis msoflio konferenciis plenarul sxdomaze warmodgenili moxsenebis Sevsebul da gadamuSavebul variants.3 ix. bibliografia.4 am SemTxvevaSi amocana ar mdgomareobs istoriis dawvrilebiT aRweraSi. miT ufro, rom es SeuZlebelia sasamarTloebis raodenobidan da gansxvavebuli situaciebidan gamomdinare.

Page 4: 3 26 47 62 122 131 144

4

didie mo

winaswari SeniSvnebi

1. sakonstitucio sasamarTloebis mokle istoria

zogadad, Tuki yvela samarTlebrivma sistemam, sakuTari istoriisa da kultu-ris Sesabamisad, Seqmna sasamarTloebi, romlebsac, erTi mxriv, hqondaT kompetencia samoqalaqo da meore mxriv, sisxlis samarTlisa da administraciul dargebSi, sa-konstitucio kontrolis uflebamosilebis mqone (anu mocemul samarTlis sistemaSi konstituciis uzenaesobis dacvis funqciiT aRWurvil) sasamarTloTa arsebobas, SedarebiT xanmokle istoria aqvs, yovel SemTxvevaSi, samarTlis istoriis Tval-sazrisiT.

miuxedavad imisa, rom tradiciul evropul samarTalSi (rogorc gaerTianebul samefoSi 1610 wlis bonhemis saqme5, ise kontinentze suverenuli, kerZod, safr-angeTSi 1789 wlamde `parlamentebad” wodebuli sasamarTloebisaTvis) arsebobda samarTlebriv normaTa an sasamarTlo gadawyvetilebaTa ierarqiulad maRla mdgom an bunebiTi samarTlis normebTan Sesabamisobis Sefasebis SesaZlebloba, termini `sakonstitucio sasamarTlo” (romelic miiCneva `sakonstitucio kontrolis ufle-bamosilebiT aRWurvili sasamarTlos” sinonimad) saTaves iRebs amerikis SeerTe-buli Statebis 1787 wlis konstituciis miRebisa da 1803 wels6 saqmeze “Marbury v. Madison” gamotanili gadawyvetilebis gamotanis droidan. mTel sakonstitucio samarTalSi yvelaze cnobili, aRniSnuli gadawyvetileba Seicavs sasamarTlos Tavm-jdomaris marSaliis kalmiT daweril frazas, romelic nebismieri sakonstitucio sasamarTlos Senobis fasads daamSvenebda: `udavoa, rom isini, vinc qmnian daweril konstituciebs, maT aRiqvamen rogorc eris fundamenturi da uzenaesi samarTlis saTaved da Sedegad, nebismieri aseTi mmarTveloba unda aRiarebdes princips, rom sakanonmdeblo aqti, romelic ewinaaRmdegeba konstitucias, gauqmebulia”. am droi-dan aSS-is uzenaesi sasamarTlo sakonstitucio sasamarTloTa winamorbedad miiCne-va da, am mxriv, is pirvelobis sayovelTao aRiarebiT sargeblobs, rac mas mudmivad yuradRebis centrSi aqcevs7.

marTalia, me-19 saukuneSi evropasa da laTinur amerikaSi dawerili konstitu-ciebi viTardeboda, magram aRniSnuli konstituciebidan yvela maTgani ar Seicavda

5 miuxedavad im faqtisa, rom aRniSnuli gadawyvetilebis gavlena da ser edvard koukis komentarebi mniS-vnelovan davis sagans warmoadgenda, gadawyvetilebis arseboba mowmobs saerTo samarTlis sistemaSi parla-mentis mier miRebuli aqtebis gakontrolebis SesaZleblobas. ramdenad ucnauradac ar unda JRerdes, Seda-rebisTvis, sainteresoa indoeTis uzenaesi sasamarTlos mier 1967 wels gamotanil gadawyvetilebaze (Golak Nath v. Sate of Punjab) miTiTeba, romelSic sasamarTlom daadgina, rom « parlamentis uflebamosileba, Seitanos cvlilebebi konstituciaSi, nebas ar rTavs mas, Secvalos konstituciaSi asaxuli romelime ZiriTadi ufleba», AIR, 1967 S.C. 1643 (1967) 2 SCJ (486).6 Marbury v. Madison, 1803 wlis 24 Tebervali, 5 US (S.Ct) 137 (1803).7 Tavis gadawyvetilebaSi Law Society of Upper Canada v. Skapinker, kanadis uzenaesi sasamarTlo pirdapir miTiTebas akeTebs saqmeze: Marbury v. Madison, (1984) 1, RCS, 357.

Page 5: 3 26 47 62 122 131 144

5

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

debulebebs sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb. aTwleulebis ganmavlobaSi, unda aRiniSnos norvegiis uzenaesi sasamarTlos 1866 wlis 1 noembris gadawyvetileba, romelic norvegiuli samarTlis “Marbury v. Madison”-is saqmed iTvleba8. 1867 wels avstro-ungreTSi Seqmnili imperiis tribunalis mkafiod gansazRvrul funqcias 1867 wlis 21 dekembris ZiriTadi kanoniT gansazRvruli, imperiis sabWoSi Sema-vali samefoebisa da miwebis (lendebis) moqalaqeTa zogadi uflebebis dacva war-moadgenda. 1912 wels rumineTis sakasacio sasamarTlom gamoiyena Marbury v. Madison-is saqmeSi mocemuli msjeloba, daTanxmda ra, emsjela procesis gadawyvetisTvis aucilebeli kanonebis konstitucurobis Taobaze9.

me-20 saukunis ganmavlobaSi unda ganvasxvaoT ori periodi: pirveli periodi moicavs gasuli saukunis pirvel naxevars. hans kelzenis Sromebisa da 1920 wels, avstriis konstituciis miRebis Semdgom, evropaSi (Cexoslovakia, avstria, lix-tenStaini...) mkvidrdeba avtonomiuri sakonstitucio sasamarTlos avstriul-kel-zenuri modeli. marTalia, aRniSnuli modelis efeqtianoba demokratiasa da ada-mianis uflebaTa dacvasTan mimarTebaSi meore msoflio omis Semdeg damarcxebis aRiarebiT iRebs saTaves, magram idea, rom konstitucia miCneul iqnes ara mxolod politikur, aramed iuridiulad mavalebel normadac, sul ufro naklebad xdeboda kamaTis sagani.

meore periodi saTaves iRebs 1945 wlidan da samarTlianad SeiZleba iqnes miC-neuli sakonstitucio sasamarTloTa gavrcelebis periodad. msoflios nebismier nawilSi amomrCevelTa damoukideblobaze, xelisuflebis StoTa Soris balanssa da samarTlebrivi saxelmwifos pativiscemaze damyarebuli demokratiuli konstitu-ciis Seqmna gulisxmobs sakonstitucio sasamarTlos Seqmnas. germaniaSi (1949 wels), italiaSi (1947 wels), indoeTSi (1949 wels) – uzenaesi sasamarTlos saxiT, safr-angeTSi (1958), portugaliaSi (1976 wels), espaneTSi (1978 wels), centraluri da aRmosavleT evropis saxelmwifoTa umravlesobaSi (estoneTis gamoklebiT, sadac sakonstitucio kontrols saxelmwifo sasamarTlo axorcielebs) 1990-ian wlebSi, kanadaSi (1982 wels), botsvanaSi (1965 wels), braziliaSi (1988 wels), ruseTSi (1993 wels), samxreT afrikaSi (1994 wels), CileSi (1980 wels, Semdgomi cvlilebebiT), bosnia-hercogovinaSi (1995 wels), andorasa (1993 wels) da namibiaSi (1998 wels) adgili hqonda an sakonstitucio sasamarTlos Seqmnas an arsebuli (rogorc wesi uzenaesi) sasamarTloebis kompetenciis gafarToebas ZiriTad konstituciur ufle-bebTan mimarTebaSi.

marTalia, aRniSnulis miuxedavad, xsenebul sasamarTloebs yvelgan msgavsi sta-tusi, kompetencia, saxelwodeba Tu srulad garantirebuli damoukidebloba ar

8 Eirik Hoølmøyvik, “Why did the Norwegian Constitution of 1814 Become a Part of Positive Law in the Nineteenth Century?”, blogit.hel-sinki.fi/Holmoyvik-paper-Tartu.doc; Katim M. Bruzelius, “Judicial Review within a Unified Country”, www.venice.coe.int/WCCJ/Papers/.9 rumineTis sakasacio sasamarTlo, 1912 wlis 16 marti, #261; ix. Gérard Conac, “Une antériorité Roumaine: le contrôle juridictionnel de la constitutionnalité des lois », Mélangers Slobodan Milacic, Démocratie et liberté : tension, dialogue, confrontation, Bruylant, Belgique, 2007.

Page 6: 3 26 47 62 122 131 144

6

didie mo

aqvT, sakonstitucio sasamarTloTa regionuli da enobrivi jgufebis Seqmna sakmari-sia zemoxsenebuli ganviTarebis dasadastureblad10. aRniSnulidan gamomdinareobs winamdebare statiis mTavar TemasTan dakavSirebuli ZiriTadi Sedegi: yvelaze ax-algazrda sasamarTloebs axasiaTebT yvelaze Zvel sasamarTloebTan urTierTobis damyarebisa da maTTan dialogisken swrafvis tendencia. aRniSnuli erTsa da imave dros exeba TviT sasamarTlo instituts (mis mowyobas, kompetenciebs, samarTalwar-moebis wesebs...) da aseve, saWiroebisamebr, misi praqtikis gacnobasac.

2. sakonstitucio kontrolis uflebamosilebis mqone sasamarTloTa gansxvavebuli tipebi

mosazreba, romlis Tanaxmad, sakonstitucio kontrolis uflebamosilebiT aRWur-vili sasamarTloebi ar Seesabameba mxolod erT models, ukve klasikurad aris miCneuli. amerikuli modeli uzenaesi sasamarTlos modelad miiCneva. aSS-is uzenae-si sasamarTlo mdebareobs sasamarTlo instanciaTa ierarqiis umaRles safexurze da sakonstitucio kontrolis funqcias axorcielebs mxolod maSin, rodesac misadmi daqvemdebarebuli dava, rogoric ar unda iyos procedura, Seicavs konstituciis an politikuri da sasamarTlo organoebis mier konstituciiT dadgeniliAnormebisa da principebis gamoyenebis Sefasebas. aRniSnuli modeli mutatis mutandis arsebobs indoeTSi, iaponiaSi, israelSi, avstraliaSi, kanadaSi, irlandiaSi, norvegiasa da SvedeTSi. aRniSnul sasamarTloTa reglamentebi SesaZloa iTvaliswinebdes specia-lur samarTalwarmoebis wesebs, rodesac dava exeba konstituciur sakiTxebs, magram zogad funqciebTan mimarTebaSi maT meoradi xasiaTi aqvT.

evropuli modeli, romelic avstriul-kelzenuri tradiciidan iRebs saTaves, xasiaTdeba saerTo sasamarTloebis sistemis miRma moqmedi sasamarTlos arsebo-biT, romelsac gaaCnia samarTlebrivi normebis an sasamarTlo gadawyvetilebebis konstituciasTan Sesabamisobis Sefasebis specialuri uflebamosileba11.

yvela aRniSnul SemTxvevaSi, sakonstitucio sasamarTloebTan erTad, arsebobs specializebuli sasamarTloebic, romlebic SesaZloa daiyos principiT: `samoqala-qo sasamarTlo/sisxlis samarTlis saqmeTa sasamarTlo” an kidev ufro daxvewili gadanawilebis principiT: samoqalaqo, sisxlis samarTlis saqmeTa, administraciuli, finansuri an socialuri sasamarTloebi12.

10 igulisxmeba msoflio konferenciaze warmodgenili gaerTianebebi (aziis, frankofonuli, Tanamegobrobis, axalgazrda demokratiebis, evropis, iberiul-amerikuli qveynebis, portugaliurenovani da arabuli samyaros sasamarTloTa jgufebi).11 ix. Cemi aw gardacvlili megobrisa da kolegis naSromi, Louis Favoreu “Les Cours constitutionnelles, PUF, safrangeTi, 1986.12 evrokavSiris qveynebTan mimarTebaSi ix. metad sasargeblo naSromi “Les Juridictions des États membres de l’Union eu-ropéenne”, romelic gamoqveynebulia marTlmsajulebis evropuli sasamarTlos oficialur gamocemaTa ofisis mier, 2008 weli.

Page 7: 3 26 47 62 122 131 144

7

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

statistikis TvalsazrisiT, specializebuli sakonstitucio sasamarTlos modeli ufro farTod aris garcelebuli, kerZod, Tu arasruli siis saxiT CamovTvliT, aRniSnuli modeli arsebobs CileSi, braziliaSi, samxreT afrikaSi, marokoSi, ger-maniaSi, italiaSi, espaneTSi, portugaliaSi, belgiaSi, safrangeTSi13, beninSi, ko-reaSi, ruseTSi, rumineTSi, bulgareTSi, senegalSi, andoraSi, bosnia-hercogovinaSi da ufro zogadad, im qveynebSi, sadac romaul-germanuli samarTlis tradicia bune-brivad an arapirdapir arsebobs. am SemTxvevaSic sxvadasxva qveyanaSi procedura da kompetenciebi SesaZloa Zalze gansxvavebuli iyos, magram, saboloo jamSi, funqcia erTi da igivea: samarTlebrivi normis an misi saerTo sasamarTloebis mier gamoye-nebis konstituciasTan Sesabamisobis Sefaseba.

mesame modeli, romelic naklebad aris gavrcelebuli, exeba qveynebs, romleb-sac ar aqvT srulad dawerili konstitucia14. am TvalsazrisiT, rasakvirvelia, pirvel adgils gaerTianebuli samefo ikavebs. am SemTxvevaSi ar arsebobs arc konstituciurobis kontrolis uflebamosilebiT aRWurvili uzenaesi sasamarT-lo, arc a fortiori sakonstitucio sasamarTlo, miuxedavad imisa, rom gaerTiane-bul samefoSi 2005 wels miRebulma sakonstitucio reformis aqtma da uzenaesi sasamarTlos Seqmnam garkveulwilad Secvala arsebuli mdgomareoba15. aRniSnul models mikuTvnebul qveynebSi, romelTa raodenoba sagrZnoblad Semcirda, ki-Txva ismeba imis Sesaxeb, SeuZliaT Tu ara erovnul doneze umaRlesi instanciis kompetentur sasamarTloebs, maTi saxelwodebis miuxedavad, umaRles Rirebule-bebTan Seusabamobis gamo, gaauqmon parlamentis mier miRebuli an saerTo sa-marTliT dadgenili norma, iqneba es istoriuli xasiaTis Tu deklaraciebidan da klasikuri Sinaarsis mqone qartiebidan gamomdinare da dauzustebeli mniS-vnelobis an TviT saerTaSoriso valdebulebebi16. msgavsi SemTxvevebi, romlebic statistikurad metad mcirericxovania, moqnilobis TvalsazrisiT mniSvnelovan upiratesobas warmoadgens17.

13 rac Seexeba safrangeTs, mxedvelobaSi unda iqnes miRebuli 2008 wlis 23 ivlisis konstituciis gadasinjva, romelmac sakonstitucio sabWos misca SesaZlebloba, 2010 wlis 1 martis Semdeg ganaxorcielos sakanonmde-blo normaTa konstituciasTan Sesabamisobis a posteriori kontroli.14 realurad, yvela nagulisxmev qveyanas aqvs werilobiTi konstituciuri elementebi, magram maT werilobiT srulad Camoyalibebuli saxe ar gaaCniaT, didi britaneTis SemTxvevaSi, rogorc minimum, arsebobs 1911 da 1947 wlebis Parliament Acts da aqtebi SotlandiisTvis (1998 weli), CrdiloeT irlandiisa (1998 weli) da uel-sisTvis (1998) uflebamosilebaTa delegirebis Sesaxeb (ix. Erskine May’s Treatise on the Law, privileges, Proceedings, and Usage of Parliament, 23rd edition, LexisNexis, UK, p.3, note 1.). avstraliis dawerili konstitucia Seicavs debulebebs federalur da instituciur sistemasTan dakavSirebiT, magram masSi araferia naTqvami ZiriTadi uflebebis Sesaxeb. kanadaSi arsebobs werilobiTi debulebebi federalur sistemasTan da uflebebTan da Tavisufle-bebTan dakavSirebiT, Tumca araferia naTqvami federaluri saparlamento sistemis funqcionirebis Sesaxeb. 15 Jeffrey Jowell & Dawn Oliver, The Changing Constitution, 6th edition, Oxford University Press, 2007.16 aRniSnul da sxva sakiTxebTan mimarTebaSi ix. Lech Garlicki, « La légitimité du contrôle de constitutionnalité : problèmes anciens c/ développements récents », winamdebare Jurnali #78, 2009.17 mavrikis SemTxveva Sereuli sistemis TvalsaCino magaliTs warmoadgens. 1992 wels, respublikad gardaqmnis Semdegac ki, mavrikma SeinarCuna, rogorc umaRlesi sasamarTlo instancia, dedoflis saidumlo sabWosTan arsebuli sasamarTlo komiteti. konstituciis 81-e muxli, zogierT SemTxvevaSi, iZleva uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebebis sasamarTlo komitetis winaSe gasaCivrebis SesaZleblobas.

Page 8: 3 26 47 62 122 131 144

8

didie mo

saboloo jamSi, sakonstitucio sasamarTloTa gansxvavebul kategoriebad dayo-fa, romelic udavod sasargebloa analizis TvalsazrisiT, aseTi ver iqneba ganxi-lul sakiTxTan mimarTebaSi. is faqti, rom aSS-is uzenaesi sasamarTlo, romelic mravalferovani kompetenciebis mqone sasamarTloTa prototips warmoadgens, imy-ofeba ucxo qveynebis praqtikis gamoyenebasTan da mosamarTleTa dialogTan18 daka-vSirebul azrTa sxvadasxvaobis epicentrSi, mas imave sibrtyeSi aTavsebs, romelSic sxva sakonstitucio sasamarTloebi mdebareoben, iqnebian eseni specializebuli Tu araspecializebuli, Zveli Tu SedarebiT axali sasamarTloebi.

3. transnacionaluri sasamarTloebi

TavisTavad cxadia, rom sakonstitucio sasamarTloebi winamdebare statiis um-Tavres kvlevis sagans warmoadgens da upirveles yovlisa, erovnul konteqstSi ganixileba. arc erT erovnul sasamarTlos ara aqvs da arc SeiZleba hqondes kom-petencia, samarTalwarmoeba sxva qveynis konstituciur normebze dayrdnobiT ganax-orcielos an Caanacvlos kompetenturi erovnuli sasamarTloebi.

rogorc aRwerilobis, ise dialogis TvalsazrisiT, TavisTavad naTeli da mar-tivad gasagebi zemoaRniSnuli situacia, Seqmnidan ormocdaaTi wlis Semdeg gam-didrda transnacionaluri sasamarTloebis SeqmniTa da gaZlierebiT, romlebic, saerTaSoriso xelSekrulebis safuZvelze, erTsa da imave dros, aRWurvilni arian davebis mogvarebisa da samarTlebriv normaTa mniSvnelobis Sefasebisa da inter-pretaciis eqskluziuri kompetenciiT.

sayovelTaod cnobilia, rom evropis kontinenti am mxriv privilegirebul geo-grafiul sivrces warmoadgens, vinaidan mxolod strasburgis adamianis uflebaTa evropul sasamarTlos gaaCnia adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dac-vis evropuli konvenciiT (1950 weli) gansazRvruli adamianis uflebebis Sedegisa da mniSvnelobis saboloo interpretirebis kompetencia. misi gadawyvetilebebi savaldebuloa konvenciis xelmomweri 47 saxelmwifosTvis. Tavis mxriv, evrokav-Siris ocdaSvidma wevrma saxelmwifom (1951 wlidan gavlili etapebis kvaldakval) Tanxmoba ganacxada unikaluri samarTlebrivi sistemis Seqmnaze, romelic integri-rebulia maTsave erovnul-samarTlebriv sistemebSi da romlis saboloo interpre-tacia luqsemburgis evrogaerTianebis marTlmsajulebis sasamarTlos kompetencias ganekuTvneba19.

18 ix. cnobili diskusia mosamarTleebs: skaliasa da breiers Soris (ix. bibliografia). aRniSnuli azrTa sxva-dasxvaoba saTaves iRebs saqmeze « Stanford v. Kentucky » 1989 wels gamotanili gadawyvetilebidan, (492, US 361, 1989) da ganviTarebas povebs saqmeze « Printz v. United States » 1997 wels gamotanil gadawyvetilebaSi (521 US 898, 1997).19 CJCE, Van Gend en Loos, CJCE, 1963 wlis 5 Tebervali, saqme # 26/62; Costa c. ENEL, CJCE, 1964 wlis 15 ivlisi, Han-delsgesellschaft, CJCE, 1970 wlis 17 dekemberi, # 11/70; saqme # 6/64; Simmenthal, CJCE, 1978 wlis 9 marti, saqme # 70/77.

Page 9: 3 26 47 62 122 131 144

9

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

amerikis kontinentze, marTalia, amerikul saxelmwifoTa organizaciis qartiaze xelmomwer yvela saxelmwifos ar ucvnia adamianis uflebaTa interamerikuli sa-samarTlos kompetencia, magram 1978 wlis Semdeg am ukanasknelma Camoayaliba sa-samarTlo praqtika, romelsac Tamamad SeiZleba ewodos transnacionaluri.

afrikaSi, 2006 wlis 3 ivliss banjuliSi (gambia) ganTavsebuli adamianisa da xalx-Ta uflebebis afrikuli sasamarTlos gavlena afrikis saxelmwifoTa erovnul sa-samarTlo praqtikaze sul ufro aSkara gaxdeba.

saWiroa, moxdes aRniSnuli sasamarTloebis gansxvaveba saerTaSoriso sasamarT-loebisagan, risi magaliTicaa haagis marTlmsajulebis saerTaSoriso sasamarTlo da metad specifikur sferoSi sisxlis samarTlis saerTaSoriso sasamarTlo, ro-melic aseve haagaSi mdebareobs.

mxolod im teqstebis saTaurebis wakiTxvac sakmarisia, romelTa dacvasac uzrun-velyofen strasburgis, san-xoses (kosta-rika) da afrikuli sasamarTloebi xsenebul gansxvavebul sasamarTloTa praqtikis konstituciur interesSi dasarwmuneblad.

Tavis mxriv, luqsemburgis sasamarTlom ganaviTara sasamarTlo praqtika evroka-vSirSi ZiriTad uflebaTa dacvis kuTxiT manam, sanam 2000 wels nicaSi moxdeboda fundamentur uflebaTa qartiis miReba, romelic Semdgom 2004 wlis evropis kon-stituciis nawili gaxda, xolo mogvianebiT, aRniSnuli xelSekrulebis warumate-blobis gamo, lisabonis 2007 wlis xelSekrulebiT Sevida ZalaSi20.

rodesac saqme exeba iseTi fundamenturi uflebebisa da Tavisuflebebis dacvas, rogoricaa adamianuri Rirsebis xelSeuxeblobis ufleba, araadamianuri da damamci-rebeli mopyrobis akrZalva, gadaadgilebis Tavisufleba, gamoxatvisa da religiis Tavisufleba, ganxilul teqstebs Soris arsebuli didi msgavsebidan gamomdinare, bunebrivad Cndeba interesi transnacionaluri mosamarTlis saqmianobasTan dakav-SirebiT21.

4. dialogis mniSvneloba

wminda konceptualuri TvalsazrisiT, mosamarTleTa dialogis cneba seriozuli kritikis sagans warmoadgens. rogorc wesi, sasamarTlos gadawyvetileba gamoaqvs ganxilvis Semdeg, im samarTlebrivi normebis safuZvelze, romlebic man unda gamoi-yenos, aseve, mis xelT arsebuli saqmis masalebis gaTvaliswinebiT. aq araviTar SemTxvevaSi ar igulisxmeba gansxvavebuli Tvalsazrisis mqone mosamarTleTa Soris

20 winamdebare moxsenebis gadamuSavebis dros (2009 wlis aprili), lisabonis xelSekruleba jer kidev ar iyo ZalaSi Sesuli. avtorisagan: Sevida ZalaSi 2009 wlis 1 dekembers.21 ix. adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos mier strasburgSi, 2008 wlis 9 dekembers, adamianis ufle-baTa sayovelTao deklaraciis me-60 wlisTavTan dakavSirebiT organizebuli konferencia (www.echr.coe.int).

Page 10: 3 26 47 62 122 131 144

10

didie mo

molaparakeba, romelic, sajaro dialogis meSveobiT, maT SeTanxmebamde an kompro-misamde miiyvans. aRniSnuli mosamarTleebs xels ar uSlis azrebis urTierTgacv-laSi, raTa maqsimalurad Seamciron arsebuli uTanxmoeba da miaRwion konsensuss an erTxmad miiRon gadawyvetileba. rodesac sasamarTlos reglamenti amis saSualebas iZleva, mosamarTlis individualuri azri22, romelic gadawyvetilebas Tan erTvis, mowmobs Sida dialogis arsebobas da xSirad ucxo qveynebis sasamarTlo preceden-tebis gamoyenebis analizis umTavres wyaros warmoadgens.

Tumca termini `mosamarTleTa dialogi” zogadad gamoiyeneba im fenomenis aR-weris mizniT, romelic zogierT sasamarTlos ubiZgebs, mxedvelobaSi miiRos sxva sasamarTloTa praqtika, iqneba es ucxo qveynebis Tu transnacionaluri sasamarT-loebis. saqme exeba erovnuli sasamarTlo gadawyvetilebebis meSveobiT ucxo qvey-nebis sasamarTloTa gadawyvetilebebis dadasturebas, gaRrmavebas an uaryofas.

cxadia, arsebobs agreTve namdvili, pirdapiri dialogi sxvadasxva sasamarTloe-bis warmomadgenelTa Soris, aseve dialogi, romelic uamravi ormxrivi da mra-valmxrivi Sexvedris farglebSi mimdinareobs23 an sasamarTloebsa da iuridiuli sferos sxva warmomadgenlebs Soris, magram logikurad SeuZlebelia mosamarTleTa Soris individualuri dialogis gaigiveba namdvil sasamarTloTaSoris dialogTan.

maSasadame, klasikuri TvalsazrisiT, unda ganvasxvaoT horizontaluri dialogi, romelic erTi da imave donis, anu erovnul sasamarTloebs Soris mimdinareobs da vertikaluri dialogi, romelSic transnacionaluri sasamarTloebi monawileoben da romelic garkveulwilad emsgavseba urTierTobas federalur sasamarTlosa da federaciis Semadgeneli subieqtebis sasamarTloebs Soris.

Tuki verc erTi erovnuli sasamarTlo, sxvadasxva saxiT, gverds veRar uvlis horizontalur dialogs, mxolod transnacionaluri gaerTianebis wevr saxelmwi-foTa sasamarTloebi monawileoben vertikalur dialogSi.

aseve SesaZlebelia, adgili hqondes Sereul dialogs, rodesac, magaliTad, im qveynis sasamarTlo, romelic transnacionalur gaerTianebaSi ar Sedis, interes-deba am ukanasknelis sasamarTlo praqtikiT, mis mier Camoyalibebuli midgomebisa da gamotanili gadawyvetilebebis Sesaxeb informaciis miRebis mizniT. aRniSnul SemTxvevas adgili hqonda maSin, rodesac kanadis an samxreT afrikis uzenaesma sa-samarTloebma, romlebic mosamarTleTa dialogisa da sxva qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyenebisadmi did interess iCenen, rogorc minimum, dokumenturi saxiT gamoiyenes adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos praqtika.

22 aRniSnuli gamoTqma bevrad sjobs termins ̀ gansxvavebuli azri”, im TvalsazrisiT, rom xSirad, mosamarTlee-bi, romlebic umravlesobaSi imyofebian, iseTive siZlieriTa da interesiT gamoxataven TavianT azrs, rogorc umciresobaSi myofi mosamarTleebi. bevri avtoris Tanaxmad, aRniSnuli mosazrebebi mosamarTleTa dialogis ukeT gagebis saukeTeso saSualebas warmoadgens.23 keip Taunis (samxreT afrika) da regionuli, enobrivi gaerTianebebis konferenciebi amis saukeTeso magaliTs warmoadgens.

Page 11: 3 26 47 62 122 131 144

11

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

arsebobs survili imisa, rom mxolod horizontaluri dialogis ganxilvas davjerdeT, magram maSinac ki, Tu es ukanaskneli yvelaze mniSvnelovania, dialogis danarCeni ori formis ignorirebis araviTari mizezi ar arsebobs.

I. regularuli dialogi

sakonstitucio sasamarTloebi, maTi statusisa da muSaobis formis miuxedavad, erTmaneTsa da erTmaneTis sasamarTlo praqtikas Soris namdvil dialogs awar-moeben. aRniSnulze mravali faqtori metyvelebs, iqneba es zogierTi sasamarTlos gadawyvetilebebSi ucxo qveynis sasamarTlo precedentebis moyvana Tu zogierTi mosamarTlis individualuri azrebi gadawyvetilebebis Tanmxleb dokumentebsa Tu doqtrinalur komentarebSi. aRniSnulidan gamomdinare, arsebobs dialogis namd-vili legitimuroba: saWiroa misi Taviseburebebis ganxilva.

a. dialogis legitimuroba

iSviaTia konstituciebi, romlebic, samxreT afrikis konstituciis msgavsad, iT-valiswineben, rom sasamarTloebi da a fortiori sakonstitucio sasamarTlo gadawyvety-ilebis miRebis procesSi unda daeyrdnon ucxo qveynebis samarTalsa da sasamarTlo praqtikas24. ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyenebis teqstobriv mowo-debasTan mimarTebaSi konstituciuri nacionalizmis upiratesoba aSkarad saxezea da kidev didi xnis ganmavlobaSi iqneba25. amis miuxedavad, msgavsi saxis kvlevebis legitimuroba, rogoric ar unda iyos maTi Semdgomi gamoyeneba, saerTod aRar war-moadgens kamaTis sagans.

erovnuli Tu transnacionaluri sasamarTloebisa da mosamarTleebis umravle-soba, sxva qveynebis sasamarTlo praqtikis kvlevasa da Seswavlas praqtikulad ms-gavsi argumentebiT asabuTebs. rodesac sasamarTlo dgeba seriozuli iuridiuli problemis winaSe, mas sakuTar praqtikaSi saWiro precedentebi ar gaaCnia da kon-stituciuri normebi, romelTa interpretaciac unda moxdes, SedarebiT bundovania,

24 samxreT afrikis konstituciis 39§ 1 muxli: « uflebaTa bilis interpretacia. 1. uflebaTa bilis inter-pretaciis dros sasamarTlom, tribunalma an sxva sasamarTlo instanciam a. wina planze unda daayenos is faseulobebi, romlebic safuZvlad udevs Ria da demokratiul sazogadoebas, emyareba adamianuri Rirsebis pativiscemas, Tanasworobasa da Tavisuflebas; b. gaiTvaliswinos saerTaSoriso samarTali; g. SeuZlia gaiT-valiswinos sxva qveynebis samarTali».25 samxreT afrikis konstituciasTan SedarebiT nakleb mkveTri formulirebiT, espaneTis 1978 wlis konstitu-cia Seicavs 10§ 2 muxls, romelic adgens kavSirs erovnul da sxva qveynebis samarTals Soris: «konstituciiT aRiarebul ZiriTad uflebebTan da TavisuflebebTan dakavSirebuli normebis interpretacia xorcieldeba adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciis, aseve espaneTis mier ratificirebuli Sesabamisi saerTaSoriso xelSekrulebebisa da SeTanxmebebis Sesabamisad».

Page 12: 3 26 47 62 122 131 144

12

didie mo

inteleqtualuri da samarTlebrivi TvalsazrisiT, sainteresoa imis garkveva, Tu ra saxis msjelobasa da gamosavals mimarTes sxva sasamarTloebma analogiur situa-ciaSi. am SemTxvevaSi, inteleqtualuri cnobismoyvareobis elementi wminda doku-menturi interesis Tanmxlebia.

cxadia, aRniSnuli precedentebis kvlevis legitimuroba, rogori saxisac ar unda iyos is, araerT faqtorzea damokidebuli. saerTo samarTlis sistemis sasamarT-loTa qceva, sadac precedentebis kvleva da gamoyeneba sabaziso kulturas warmoad-gens, gansxvavebulia kontinenturi samarTlis qveynebisagan, sadac piriqiT, erovnu-li identuroba yovelTvis ufro mZlavr faqtorad iTvleboda. xSirad xdeba im faqtis xazgasma, rom enobrivi msgavseba, gansakuTrebiT inglisurenovani qveynebi-sTvis, sasamarTlo praqtikis gavlenis metad Zlier faqtors warmoadgens. zogadad, precedentebis kvlevis legitimuroba gamarTlebulia an kulturuli siaxloviT, an gamosayenebeli teqstebis msgavsebiT, an kidev, ubralod, erTi sasamarTlos meoreze ufro xangrZlivi arsebobiT26.

mosamarTle skalias garda, romelic miiCnevs, rom aSS-is konstituciis interp-retireba misi miRebis droisaTvis (1787) arsebuli standartebis gamoyenebiT unda moxdes da rom, Sesabamisad, mxolod manamde arsebuli saerTo samarTlis preceden-tebi unda iqnes gamoyenebuli, individualurad, mxolod mosamarTleTa mcire ra-odenoba uaryofs im qmedebas, romelic mosamarTle skalias kolegis, mosamarTle breieris azriT, sruliad bunebrivia27. cxadia, yvela, vinc gamoxatavs sakuTar mo-sazrebas ganxilul sakiTxTan mimarTebaSi an vinc dakavebulia precedentebis Ses-wavliT, aqcents akeTebs moqmedebis personalur xasiaTsa da sifrTxilis im zome-bze, romlebic ucxo qveynis sasamarTlo precedentis gamoyenebisas miRebul unda iqnes magram, amave dros, yvela Tanxmdeba, rom arsebobs garkveuli iuridiuli sargebeli imaSi, rom gamokvleul iqnas Tu ra saxis msjeloba da midgoma Camoaya-libes erTi da imave saxis kompetenturma sasamarTloebma analogiur situaciebSi. horizontaluri dialogis aRniSnuli dasabuTeba kidev ufro myardeba, rodesac arsebobs vertikaluri dialogi da sasamarTloebma, iqnebian isini sakonstitucio Tu ara, ician, rom isini, SesaZleblobis farglebSi, valdebuli arian, rom maTi gadawyvetilebebi winaaRmdegobaSi ar movides kompetenturi transnacionaluri sa-samarTlos praqtikasTan.

adamianis uflebaTa evropuli konvenciis xelmomweri saxelmwifoebi am mxriv saukeTeso magaliTia, erovnuli sasamarTloebis mier strasburgis sasamarTlos praqtikis gamoyeneba gamomdinareobs principidan Pacta sunt servanda, romelsac, sa-samarTlo praqtikis mkveTri gansxvavebis arsebobis SemTxvevaSi, unda daematos ev-rosasamarTlos mier SezRudvis riski.

26 ix. magaliTad, germanuli sasamarTlo praqtikis roli ungruli sasamarTlo praqtikis CamoyalibebaSi.27 ix. bibliografia.

Page 13: 3 26 47 62 122 131 144

13

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

evrokavSiris wevri saxelmwifoebisTvis, precedentebis kvlevis legitimuroba arc ki warmoadgens davis sagans, vinaidan aRniSnuli maT evrokavSiris samarTlebriv sistemaSi maTi samarTlebrivi sistemebis integraciidan gamomdinare evalebaT. sx-vaTa Soris, aRniSnuli TvalsazrisiT, safrangeTis saxelmwifo sabWos erT-erTma TvalsaCino warmomadgenelma, ocdaaTi wlis win gamoiyena termini: `mosamarTleTa dialogi”, raTa ganesxvavebina is, erTi mxriv, `mosamarTleTa batonobisa” da, meore mxriv, `mosamarTleTa omisagan”28.

b. dialogis elementebi

TavisTavad, ar arsebobs araviTari avtomaturi meqanizmi, romelic areguli-rebs ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis kvlevas da adgens mosamarTleTa dia-logs. TiToeul sasamarTlos an mosamarTles gaaCia muSaobis sakuTari meTodi, misi reglamentisa da Sesabamisi pirovnebebis survilebidan gamomdinare. amasTanave, TiToeuli maTgani Tanxmdeba imaze, rom, TavisTavad, SeuZlebelia yvela saWiro precedentis Tavmoyra, Sesabamisi dokumentebis xelmiuwvdomlobisa Tu enobrivi barieris gamo. Tumca am mimarTebiT ramdenime aspeqtis xazgasma aucilebelia.

upirveles yovlisa, arsebobs yvelaze Zvel an geografiuli da kulturuli TvalsazrisiT daaxloebul sasamarTloTa29 udavo upiratesoba. swored amitomaa, rom aravis gaukvirdeba, Tu precedentebis gamoyenebasTan dakavSirebiT, arsebul xelmisawvdom statistikur da sxva saxis elementebSi, aSS-is uzenaesi sasamarTlo xSirad figurirebs. is sargeblobs absoluturi winamorbedis statusiT, man mra-valferovani sasamarTlo praqtika Camoayaliba, romelic liberalurad aris miC-neuli da misi mosamarTleebis mravalricxovani individualuri azrebi mis mier Camoyalibebuli midgomebis ukeT gagebis saSualebas iZleva30.

CileSi, santiagos msoflio kongresze sityviT gamosvlisas, germaniis feder-aluri sakonstitucio sasamarTlos mosamarTlem, volfgang hofman-rimma naTlad miuTiTa, rom konstituciis interpretacia mxolod erovnuli sasamarTlos kompe-tenciaa, magram, SesaZlebelia ucxo qveynebis sasamarTloebis, kerZod, aSS-is uzen-aesi sasamarTlos mier Camoyalibebul midgomaTa gamoyenebac31.

28 Conclusions Bruno Genevois, Conseil d’Etat, 23 dekemberi 1978, ministre de l’intérieur c/Cohn-Bendit. Les grands arrêts de la jurispru-dence administrative, Dalloz, France, 2007, 16e édition, p.644; Recueil Dalloz, 1979.155.29 magaliTad, namibiis gancxadebiT, romlis uzenaesi sasamarTlo iyenebs ara mxolod samxreT afrikis sakonsti-tucio sasamarTlos praqtikas, aramed zimbabves, rodeziisa da zambiis sasamarTloTa gadawyvetilebebsac «aRniSnuli qveynebi arian ra daaxloebulni ara mxolod geografiuli, aramed kulturuli, istoriuli, politikuri da konstituciuri TvalsazrisiT» (ix. Le Rapport d’Irene Spingo, bibliografia).30 metad saintereso iqneboda, rac SeiZleba srulyofili kvlevis arseboba Semdeg sakiTxTan mimarTebiT : `aSS-is uzenaesi sasamarTlos gavlena sxva sasamarTloebze”.31 «germaniis sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebebSi ucxo qveynebis sasamarTlo gadawyvetilebebi xSirad ar aris naxsenebi, magram, amis miuxedavad, garkveuli gavlenebis identificireba mainc SesaZlebelia. aRniSnuli gansakuTrebiT aSkaraa aSS-is uzenaes sasamarTlosTan mimarTebaSi... » (“There are not many examples of

Page 14: 3 26 47 62 122 131 144

14

didie mo

ase magaliTad, kanadis uzenaesi sasamarTlos wevrebi asabuTeben amerikis sasa-marTlo praqtikis gamoyenebas ara mxolod geografiuli, aramed 1982 wels kanadis uflebebisa da Tavisuflebebis qartiis miRebis Semdeg, iuridiuli siaxloviTac32.

amasTanave, me-20 saukunis meore naxevris evropis sasamarTloebTan mimarTebaS i germaniis federaluri sakonstitucio sasamarTlo udavo TvalsaCinoebiTa da wi-namorbedis statusiT sargeblobs. miuxedavad imisa, rom misi Seqmna 1949 wlis ZiriTadi kanonis safuZvelze moxda, misi praqtikis simdidrem, misi msjelobis seri-ozulobam da federaluri respublikis uaRresad dadebiTma msoflio imijma xeli Seuwyo aseT mimzidvelobas.

yvelaze axalgazrda sasamarTloebs Soris unda aRiniSnos, rom samxreT afriki s sakonstitucio sasamarTlos praqtika, gansakuTrebiT sikvdiliT dasjasTan mimarTe-baSi, xSirad yofila gamoyenebuli da komentirebuli sxva sasamarTloebis mier33.

rodesac evrokavSiris wevr saxelmwifoTa sakonstitucio sasamarTloebma unda gamoitanon gadawyvetileba axali xelSekrulebis maT erovnul konstituciebT an Sesabamisobis an evropuli dapatimrebis evropuli orderis Sesaxeb CarCo ga daw-yvetilebis konstituciurobis Taobaze, bunebrivia, rom TiToeuli maTgani sis-tematurad ikvlevs sxva sasamarTloebis mier ukve Camoyalibebul midgomebsa da gamotanil gadawyvetilebebs. espaneTis SemTxvevaSi, mosamarTle luis lopez guera gabedulad wers: `sxva qveynebis sakonstitucio sasamarTloebis an adamianis ufle-baTa evropuli sasamarTlos praqtikis gamoyeneba espaneTis sakonstitucio sasa-marTlos gadawyvetilebebSi xSirad xdeba”34. unda aRiniSnos, rom gamotanil gadaw-yvetilebebs Soris aSkara msgavseba SeiniSneba.

kidev erTi aspeqti ukavSirdeba, erTi mxriv, sasamarTloebis, xolo meore mxriv, mosmarTleebis mier gamoyenebul enebs. zogjer aRiniSneba, rom amerikis SeerTe-bul StatebSi ganswavlul mosamarTleebs axasiaTebT aSS-is uzenaesi sasamarTlos praqtikis gamoyenebisken midrekileba, maSin rodesac germaniaSi ganaTlebamiRebuli mosamarTleebi upiratesobas aniWeben karlsrues sasamarTlos praqtikas35. botsva-nas SemTxvevaSi aRniSnulia, rom romaul-germanuli sistemis mixedviT ganswavluli mosamarTleebi, bunebrivia, sasamarTlo precedentebs Sesabamisi qveynebis praqtika-Si moZebnian, xolo saerTo samarTlis qveynebSi ganaTlebamiRebuli mosamarTleebi didi britaneTisa da msgavsi sasamarTlo praqtikis mqone saxelmwifoebis sasamarT-lo praqtikas mimarTaven36.

explicit citation to foreign constitutional decisions in the collected decisins of the German Constitutional Court, but one can identify the influence of other courts nonetheless. This is specially true of the United States Supreme Court...”) (ix. bibliografia).32 Claire L’Heureux-Dubé. ix. bibliografia.33 S. v. Makawanyane, 1995 wlis 6 ivnisi, saqme # CCT/3/94 (www.constitutionalcourt.org.za/).34 ix. bibliografia.35 ix. bibliografia.36 ix. akiko jimas moxseneba iaponiis Sesaxeb (bibliografia).

Page 15: 3 26 47 62 122 131 144

15

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

amerikeli mosamarTlis, stefan breieris magaliTs Tu davubrundebiT, franguli enis srulyofilad floba mas udavod uadvilebs safrangeTis sakonstitucio sab-Wos praqtikis TaviseburebaTa gagebas.

sayovelTaod cnobili sirTulis gaTvaliswinebiT, romelic ukavSirdeba erovnul sasamarTloTa gadawyvetilebebis srulyofil Targmans, misasalmebelia im sasamarT-loebis Zalisxmeva, romlebic gamotanisTanave an garkveuli drois gasvlis Semdeg, yvelaze mniSvnelovan gadawyvetilebebs erT-erT saerTaSoriso enaze aqveyneben37. kerZod, mkiTxvelma yuradReba unda miaqcios im faqts, rom iuridiul Targmans uamravi barieri eRobeba win da rom gadawyvetileba gasagebi xdeba ara mxolod mis originalze, aramed, agreTve erovnul samarTlebriv konteqstze miTiTebiTac. TargmanSi daSvebuli mZime Secdomebi da Semdgom misi gamoyeneba zemoaRniSnuli sifrTxilis zomebis gauTvaliswineblobis Sedegi SeiZleba iyos.

bolo elementi ukavSirdeba sauniversiteto doqtrinis mniSvnelobas. udavoa, rom didi iuridiuli Jurnalebi, kerZod isini, romlebic gamoicema farTo gamoy-enebis enebze, mniSvnelovan rols TamaSobs precedentebis kvlevasa da mosamarTle-Ta dialogSi. avtorebi, sifrTxilis aucilebeli zomebis dacviT, cdiloben gamot-anili gadawyvetilebebis Sedarebasa da msgavseba da gansxvavebebis gamovlenas.

dabolos, konstituciuri samarTalwarmoebis monacemTa bazebis, kerZod, veneciis komisiis mier Sedgenili monacemTa bazis arseboba, aRniSnuli sifrTxilis zomebis dacviT, warmoadgens dokumentaciis mniSvnelovan wyaros, romelic, savaraudod, jer kidev Zalze iSviaTad gamoiyeneba38.

II. SezRuduli dialogi

ucxo qveynebis sasamarTlo precedentebis gamoyenebis yvelaze saintereso aspeqti miznad isaxavs imis garkvevas, Tu rogor iyeneben maT sasamarTloebi da mosamarTleebi gadawyvetilebebis gamotanis procesSi. aRniSnulidan gamomdinare, saWiroa precedentebis marTebulobisa da efeqtis ganxilva.

37 germaniis federaluri sakonstitucio sasamarTlo Tavis veb-gverdze (http://www.bundesverfassungsgericht.de) mraval gadawyvetilebas aqveynebs inglisur da frangul enebze. safrangeTis sakonstitucio sabWo (www.conseil-constitutionnel.fr/) imaves akeTebs germanul, inglisur da, iSviaT SemTxvevebSi, espanur enebze. aRniSnulisgan gansxvavebiT, aSS-is uzenaes sasamarTlos mxolod inglisurenovani veb-gverdi aqvs.38 ix. frangulad da inglisurad konstituciuli samarTalwarmoebisa da monacemTa bankis biuleteni CODIGES (www.venise.coe.int/).

Page 16: 3 26 47 62 122 131 144

16

didie mo

a. precedentebis marTebuloba

yvela arsebuli analizi xazs usvams im garemoebas, rom davis ganxilvis procesSi erTi sasamarTlo nebismieri sasamarTlos praqtikas ver gamoiyenebs. Sesabamisad, saWiroa precedentebis marTebulobis im kriteriumebis gansazRvra, romlebic maTi ganxilvisa da gamoyenebis dros mxedvelobaSi iqneba miRebuli.

konstituciuri sasamarTloebis SemTxvevaSi, romlebic transnacionaluri sa-samarTlos iurisdiqciisadmi daqvemdebarebuli gaerTianebis nawils warmoadgenen, marTebulobis gansazRvra SedarebiT martivia. pirdapir gamoyenebadi xelSekrule-bidan gamomdinare, garkveuli iuridiuli gaerTianebisadmi kuTvnileba ipso facto marTebulobis gonivrul pirobebs qmnis. evrokavSiris wevrebi da aseve adamianis uflebaTa evropuli da amerikuli konvenciebis xelmomweri saxelmwifoebi aRi-areben garkveuli raodenobis saerTo politikur da samarTlebriv Rirebulebebs. amgvarad, evrokavSiris xelSekrulebis preambula (1992 weli) adasturebs: `(wevr saxelmwifoTa) erTgulebas Tavisuflebis, demokratiis, adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa da samarTlebrivi saxelmwifos principebisadmi”, adamianis uflebaTa evropuli konvenciis preambulaSi saubaria xelmomwer (evropul) saxelm-wifoebze, `romelTac aqvT politikuri tradiciebis, idealebis, Tavisuflebisa da samarTlis uzenaesobis saerTo memkvidreoba” da adamianis uflebaTa interameriku-li konvenciis preambula azustebs, rom `winamdebare konvenciis xelmomweri ameri-kuli saxlmwifoebi adastureben sakuTar midgomas, am kontinentze, demokratiuli institutebis farglebSi, gaaZlieron adamianis ZiriTadi uflebebis pativiscemaze damyarebuli individualuri Tavisuflebisa da socialuri samarTlianobis reJimi”. Sesabamisad, araviTari eWvi ar arsebobs im RirebulebaTa erTobliobis konsti-tuciuri mniSvnelobis Taobaze, romelTa pativiscemasac aRniSnuli sasamarTloebi uzrunvelyofen.

rodesac kompetenturi transnacionaluri an romelime erovnuli sakonstitucio sasamarTlo axdens saerTaSoriso SeTanxmebis an erovnuli konstituciis debulebis ganmartebas, marTebulobis sakiTxi TavisTavad dgeba dRis wesrigSi. marTalia, es araviTar SemTxvevaSi ar niSnavs imas, rom is savaldebulo Zalas iZens, magram, am mo-mentSi, aravis ar SeuZlia uaryos im faqtobrivi da samarTlebrivi motivebis gaT-valiswinebis aucilebloba, romlebic safuZvlad daedo Sesabamis gadawyvetilebas.

rodesac erovnuli konstituciebi pirdapir iTvaliswineben ganmartebas sayov-elTaod aRiarebuli saerTaSoriso samarTlis Sesabamisad, marTebulobis uaryo-fa SeuZlebelia. ZiriTad uflebaTa Sesaxeb erovnuli da saerTaSoriso teqstebis ubralo Sedareba cxadyofs, rom yvelaze axali erovnuli teqstebis SemTxvevaSi, saerTaSoriso teqstebisadmi mibaZvis garkveuli tendencia SesamCnevia. SesaZloa, adgili hqondes TviT sxva saerTaSoriso konvenciis teqstze (adamianis uflebaTa evropuli konvencia) miTiTebasac ki, rogorc es fundamentur uflebaTa qartiaSia mocemuli, imis miuxedavad, rom mas jerjerobiT ar gaaCnia pozitiur-samarTlebri-

Page 17: 3 26 47 62 122 131 144

17

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

vi Rirebuleba da, Sesabamisad, saxezea sxva teqstis ganmartebis mizniT, romelime sasamarTlos precedentebis gamoyenebis dadasturebuli marTebuloba39.

horizontalur dialogSi, marTebulobis kriteriumebis Sefaseba unda moxdes ara mxolod erTobliv, aramed aseve gansaxilvel SemTxvevebTan dakavSirebuli konkretuli elementebis konteqstSic. TavisTavad cxadia, rom unda daisvas kiTx-va gamosayenebeli teqstebis redaqciisa da im erovnuli Taviseburebebis Sesaxeb, romlebsac isini Seicavs. mniSvnelovania aseve imis ganxilva, gamoyenebuli ucxo qveynis sasamarTlo precedentebi Seesabameba konkretulad saqmes, Tu principul situaciebs. es sruliad ar niSnavs imas, rom uaryofil unda iqnes alternativis erTi an meore aspeqti, aramed imas, rom pragmatul gadawyvetas an abstraqtul msj-elobas ar mieniWos erTi da igive doqtrinaluri Rirebuleba. adamianis ZiriTadi uflebebis sferoSi xSirad xdeba, rom erovnuli sasamarTloebis mier SedarebiT msgavs teqstebze dayrdnobiT miRebuli gadawyvetilebebi sakmaod gansxvavebulia imisaTvis, rom garkveuli `saerTo samarTali” Camoyalibdes40. aRniSnuli verafers aklebs winamdebare statiaSi mocemuli analizis mimarT arsebul interess, piriqiT, is iZleva imis ukeT gagebis saSualebas, Tu ratom udebs msgavsi debulebebi saT-aves gansxvavebul gadawyvetilebebs da aqedan gamomdinare, is aadvilebs Sesabamisi sasamarTlos msjelobas.

unda aRiniSnos ganxiluli Tematikis erTi gansakuTrebuli aspeqti ̀ mosamarTleTa dialogSi ganviTarebadi qveynebis uzenaesi sasamarTloebis monawileobis kompleq-surobis” Sesaxeb, profesor Jan de godusonis gamoTqmis mixedviT41. `CrdiloeTi/samxreTis” dialogTan erTad, saqme exeba `samxreTi/samxreTis” dialogis adekva-turobas an araadekvaturobasa da saerTosamarTlebrivi memkvidreobis gavlenas, romelic xSir SemTxvevaSi ̀ erTi da imave ZiriTadi istoriuli modelis” memkvidres warmoadgens.

Tuki ZiriTad uflebebTan mimarTebaSi marTebulobis kriteriumebis gansazRvra SedarebiT advilia, saqme sul sxvagvaradaa, rodesac sasamarTloebma unda gamoi-tanon gadawyvetileba erovnuli konstituciuri institutebis funqcionirebis Taobaze. magaliTad, rodesac saqme exeba federalur donesa da federaciis subi-eqtebs Soris kompetenciaTa gadanawilebis Taobaze gadawyvetilebis gamotanas,

39 fundamentur uflebaTa qartiis redaqciaSi, romelic emyareba evroparlamentis mier 2007 wlis 29 noem-bers damtkicebul lisabonis xelSekrulebas, erTi mxriv dazustebulia (52-e muxlis me-3 da me-4 punqtebi), rom, `vinaidan winamdebare qartia Seicavs adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis konvenciiT garantirebuli uflebebis msgavs ZiriTad uflebebs, maTi mniSvneloba da Sedegi igivea, rasac maT konvencia aniWebs. aRniSnuli debuleba dabrkolebas ar uqmnis evrokavSiris samarTals,, rom dacvis ufro farTo ga-rantia gaiTvaliswinos”, xolo meore mxriv, `imdenad, ramdenadac winamdebare qartia aRiarebs ZiriTad ufle-bebs im saxiT, ra saxiTac isini gamomdinareobs wevr saxelmwifoTa saerTo-konstituciuri tradiciebidan, am uflebaTa ganmarteba aRniSnul tradiciebTan SesabamisobaSi unda moxdes”.40 ix. Constitution et éthique biomédicale (Noëlle Lenoir, Bertrand Mathieu et Didier Maus, dir.), La Documentation Française, France, 1998.41 ix. bibliografia.

Page 18: 3 26 47 62 122 131 144

18

didie mo

SesaZloa, arsebobdes amerikis uzenaesi sasamarTlos an germaniis federaluri sakonstitucio sasamarTlos praqtikis gamoyenebis survili, xsenebul or dones Soris kompetenciaTa gadanawilebis Sesaxeb arsebuli erovnuli konstituciuri normebis jerovnad gaTvaliswinebis pirobiT da ar moxdes araswori ganmarteba avtonomiasTan da federaciis subieqtebis kontrolTan dakavSirebiT. cota ar iyos paradoqsulad, kanadis uzenaesma sasamarTlom farTod gamoiyena britanu-li sasamarTlo praqtika 1867 wlis konstituciuri kanonis debulebebis Semdgomi ganmartebis mizniT42.

aseve SesaZlebelia, magaliTad, xelisuflebis gadanawilebis, anda saparlamento imunitetis kuTxiT imis garkveva, Tu rogori gadawyvetileba iqna gamotanili ms-gavsi konstituciebis mqone qveynebSi, vinaidan aRniSnuli principebi sakmaris done-zea aRiarebuli sxvadasxva saxelmwifoebSi imisaTvis, rom precedentebis gamoyene-ba mniSvnelovani iyos. aRniSnulis sapirispirod, saocrad rTulia ucxo qveynebis precedentebis gamoyeneba aRmasrulebeli xelisuflebis SigniT, Zalauflebisa da kompetenciaTa gadanawilebisa da sakanonmdeblo proceduris Taviseburebebis de-talebSi siRrmiseulad garkvevis mizniT, vinaidan sxvadasxva saxelmwifoSi aRniS-nuli sakiTxebi gansxvavebulad regulirdeba.

saboloo jamSi, TiToeuli precedenti, romlis sainteresod miCneva sxvadasxva saxiT xdeba, marTebulobis metad Rrma analizis sagani unda gaxdes, rac gulismobs, sul cota, analizSi monawile ramdenime piris mier Sesabamisi qveynis Tavisebure-baTa karg codnas.

b. precedentebis efeqti

cxadia, rom debatebi Tavs iyris swored precedentisaTvis miniWebuli efeqtis garSemo.

erTi mxriv, nacionalisturi midgomis momxreni, magaliTad, mosamarTle skalia, miiCneven, is faqti, rom aRiarebuli gamocdilebis mqone sakonstitucio an transna-cionalurma sasamarTlom gamoitana esa Tu is gadawyvetileba, gavlenas ar unda axdendes Sesabamisi sakonstitucio sasamarTlos msjelobaze. aRniSnulis sapir-ispirod, maTi umravlesoba, vinc aRniSnul sakiTxze sakuTar pozicias gamoxatavs, erTdroulad miiCnevs, rom ucxo qveynis precedentebis gamoyeneba sakuTari azris Camoyalibebis saSualebas warmoadgens, magram, ra Tqma unda, erovnulma sakonstitu-cio sasamarTlom, upirveles yovlisa, sakuTari msjeloba unda daafuZnos erovnul samarTalSi arsebul debulebebze. iqneba es konstitucia Tu sxva normebi, rom-

42 `konkretulad, dedoflis saidumlo sabWom Camoayaliba kanadis federaluri struqturis mkacrad sityvasi-tyviTi ganmartebis principi, romelic provinciebis Zalauflebas upiratesobas aniWebs federalur mTavro-basTan mimarTebaSi’’, ix. janluka jentilis moxseneba (bibliografia).

Page 19: 3 26 47 62 122 131 144

19

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

lebsac, konstituciis Tanaxmad, analogiuri Zala aqvT. aRniSnulidan gamomdinare, ucxo qveynebis sasamarTlo precedentebisTvis efeqtianobis sami done arsebobs.

pirveli done SeiZleba kvalificirebul iqnes rogorc `dokumenturi efeqtiano-ba”. sinamdvileSi, ar arsebobs araviTari logikuri mizezi imisaTvis, rom erovnul-ma sasamarTlom sakuTar Tavs aukrZalos, axali da delikaturi sakiTxis ganxilvis procesSi dokumenturi masalebis Tavmoyra, romlebic zemoT ukve ganxiluli mar-Tebulobis kriteriumebis TvalsazrisiT, mas gansaxilveli davis ukeT gaanalizebis SesaZleblobas miscems.

a) dokumenturi efeqti

magaliTad, safrangeTis sakonstitucio sabWo – organo, romelic gansakuTrebul TavSekavebas iCens ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyenebasTan mimarTebaSi, rodesac amas gansaxilveli sakiTxi moiTxovs, sistematurad axorcielebs erovnul da saerTaSoriso sasamarTloTa praqtikis dokumentur moZiebasa da Tavmoyras. garda amisa, Sesabamisi gadawyvetilebis gamotanis Semdeg, aRniSnuli dokumenturi masala farTo sazogadoebisTvis xelmisawvdomi xdeba veb-gverdis meSveobiT43. cxa-dia, rom, rodesac sasamarTloebma unda ganixilon, magaliTad, bioeTikis, religiis Tavisuflebis an sasjelisa da araadamianuri da damamcirebeli mopyrobis sxvadasx-va aspeqtebi, Sesabamisi dokumentaciis moZieba, ubralod, aucilebeli xdeba.

samxreT afrikis sakonstitucio sasamarTlos 1995 wlis 6 ivnisis cnobili gadaw-yvetileba44 sikvdiliT dasjis Sesaxeb, misi emblematuri Sinaarsis garda, aRniSnu-li praqtikis karg magaliTs warmoadgens. Tavmjdomris Caskalsonis mier daweril, erTxmad miRebul azrSi, sxvadasxva saxiT gakeTebulia miTiTebebi kanadis, inglisis, avstraliis, axali zelandiis, aSS-is, indoeTis, tanzaniisa da ungreTis sasamarTlo precedentebze, aseve saerTaSoriso normebze da saerTaSoriso xelSekrulebebis Sesaxeb venis konvenciis safuZvelze miRebul gadawyvetilebebze, adamianis ufle-baTa evropul konvenciaze (komisia da sasamarTlo), samoqalaqo da politikuri uflebebis Sesaxeb saerTaSoriso paqtze (da gaeros adamianis uflebaTa komite-tze), adamianis uflebaTa interamerikul konvenciaze (da sasamarTloze), aseve Sromis saerTaSoriso organizaciaze. miuxedavad imisa, rom amerikul, kanadur da germanul sasamarTlo praqtikas mniSvnelovani adgili ukavia, aSkaraa sxva situa-ciebze miTiTebac. jamSi, 146 paragrafidan 76 (33-dan 109-mde) saerTaSoriso da SedarebiTi samarTlis analizs eZRvneba. mxolod zust da konkretulad gansaxil-vel sakiTxze: `aris Tu ara gamarTlebuli mkvlelobisaTvis dawesebuli sikvdiliT dasja samxreT afrikis konstituciiT?” dasabuTebuli msjelobis Semdeg, 144-146

43 ix. Olivier Dutheillet de Lamothe, bibliografia.44 ix SeniSvna #31.

Page 20: 3 26 47 62 122 131 144

20

didie mo

paragrafebi sruldeba daskvniT, romlis Tanaxmad, `sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 277(1)a muxlis debulebebi miCneul unda iqnes konstituciis 11(2) muxlTan Seusabamod”. 45 mocemul etapze ucxo qveynebis sasamarTlo precedentebi daexmara mosamarTleebs Camoyalibebasa46 da darwmunebaSi, magram arc erTi maTgani ar aris naxsenebi.

b) damarwmunebeli efeqti

meore stadia SeiZleba kvalificirebul iqnes rogorc `damarwmunebeli efeqti”. sxvaTa Soris, misi gamoyeneba xSirad xdeba mosamarTleTa komunikaciaSi an samec-niero statiebSi. sinamdvileSi, saqme exeba imis codnas, ra saxiT SeiZleba daexma-ros sruliad marTebuli sasamarTlo precedentebi, dapirispirebisa Tu morgebis gziT, Sesabamisi erovnuli gadawyvetilebis Camoyalibebas. rodesac, magaliTad, ramdenime erovnulma sasamarTlom gamoitana msgavsi gadawyvetilebebi ama Tu im ZiriTad uflebasTan mimarTebaSi an gansazRvra SezRudvis msgavsi pirobebi da kon-stituciuri debulebebi winaaRmdegobaSi ar modian erTmaneTTan, aris Tu ara es sakmarisi aRniSnuli precedentebis efeqturobaSi dasarwmuneblad, axali midgomis Camoyalibebis mizniT, Tu isini mxolod avtonomiuri msjelobis elementebad unda CaiTvalos?

aRniSnul SekiTxvaze pasuxi erovnuli samarTlebrivi tradiciebis, gamoyenebuli precedentebis mniSvnelobisa da Sesabamisi sasamarTlos nebis Sesabamisad icvleba. saerTo samarTlis sasamarTloebs Soris komunikaciis tradiciidan gamomdinare, es ukanasknelni, rogorc magaliTad, kanadis an indoeTis uzenaesi sasamarTloebi, ucxo qveynebis sasamarTlo precedentebis mier Camoyalibebul midgomas aniWeben ufro met damarwmunebel efeqts47.

kanadasTan mimarTebaSi janluka jentili mianiSnebs mosamarTle la forestis mier Camoyalibebul `iuridiuli kosmopolitizmis” koncefciaze, magram, amasTanave, mosamarTle uilsonis48 sifrTxileze da TavSekavebazec miuTiTebs. es ukanaskneli gansakuTrebiT azustebs: `sasamarTlo yovelTvis aRniSnavda, miuxedavad imisa, rom mas, konstituciuri xasiaTis gadawyvetilebebTan mimarTebaSi udavod SeuZlia isargeblos aSS-isa da sxva qveynebis gamocdilebiT, is araviTari saxiT ar aris

45 igulisxmeba 1993 wlis droebiTi konstitucia.46 110-e paragrafidan amonaridi Semdegi winadadeba gansakuTrebiT mniSvnelovania: ̀ kanadis uflebaTa qartiis pirveli nawilis interpretacia daexmareba Cvens sasamarTlos, magram arsebobs gansxvaveba konstituciasa da kanadis uflebaTa qartias Soris, romelsac mniSvneloba aqvs 33-e muxlis ganmartebisTvis”.47 indoeTis uzenaesi sasamarTlos Sesaxeb Tavis moxsenebaSi valentina rita skotti wers: ”sasamarTlo iyenebs ucxouri samarTlis doqtrinas, raTa daadasturos zogierTi samarTlebrivi institutis definicia, romlis ganmartebac damoukideblobis Semdeg ar momxdara, magram am SemTxvevaSic, es ukanaskneli axdens doqtrinis morgebas induri samarTlis tradiciebze” (ix. bibliografia).48 ix. bibliografia.

Page 21: 3 26 47 62 122 131 144

21

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

damokidebuli maT gamocdilebasa da sasamarTlo praqtikaze”49. aRniSnuli gancxade-ba Tavisuflad SeiZleba gakeTdes sxva sakonstitucio sasamarTloTa mosamarTlee-bis mier.

aRniSnulis sapirispirod, iseTi sasamarTlo, rogoricaa ungreTis sasamarTlo, romelic bevr germanul sasamarTlo precedents iyenebs Tavisi msjelobis vali-durobis mizniT, amjobinebs maT morgebas erovnul konteqstze50. aRniSnuli faqti-dan gamomdinare, darwmuneba or gansxvavebul situacias moicavs: pirvels SeiZleba `logikuri darwmuneba” vuwodoT, xolo meores `samarTlebrivi darwmuneba”. prece-dentebis ̀ damarwmunebeli efeqtis” karg magaliTs warmoadgens andoris sakonstitu-cio sasamarTlos axali gadawyvetileba. procesis gonivruli vadebis (an gonivrul vadebSi sasamarTlo procesis Catarebis uflebis Selaxvis) ganmartebasTan dakav-SirebiT, sasamarTlo aRniSnavs: `adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos praq-tikis mixedviT, am sasamarTlom araerTxel ganacxada, rom aRniSnuli uflebis Selaxvis Sesafaseblad, sxva faqtebs Soris daculi unda iqnes wonasworoba saq-mis sirTules, sasamarTlo organoebis saqmianobasa da mxareTa saproceso qcevas Soris”51. formulireba ̀ adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos praqtikis mixed-viT” xazs usvams aRniSnuli sasamarTlo praqtikis mniSvnelobas, magram, amave dros, sasamarTlos SesaZlebobas, rom, Tu is amas saWirod miiCnevs, ganaviTaros sxva msj-eloba an sawinaaRmdego midgoma.

g) savaldebulo Zala

mesame mosazreba mdgomareobs imaSi, rom ucxo qveynebis sasamarTlo preceden-tebs namdvili `gadawyvetilebis Zala” gaaCnia. es niSnavs imas, rom sakonstitucio sasamarTloebs ar SeuZliaT aRniSnuli faqtisTvis gverdis avla da, Tu isini mas gverds auvlian, moxvdebian SezRudvis riskis qveS. aRniSnuli hipoTeza, ra Tqma unda, mxolod maSin arsebobs, rodesac erovnuli sakonstitucio sasamarTlo, mag-aliTad, federaciis subieqtis sakonstitucio an uzenaesi sasamarTlos msgavsad, ar aris srulad suverenuli da is eqvemdebareba savaraudo SezRudvas an evro-paSi adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlosa da evrogaerTianebis marTlm-sajulebis sasamarTlos mxridan52, an kidev britaneTis Tanamegobrobis zogierTi saxelmwifosTvis, dedoflis saidumlo sabWos sasamarTlo komitetis mxridan53.

49 `es sasamarTlo mudmivad acxadebda, miuxedavad imisa, rom konstituciuri sakiTxebis ganxilvaSi misTvis udavod sasargeblo iqneba amerikisa da sxva sasamarTloebis gamocdileba, aRniSnul sasamarTlo praqtikas misTvis savaldebulo Zala ar gaaCnia”. Lavigne v. Ontario Public Service Employees Union, (1991. 2 SCR 2001).50 ix.zoltan szentis moxseneba (bibliografia).51 andoris sakonstitucio sasamarTlo, 2009 wlis 12 ianvari, saqme 2008-26-RE.52 italiisTvis, sakonstitucio sasamarTlo, 2007 wlis 24 oqtomberi, saqme 349/2007; sakonstitucio sabWo (safrangeTi), 2004 wlis 1 ivlisi, saqme 2004-497 DC; ix. P. boni et D. Maus, bibliografia, # 92-101.53 sasamarTlo komiteti (Judicial Committee) kompetenturia Semdeg damoukidebel saxelmwifoebTan mimarTebaSi: trinidadi da tobago, dominika, kiribati da mavriki. ix. Kenneth Keith, “The Interplay with the Judicial Committee of the

Page 22: 3 26 47 62 122 131 144

22

didie mo

garkveulwilad, sakonstitucio sasamarTlo eqvemdebareba zemdgomi sasamarTlos interpretacias. misTvis gverdis avlam SesaZloa aRniSnuli zemdgomi sasamarTlo miiyvanos axali midgomebis Camoyalibebamde da praqtikis Secvlamdec ki, magram am SemTxvevaSi aucilebelia, rom msjeloba, romelic winaaRmdegobaSi modis mniS-vnelovani precedentebisTvis miniWebul gadawyvetilebis ZalasTan, iyos gansa-kuTrebiT argumentirebuli da scildebodes elementaruli uaryofiTi reaqciis farglebs. xSirad xdeba imis aRniSvnac, rom im qveynebSi, romelTaTvisac adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos gadawyvetilebebi savaldebulo xasiaTs atarebs, erovnuli sakonstitucio sasamarTloebi sul ufro metad iTvaliswineben stras-burgis sasamarTlos praqtikas, iqneba es, magaliTad, safrangeTSi sakanonmdeblo procesebi Tu CexeTis respublikaSi sakuTrebis uflebis interpretacia.

daskvna

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da sakonstitucio sasamarT-loebs Soris dialogis ganviTareba warmoadgens ara mxolod sakonstitucio sa-samarTloebis ganzogadebis, aramed, agreTve saerTo konstituciuri faseulobebis gafarToebis saukeTeso maCvenebels. yvela grZnobs, rom TviT yvelaze Zveli sa-samarTloebisTvis, romlebic srulad arian integrirebulni metad myar, erovnul konstitucur identurobaSi, sasamarTlo praqtikis urTierTgaziarebis mizniT, ko-munikacia da moqmedeba farTod gaxsnil xasiaTs atarebs. misi bunebrivi sazRvrebi, saboloo jamSi, damokidebulia politikuri gadawyvetilebidan gamomdinare Ri-rebulebebze. dialogi da precedentebis gamoyeneba ki mxolod erTi gaerTianebis SigniT arsebobs.

aRniSnuli, ra Tqma unda, xels ar uSlis diskusiis, dialogis pirveli etapis dawyebas maT Soris, vinc iziarebs msgavs miswrafebebs erTmaneTis ukeT gacnobisa da urTierTgagebis mizniT.

bibliografia54

I. konstituciuri samarTlis saerTaSoriso asociacia, samuSao jgufi – `sakonsti-tucio sasamarTlos mosamarTleebis mier ucxo qveynebis sasamarTlo precedentebis

Privy Concil”, in Louis Blom-Cooper QC, Brice Dickson et Gavin Drewry, The Judicial House of Lords, 1876-2009, Oxford University Press, 2009.54 CamonaTvali ar aris amomwuravi.

Page 23: 3 26 47 62 122 131 144

23

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

gamoyeneba” (xelmZRvanelebi - tania groppi – sienas universitetis profesori55 da mari-kler pontoro – monteskies saxelobis bordo IV-is universitetis profesori56).

Tematuri bibliografia

Groppi Tania (Dir.), bibliografia.es SesaniSnavi bibliografia, romelic Sedgenili da komentirebulia evropuli

da SedarebiTi sajaro samarTlis kvleviTi centris mier (DIPEC, sienas universi-teti), Seicavs 300-ze met naSroms inglisur, frangul, italiur da germanul enebze. zogadad, analizebi Sedgenilia inglisur enaze.

2008 wlis 15 noembris londonis Sekrebaze warmodgenili Sualeduri moxsenebebi

- Ejima Akiko, Enigmatic attitude of the Supreme Court of Japan towqrds Foreign Precedents.- Fombad Charles Manga, A Study on the Use of Foreign Precedents by Constitutional Judges in Bo-

tswana.- Fornaro Stefania, Use of Foreign Precedents by the Constitutional Court of South Africa.- Gentili Gianluca, Use of Foreign Precedents by Constitutional Judges – Canada.- Navot Suzie, Israeli Report (draft).- Pinto Bestos Luiz Magnon & Bunn Alini, Constitutional Dialogue ad extra: the Discursive Practice of the

Federal Supreme Court (Brazil) of the Use of “Argument of Comparative Law.- Scotti Valentina Rita, Use of Foreign Court’s Decisions by the Supreme Court of India.- Spingo Irene, Use of Foreign Precedents in the Namibian Supreme Court Jurisprudence.- Szente Zoltan, The Impacts of Foreign Precedents on the Jurisprudence of the Huongarian Constitu-

tional Court.- Wen-Chen-Chang & Jiunn-Rong Yeh, The Use of Foreign Precedents by the Constitutional Court of

Taiwan.57

55 [email protected] [email protected] ix. amave avtorebis “The emergence of transnational constitutionalism:its features, challenges and solutions”, http://works.be-press.com/wen–chen–chang/1.

Page 24: 3 26 47 62 122 131 144

24

didie mo

II. zogadi bibliografia

Bois de Gaudusson (du) Jean, « La complexité de la participation des cours suprêmes des pays en voie de développement au dialogue des juges », Les Petites Affiches (France), 4 juin 2008.

Bon Pierre & Maus Didier (dir.), Les grandes décisions de Cours constitutionnelles européennes, Dalloz, France, 2008.

Burgorgue-Larsen Laurence & Ubeda de Torres Amaya, Les grandes décisions de la Cour interaméri-caine des droits de l’homme, Bruylant, Gelgique, 2008.

Burgorgue-Larsen Laurence, « Jurisprudence européenne comparée (2007) », Revue du droit public, 2008 #5. aRniSnuli qronika sajaro samarTlis JurnalSi 2000 wlidan regularulad qveyndeba.

Burgorgue-Larsen Laurence, « De l’internationalisation du dialogue des juges », Melanges en l’hon-neur du président Genevois, Dalloz, France, 2008.

Carpentier Elise, « La résolution juridictionnelle des conflits entre organes constitutionnels. Proncipaux apports d’une étude comparée » Revue internationale de droit comparé, 2007, №4.

Choudry Sujit, « The Lochner Erea and Comparative Constitutionalism », International Journal of Con-stitutional Law, vol. 2, №1.

Dorsen Noman, Scalia Antonin & Breyer Stephen, « A Conversation Between US Supreme Court Jus-tices. The relevance of foreign legal materials in US constitutional cases », International Journal of Con-stitutional Law, vol. 3, №4.

Dutheillet de Lamothe Olivier, « Le constitutionnallisme comparative dans la pratique du Conseil constitutionnel », 16 janvier 2004, Conseil constitutionnel.58

Iliopoulos-Strangas Julia (dir.) « Cours suprêmes nationales et Cours européennes : concurrence ou collaboration ? » (in memoriam Louis Favoreu), Ant.N. Sakkoulas (Grèce), Bruylant (Belgique), 2007.

Irvine de Lairg (Lord), « Le législateur, la liberté et le droit : le système britannique et le système fran-çais », Recueuil Dalloz, 2003, №31.

Jacquelot Fanny, « Le juge constitutionnel et le droit comparé », Les Petites Affiches (france), 16 jan-vier 2007.

L’Heureux-Dubé Claire, « Realizing Equality in the Twentieth Century : the Role of the Supreme Court of Canada in Comparative Perspective », International Journal of Constitutional Law, vol. 1, №1.

Malaurie Philippe, « Les precedents et le droit », Revue internationale de droit compare, 2006, №2.Neuborne Burt, « Annals of Constitutional Courts, The Supreme Court of India », International Journal

of Constitutional Law, vol. 1, №3.Pezant Jean-Louis, « Les rapports entre le conseil constitutionnel et les autres institutions juridiction-

nelles », 20 septembre 2005, Conseil constitutionnel.59

Ponthoreau Marie-Claire, « Le recours à l’argument de droit comparé par le juge constitutionnel. Que-leus problèmes théoriques et techniques », L’interprétation constitutionnelle, Mélin-Sucramanien Ferdi-nand (dir.), Dalloz, France, 2005.

58 www.conseil-constitutionnel.fr59 veb-gverdi www.conseil-constitutionnel.fr

Page 25: 3 26 47 62 122 131 144

25

ucxo qveynebis sasamarTlo praqtikis gamoyeneba da dialogi sakonstitucio sasamarTloebs Soris

Rosenfels Michel, « Constitutionnal Adjudication in Europe and the United States: Paradoxes and Con-trasts », International Journal of Constitutional Law, vol. 2, №4.

Scofoni Guy, « La légitimité du juge constitutionnel en droit compare: les enseignements de l’expé-rience américaine », Revue internationale de droit compare, 1999, №2.

Varii Auctores

- « Comparative Constitutionalism in Practice », Table ronde de VI Congrès mondial de droit constitutionnel, 2004, with Jean Colombo Campeli (Chili), Olivier Dutheiller de Lamothe (France), Wolfgang Hoffmann-Riem (Allemegne), N. Santosh Hegde (India), Luis Lopez Guerra (Espagne), International Journal of Constitutional Law, vol. 3, №4.

- Liber Amicorum Antonio La Pergola, Commission de Venise, 2008.- Liber Amicorum Luzius Wildhaber, N.P. Engel, Publisher, Allemagne, 2007.- Melanges en l’honneur du président Genevois – Le dialogue des juges, Dalloz, France, 2008.

Page 26: 3 26 47 62 122 131 144

26

konstantine korkelia

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

konstantine korkeliaTbilisis saxelmwifo universitetis

adamianis uflebaTa saerTaSoriso samarTlis profesori.

adamianis uflebaTa evropuli konvencia gaxda saqarTvelos kanonmdeblobis ga-nuyofeli nawili, normatiuli aqti, romlis safuZvelzec SeiZleba gadawydes sa-samarTlo (an administraciuli) dava. saerTaSoriso xelSekrulebaTa, maT Soris adamianis uflebaTa evropuli konvenciis roli saqarTvelos kanonmdeblobaSi gani-sazRvra rogorc saqarTvelos konstituciiT1, ise sxva Sidasaxelmwifoebrivi nor-matiuli aqtebiT, maT Soris kanonebiT: `saqarTvelos saerTaSoriso xelSekrulebe-bis Sesaxeb~2 da `normatiuli aqtebis Sesaxeb~3.

saqarTvelos saerTo sasamarTloebis praqtikis Seswavlam cxadyo, rom ikveTeba saqarTvelos sasamarTloebis mier saerTaSoriso aqtebis mzardi gamoyenebis ten-dencia. es tendentia exeba rogorc zogadad saerTaSoriso xelSekrulebebis, ise adamianis uflebaTa evropuli konvenciis gamoyenebas marTlmsajulebis ganxorcie-lebisas.

saerTaSoriso xelSekrulebebs Soris saqarTvelos sasamarTloebi yvelaze xSi-rad iyeneben adamianis uflebaTa evropul konvencias4. saqarTvelos sasamarTloe-

1 me-6 muxlis me-2 punqti. 2 me-6 muxli. 3 me-4 muxlis pirveli punqti da me-19 muxlis pirveli punqti. 4 es daadastura saqarTvelos saerTo da sakonstitucio sasamarTlos mosamarTleebTan Catarebulma kvlevam, romlis mixedviT, sasamarTloebSi yvelaze xSirad gamoiyeneba adamianis uflebaTa evropuli konvencia da ada-mianis uflebaTa sayovelTao deklaracia. ucnauria, rom kvlevis mixedviT, sayovelTao deklaracia, romelic Tavisi bunebiT sarekomendacio aqtia, ufro xSirad gamoiyeneba saqarTvelos sasamarTloebSi, vidre, maga-liTad, samoqalaqo da politikuri uflebebis saerTaSoriso paqti, romelic iuridiulad savaldebulo aq-tia saqarTvelosaTvis. ix. kvleva `saqarTvelos sasamarTloebis muSaobaSi adamianis uflebaTa saerTaSoriso xelSekrulebebisa da evropuli sasamarTlos gadawyvetilebebis gamoyenebis Sesaxeb~, romelic Seasrula BCG Research-ma gaeros ganviTarebis programis dakveTiT. ix. adamianis uflebaTa saerTaSoriso xelSekrulebebi da saqarTvelos sasamarTlo praqtika, nawili pirveli, 2006 weli, gv. 17.

Page 27: 3 26 47 62 122 131 144

27

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

bis praqtikis Seswavlis Sedegad aRmoCenilia adamianis uflebaTa evropuli stan-dartebis gamoyenebis daaxloebiT 120 SemTxveva5.

cxadia, misasalmebelia, rom saqarTveloSi izrdeba im sasamarTlo gadawyveti-lebaTa raodenoba, romlebSic gamoyenebulia adamianis uflebaTa evropuli stan-dartebi. miuxedavad amisa, es ar iZleva sruli kmayofilebis safuZvels, radgan am standartebis gamoyenebis praqtika uproblemod ar viTardeba saqarTveloSi. jer kidev bevria iseTi sasamarTlo gadawyvetileba, romelic, evropuli standartebis gamoyenebis TvalsazrisiT, SeiZleba Zalian uaryofiTad Sefasdes, Tumca, sabednie-rod, aris ramdenime iseTi gadawyvetileba, romelic SeiZleba Zalian dadebiTad Sefasdes. amis sailustraciod SeiZleba ori magaliTis moSvelieba saqarTvelos sa sa marTlo praqtikidan:

5 vinaidan saqarTvelos sasamarTloebis yvela im gadawyvetilebis moSveliebac ki, romlebSic evropuli stan-dartebi iqna gamoyenebuli, ramdenime gverds ikavebs, am naSromSi miTiTebulia mxolod bolo ramdenime wlis gadawyvetilebani. konvenciis ratificirebidan pirvel wlebSi saqarTvelos sasamarTloebis mier evropuli standartebis gamoyenebis praqtika ix. k. korkelia, adamianis uflebaTa evropuli konvenciis gamoyeneba saqa-rTveloSi, 2004 weli. gadawyvetileba N107kol, 9 Tebervali, 2004 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos didi palata; gadawyvetileba N111kol, 12 oqtomberi, 2004 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos didi pal-ata; gadawyvetileba, Nas-168-465-05, 1 ivnisi, 2004 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqalaqo, same-warmeo da gakotrebis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-1109-910-k-04, 5 noemberi, 2004 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-550-473-k-04, 8 ivlisi, 2004 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-877-746-k-04, 3 dekemberi, 2004 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-1278-1081-k-04, 17 dekemberi, 2004 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nas-322-605-04, 21 ivlisi, 2004 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nas-993-1248-04, 23 dekemberi, 2004 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nas-593-1241-03, 14 aprili, 2004 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata; gadawyvetileba N99, 14 ivnisi, 2005 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos didi palata; gadawyvetileba Nbs-586-507-k-04, 1 aprili, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-1281-1024-k-04, 20 ianvari, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-1500-1075, 29 noemberi, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa pal-ata; gadawyvetileba Nbs-336-267-k-05, 9 ivnisi, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-548-134-k-05, 19 oqtomberi, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa pala-ta; gadawyvetileba Nbs-115-91-k-05, 7 aprili, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-1143-719-k-05, 17 noemberi, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-325-259-k-05, 16 ivnisi, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-1478-1199-k-04, 11 marti, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-105-84-k-05, 15 ivlisi, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-662-249-k-05, 24 noemberi, 2005 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba N156ap, 12 ivlisi, 2005 weli, sisxlis samarTlis saqmeTa palata; gadawyvetileba N438ap, 19 maisi, 2005 weli, sisxlis samarTlis saqmeTa palata; gadawyvetileba N512ap, 19 dekemberi, 2005 weli, sisxlis samarTlis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nas-1326-1437-05, 28 aprili, 2005 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nas-1349-1471-04, 18 maisi, 2005 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nas-627-903-05, 29 ivlisi, 2005 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-1576-1150-k-05, 17 maisi, 2006 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba N457saz, 27 dekemberi, 2006 weli, sisxlis samarTlis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nsaz-03.06, 7 marti, 2006 weli, sisxlis samarTlis saqmeTa palata; gadawyvetileba N779ap, 8 noemberi, 2006 weli, sisxlis samarTlis saqmeTa palata; gadawyvetileba N102ap, 30 marti, 2006 weli, sisxlis samarTlis saqmeTa palata; gadawyvetileba N267ap, 23 Tebervali, 2006 weli, sisxlis samarTlis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nas-1333-1562-05, 22 noemberi, 2006 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nas-1106-1352-05, 14 ivnisi, 2006 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-475-452-k-06, 9 ianvari, 2007 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-995-912, 15 ianvari, 2007 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba Nbs-455-44-k-05, 2 agvisto, 2007 weli, administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata; gadawyvetileba, N3/2058, Tbilisis saqalaqo sasamarTlos administraciul saqmeTa kolegia, 10 oqtomberi, 2007 weli; ganCineba Nas-968-1269-07, 15 maisi, 2008 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata; ganCineba Nas-810-1129-07, 16 maisi, 2008 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata.

Page 28: 3 26 47 62 122 131 144

28

konstantine korkelia

erT-erT pirvel sasamarTlo saqmeSi, romelSic dadga evropuli konvenciisa da evropuli sasamarTlos precedentuli samarTlis gamoyenebis sakiTxi, sasamarT-lom saerTod ver gaaTviTcnobiera, ratom unda gamoeyenebina adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentuli samarTali, romelsac advokati iSveliebda da iTxovda am evropuli standartebis gamoyenebas6: meore, sasamarTlom ara mxo-lod gamoiyena evropuli konvencia da evropuli sasamarTlos precedentuli sa-marTali, aramed yuradReba gaamaxvila evropuli sasamarTlos precedentuli sa-marTlis gamoyenebis rolsa da mniSvnelobaze marTlmsajulebis ganxorcielebisas. am ukanasknel SemTxvevaSi, romelic am ganmartebis gamo saqarTvelos sasamarTlo praqtikis ganviTarebisaTvis istoriul gadawyvetilebad SeiZleba CaiTvalos, sa-samarTlom miuTiTa, rom adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedente-bi `avseben da azusteben evropuli konvenciiTa da saqarTvelos konstituciiT dadgenili normebis Sinaarss,~ riTac, evropul konvenciasTan erTad, daadastura adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentuli samarTlis gamoyenebis aucilebloba7.

sasamarTlo saqmeTa kategoriebis (samoqalaqo, sisxlis da administraciuli) mixedviT, adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis analizma cxa-dyo, rom saqmeTa umravlesoba administraciulia, Tumca konvenciis ratificirebis pirveli ramdenime wlis ganmavlobaSi arsebuli praqtikis mixedviT, yvelaze in-tensiurad adamianis uflebaTa evropuli standartebi gamoiyeneboda samoqalaqo saqmeebSi. dRes arsebuli saerTo suraTis mixedviT, evropuli standartebi samoqa-laqo saqmeebSi naklebi sixSiriT gamoiyeneba. amJamad arsebuli praqtikis Tanaxmad, saqarTvelos sasamarTloebSi evropuli konvencia SedarebiT iSviaTad gamoiyeneba sisxlis samarTlis saqmeebSi.

Tu evropuli konvenciis gamoyenebis praqtika gaanalizdeba sasamarTlo instancie-bis mixedviT, udavoa, rom saqarTvelos uzenaesi sasamarTlo yvelaze intensiurad iyenebs evropul konvencias. miuxedavad ramdenime TvalsaCino gadawyvetilebisa, samwuxarod, evropuli konvenciis gamoyenebis mdgomareoba aradamakmayofileblad unda CaiTvalos saqarTvelos sxva sasamarTloebSi8.

marTlmsajulebis ganxorcielebisas adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis efeqtianoba ganisazRvreba imiT, moaxdina Tu ara man dadebiTi gavlena sasamarTloebis gadawyvetilebaze, xeli Seuwyo Tu ara evropuli standartebis gamoyenebam adamianis uflebaTa dacvas maRali xarisxiT. amitom aucilebelia imis

6 saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata, ganCineba N3k/599, 2001 wlis 22 Tebervali.7 gadawyvetileba, N2/a-25-2002, 3 ivlisi, 2002 weli, Tbilisis saolqo sasamarTlos samoqalaqo da samewarmeo saqmeTa kolegia; amave saqmeze ix. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba, N3k/1240-02, 24 aprili, 2003 weli.8 Tumca gamonaklisebi aqac aris. ix. WiaTuris raionuli sasamarTlo, gadawyvetileba N2/64, 2002 wlis 3 aprili.

Page 29: 3 26 47 62 122 131 144

29

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

ganxilva, realurad ra gavlena moaxdina adamianis uflebaTa evropuli standarte-bis gamoyenebam marTlmsajulebis ganxorcielebaze saqarTveloSi.

rogorc amosavali Tezisi, SeiZleba aRiniSnos Semdegi: adamianis uflebaTa evro-puli standartebi marTlmsajulebis ganxorcielebisas mniSvnelovania im SemTxve-vaSi, Tu aseTi gamoyenebis Sedegad sasamarTlo miiRebs gadawyvetilebas, romelsac igi ver miiRebda evropuli standartebis gamouyeneblad. Tu mxolod Sidasaxel-mwifoebrivi normatiuli aqtis (mag., kanoni) gamoyenebis Sedegad miRebuli sasa-marTlo gadawyvetileba igiveobrivi iqneba im gadawyvetilebisa, romlis misaRebad sasamarTlom gamoiyena rogorc kanoni, ise evropuli standarti, am ukanasknelis gamoyenebas mieniWeba umniSvnelo roli. aseT SemTxvevaSi adamianis uflebaTa evro-puli standarti praqtikulad aranair gavlenas ar moaxdens sasamarTlo gadawyve-tilebaze.

Tu gaanalizdeba is sasamarTlo saqmeebi, romlebSic saqarTvelos saerTo sasa-marTloebma gamoiyenes adamianis uflebaTa evropuli standartebi, aSkaraa, rom maTi gamoyenebis gavlena sasamarTlo gadawyvetilebebze ZiriTadad umniSvneloa. umravles SemTxvevaSi sasamarTlo mas iyenebs saqarTvelos Sidasaxelmwifoebriv normatiul aqtTan (aqtebTan) erTad. kerZod, saqarTvelos saerTo sasamarTlo ixi-lavs saqarTvelos Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtiT (aqtebiT) dadgenil normas, ris Semdegac mxolod moixseniebs (ukeTes SemTxvevaSi, axdens citirebas) evropuli konvenciis Sesabamis muxls9. amis Sedegad saqarTvelos sasamarTlo as-kvnis, rom saqarTvelos Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtiTa da evropuli konvenciiT dadgenili qcevis wesebi msgavsia da sasamarTlo am ori aqtis safuZvelze wyvets sasamarTlo davas10.

vinaidan saqarTvelos sasamarTlo mxolod saqarTvelos Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtis (mag., kanoni) gamoyenebiT miiRebda iseT gadawyvetilebas, rome-lic man miiRo kanonisa da evropuli standartis gamoyenebiT, ar SeiZleba CaiTva-los, rom evropuli standartis gamoyenebam moaxdina mniSvnelovani an saerTod raime gavlena sasamarTlos gadawyvetilebaze. evropuli standartebis gamouye-neblobis SemTxvevaSi sasamarTlo mainc imave gadawyvetilebas miiRebda, rac man miiRo kanonTan erTad am standartebis gamoyenebis SemTxvevaSi. Sidasaxelmwifoe-briv normatiul aqtTan erTad evropuli standartebis gamoyenebiT sasamarTloebi

9 magaliTisaTvis ix.: gadawyvetileba, N3k/1044, 1 marti, 2002 weli, susg, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeebze, N5, 2002 weli, gv. 799; gadawyvetileba, N3b-63, 16 maisi, 2000 weli, administraciuli samarTlisa da sagadasaxado saqmeTa saapelacio palata; gadawyvetileba, N3b/509, 22 oqtomberi, 2001 weli, administraciuli samarTlisa da sagadasaxado saqmeTa saapelacio palata; ganCineba, N3g-ad-429-k-02, 18 dekemberi, 2002 weli, susg, administraciul da sxva kategoriis saqmeebze, N2, 2003 weli, gv. 224; ganCineba, N3g-ad-405-k-02, 27 Teber-vali, 2003 weli, susg, administraciul da sxva kategoriis saqmeebze, N4, 2003 weli, gv. 847.10 magaliTisaTvis ix. gadawyvetileba Nas-593-1241-03, 14 aprili, 2004 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarT-los samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata. saqarTveloSi ganviTarebuli praqtika ar aris gamonaklisi. magaliTad, germaniis sasamarTloebSi damkvidrebuli iyo analogiuri praqtika, rac droTa gan-mavlobaSi Seicvala. B. Simma, D.-E.Khan, M. Zöckler & R. Geiger, The Role of German Courts in the Enforcement of International Human Rights, in: Enforcing International Human Rights in Domestic Courts, B. Conforti & F. Francioni (Eds.), 1997, 73.

Page 30: 3 26 47 62 122 131 144

30

konstantine korkelia

asabuTeben imas, rom sasamarTlos mier gamoyenebuli Sidasaxelmwifoebrivi norma-tiuli aqtebi Seesabameba evropul standartebs da rom am gadawyvetilebis miRe-bisas sasamarTlom ixelmZRvanela ara mxolod Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtebiT (mag., kanoniT), aramed adamianis uflebaTa evropuli standartebiT, ro-melTa samarTlianobaSi procesis mxareebs eWvi, rogorc wesi, ar SeaqvT. evropuli standartebis aseTi gamoyenebis gziT sasamarTloebi ganamtkiceben TavianTi gadawy-vetilebis damajereblobas11 da axdenen maT legitimacias12.

zemoaRniSnulidan gamomdinare, SeiZleba gakeTdes daskvna, rom xSirad saqar-Tvelos sasamarTloebi iyeneben adamianis uflebaTa evropul standartebs iseT SemTxvevebSi, rodesac maT gamoyenebas praqtikulad aranairi dadebiTi wvlili ar Seaqvs sasamarTlo saqmis gadawyvetaSi.

saqarTvelos sasamarTloebis praqtikam aseve cxadyo, rom sasamarTlo gadawyve-tilebaTa nawilSi sasamarTlo, marTalia, pirdapir eyrdnoba adamianis uflebaTa evropul konvencias, magram ar moixseniebs evropuli sasamarTlos precedentul samarTals Tavis gadawyvetilebaSi. miuxedavad amisa, saqarTvelos sasamarTloebis zogierTi gadawyvetilebis analizidan gamomdinareobs, rom erovnulma sasamarT-lom saqmis gadasawyvetad gaiTvaliswina ara mxolod evropuli konvenciis konkre-tuli debulebebi, aramed evropuli sasamarTlos precedentuli samarTali, Tumca sasamarTlo gadawyvetilebaSi am ukanasknelze pirdapir ar miuTiTa. amis mtkice-bis safuZvels iZleva adamianis uflebaTa evropuli konvenciis iseTi ganmarteba, romelic konvenciis konkretuli debulebidan ar gamomdinareobs, magram asaxavs evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi gamoxatul ganmartebasa da argu-mentacias.13 xsenebulis mtkicebis safuZvels aseve iZleva saqarTvelos sasamarTlo gadawyvetilebebSi gamoyenebuli formulirebebi, romlebic analogiuria evropuli sasamarTlos precedentebSi gamoyenebuli formulirebebisa14.

saqarTvelos saerTo sasamarTloebis praqtikis analizis Sedegad aseve aRmoCnda gadawyvetileba, romelSic, marTalia, gamoyenebul iqna adamianis uflebaTa evro-puli konvencia, magram imis gamo, rom saerTo sasamarTlom ar gamoiyena evropuli sasamarTlos precedentuli samarTali, man konvencia ar ganmarta im mniSvnelobiT, rogorc adamianis uflebaTa evropulma sasamarTlom.

saqme exeba marneulis raionul sasamarTloSi raionis gamgeblisa da adgilobrivi policiis ramdenime maRali Tanamdebobis piris winaaRmdeg erT-erTi religiuri

11 H. Schermers, The European Community and the European Convention on Human Rights: Their Effect on National Law, in: The Gradual Convergence: Foreign Ideas, Foreign Influences and English Law on the Even of the 21st Century, B.Markesinis (Ed.), 1994, 171. 12 SedarebisaTvis ix. Second Report, Committee on International Law in National Courts, International Law Association, 1996, 18. 13 saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos sisxlis samarTlis saqmeTa palata, ganCineba (gonivrul vadaSi saqmis ganxilvis uflebis Sesaxeb), 2001 wlis 17 ivlisi; ix. `adamianis uflebaTa dacvis samagaliTo gadawyvetile-bebi~ (2001 weli), Tbilisi, 2002 weli, gv. 16-19. 14 saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos sisxlis samarTlis saqmeTa palata, ganCineba (gamoTqmuli Sexedule-bebisaTvis sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis dakisrebis Sesaxeb), 2000 wlis 12 dekemberi; ix. `adamianis uflebaTa dacvis samagaliTo gadawyvetilebebi~ (2001 weli), Tbilisi, 2002 weli, gv. 20-24.

Page 31: 3 26 47 62 122 131 144

31

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

mimdinareobis mimdevrebis mier Setanil sarCels, romelSic isini amtkicebdnen, rom maT ar miecaT ufleba, daswrebodnen am religiuri mimdinareobis momxreTa Sexve-dras15. amis mizezad isini asaxelebdnen, rom religiur niadagze maTTan dapirispi-rebulma mxarem daarbia es Sexvedra, maT miayenes materialuri ziani da moraluri Seuracxyofa.

mosarCeleebi aseve amtkicebdnen, rom policiis TanamSromlebma ar daicves maTi uflebebi, ris gamoc mowinaaRmdegeebma SeZles Sexvedris CaSla da maTi uflebe-bis xelyofa. sayuradReboa raionis Sinagan saqmeTa ganyofilebis ufrosis Cveneba, romlis Tanaxmad, `policiis kompetenciaSi ar Sedis sxvadasxva religiuri mimdina-reobis wevrebis dacva, amisaTvis arsebobs dacvis policia~.

mopasuxeebma sarCeli usafuZvlod CaTvales imis gamo, rom raionis policiis TanamSromlebs mosarCeleebisaTvis ar miuyenebiaT arc sityvieri an fizikuri Seu-racxyofa da arc moraluri Tu materialuri ziani. saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministros warmomadgenelma aRniSna, rom mis marwmuneblebs ar daurbeviaT Sexve-dra da rom arc erT mosarCeles ar dausaxelebia policiis TanamSromeli, romel-mac maT miayena Seuracxyofa an daexmara maTTan dapirispirebul mxares religiuri Sexvedris darbevaSi.

sasamarTlom mosarCeleTa moTxovna usafuZvlod CaTvala da ar daakmayofila. sasamarTlom aRniSna, rom policia xels ar uSlida religiuri mimdinareobis momxreebs religiur Sexvedraze dasaswrebad. sasamarTlom aseve aRniSna, rom mo-sarCeleebs Seuracxyofa da materialuri ziani miayena maTTan dapirispirebulma mxarem, raSic policiis TanamSromlebs xeli ar SeuwyviaT. sasamarTlom aseve miu-TiTa, rom videomasalebiT ar dadasturda policiis TanamSromelTa Careva reli-giuri Sexvedris darbevaSi.

sasamarTlom ar gaiziara mosarCele mxaris pozicia, romlis Tanaxmad, policiam daarRvia adamianis uflebaTa evropuli konvenciis me-8, me-9, me-10, me-11, me-13 da me-14 muxlebi. konvenciis am muxlebis Sinaarsis dasadgenad raionulma sasamarTlom ar moiSvelia adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentuli samarTali (maT Soris saqme – platforma `eqimebi sicocxlisaTvis~ avstriis winaaRmdeg16 (Platt-form “Ärtzte für das Leben” v. Austria)), rac, savaraudod, daexmareboda mas konvenciis swor ganmartebasa da gamoyenebaSi. amgvarad, sakmarisi safuZvelia imis mtkicebisaTvis, rom evropuli sasamarTlos precedentuli samarTlis gamoyenebis SemTxvevaSi mar-neulis raionuli sasamarTlo gansxvavebulad Seafasebda mis winaSe arsebul saqmes da, Sesabamisad, miiRebda gansxvavebul gadawyvetilebas.

15 ix. marneulis raionuli sasamarTlos gadawyvetileba, N3/9-2002, 2002 wlis 13 maisi; aseve ix.: saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palatis ganCineba, N3/413, 2000 wlis 24 marti; saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebani, nawili I, N8, 2000 weli, gv. 373-376.16 platforma `eqimebi sicocxlisaTvis~ avstriis winaaRmdeg (Plattform “Ärtzte für das Leben” v. Austria), 1988 weli, Series A, no. 139.

Page 32: 3 26 47 62 122 131 144

32

konstantine korkelia

1. saqarTvelos saerTo sasamarTloebis mier evropuli standartebis gamoyenebis formebi

saqarTvelos sasamarTloTa im gadawyvetilebebis analizis Sedegad, rom leb Sic gamoyenebulia adamianis uflebaTa evropuli standartebi, ikveTeba ramdenime ten-dencia maTi gamoyenebis formasTan dakavSirebiT.

a) sxva evropul saxelmwifoTa sasamarTloebis msgavsad, saqarTvelos sa sa mar-Tloebi yvelaze xSirad evropul standartebs iyeneben rogorc Sidasaxelmwifoe-brivi normatiuli aqtis swori ganmartebis saSualebas17. saqarTvelos sasamarT-loebi sadavo sakiTxs ixilaven saqarTvelos Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtisa da evropuli standartebis safuZvelze, magram es standartebi gamoiyeneba ZiriTadad imisaTvis, rom sasamarTlom uzrunvelyos Sidasaxelmwifoebrivi norma-tiuli aqtis (mag., kanonis) swori ganmarteba.

imis sailustraciod, rogor gamoiyena saqarTvelos sasamarTlom adamianis ufle-baTa evropuli standartebi saqarTvelos Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtis swori ganmartebisaTvis, SeiZleba ramdenime magaliTis moSvelieba. saqme, romelzec saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom miiRo gadawyvetileba 2002 wlis 4 ivliss, exeboda sagazeTo publikaciebSi Jurnalistis mier ramdenime maRali Tanamdebobis piris kritikas. es Tanamdebobis pirebi uzenaes sasamarTloSi moiTxovdnen maTi pativisa da Rirsebis Semlaxveli cnobebis uaryofas.

am saqmesTan dakavSirebiT, saqarTvelos Sidasaxelmwifoebriv normatiul aqte-bTan (konstitucia, samoqalaqo kodeqsi da kanoni `presisa da masobrivi informa-ciis sxva saSualebebis Sesaxeb~) erTad sasamarTlom gamoiyena adamianis uflebaTa evropuli konvencia da evropuli sasamarTlos precedentuli samarTali, romlis meSveobiT ganmarta xsenebuli Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtebi18. kerZod, sasamarTlom aRniSna:

`adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis Sesaxeb~ evropuli konven-ciis me-10 muxliT garantirebulia ara mxolod presis Tavisufleba, rom informa-cia miawodos sazogadoebas, aramed sazogadoebis uflebac – iyos saTanado doneze informirebuli.

politikuri diskusiis Tavisufleba warmoadgens demokratiuli sazogadoebis guls. Sesabamisad, politikuri Tanamdebobis pirTa kritikis farglebi farToa,

17 magaliTisaTvis ix. gadawyvetileba, N3k-390-02, 4 ivlisi, 2002 weli, susg, samoqalaqo, samewarmeo da gako-trebis saqmeebze, N10, 2002 weli, gv. 1758-1767; aseve ix. saolqo sasamarTlos gadawyvetileba, N2/a-83-2001, 21 dekemberi, 2001 weli, samoqalaqo da samewarmeo saqmeTa kolegia; N3g-ad-462-k-02, 25 noemberi, 2002 weli, susg, administraciul da sxva kategoriis saqmeebze, N1, 2003 weli, gv. 37; saqarTvelos uzenaesi sasamarTlo, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata, N3k/1240-02, 24 aprili, 2003 weli.18 gadawyvetileba, N3k-390-02, 4 ivlisi, 2002 weli, susg, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeebze, N10, 2002 weli, gv. 1758-1767; aseve ix. saolqo sasamarTlos gadawyvetileba, N2/a-83-2001, 21 dekemberi, 2001 weli, samoqalaqo da samewarmeo saqmeTa kolegia.

Page 33: 3 26 47 62 122 131 144

33

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

vidre kerZo pirTa. politikuri Tanamdebobis pirisaTvis gardauvalia da amgvari Tanamdebobis dakaveba TavisTavad niSnavs, rom misi yoveli sityva da moqmedeba iqneba JurnalistTa mudmivi da daJinebuli analizisa da kritikis obieqti. po-litikosma, Sesabamisad, unda gamoavlinos moTminebis maRali done, gansakuTrebiT maSin, roca is axorcielebs iseT moqmedebas, romelmac SeiZleba gamoiwvios mZafri kritika. saxelmwifo moxeleebma presisa da televiziis meSveobiT gamarTul de-batebSi dasaSveb zRvarze meti kritika unda iTminon. amasTan, kritika unda iyos saqmiani da igi ar unda gadaizardos RvarZlian kritikaSi, romelic aSkarad Seusa-bamoa kritikisa da gansjis saganTan~19.

uzenaesma sasamarTlom evropuli konvenciis gamoyenebiT uzrunvelyo saqar-Tvelos Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtebis swori ganmarteba. konvenciis gamoyenebis wvlili sasamarTlos mier swori gadawyvetilebis miRebaSi gamoixata dadgenilebiT, rom politikuri Tanamdebobis piris kritikis farglebi ufro far-Toa, vidre kerZo pirisa da rom Tavisi Tanamdebobrivi mdgomareobidan gamomdi-nare, politikosi SeiZleba daeqvemdebaros sazogadoebis (Jurnalistis) kritikas, rasTan dakavSirebiTac man unda gamoavlinos ufro meti moTmineba.

aseve sainteresoa sxva SemTxveva saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos praqtiki-dan. saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom pativis, Rirsebisa da saqmiani reputaciis xelyofasTan dakavSirebuli sxva saqmec ganixila, romelSic gamoiyena adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentuli samarTali20.

mrewvelobis ministris yofilma moadgilem saqarTvelos uzenaes sasamarTloSi aRZra sarCeli yofili parlamentaris winaaRmdeg, am ukanasknelis mier satelevizio gadacemaSi gakeTebuli gancxadebebis gamo, romelic dakavSirebuli iyo mosarCelis samsaxurebriv saqmianobasTan. mosarCelem moiTxova pativis, Rirsebisa da saqmiani reputaciis Semlaxveli cnobebis uaryofa da moraluri zianis anazRaureba. Tbili-sis vake-saburTalos raionulma sasamarTlom ar daakmayofila mosarCelis sarCeli. gadawyvetileba gasaCivrda saapelacio sasamarTloSi, romelmac gaauqma pirveli instanciis sasamarTlos gadawyvetileba da axali gadawyvetilebiT sarCeli nawi-lobriv daakmayofila. mopasuxes daevala mosarCelis mimarT pativis, Rirsebisa da saqmiani reputaciis Semlaxveli frazebis uaryofa.

yofilma parlamentarma es gadawyvetileba sakasacio wesiT gaasaCivra saqarTve-los uzenaes sasamarTloSi, sadac man aRniSna, rom mrewvelobis ministris yofili moadgilis mimarT gadacemaSi gamoTqmuli azri misi, rogorc sajaro piris – minis-tris moadgilis – mimarT gamoTqmuli kritika, saqmianobis Sefasebaa da ara raime

19 ix. gv. 1762-1763. 20 saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata, gadawyvetileba N3k/376-01, 2001 wlis 18 ivlisi. davis sagani: pativis, Rirsebisa da saqmiani reputaciis xelyofa. ix. saqar-Tvelos uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebani: samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeebi, N10, 2001 weli, gv. 1172-1177; ix. `adamianis uflebaTa dacvis samagaliTo gadawyvetilebebi~ (2001 weli), Tbilisi, 2002 weli, gv. 79-82;

Page 34: 3 26 47 62 122 131 144

34

konstantine korkelia

faqtobrivi cnobebis (monacemebis) gavrceleba, romelic Selaxavda mis pativs, Rir-sebas an saqmian reputacias.

saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom daakmayofila yofili parlamentaris saka-sacio saCivari. saqarTvelos samoqalaqo kodeqsis me-18 muxlTan erTad, uzenaesi sasamarTlo daeyrdno adamianis uflebaTa evropuli konvenciis me-10 muxls (ga-moxatvis Tavisufleba), romlis Tanaxmad, gamoxatvis Tavisufleba moicavs piris Tavisuflebas, hqondes mosazrebani, miiRos da gasces informacia da ideebi. uze-naesma sasamarTlom konvenciis me-10 muxlis ganmartebisaTvis gamoiyena evropuli sasamarTlos gadawyvetileba saqmeze kastelsi espaneTis winaaRmdeg (Castells v. Spain), romlis Tanaxmad, xelisuflebis warmomadgenlebisa da rigiTi moqalaqeebis mimarT Seuracxyofis faqtebis Sefasebisas gamoyenebul unda iqnes gansxvavebuli standar-tebi, kerZod, dasaSvebi kritikis farglebi saxelmwifo moxeleTa mimarT ufro far-Toa, vidre rigiTi moqalaqeebis mimarT.

uzenaesma sasamarTlom daadgina, rom yofili parlamentaris mier ministris yo-fili moadgilis mimarT gamoyenebuli gamonaTqvamebi exeboda sazogadoebrivi in-teresis sakiTxebs da aRniSna: `politikuri Tanamdebobis pirebma da saxelmwifo moxeleebma presisa da televiziis meSveobiT gamarTul debatebSi dasaSveb zRvarze meti kritika unda iTminon~. sasamarTlom aseve miuTiTa, rom `reputaciis (pativis, Rirsebis) dacvis interesi wonaswordeba sazogadoebis interesTan – Tavisuflad ganixilos da miiRos saWiro informacia qveynis politikur, ekonomikur da socia-lur sakiTxebze~.

saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom gamoiyena evropuli sasamarTlos preceden-ti, romlis meSveobiTac daadgina, rom sazogadoebrivi interesis sakiTxTan dakav-SirebiT saxelmwifo moxele SeiZleba daeqvemdebaros mZafr kritikas da rom am kri-tikis farglebi ufro farToa, vidre rigiTi moqalaqis mimarT dasaSvebi kritika21.

sainteresoa Tbilisis saolqo sasamarTlos 2002 wlis 3 ivlisis gadawyvetile-ba22, romelic exeba satelevizio gadacemaSi sajaro moxelis Svilis janmrTelobis mdgomareobasTan dakavSirebuli informaciis gavrcelebas.

Tavis gadawyvetilebaSi saolqo sasamarTlom miuTiTa ara mxolod saqarTve-los konstituciis me-20 muxlsa23 da adamianis uflebaTa evropuli konvenciis me-8 muxlze24, aramed adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samar-Talze.

21 aseve sainteresoa WiaTuris raionuli sasamarTlos gadawyvetileba N2/64, 2002 wlis 3 aprili. 22 gadawyvetileba, N2/a-25-2002, 3 ivlisi, 2002 weli, Tbilisis saolqo sasamarTlos samoqalaqo da samewarmeo saqmeTa kolegia; amave saqmeze ix. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba, N3k/1240-02, 24 aprili, 2003 weli.23 konstituciis me-20 muxlis pirveli punqtis Tanaxmad: ̀ yoveli adamianis piradi cxovreba (...) xelSeuxebelia~.24 konvenciis me-8 muxlis pirveli punqtis Tanaxmad: `yovel adamians ufleba aqvs, pativi scen mis pirad da ojaxur cxovrebas~.

Page 35: 3 26 47 62 122 131 144

35

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

saolqo sasamarTlo daeyrdno evropuli sasamarTlos gadawyvetilebas, rome-lic uSualod exeba piris samedicino monacemebis konfidencialur dacvas. saolqo sasamarTlom moiSvelia evropuli sasamarTlos gadawyvetileba saqmeze `z~ fine-Tis winaaRmdeg (Z v. Finland), romlis Tanaxmad, saxelmwifos ekisreba valdebuleba, ar gaamJRavnos piris avadmyofobis mdgomareoba25. amasTanave, saolqo sasamarTlom aRniSna, rom saxelmwifos ekisreba ara mxolod negatiuri valdebuleba – Tavad ar gaamJRavnos pirad da saojaxo cxovrebasTan dakavSirebuli informacia, aramed pozitiuri valdebuleba – `ar dauSvas mesame pirTa mier piris janmrTelobis md-gomareobis Sesaxeb monacemebis gaxmaureba misi Tanxmobis gareSe, raTa ar moxdes konvenciis me-8 muxlis 1–li nawiliT garantirebuli piradi cxovrebis pativisce-mis uflebis Selaxva~26.

am analizis safuZvelze, saolqo sasamarTlom miiCnia, rom `mopasuxeTa mier gavr-celebuli cnobebi mosarCelis Svilis avadmyofobis Sesaxeb, warmoadgens (mosarCe-lis–k.k.) piradi saojaxo cxovrebis saidumloebas, vinaidan is ar exeba pirovnebis sazogadoebriv cxovrebas da gamiznulia pirTa gansazRvruli wrisaTvis. Tu pati-vis, Rirsebis, saqmiani reputaciis dacvis dros kanoni icavs pirovnebis cxovrebis sazogadoebriv mxareebs, sinamdvilesTan Seusabamo cnobebis gaxmaurebis uaryofiT, piradi cxovrebis saidumloebis dacvisas saqme exeba sruliad sapirispiro movle-nas. piradi cxovrebis saidumloebis amsaxveli cnobebi SesaZloa sinamdviles Seesa-bamebodes, magram pirovneba dainteresebulia maTi gaxmaurebisagan dacviT~. saolqo sasamarTlom aseve daaskvna, rom mosarCelis Svilis janmrTelobis mdgomareobis Sesaxeb informaciis sajarod gavrcelebiT, gadacemis wamyvanma umZimesi sulieri travma miayena mosarCelis ojaxs da piradad mosarCelis Svils, romlisTvisac adre araferi iyo cnobili misi `sasikvdilo diagnozis~ Sesaxeb.

udavoa, rom adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebam sasamarT-los misca SesaZlebloba, evropuli standartebis daxmarebiT ganemarta saqarTve-los kanonmdebloba da mieRo marTebuli gadawyvetileba27.

aseve sainteresoa saqme, romelic saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom ganixila 2004 wlis 14 aprils28. am saqmeSi mosarCele moiTxovda gazeT ̀ kviris palitrisa~ da misi Jurnalistisagan 70000 laris anazRaurebas moraluri zianis saxiT, rac ganpi-

25 am saqmis mixedviT, ganacxadis avtori daavadebuli iyo SidsiT, ris Sesaxeb informaciis gamJRavnebam daar-Rvia evropuli konvenciis me-8 muxli. 26 pozitiur valdebulebasTan dakavSirebiT saolqo sasamarTlo daeyrdno evropuli sasamarTlos gadaw-yvetilebebs saqmeebze: lopez ostra espaneTis winaaRmdeg (Lopez Ostra v. Spain) da kigani irlandiis winaaRmdeg (Keegan v. Ireland).27 aseve sainteresoa saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos SedarebiT axali gadawyvetileba, romelSic sasamarT-lom evropuli standartebis safuZvelze ganmarta saqarTvelos kanonmdebloba, sazogadoebrivi interesis mqone sakiTxze. ix. ganCineba Nas-810-1129-07, 16 maisi, 2008 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqme-Ta palata. aseve ix. gadawyvetileba, Nas-168-465-05, 1 ivnisi, 2004 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata.28 gadawyvetileba Nas-593-1241-03, 14 aprili, 2004 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqalaqo, same-warmeo da gakotrebis saqmeTa palata.

Page 36: 3 26 47 62 122 131 144

36

konstantine korkelia

robebuli iyo Jurnalistis mier gamoqveynebuli statiis saTauriT `gaupatiurebis mcdeloba gansakuTrebuli sisastikiT~. mosarCelis, rogorc dazaralebulis Suamd-gomlobis safuZvelze, yvela sasamarTlo sxdoma Catarda daxurulad.

sasamarTlom miiCnia, rom statiaSi gamoqveynebuli faqtebi Seefereba sinamdviles, magram asaxavs mosarCelis piradi cxovrebis saCoTiro da usiamovno epizodebs. sa-samarTlom aseve aRniSna, rom publikaciaSi mosarCelis saxelisa da gvaris srulad gamoqveynebiT mopasuxeebma gamoaqveynes iseTi informacia, romlis gaxmaurebas ape-lanti erideboda, kerZod, presam amoativtiva mosarCelis cxovrebis sinamdvilidan usiamovno faqtebi da mosarCelem ver SeZlo sajaroobisagan daecva Tavisi piradi cxovrebis saidumloebis amsaxveli cnobebi.

sasamarTlom aseve miuTiTa, rom publikaciis gamoqveynebis Semdeg mosarCelis piradi cxovrebis saidumloebis Sesaxeb cnobili gaxda rogorc axlobelTa, ise nacnobTa farTo wrisaTvis. farTo sazogadoebisaTvis mosarCelis piradi cxovre-bis saidumloebis gamJRavnebam am ukanasknels daamCnia didi daRi, miayena ziani da sulieri tkivili, ramac gamoiwvia misi metyvelebis unaris daqveiTeba.

saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom davis gadasawyvetad, saqarTvelos Sida-saxelmwifoebriv normatiul aqtebTan erTad, gamoiyena adamianis uflebaTa evro-puli konvenciis me-8 (piradi da ojaxuri cxovrebis pativiscemis ufleba) da me-10 (gamoxatvis Tavisufleba) muxlebi, aseve adamianis uflebaTa evropuli sasamarT-los precedentuli samarTali da swori samarTlebrivi Sefaseba misca saqmis gare-moebebs.

sasamarTlom ramdenime sakiTxze gaamaxvila yuradReba, maT Soris imaze, rom `sa-qarTvelos konstituciis me-20, aseve evrokonvenciis me-8 muxli martooden maSin ki ar gamoiyeneba, roca sakiTxi exeba individis saxelmwifosagan dacvas, aramed maSinac, roca erTi kerZo piri xelyofs meore kerZo piris interesebs.~ Sesabamisad, sasamarTlom sworad aRniSna, rom saxelmwifos ekisreba ara mxolod negatiuri, aramed aseve pozitiuri valdebuleba, daicvas kerZo piri sxva piris mier misi uflebis Selaxvis SemTxvevaSi.

sasamarTlom aseve imsjela kerZo da sajaro interesebis dapirispirebaze, rac asaxavs evropuli sasamarTlos mier interesTa konfliqtis Sefasebis kriteriumebs. sasamarTlom aRniSna, rom `azris gamoxatvis Tavisuflebis gadawyvetisas mTavar problemas warmoadgens balansis gamoZebna azris gamoxatvis Tavisuflebasa da pi-radi cxovrebis uflebis pativiscemis Tavisuflebas Soris.

piradi cxovrebis pativiscemis uflebisa da sazogadoebrivi wesrigis dacvis sa-jaro interesebis dapirispirebisas individualuri uflebebis dacvas eniWeba upi-ratesoba, balansi sajaro interesebis sasargeblod SeiZleba gadawydes mxolod damnaSavis mometebuli sazogadoebrivi saSiSroebis gaTvaliswinebiT. mocemul Sem-TxvevaSi... (mosarCeles-k.k.) danaSauli ar Caudenia. piriqiT, igi iyo dazaralebuli.

Page 37: 3 26 47 62 122 131 144

37

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

sasamarTlo procesebi misi TxovniT daxurulad Catarda, amitom piradi cxovrebis pativiscemisa da sazogadoebriv wesrigs Soris balansi individualuri uflebebis sasargeblod unda gadawyvetiliyo~.

sasamarTlom aseve aRniSna, rom publikacias am interesTan dapirispirebisas sa-kiTxi dazaralebulis uflebebis – piradi cxovrebis dacvis – sasargeblod unda gadaewyvita da dazaralebulis saxeli misi nebis sawinaaRmdegod ar unda moexsenie-bina sagazeTo publikaciaSi.

sabolood, uzenaesma sasamarTlom kanonmdeblobisa da evropuli standarte-bis safuZvelze daadgina, rom `piradi cxovrebis saidumloeba marto maSin ki ar dairRveva, roca misi gamavrcelebeli piradi cxovrebis saidumloebis Semcvel si-namdvilesTan Seusabamo cnobebs gaavrcelebs, aramed maSinac, roca piri am ufle-bis matareblis nebarTvis gareSe gaavrcelebs iseT cnobebs, romlebic sinamdviles Seefereba, magram am uflebiT daculi piris nebis sawinaaRmdegod warmoaCens Seu-racxmyofel, saCoTiro, arasasurvel epizodebs~.

es gadawyvetileba udavod erT-erTi yvelaze TvalsaCino da samagaliToa da adasturebs Sidasaxelmwifoebriv normatiul aqtebTan erTad adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis upiratesobas swori sasamarTlo gadawyveti-lebis miRebaSi.

b) rac Seexeba evropuli standartebis gamoyenebis meore formas – maT gamoyenebas Sidasaxelmwifoebriv normatiul aqtTan koliziisas, saqarTvelos sasamarTloebis praqtikaSi iSviaTia aseTi SemTxveva, Tumca SeiZleba ori magaliTis moSvelieba.

saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom 2008 wlis 15 maiss ganixila saqme, rome-lic exeboda, inter alia, araregistrirebul qorwinebaSi myofi piris TanamesakuTred cnobas, rasac iTxovda mosarCele29, mosarCele, romelic 1993 wlidan 2005 wlamde (mosarCelesTan araregistrirebul qorwinebaSi mcxovrebi piris gardacvalebamde) TanamecxovresTan erTad cxovrobda, edaveboda Tavisi Tanamecxovris Svilis mier samkvidroSi Semaval sadavo uZrav qonebas da sadavo sacxovrebeli saxlis gau-mjobesebisaTvis daxarjul solidur Tanxas.

mosarCelis moTxovna sadavo saxlis TanamesakuTred cnobis Sesaxeb emyareboda im garemoebas, rom masa da mis Tanamecxovres Soris arsebobda faqtobrivi col-qmruli urTierToba. mosarCelem Tavisi poziciis dasasabuTeblad moiSvelia is faqti, rom maT 1998 wels daiweres jvari da rom, marTalia, samoqalaqo kanonmde-bloba qorwinebis warmoSobis safuZvlad mis registracias miiCnevs, saqarTvelo marTlmadidebluri qveyanaa, rac aRiarebulia saxelmwifosa da marTlmadidebluri eklesiis mier, ris gamoc jvrisweris faqts aranaklebi iuridiuli mniSvneloba unda mieniWos.

29 ganCineba Nas-968-1269-07, 15 maisi, 2008 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata.

Page 38: 3 26 47 62 122 131 144

38

konstantine korkelia

mosarCelem aseve miuTiTa, rom saqarTvelo aris adamianis uflebaTa evropuli konvenciis monawile, romlis praqtikis mixedviT, `qorwineba gascda formalur urTierTobebs, ojaxuri cxovrebis arseboba-ararsebobis sakiTxi mniSvnelovnad damokidebulia mWidro piradi urTierTobis realurad arsebobis faqtze~, mosar-Celem aseve moiSvelia evropuli sasamarTlos 1994 wlis gadawyvetileba saqmeze kroni niderlandebis winaaRmdeg (Kroon v. the Netherlands)30, romlis mixedviT, mosar-Celem aRniSna, rom `ojaxuri urTierTobebis cneba ar izRudeba mxolod qorwi-nebaze damyarebuli urTierTobiT da SeiZleba moicavdes sxva de faqto ojaxur kavSirebs, rodesac mxareebi erTad cxovroben qorwinebis gareSe~. mosarCelem aR-niSna, rom mopasuxes sadavod ar gauxdia faqtobrivi colqmruli urTierTobis arseboba.

miuxedavad imisa, rom mosarCelem Tavisi pozicia daasabuTa rogorc saxelmwifo-sa da marTlmadideblur eklesias Soris konstituciuri SeTanxmebiTa da adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentuli samarTliT, uzenaesma sasamarT-lom saerTod ar imsjela Tavis gadawyvetilebaSi evropuli sasamarTlos mier gan-sazRvrul ojaxuri urTierTobis cnebasa da misgan gamomdinare samarTlebriv Sede-gebze. man mxolod imsjela konstituciuri SeTanxmebiT gaTvaliswinebul normaze.

sabolood uzenaesma sasamarTlom daaskvna, rom konstituciuri SeTanxmeba gamo-ricxavs mosarCelis moTxovnas jvrisweris safuZvelze misi, rogorc meuRlis samo-qalaqo uflebis – TanamesakuTreobis warmoSobis Taobaze.

am sasamarTlo gadawyvetilebas unda mieces uaryofiTi Sefaseba. aSkaraa, rom arsebobda winaaRmdegoba saqarTvelos kanonmdeblobasa, kerZod, samoqalaqo ko-deqssa da adamianis uflebaTa evropul standartebs Soris. miuxedavad imisa, rom mosarCelem, sxva argumentTan erTad, moiSvelia evropuli sasamarTlos precedenti imis dasasabuTeblad, rogor unda ganmartebuliyo ojaxuri urTierTobis cneba, sa-samarTlom ara mxolod ar gaiziara is ganmarteba, romelic damkvidrebulia evro-puli sasamarTlos praqtikaSi, aramed arc ki imsjela mosarCelis im argumentze, romelic emyareboda evropul standarts.

aranaklebad sainteresoa Tbilisis saqalaqo sasamarTlos administraciul saq-meTa kolegiis 2007 wlis 10 oqtombris gadawyvetileba. am saqmeSi mosarCele moi-Txovda, rom saqarTvelos iusticiis saministrom SeimuSaos iseTi administraciuli aqti, romelic SesabamisobaSi iqneba evropuli konvenciis me-8 muxlis moTxovnasTan da romlis Tanaxmad daculi iqneba patimris konvenciiT garantirebuli ufleba, Sexvdes ojaxis wevrebs ufro xSirad da meti xangrZlivobiT, vidre es aris `pati-mrobis Sesaxeb~ kanoniT dadgenili, anu TveSi erTxel da erTi saaTiT31.

30 1994 wlis 27 oqtomberi, Series A no. 297-C.31 gadawyvetileba, N3/2058, Tbilisis saqalaqo sasamarTlos administraciul saqmeTa kolegia, 10 oqtomberi, 2007 weli.

Page 39: 3 26 47 62 122 131 144

39

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

mosarCelis azriT, is, rom patimars, romelic sasjels ixdis mkacri reJimis pi-robebSi, eZleva TveSi erTi paemnis ufleba, ewinaaRmdegeba evropuli konvenciis me-8 muxlis Sinaarss. Tavisi poziciis gasamyareblad mosarCelem aseve moiSvelia evropuli sasamarTlos gadawyvetileba novicka poloneTis winaaRmdeg (Nowicka v. Poland) da miuTiTa, rom am saqmis mixedviT, patimrobaSi yofnisas ojaxis wevrebis naxvasTan dakavSirebuli uflebebis SezRudva TveSi mxolod erTi vizitiT miCneul iqna konvenciis me-8 muxlis darRvevad32.

Tbilisis saqalaqo sasamarTlom daakmayofila mosarCelis moTxovna. man miuTiTa:

`patimrobis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis Sesabamisad, patimrebisaTvis gankuTvni-li paemnebis nebadarTuli odenoba aSkarad ewinaaRmdegeba evropuli konvenciis me-8 muxlis Sinaarss, igi aris raodenobrivad aSkarad mcire, xelyofs ojaxuri cxovrebis pativiscemis uflebas da aseT SemTxvevaSi upiratesoba unda mieniWos saerTaSoriso xelSekrulebas, rogorc ierarqiulad kanonze maRla mdgoms. saqar-Tvelos konstituciis meeqvse muxlis Tanaxmad, saerTaSoriso xelSekrulebas an SeTanxmebas aqvs upiratesi iuridiuli Zala Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtebis mimarT. aqedan gamomdinare, saqarTveloSi evropuli konvencia aRiarebu-lia kanonmdeblobis nawilad. aRniSnul debulebas amyarebs `normatiuli aqtebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanoni. xsenebuli kanonis meoTxe muxlis Tanaxmad, saqarTve-los saerTaSoriso xelSekruleba saqarTvelos normatiuli aqtia.

sasamarTlo Tvlis, rom imis gaTvaliswinebiT, rom adamianis uflebaTa evropuli konvencia aRiarebulia qveynis kanonmdeblobis nawilad, adamianis uflebaTa dacva unda moxdes saerTaSoriso standartebis mixedviT.

sasamarTlo Tvlis, rom mopasuxe iusticiis saministrom unda gamosces normatiu-li aqti, romelic SesabamisobaSi iqneba evropuli konvenciis merve muxlis moTxo-vnebTan da romelSic mxedvelobaSi iqneba miRebuli sadavo sakiTxze evropuli sasamarTlos mier miRebuli gadawyvetilebebi~.

Tbilisis saqalaqo sasamarTlos gadawyvetileba imsaxurebs dadebiT Sefasebas. sasamarTlos gadawyvetilebis ramdenime aspeqti gansakuTrebiT sayuradReboa:

1. sasamarTlom saqme Seafasa ara mxolod Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aq-tis (kanoni `patimrobis Sesaxeb~), aramed evropuli standartebis safuZvelze da daaskvna, rom saqarTvelos zemoaRniSnuli kanoniT gansazRvruli paemnebis nebadar-Tuli odenoba aSkarad ewinaaRmdegeba evropuli konvenciis standartebs, ris gamoc upiratesobas aniWebs evropul standarts;

2. marTalia, sasamarTlom pirdapir ar moixsenia evropuli sasamarTlos konkre-tuli precedenti, magram yvelaferi imaze miuTiTebs, rom man gaiziara mosarCelis argumenti, romelic efuZneboda saqmes novicka poloneTis winaaRmdeg.

32 3 dekemberi, 2002 weli.

Page 40: 3 26 47 62 122 131 144

40

konstantine korkelia

es gadawyvetileba kidev erTxed adasturebs sasamarTlo gadawyvetilebis mi-Rebisas evropul konvenciasTan erTad evropuli sasamarTlos precedentuli sa-marTlis gamoyenebis aucileblobas. rom ara es konkretuli precedenti, romelzec miuTiTa mosarCelem, didi albaToba iyo imisa, rom verc mosarCele da verc sasa-marTlo ver daaskvnida imas, rac man daaskvna am precedentis safuZvelze, radgan aseT standarts, romlis mixedviT patimris TveSi erTxel monaxulebis uflebis miniWeba ar aris sakmarisi, verc mosarCele da verc sasamarTlo ver amoikiTxavda mxolod konvenciis me-8 muxlis teqstidan;

3. aseve sainteresoa, rom saqalaqo sasamarTlom daavala iusticiis saministros, gamosces normatiuli aqti, romelic SesabamisobaSi iqneba evropuli konvenciis me-8 muxlis moTxovnebTan da romelSic mxedvelobaSi iqneba miRebuli sadavo sakiTxze evropuli sasamarTlos mier miRebuli gadawyvetilebebi. amiT sasamarTlom mos-Txova mopasuxes, rom am sakiTxTan dakavSirebiT, Tavisi normatiuli aqti Sesabami-sobaSi moiyvanos evropuli sasamarTlos precedentul samarTlTan.

g) adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis mesame formasTan da-kavSirebiT, romelic iTvaliswinebs am standartebis gamoyenebas rogorc sasamarT-lo saqmis gadawyvetis erTaderT samarTlebriv safuZvels, aRsaniSnavia, rom saqar-Tvelos sasamarTlo praqtikaSi aRmoCenilia erTi aseTi SemTxveva33 – saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom, romelmac am saqmeze gadawyvetileba miiRo 2001 wlis 10 maiss, gadawyvetilebis samotivacio nawilSi miuTiTa evropul konvenciaze, rogorc sasamarTlo saqmis gadawyvetis erTaderT samarTlebriv safuZvelze.

2. saqarTvelos saerTo sasamarTloebis praqtika evropuli standartebis gamoyenebis iniciativasTan dakavSirebiT

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis iniciativa SeiZleba momdinareobdes rogorc sasamarTlo procesis mxareebis, ise Tavad sasamarTlosa-gan. procesis mxareebs ufleba aqvT, evropuli standartebis safuZvelze daasabu-Ton TavianTi pozicia da amtkicon, rom dairRva konvenciiT maTTvis miniWebuli uflebebi.

rac Seexeba evropuli standartebis gamoyenebas sasamarTlos iniciativiT, ro-gorc ukve aRiniSna, sasamarTlos aqtiurobis xarisxi iseTi normatiuli aqtis gamoyenebaSi, romelsac ar iSveliebs procesis mxare, gansxvavdeba imis mixedviT, ganixileba sisxlis samarTlis Tu samoqalaqo/administraciuli saqme. miuxedavad imisa, rom samoqalaqo/administraciul saqmeebTan dakavSirebiT sasamarTlos ufro

33 ganCineba, N8(1), 10 maisi, 2001 weli, susg, sisxlis samarTlis saqmeebze, N5, 2001 weli, gv. 268.

Page 41: 3 26 47 62 122 131 144

41

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

pasiuri roli eniWeba, man mainc unda gamoiyenos evropuli konvencia da evro-puli sasamarTlos precedentuli samarTali, Tu Tvlis, rom maTi gamoyeneba xels Seuwyobs saqmeze WeSmaritebis dadgenas.

im sasamarTlo gadawyvetilebaTa umravlesobaSi, romlebSic gamoyenebulia ada-mianis uflebaTa evropuli standartebi, sasamarTloebi TavianTi iniciativiT iye-neben maT.34 sxva sityvebiT, am sasamarTlo saqmeebSi sasamarTloebi iyeneben evropul standartebs, miuxedavad imisa, rom procesis mxare Tavisi poziciis dasasabuTeblad ar iSveliebs maT35.

misasalmebelia saqarTvelos sasamarTloTa aqtiuri roli samoqalaqo/adminis-traciul saqmeebTan dakavSirebiT. miuxedavad imisa, rom am kategoriis saqmeebze sasamarTlos SedarebiT pasiuri roli eniWeba, saqarTvelos sasamarTloebi mainc iyeneben evropul standartebs.

rac Seexeba saqmeebs, romlebSic evropuli standartebi sasamarTlom gamoiyena procesis mxaris iniciativiT, saqarTvelos sasamarTlo praqtikaSi aRmoCenilia ramdenime aseTi saqme36. am saqmeebSi procesis mxarem Tavisi poziciis dasasabuTe-blad moiSvelia evropuli standartebi, sasamarTlom ki gadawyvetilebis misaRebad gamoiyena evropuli konvenciis Sesabamisi muxlebi (zogierT SemTxvevaSi, evropuli sasamarTlos precedentuli samarTali).

samwuxarod, saqarTvelos sasamarTlo praqtikaSi aRmoCenilia ramdenime SemTxveva, rodesac procesis mxarem Tavisi poziciis dasasabuTeblad moiSvelia

34 aseTi gadawyvetilebebis didi raodenobis gamo aq mxolod ramdenime gadawyvetileba moiSvelieba. danarCeni gadawyvetilebebi ix.: k. korkelia, adamianis uflebaTa evropuli konvenciis gamoyeneba saqarTveloSi, 2004 weli; gadawyvetileba, N3g-ad-462-k-02, 25 noemberi, 2002 weli, susg, administraciul da sxva kategoriis saq-meebze, N1, 2003 weli, gv. 37; ganCineba, N3k-1188-02, 16 dekemberi, 2002 weli, susg, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeebze, N2, 2003 weli, gv. 461; ganCineba, N3g-ad-429-k-02, 18 dekemberi, 2002 weli, susg, adminis-traciul da sxva kategoriis saqmeebze, N2, 2003 weli, gv. 224; gadawyvetileba Nas-593-1241-03, 14 aprili, 2004 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata.35 yovel SemTxvevaSi, am gadawyvetilebebSi araferia miTiTebuli imaze, rom procesis mxarem Tavisi poziciis dasasabuTeblad moiSvelia evropuli konvencia. gansxvavebuli daskvna gakeTda saqarTvelos mosamarTleebTan Catarebuli kvlevis Sedegad, romlis mixedviT, mosamarTleebi evropuli sasamarTlos precedentebis moSveli-ebas, ZiriTadad, im SemTxvevaSi axdenen, Tu amas procesze advokati moiTxovs da, rogorc wesi, mosamarTleebi am iniciativas ar iZenen. ix. kvleva ̀ saqarTvelos sasamarTloebis muSaobaSi adamianis uflebaTa saerTaSoriso xelSekrulebebisa da evropuli sasamarTlos gadawyvetilebebis gamoyenebis Sesaxeb~, romelic Seasrula BCG Research-ma gaeros ganviTarebis programis dakveTiT. ix. adamianis uflebaTa saerTaSoriso xelSekrulebebi da saqarTvelos sasamarTlo praqtika, nawili pirveli, 2006 weli, gv. 43. 36 ix.: ganCineba, N3k/599, 22 Tebervali, 2001 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata; gan-Cineba, N22(1), 17 ivlisi, 2001 weli, susg, sisxlis samarTlis saqmeebze, N10, 2001 weli, gv. 653-655; ganCineba, N79, 11 oqtomberi, 2001 weli, susg, sisxlis samarTlis saqmeebze, N1, 2002 weli, gv. 42-44; ganCineba, N3g/ad-82-k-01, 13 noemberi, 2001 weli, susg, administraciul da sxva kategoriis saqmeebze, N12, 2001 weli, gv. 1129, 1131; gadawyvetileba, N2/64, 3 aprili, 2002 weli, WiaTuris raionuli sasamarTlo; gadawyvetileba, N3/9-2002, 13 maisi, 2002 weli, marneulis raionuli sasamarTlo; ganCineba, N3k-606-02, 12 ivnisi, 2002 weli, susg, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeebze, N9, 2002 weli, gv. 1511-1513; ganCineba, N3k-337-02, 25 ivnisi, 2002 weli, susg, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeebze, N9, 2002 weli, gv. 1625-1637;Mamave saqmeze ix. Tbilisis saolqo sasamarTlos gadawyvetileba, N2/a-176, 18 dekemberi, 2001 weli, samoqalaqo da samewarmeo saqmeTa kolegia; gadawyvetileba, N3k-390-02, 4 ivlisi, 2002 weli, susg, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeebze, N10, 2002 weli, gv. 1758-1767.

Page 42: 3 26 47 62 122 131 144

42

konstantine korkelia

evropuli standartebi, magram sasamarTlom Tavis gadawyvetilebaSi arc ki moix-senia isini37.

amis sailustraciod SeiZleba erT-erTi saqmis ganxilva. saqme, romelic quTai-sis saqalaqo sasamarTlom 2003 wlis 6 Tebervals ganixila, exeboda q. quTaisis vice-meris mtkicebas, rom sagazeTo publikaciiT Seilaxa misi pativi, Rirseba da saqmiani reputacia38. mosarCelem moiTxova, sasamarTlos daevaldebulebina mopa-suxeebi (Jurnalisti da gazeTis redaqtori), uareyoT maT mier gazeT `PS~-is 2001 wlis 23-29 ivlisis nomerSi gamoqveynebul statiaSi (saTauriT – `quTaisSi raime rom gaakeTo, minimum qalaqis meris uflebebiT unda sargeblobde~) gavrcelebuli informacia, TiTqos im pirovnebasTan, romelic qalaqis meris uflebebiT sarge-blobda, romelic navTobis biznesSi qalaqis vice-meris donezea Cabmuli, mosarCe-lis identificireba SeZlo erT-erTma Cinosanma. mopasuxe mxarem sarCeli ar cno da aRniSna, rom am statiiT ar gavrcelebula mosarCelis pativis, Rirsebisa da saqmiani reputaciis xelmyofi cnobebi.

Tavisi poziciis dasasabuTeblad mopasuxem saqarTvelos Sidasaxelmwifoebriv normatiul aqtebsa da evropuli konvenciis me-10 muxlTan (gamoxatvis Tavisufle-ba) erTad moiSvelia adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos araerTi preceden-ti39, romlebSic sakmaod detalurad ganmarta analogiur saqmeebTan dakavSirebiT evropuli sasamarTlos pozicia. samwuxarod, sasamarTlom am saqmesTan dakavSire-biT miRebul gadawyvetilebaSi ara mxolod ar imsjela mopasuxis argumentebze, maT Soris evropul konvenciasa da evropuli sasamarTlos precedentebze, aramed arc ki moixsenia isini.

3. evropuli standartebiT saqarTvelos saerTo sasamarTloebis gadawyvetilebaTa dasabuTebis praqtika

rogorc aRiniSna, Tu procesis mxare Tavisi poziciis dasasabuTeblad iSveliebs evropul standartebs, sasamarTlom unda ganixilos saqme evropuli standarte-biT gamyarebuli argumentebis mixedviT. Tavis gadawyvetilebaSi sasamarTlom unda gamoxatos sakuTari pozicia, SeiZleba Tu ara evropuli standartebis gamoyeneba konkretul davasTan dakavSirebiT. sasamarTlom unda daasabuTos, ratom iyenebs

37 gadawyvetileba, saqme N2/229, 17 seqtemberi, 2001 weli, borjomis raionuli sasamarTlo; aseve ix. sar-Celi da mosarCelis dacviTi sityva; gadawyvetileba, N2/74, 6 Tebervali, 2003 weli, quTaisis saqalaqo sa-samarTlo; ganCineba, N674-ap, 30 oqtomberi, 2006 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos sisxlis samarTlis saqmeTa palata; gadawyvetileba, Nbs-536-512-k-07, 18 dekemberi, 2007 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos administraciul da sxva kategoriis saqmeTa palata.38 quTaisis saqalaqo sasamarTlos gadawyvetileba, N2/74, 6 Tebervali, 2003 weli.39 kerZod, mopasuxem moiSvelia evropuli sasamarTlos Semdegi gadawyvetilebebi: lingensi avstriis winaaR-mdeg (Lingens v. Austria), kastelsi espaneTis winaaRmdeg (Castells v. Spain), ierSildi daniis winaaRmdeg (Jersild v. Den-mark), gudvini gaerTianebuli samefos winaaRmdeg (Goodwin v. the United Kingdom), oberSliki avstriis winaaRmdeg (Oberschlick v. Austria).

Page 43: 3 26 47 62 122 131 144

43

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

an ar iyenebs igi am normebs saqmis gadasawyvetad, anu eTanxmeba Tu ara igi mxaris mier evropul standartebze damyarebul argumentebs. Tu sasamarTlo ar eTanxmeba aseT argumentebs, man unda daasabuTos is mizezebi, romelTa gamoc igi ar eTanxmeba mxaris pozicias. sasamarTlom SeiZleba miuTiTos, rom konvenciis es muxli ar ga-moiyeneba am saqmesTan dakavSirebiT, radgan misi regulirebis sfero gansxvavdeba, an – rom mxare arasworad ganmartavs evropuli konvenciis konkretuli muxlis Si-naarss. analogiurad unda daasabuTon sasamarTloebma TavianTi pozicia, Tu mxare iSveliebs evropuli sasamarTlos precedentul samarTals40.

saqarTvelos sasamarTloTa im gadawyvetilebebis analizis Sedegad, romlebSic gamoyenebulia adamianis uflebaTa evropuli standartebi, SeiZleba gakeTdes daskvna, rom mdgomareoba evropuli konvenciiTa da evropuli sasamarTlos pre-cedentuli samarTliT, saqarTvelos sasamarTlo gadawyvetilebaTa dasabuTebis TvalsazrisiT, aradamakmayofilebelia. am saqmeebis umravlesobaSi sasamarTlo ga-dawyvetilebebi arasakmarisad detalurad aris dasabuTebuli evropul standarte-bTan mimarTebiT.

miuxedavad amisa, praqtikis Seswavlam gamoavlina ramdenime SemTxveva, rodesac sasamarTlom sakmarisad detalurad imsjela procesis mxaris mier evropul stan-dartebze dafuZnebul argumentebze.41 am saqmeebSi sasamarTlom saqme gaaanaliza procesis mxaris mier evropul standartebze dafuZnebuli argumentebis safuZvelze da daasabuTa, ratom gamoiyena an ar gamoiyena man evropuli konvenciis Sesabamisi norma saqmis gadasawyvetad. udavoa, rom aseTi gadawyvetilebebi ufro damajere-belia procesis mxareebisaTvis, maT Soris im mxarisaTvis, romlis sawinaaRmdegod miiRes gadawyvetileba, vidre is gadawyvetileba, romelSic mxolod `mSrali~ mi-TiTebaa evropul standartebze.

erT-erTi aseTi saqme, romelSic sasamarTlom ̀ sityvisa da gamoxatvis Tavisufle-bis Sesaxeb~ kanonTan erTad sakmarisi detalurobiT imsjela adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebaze konkretul situaciaSi, exeba saqarTvelos iusticiis saministros monitoringis sabWos wevrsa da iusticiis yofil ministrs

40 ganCineba Nas-968-1269-07, 15 maisi, 2008 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata. 41 ix.: ganCineba, N22(1), 17 ivlisi, 2001 weli, susg, sisxlis samarTlis saqmeebze, N10, 2001 weli, gv. 653-655; gadawyvetileba, N2/64, 3 aprili, 2002 weli, WiaTuris raionuli sasamarTlo; gadawyvetileba, N3/9-2002, 13 maisi, 2002 weli, marneulis raionuli sasamarTlo; ganCineba, N3k-337-02, 25 ivnisi, 2002 weli, susg, samo-qalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeebze, N9, 2002 weli, gv. 1625-1637; gadawyvetileba, N2/a-25-2002, 3 ivlisi, 2002 weli, samoqalaqo da samewarmeo saqmeTa kolegia; gadawyvetileba, N3k-390-02, 4 ivlisi, 2002 weli, susg, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeebze, N10, 2002 weli, gv. 1758-1767; gadawyvetileba Nas-593-1241-03, 14 aprili, 2004 weli, saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata.sayuradReboa saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba, romelSic man, marTalia, ar ganixila evro-puli konvencia, magram ganixila mxaris mier moSveliebuli evropuli sasamarTlos saqmeebi da daasabuTa, rom es precedentebi ar unda iqnes gamoyenebuli konkretul davasTan dakavSirebiT. ganCineba, N3g-ad-275-k-02, 24 ianvari, 2003 weli, susg, administraciuli da sxva kategoriis saqmeebze, N3, 2003 weli, gv. 476-479; aseve ix. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palatis gadawyvetileba, N3k/1240-02, 24 aprili, 2003 weli.

Page 44: 3 26 47 62 122 131 144

44

konstantine korkelia

Soris warmoSobil sasamarTlo davas. mosarCelis mtkiceba, rom mopasuxis satele-vizio da sagazeTo gancxadebebiT Seilaxa misi pativi, Rirseba da saqmiani reputa-cia, sasamarTlom ganixila kanonisa da evropuli standartebis safuZvelze da ar daakmayofila sarCeli im motiviT, rom mosarCeles, rogorc sajaro moxelesTan gaTanabrebul pirs, unda etvirTa kritikis Tmenis valdebuleba42.

saqme, romelic saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom ganixila 2001 wlis 22 ivniss, exeboda saqarTvelos parlamentis wevris sarCels pativis, Rirsebisa da saqmiani reputaciis xelyofis Sesaxeb gazeT `lanCxuTi plusis~ Jurnalistebis winaaRmdeg43.

lanCxuTis raionidan arCeuli saqarTvelos parlamentis wevri sarCelis sa-fuZvlad miuTiTebda, rom mopasuxeebis mier xsenebul gazeTSi gamoaqveynebuli statiiT `eh, roman, roman~ mis mimarT gavrcelda Wori, riTac mas miayenes Seu-racxyofa, ganzrax daamcires misi pativi da Rirseba amomrCevlebisa da Tanamoqala-qeebis TvalSi. gamoqveynebul statiaSi parlamentis wevri moxseniebulia rogorc kaci, romelmac `Tavi dakarga~. mis mimarT gamoyenebulia Seuracxmyofeli frazebi: `vin xar Sen da rogor moxvdi am gaugebrobaSi, rasac parlamentis wevroba hqvia?~, `davijero, samive mosmenis dros geZina?~, `lanCxuTSi fexebs gvWris da parlamentSi Tavs~, `ise nela mwifdeba, vai, rom lanCxuTs amdeni dro ara aqvs, rom am uimedo procesis dasasruls daelodos~, `matylis saCeCad gagiSva lanCxuTma parlamentSi?~, `kanonis wakiTxvac ver giswavlia erTi rigiTi moqalaqis doneze~, `gazeTis wakiTxva ar gcodnia kidev~, `amgvari gamoxtomebisaTvis TavSi wauTaqeben xolme, Cemo roman, magram vai, rom marto es ar uSvelis Sens gaWirvebas~, `CvenSi yovel nabiWvars az-nauroba swyuria, yovel nacarqeqias – sardloba~.

parlamentis wevri, rogorc kasatori, iTxovda gamoqveynebuli statiis avtore-bisagan gavrcelebuli informaciis uaryofasa da moraluri zianis anazRaurebas. misi azriT, mopasuxeebs ganzraxuli hqondaT, gamoeTiSaT igi saparlamento arCevne-bidan. mopasuxeebis azriT, statiaSi ar aris gamoTqmuli Seuracxmyofeli frazebi uSualod parlamentis wevris mimarT, aramed statia kritikulad afasebs lanCxu-Tis raionis deputatis saqmianobas saqarTvelos parlamentSi, rac, mopasuxeTa SexedulebiT, gamowveuli iyo parlamentaris pasiurobiT, romelic man gamoiCina lanCxuTis raionisaTvis sasicocxlo mniSvnelobis mqone kanonproeqtis ganxilvas-Tan dakavSirebiT.

pirvelad sarCeli ganixila Coxatauris raionulma sasamarTlom. man miiCnia, rom mo pasuxeebma mosarCelis mimarT Segnebulad gaavrceles misi pativis, Rirsebisa da saqmiani reputaciis Semlaxveli iseTi cnobebi, romlebic sinamdviles ar Seesa-bamebian. Coxatauris raionulma sasamarTlom gamoiyena saqarTvelos samoqalaqo

42 ganCineba Nas-810-1129-07, 16 maisi, 2008 weli, samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata. 43 saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos samoqalaqo, samewarmeo da gakotrebis saqmeTa palata, ganCineba, 2001 wlis 22 ivnisi. ix. `adamianis uflebaTa dacvis samagaliTo gadawyvetilebebi~ (2001 weli), Tbilisi, 2002 weli, gv. 76-79.

Page 45: 3 26 47 62 122 131 144

45

adamianis uflebaTa evropuli standartebis gamoyenebis praqtika saqarTveloSi

kodeqsis me-18 muxli, saqarTvelos kanoni `presisa da masobrivi informaciis sxva saSualebebis Sesaxeb~ da nawilobriv daakmayofila mosarCelis moTxovna. Coxatau-ris raionuli sasamarTlos gadawyvetilebiT, Jurnalistebs daevalaT, amave gaze-Tis meSveobiT, mosarCelis Sesaxeb gavrcelebuli informaciis uaryofa da bodiSis moxda, aseve mosarCelis sasargeblod 15000 laris gadaxda.

quTaisis saolqo sasamarTlom daakmayofila Jurnalistebis saapelacio saCivari. man gaauqma am saqmeze Coxatauris raionuli sasamarTlos gadawyvetileba da axali gadawyvetilebiT parlamentis wevrs uari eTqva sarCelis dakmayofilebaze. am uka-nasknelma quTaisis saolqo sasamarTlos gadawyvetileba ar miiCnia dasabuTebulad da sakasacio saCivari Seitana saqarTvelos uzenaes sasamarTloSi.

saqarTvelos uzenaesma sasamarTlom ar daakmayofila parlamentis wevris saka-sacio saCivari. uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebasTan dakavSirebiT aRsaniS-navia, rom, upirveles yovlisa, sasamarTlo daeyrdno saqarTvelos konstituciis 24-e muxlis pirvel punqts, romlis Tanaxmad, yovel adamians aqvs ufleba, Tavi-suflad miiRos da gaavrcelos informacia, gamoTqvas da gaavrcelos Tavisi azri zepirad, werilobiT an sxvagvari saSualebiT. sasamarTlo aseve daeyrdno `presisa da masobrivi informaciis sxva saSualebebis Sesaxeb~ kanonis me-19 muxlis pirvel punqts, romlis Tanaxmad, saqarTvelos moqalaqeebs ufleba aqvT, masobrivi infor-maciis saSualebebiT operatiulad miiRon cnobebi saxelmwifo organoebis, sazoga-doebriv-politikuri gaerTianebebisa da Tanamdebobis pirebis saqmianobis Sesaxeb. amavdroulad uzenaesma sasamarTlom yuradReba gaamaxvila, erTi mxriv, pirTa pa-tivis, Rirsebisa da saqmiani reputaciis dacvis aucileblobaze, xolo, meore mxriv, sityvis Tavisuflebaze.

am gadawyvetilebasTan dakavSirebiT gansakuTrebiT mniSvnelovania is, rom uze-naesma sasamarTlom gamoiyena adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos preceden-tuli samarTali. saqarTvelos uzenaesi sasamarTlo daeyrdno evropuli sasamarT-los gadawyvetilebas saqmeze kastelsi espaneTis winaaRmdeg (Castells v. Spain), romlis Tanaxmad, `azris gamoxatvis Tavisufleba gulisxmobs iseTi gancxadebebisa da ga-moTqmis uflebasac, romelic Seuracxmyofeli, aRmaSfoTebeli da Semawuxebelia~. am precedentis moSveliebiT uzenaesma sasamarTlom daadastura, rom piris, maT Soris Jurnalistis, mier gamoxatuli azri SeiZleba iyos ara mxolod pozitiuri, aramed negatiuri. negatiuri Sefaseba SeiZleba iyos Seuracxmyofeli, aRmaSfoTebeli da Semawuxebelic ki.

magram uzenaesi sasamarTlosaTvis ar iyo sakmarisi imis dadastureba, rom gamoxa-tuli azri SeiZleba iyos rogorc negatiuri, ise pozitiuri. sasamarTlos unda gae-ca pasuxi kiTxvaze, Tu sad unda gaivlos zRvari, erTi mxriv, kritikis dasaSveb far-glebsa da, meore mxriv, pativis, Rirsebisa da saqmiani reputaciis xelyofas Soris.

amisaTvis uzenaesma sasamarTlom isev evropuli sasamarTlos precedentuli sa-marTali gamoiyena. man gamoiyena evropuli sasamarTlos gadawyvetileba saqmeze

Page 46: 3 26 47 62 122 131 144

46

konstantine korkelia

lingensi avstriis winaaRmdeg (Lingens v. Austria), romelSic evropulma sasamarTlom aRniSna, rom politikuri moRvawis mimarT dasaSvebi kritikis farglebi ufro far-Toa, vidre rigiTi individis mimarT. uzenaesma sasamarTlom aseve miuTiTa moxse-niebuli precedentis im nawilze, romlis Tanaxmad, politikuri moRvawe, rigiTi individisagan gansxvavebiT, winaswar Secnobilad da aucileblad uqvemdebarebs Tavis qmedebebs da Jestebs masobrivi informaciis saSualebebisa da sazogadoebis kontrols. am precedentis safuZvelze uzenaesma sasamarTlom daaskvna, rom `po-litikuri Tanamdebobis pirebma da saxelmwifo moxeleebma presisa da televiziis meSveobiT gamarTul debatebSi dasaSveb zRvarze meti kritika unda iTminon, Tu es kritika uxeSad ar xelyofs maT pirad cxovrebas da xelSeuxeblobas~.

am precedentis safuZvelze uzenaesma sasamarTlom daasabuTa, rom politikuri moRvawe an saxelmwifo moxele Tavis saqmianobas Tavad, winaswar Secnobilad uq-vemdebarebs sazogadoebriv kontrols, ris gamoc misi saqmianoba SeiZleba gaxdes mZafri sazogadoebrivi kritikis obieqti, rac aseTma pirma unda iTminos Tavisi Tanamdebobrivi mdgomareobidan gamomdinare. Tavisi saqmianobis daqvemdebareba sa-zogadoebriv kontrols, raSic Jurnalistebs gansakuTrebuli roli eniWebaT, ga-momdinareobs iqidan, rom politikuri moRvawis an saxelmwifo moxelis saqmianoba aris sazogadoebrivi interesis sagani.

sayuradReboa, rom uzenaesi sasamarTlos mier evropuli sasamarTlos preceden-tuli samarTlis gamoyenebas principuli mniSvneloba hqonda am gadawyvetilebis miRebisaTvis. igi mxolod saqarTvelos Sidasaxelmwifoebrivi normatiuli aqtebis gamoyenebiT (samoqalaqo kodeqsisa da kanonis `presisa da masobrivi informaciis sxva saSualebebis Sesaxeb~) ver daaskvnida, rom kritikis dasaSvebi farglebi ufro farToa politikuri moRvawis mimarT, vidre es aris Cveulebrivi individis mimarT.

Page 47: 3 26 47 62 122 131 144

47

pavlo puSkari

ufleba samarTlian sasamarTloze, arakanonierad mopovebuli mtkicebulebebis gamoyeneba da Tavis damnaSaved cnoba adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi

pavlo puSkari

saerTaSoriso samarTlis magistri, doqtori,

adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos saregistracio samsaxuris iuristi1.

Sesavali

adamianis uflebaTa evropuli konvenciis (SemdgomSi teqstSi `konvencia~) me-6 muxlis pirveli punqti konvenciis erT-erTi xSirad citirebuli normaa, romelic adgens dacvis `CarCoebs~ sasamarTlo warmoebis sferoSi. is albaT konvenciis yve-laze cnobili muxlia da, savaraudod, yvelaze xSirad adamianis uflebaTa evropul sasamarTlos (SemdgomSi teqstSi `evropuli sasamarTlo~) am muxlze aqvs miTiTeba gakeTebuli Tavis praqtikaSi. amitom, gasakviri ar aris, rom winamdebare naSromis ZiriTadi Tema swored es ufleba – samarTli ani sasamarTlos uflebaa.

am kvlevis mizania `samarTlianobis~ cnebis gansazRvra sisxlis samarTalwarmoe-bis procedurebis konteqstSi. gavecnobiT im magaliTebs, rodesac praqtika ewi-naaRmdegeba samarTlianobis principebs (mtkicebulebis `arasamarTliani~ Sefasebis magaliTebze, maT Soris, ganxiluli iqneba cudad mopyrobis gziT mopovebuli mt-kicebuleba da sisxlis samarTlis saqmeTa gamartivebuli sasamarTlo mosmenebi,

1 am statiaSi gamoTqmuli mosazrebebi mxolod avtors ekuTvnis da ar gamoxatavs romelime dawesebulebis pozicias.

Page 48: 3 26 47 62 122 131 144

48

pavlo puSkari

romlebic danaSaulis sadavo aRiarebas eyrdnoba). naSromis meore mizania, vimsje-loT sisxlis samarTalwarmoebis uaxlesi precedentebis samarTlianobaze da da-vadginoT, Tu rogor ganviTarda samarTlianobis cnebis standartebi sasamarTlo praqtikaSi.

mtkicebulebebis arasamarTliani Sefasebis zemoT naxsenebi magaliTebi sis xlis samarTlis saqmeTa sruli da Sekvecili sasamarTlo mosmenebis mimdinareobisas Sem-TxveviT ar iqna SerCeuli. isini umetesad im qveynebis precedentul samarTals ukavSirdeba, sadac axlaxans dainerga garkveuli procedurebi, romlebic manamde ucnobi iyo am qveynebis samarTlebrivi sistemisa da sisxlis samarTlis iusticiis-Tvis, agreTve im qveynebisas, sadac Sidasaxelmwifoebriv doneze cdiloben Sejibre-biTobis konteqstis gaZlierebas sisxlis samarTlis saqmis sasamarTlo mosmenaze. amgvarad, am qveynebis gamocdileba, romelic evropuli sasamarTlos preceden-tul samarTalSi aris Sefasebuli, SeiZleba gamodges rogorc indikatori, rome-lic daadgens moqmedi Sidasaxelmwifoebrivi sasamarTlo praqtikis da Sesabamisi kanonmdeblobis Sesabamisobas konvenciis me-6 muxlidan gamomdinare moTxovnebTan samarTlianobaze.

sisxlis samarTalwarmoebis samarTlianobis gansazRvris rTuli amocana

cnobili me-6 muxlis pirveli punqti adgens, rom `sisxlis sa marTlebrivi bral-debis gansazRvrisas... yvelas aqvs ufleba misi saqmis samarTlian da Ria mosmenaze kanonis mier Seqmnili damoukidebeli da miukerZoebeli tribunalis mier drois gansazRvrul vadaSi...~ Tavdapirvelad `samarTliani sasamarTlos~ standartis Ca-moyalibeba efuZneboda `saerTaSoriso samarTalSi iuridiulad dasabuTebuli te-qstis SemuSavebis ideas [vinaidan], adamianis uflebaTa sayovelTao deklaracia2 moklebuli iyo sizustes... da arsebobda teqstis daxvewis saWiroeba, romelic iu-riduli TvalsazrisiT mavaldebulebeli iqneboda~3. Tumca, rogorc vxedavT, es Ta-vidanve ararealisturi idea ar ganxorcielda da evropul sasamarTlos sakmarisi sivrce darCa iuridiuli SemoqmedebisTvis standartis Sesaqmnelad da misi mniS-vnelobis kidev ufro dasaxvewad. SeiZleba vinmem mxolod ivaraudos, rom konven-ciis Semqmnelebs Tavdapirvelad swored es mizani amoZravebdaT, radgan konvenciis mosamzadebel samuSao masalaSi naTlad ar Cans, Tu ra motivaciiT iqna formulire-buli me-6 muxlis zemoT naxsenebi teqsti dRevandeli saxiT.

2 ix. amasTan dakavSirebiT, samoqalaqo da politikur uflebaTa saerTaSoriso paqti, 1996(999 UNTS 171, 6 ILM 383 (1967)). amboben, rom am or debulebas Soris didi gansxvavebaa.3 ianis, qei da bredli. European Human Rights Law: Text and Materials. OUP, 1990, gv. 13.

Page 49: 3 26 47 62 122 131 144

49

ufleba samarTlian sasamarTloze, arakanonierad mopovebuli mtkicebulebebis gamoyeneba da Tavis damnaSaved cnoba adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi

albaT mizezTagan yvelaze savaraudo is iyo, rom am normiT, rogorc konvenciis bevri sxva arsebiTi normiTac, Seqmniliyo standarti, romelsac moqnilad gamoiye-nebda sasamarTlo da amgvarad, mis gansazRvrasa da mniSvnelobis ganviTarebasac SeZlebda sasamarTlo praqtikiT. aRsaniSnavia meore SesaZlebeli mizezic. albaT es muxli garkveulwilad warmoadgenda kompromiss, romelzec konvenciis Semoqmedebi SeTanxmdnen da romelic maT gansxvavebul midgomebs asaxavda sisxlis samarTlis sa-qmeTa gadawyvetasTan mimarTebiT, rac saTaves kontinenturi da saerTo samarTlis tradiciebidan iRebs4. aseve kompromisi iqna miRweuli imasTan dakavSirebiTac, Tu ra aris samarTliani da ra ara sxvadasxva evropuli qveynis tradiciebze dafuZne-buli sisxlis samarTalwarmoebis konteqstSi.

unda vaRiaroT, rom calke aRebuli `samarTlianobis~ cnebis gansazRvra ioli saqme ar aris. mas Zalze farTo, SeiZleba iTqvas, Rrma filosofiuri da Teoriuli mniSvneloba aqvs TavisTavad da uamravi ganmarteba SeiZleba mieces. magaliTad, gan-martebiTi leqsikoni sasamarTlosTan dakavSirebiT samarTlianis aseT ganmartebas iZleva: `miukerZoebeli da patiosani, Tavisufali winaswari ganwyobis, favoritiz-misa da sakuTari interesebisgan; agreTve – obieqturi; da Tanaswori konfliqtur interesebs Soris~5.

samarTlianoba samarTlis konteqstSi xSirad ukavSirdeba socialur samar-Tals, xolo britaneTSi kanonebis samarTlian sistemas. samarTlianobis cneba aseve xSirad ganixileba bunebiTi samarTlis doqtrinis konteqstSi im faqtis gamo, rom am cnebis interpretaciaze didi gavlenis umetes nawils bunebiTi sa-marTlis Teoriul safuZvlebamde mivyavarT6. Tumca `samarTlianoba~ namdvilad iZens iuridiul mniSvnelobas, roca is marTlmsajulebis ganxorcielebis konte-qstSi, ufro konkretulad ki sisxlis samarTlis saqmeebSi marTlmsajulebis aRsrulebisas gamoiyeneba. am konteqstSi samarTlianobis gansazRvris da misTvis proceduruli mniSvnelobis dadgenis ramdenime mcdelobas hqonda adgili7, rac ufro Teoriul da filosofiur xasiaTs atarebda da umetesad SejibrebiTo-bis sistemis msoflmxedvelobidan momdinareobda8. magaliTad, marTlmsajule-bis ganxorcielebis Tanamedrove sistemisadmi ideologiurad dapirispirebuli socialisturi qveynebi am cnebas sakuTari miznebisTvis iyenebdnen, ganmarta-vdnen ra samarTlianobas rogorc sasamarTlo sxdomis monawileebis socialur Tanasworobas9. Tumca es momdinareobda klasikuri sabWouri midgomidan, rome-

4 d. j. harisi, m. o’boili, s. uorbriki. The Law of the European Convention on Human Rights. London, Dublin, Edinbourg: But-terworths. 1995 , gv. 164; d. j. harisi, m. o’boili, e. p. beitsi, s. m. baqli. Law of the European Convention on Human Rights. OUP, meore gamocema, 2009, gv. 203.5 Black’s Law Dictionary, me-6 gamocema (sentpol, minesota: West Publishing Co), 1990.6 jeri maheri. Natural Justice as Fairness. In The Legal Mind. Essays for Tony Honore. Ed. Neil MacCormick and Peter Birks. (Claredon Press: Oxford). (1986). Ggv. 103-121.7 ix. magaliTad, jon roulsi. Theory of Justice (Cambridge, Mass.) (1972). gv. 83-89 (meore gamocema).8 sTiven TreCseli. Why must trials be fair? Israel Law Review. Vol. 31. 1997,gv. 98.9 m.s. strogoviCi On Adversariness and Procedural Functions in the Soviet Criminal Procedure. //Pravovedeniye. 1962. -№ 2,gv. 106-114.

Page 50: 3 26 47 62 122 131 144

50

pavlo puSkari

lic sisxlissamarTlebrivi proceduris mizans saxelmwifosTvis dasjis uflebis damkvidrebis procesad miiCnevda10.

marTlmsajulebis ganxorcielebis konteqstSi `samarTlianobis~ cnebis ganxilvi-sas unda davsvaT kiTxva, pirvel rigSi, `arsebiT samarTlianobaze~/~sasamarTlo sa-qmiswarmoebis Sedegis samarTlianobaze~ (anu Sedegis samarTlianobaze) vsaubrobT Tu procedurul samarTlianobaze. cxadia, rom sisxlissamarTlebrivi saqmis war-moebis Sedegi yovelTvis `samarTliani~ ar iqneba (gansakuTrebiT ki sasamarTlo sxdomis zogierTi monawilisTvis, magaliTad, braldebulisTvis, romelic Civis usa-marTlo Sedegze – mis damnaSved cnobaze, an samoqalaqo mosarCelisTvis, romelsac sasamarTlos mier gansazRvruli kompensaciis raodenoba arasakmarisad miaCnia). ase rom, samarTlianoba SesaZloa filosofiur an zneobriv Rirebulebad aRiqmebodes11. aqedan gamomdinare, xazs gavusvamT, rom, Teoriuli TvalsazrisiT, `sisxlissamarT-lebrivi braldebis~ nebismieri saxis dadgenisas gaTvaliswinebuli unda iqnes sa-marTlianobis orive aspeqti – arsebiTic da procedurulic.

SeiZleba iTqvas, rom proceduruli samarTlianobis cneba Semdeg elementebs mo icavs:

Tavad arsebuli proceduris `samarTlianobas~, romelic eyrdnoba im mosazre-bas, rom procedura swored mxareebisTvis iqmneba da im SemTxvevaSi, Tu romelime proceduris gamoyenebiT erT-erT mxares eniWeba upiratesoba ueWvelad mivdivarT usamarTlo gadawyvetilebamde;

- `mTliani sistemis samarTlianobas~, rac saxelmwifos mier sisxlis samarT-lis marTlmsajulebis ganxorcielebis safuZvlad kanonis uzenaesobis principis farTo gaazrebas gulisxmobs da rac moicavs, inter alia, sisxlis samarTlis mocemuli proceduruli kanonmdeblobis xarisxs da mis `samarTlian~ gamoyenebas praqtikaSi samarTaldamcavebisa da sasamarTloebis mier12.

magram zemoT CamoTvlili Teoriuli safuZvlebi konvenciis me-6 muxliT gaTva-liswinebul samarTlianobis konceftualuri moqmedebis sferos ar akmayofilebs, vinaidan samarTlianobam sakuTari gansakuTrebuli mniSvneloba SeiZina am konte-qstSi da iqca im Rirebulebad, rac saerToa evropuli qveynebis zneobrivi, eTikuri da samarTlebrivi memkvidreobisTvis. es midgoma, romelic xazs usvams samarTlian sasamarTloze uflebis mniSvnelobas, asaxulia sasamarTlos cnobil, 80-iani wle-bis precedentul samarTalSi, sadac sasamarTlom xazgasmiT aRniSna, rom uflebas marTlmsajulebis samarTlian ganxorcielebaze iseTi TvalsaCino adgili uWiravs demokratiul sazogadoebaSi, rom is ar SeiZleba marTebulobas Seewiros. gaumarT-lebelia, agreTve, am uflebis darRvevis gamarTleba saSiSi borotmoqmedebis winaaR-

10 foinicki. i.a. The Course of Criminal Procedure. 1912, meoTxe gamocema gv. 4.11 sTiven TreCseli. Supra gv. 95.12 niko iorgi. Are inquisitorial and adversarial systems converging? In Harding, Fennel and Jorg. Criminal Justice in Europe. A Compara-tive Study. (Clairdon Press). (1995). gv. 42-43.

Page 51: 3 26 47 62 122 131 144

51

ufleba samarTlian sasamarTloze, arakanonierad mopovebuli mtkicebulebebis gamoyeneba da Tavis damnaSaved cnoba adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi

mdeg brZolisa Tu sazogadoebisTvis safrTxis Semcveli mZime danaSaulis gaxsnis aucileblobiT, ise, rom mtkicebulebebis mopovebis kanonieri gzebi ugulebelvyoT.13

`rouvi da devisi gaerTianebuli samefos winaaRmdeg~ evropuli sasamarTlos erT-erTi bolo saqmea.14 aq sasamarTlos didma palatam isev daadastura adrindeli praq-tika da ganmeorebiT ganacxada, rom ufleba samarTlian sasamarTloze, `wakiTxuli mTlianobaSi, garantias aZlevs braldebuls, rom man efeqturi monawileoba miiRos sisxlis samarTlis saqmis sasamarTlo sxdomaze~. sasamarTlom ganacxada, agreTve, rom samarTlian sasamarTloze uflebis fundamenturi aspeqtia, rom sisxlissa-marTlebrivi saqmiswarmoeba, maT Soris iseTi elementebi, romlebic proceduras ukavSirdeba, SejibrebiTi bunebis iyos da braldebisa da dacvis mxareebs Soris Tanasworoba arsebobdes. dauSvebelia ganmcxadeblis Cayeneba iseT araxelsayrel mdgomareobaSi braldebasTan SedarebiT, rom man ver Seiswavlos saqmis masalebi an maTi yvelaze mniSvnelovani nawili, romelsac gadamwyveti mniSvneloba aqvs piris damnaSaved cnobis saqmeSi15.

magram miuTiTa ra sxva saqmeze, sasamarTlom gamoitana daskvna, im mizniT, rom sasamarTlom daadginos, dairRva Tu ara samarTlianobis principi sisxlissamarT-lebrivi saqmis warmoebisas, Seswavlili unda iqnes, samarTlianad warimarTa Tu ara saqmesTan dakavSirebuli yvela procedura mTlianobaSi, maT Soris saapelacio procedurebi da Cvenebis CamorTmeva, sabolood ki, sasamarTlos erTaderTi amo-cana darCeba Sesasrulebeli – daadginos, iyo Tu ara samarTlianad Catarebuli yvela procedura mTlianobaSi, maT Soris Cvenebis CamorTmeva.16

amgvarad, sasamarTlos precedentuli samarTlis mixedviT, SeiZleba iTqvas, rom sisxlissamarTlebrivi saqmis warmoebis konteqstSi `samarTlianoba~ moicavs Sem-deg aspeqtebs: mxareTa Tanasworobas, procesis SejibrebiTobis bunebas17, marTlmsa-julebis aRsrulebis sajaroobas, sisxlis samarTlis braleulobis damoukidebel da miukerZoebul Semowmebas, efeqtur monawileobas saqmis ganxilvaSi, maT Soris dacvis uflebis Sesabamis da marTebul ganxorcielebas, saqmis SeswavlisTvis ga-moyofil gonivrul dros da a.S.18

13 ix. `delkurti belgiis winaaRmdeg~; 1970 wlis 17 ianvris ganaCeni; seria `a~, #11; gv.15, § 25; `kostovski nid-erlandebis winaaRmdeg~, 20 noemberi, 1989; seria `a~, § 44; #166.14 ix. `rouvi da devisi gaerTianebuli samefos winaaRmdeg~, № 28901/95, § 34, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo 2000-II.15 ix. `mirilaSvili ruseTis winaaRmdeg~, #6293/04; §§ 228 - 229; 2008 wlis 11 dekemberi (am ganaCenSi saubaria sxvadasxva saxis mtkicebulebaTa mtkicebulebiT Rirebulebaze, maT Soris satelefono saubris CaweriT mop-ovebul mtkicebulebaze da eqspertis Cvenebis interpretaciaze).16 ix. `edvardsi gaerTianebuli samefos winaaRmdeg~, 1992 wlis 16 dekemberi, § 34, seria ~a~, 247-B.17 sisxlissamarTlebrivi saqmis warmoebis revoluciamdel (1917 wlamde) TeoriaSi procesis SejibrebiToba niSnavda sisxlissamarTlebrivi proceduris sam funqciad dayofas – sabraldebo, dacvisa da sasamarTlo funqciebad, romlebic Teoriulad ar unda damTxveodnen erTmaneTs. am Teoriis momxreebi iyvnen kievis wm. vladimiris universitetis profesori d.g. talbergi (1889) da i. i. foinicki. sabWoTa periodSic igive midgo-mas iziarebdnen, Tumca mxolod Teoriul nawilSi.18 karen reidi. A Practitioner’s Guide to the European Convention on Human Rights. London: Sweet and Maxwell. 1998, gv. 51; karen reidi. A Practitioner’s Guide to the European Convention on Human Rights. London, 2008; mesame gamocema, gv. 66.

Page 52: 3 26 47 62 122 131 144

52

pavlo puSkari

SeiZleba davaskvnaT, rom zogadi midgoma precedentul samarTalSi mdgoma re obs imaSi, rom sasamarTlo ufro imis Sefasebas akeTebs, Tu ra aris arasamarTliani, vidre gansazRvravs, Tu ras unda hgavdes samarTliani procesi19. Tumca imisTvis, rom zemoT dadgenili principebis gamoyeneba moxdes, saWiro iq neba im gansakuTre-buli garemoebebis Sefaseba, romlebSic sasamarTlos dadgenileba gamoaqvs sisxlis samarTalwarmoebis romelime proceduris arasamarTlianad cnobis Sesaxeb. amaze dayrdnobiT SevadaroT samarTlianobis ze moT ganxiluli principebi garkveul ma-galiTebs sasamarTlo praqtikidan imas Tan dakavSirebiT, Tu rogor afasebs sasa-marTlo sisxlis samarTlis saqmeebs, romlebSic saCivrebia darTuli mtkicebulebis arakanonierad mopovebis Sesaxeb.

mtkicebulebis arasaTanado SefasebiT gamowveuli arasamarTliani sisxlis samarTalwarmoeba

SeiZleba Tu ara, iTqvas, rom sisxlis samarTalwarmoeba arasamarTlianad wari-marTa, Tu, rogorc amtkiceben, mtkicebuleba ar Sefasda sworad? rogorc wesi, am kiTxvaze pasuxia – ara. aseTi daskvnis safuZvels iZleva is faqti, rom mtkicebule-bis arasaTanadod SefasebasTan dakavSirebuli gancxadebebi, garkveuli mtkicebule-bebis dasaSvebobasTan da mtkicebulebis maT ZalasTan dakavSirebuli sakiTxebi, iseve, rogorc Sidasaxelmwifoebrivi proceduruli an materialuri kanonmdeblo-bis araswori gamoyenebis SemTxvevebi, evropuli sasamarTlos kompetenciis sferos scildeba. sasamarTlos precedentuli samarTali ar adgens wesebs, Tu rogor unda Sefasdes mtkicebuleba an romels unda mieniWos meti damamtkicebeli Rirebuleba an upiratesoba. sasamarTlosTvis es sakiTxebi aSkarad dauSvebelia Semdgomi arsebiTi ganxilvisTvis da, saerTod, miiCneva e.w. `meoTxe instanciis bunebis sarCelebad~, Tu sasamarTlosTvis wardgenil gancxadadebebSi es problemebia wamoWrili. am kuTxiT sasamarTlom ramdenjerme ganacxada, rom misi damxmare buneba pirveli instanciis tribunalis da Sidasaxelmwifoebrivi sasamarTlo uwyebebis Canacvlebis uflebas ar iZleva mtkicebulebebis SefasebasTan an faqtebis moZiebasTan dakavSirebul sa-kiTxebSi. am problemebis gadasaWrelad, sasamarTlos mudmivi praqtikis mixedviT, Sidasaxelmwifoebrivi organoebi ukeTes mdgomareobaSi arian20. Tu rogor wyvets sasamarTlo meoTxe instanciis saCivrebsa da ganmartebebTan dakavSirebul saki-Txebs da ratom cxaddeba isini Cveulebriv dauSveblad, kargad Cans sasamarTlos gadawyvetilebaSi, romelic man gia facurias mier Setanil ganacxadze miiRo saqmeSi `gia facuria saqarTvelos winaaRmdeg~21.

19 karen reidi. supra, mesame gamocema gv. 67 - 68.20 ix. `kovali ukrainis winaaRmdeg~, # 65550/01, § 118, 19 oqtomberi, 2006.21 ix. `facuria saqarTvelos winaaRmdeg~, # 30779/04, §§ 86 - 87, 6 noemberi, 2007.

Page 53: 3 26 47 62 122 131 144

53

ufleba samarTlian sasamarTloze, arakanonierad mopovebuli mtkicebulebebis gamoyeneba da Tavis damnaSaved cnoba adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi

magram zemoT mocemuli zogadi midgomis miuxedavad, romelic sasamarTlos mud-miv precedentul samarTals eyrdnoba, evropuli sasamarTlo Tavis praqtikaSi mka-fiod acxadebs, is Seiswavlis, Tu rogor iqna mtkicebuleba mopovebuli, miT umetes, Tu mtkicebuleba iseTi gziT iqna mopovebuli, romelzec amtkiceben, rom ukanono iyo, gansakuTrebiT ki, Tu mas gadamwyveti mniSvneloba hqonda piris braleulad cnobis saqmeSi. sasamarTlo sifrTxiliT ekideba agreTve gaurkvevel viTarebaSi mopovebul mainkriminirebel mtkicebulebas, romelic erTaderTi samxilia piris gasamarTlebis dasasabuTeblad.

sasamarTlos praqtikas rom mivubrundeT, rogorc wesi, precedentuli samarTali adgens, rom ufleba samarTlian sasamarTloze gulisxmobs, rom nebismieri saxis mtkicebuleba warmodgenili unda iqnes sajaro mosmenaze braldebulis Tandaswre-biT, sawinaaRmdego argumentebis mosmenis mizniT; gansasjels unda mieces Sesabamisi da saTanado SesaZlebloba, rom daupirispirdes mis winaaRmdeg gamosul mowmes da dakiTxos is roca gancxadebebi keTdeba, an mogviano etapze. me-6 muxlis pirveli punqtis garantiebTan SesabamisobaSi rom iyos, gasamarTleba mxolod an Zireulad im mowmis Cvenebebis imedze ar unda iyos, romlis dakiTxvis saSualebac gansasjels ar hqonia, an ufro zogadad, mxolod im mtkicebulebas ar unda eyrdnobodes, ro-melic ar Seswavlila gamoZiebis an sasamarTlo procesis dros. aq Sedis agent-provokatorebisa22 da anonimi mowmeebis23 mier warmodgenil masalaze dafuZnebuli mtkicebulebebic, rac ar Sedioda sasamarTlos mier gansaxilvel sakiTxebSi.

amgvari SemTxvevebi gamovlinda evropuli sasamarTlos ramdenime bolodro-indel saqmeSi im qveynebidan, sadac kontinenturi da inkviziciuri sisxlis samarT-lis iusticiis tradiciebi aqvT.

magaliTad, erT-erT saqmeSi ruseTis winaaRmdeg, romelic evropul sasamarTloSi vladimer romanovma24 aRZra, ganmcxadeblis gasamarTleba efuZneboda im msxverplis Cvenebas, romelic sasamarTloSi ar gamocxadebula. es imas niSnavs, rom ganmcxa-debels saSualeba ar hqonia, kiTxvis qveS daeyenebina msxverplis gancxadebebi, romlebsac gadamwyveti mniSvneloba hqonda misi damnaSaved cnobisTvis. am faqtebis safuZvelze sasamarTlom daaskvna, rom ganmcxadeblis sasamarTlo procesi arasa-marTliani iyo. amave saqmeze sasamarTlom aRniSna, rom vinaidan Tanabraldebulebis mier bralis aRiarebis Sesaxeb gakeTebuli gancxadebebi mogvianebiT, saqmis sasa-marTloSi gadacemis Semdeg, ukan iqna waRebuli maT mier, radgan, rogorc isini amt-kicebdnen, gamomZieblis mxridan maT iZulebas hqonda adgili, es gancxadebebi mtki-cebulebad ar unda yofiliyo miRebuli ganmcxadeblis procesze da maT ar gaaCndaT

22 ix. `Teixeira de kastro portugaliis winaaRmdeg~, 9 ivnisi, 1998, gadawyvetilebebisa da ganaCenebis angariSi 1998-IV (damatebiTi ganxilvebisTvis ixileT am saqmeze darTuli gansxvavebuli azri).23 ix. `Taqskveti belgiis winaaRmdeg~, # 926/05, § 68, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, 2009... (saqme gadaeca did palatas).24 ix. `vladimer romanovi ruseTis winaaRmdeg~, # 41461/02, 24 ivlisi, 2008.

Page 54: 3 26 47 62 122 131 144

54

pavlo puSkari

imdenad didi mtkicebulebiTi Rirebuleba, rac sakmarisi iqneboda ganmcxadeblis damnaSaved cnobisaTvis25. rac Seexeba Tanabraldebulis mier bralis aRiarebas, sa-samarTlom aRniSna, rom amgvari gancxadeba bralis aRiarebis Sesaxeb dasaSvebia mxolod am Tanabraldebulis mier danaSaulis Cadenis faqtis dasadgenad, vinaidan mis mier bralis aRiareba TavisTavad ar amtkicebs, rom ganmcxadebelic gareuli iyo danaSaulSi.

kidev erTi sakiTxia fizikuri iZulebiT mopovebuli mtkicebulebis gamoyeneba Zi-riTad samxilad ganmcxadeblis damnaSaved cnobisTvis. evropuli sasamarTlos erT-erT uaxles saqmeSi germaniis winaaRmdeg, kerZod, `jelohi germaniis winaaRmdeg~,26 sasamarTlos didma palatam daadgina konvenciis me-6 muxlis darRveva da ganacxada, rom saqmiswarmoeba mTlianobaSi iyo arasamarTliani. sasamarTlo daeyrdno ganmcxa-deblis saCivars, romelSic is amtkicebda, rom mas ZaliT miaRebines gulis asarevi wamali da am gziT mopovebuli mtkicebu leba (mis mier gadaylapuli preparati) – misi azriT, ukanonod mopovebuli – gamoyenebuli iqna mis winaaRmdeg sasamarTloSi. sasamarTlom daadgina, rom oficialurma pirebma ganmcxadebeli misi survilis sawi-naaRmdegod dauqvemdebares mZime fizikur da fsiqologiur zewolas da aiZules, guli aeria ara samkurnalo mizniT, aramed mtkicebulebis misaRebad, rasac isedac moipovebdnen naklebad Semawuxebeli meTodebiT. es ki winaaRmdegobaSi modioda konvenciis me-3 muxliT gaTvaliswinebul cudi mopyrobis srulad akrZalvasTan. amgvarad, sasamarTlom gadawyvita, rom mtkicebuleba mopovebuli iyo iseTi gziT, rac arRvevda konvenciis umTavres akrZalvas da es mopovebuli mtkicebuleba ga-damwyveti iyo ganmcxadeblis damnaSaved cnobisTvis. Sesabamisad, im mtkicebulebis gamoyeneba, romelic miRebuli iqna ganmcxadeblisTvis gulis asarevi wamlis iZule-biTi daleviT, ewinaaRmdegeboda sazogadoebriv interess da misi procesi mTliano-baSi arasamarTlianad iqna cnobili.

zemoT ganxiluli sastiki/cudi mopyrobis Sedegad mopovebuli mtkicebulebis daSvebis msgavsi da albaT ufro pirdapiri SemTxveva iyo Seswavlili saqmeSi `ole-qsandr ieremenko ukrainis winaaRmdeg~27. ieremenko daapatimres eWvis safuZvelze, rom is ramdenime mkvlelobaSi iyo gareuli. ganmcxadebeli Cioda, rom winaswar pa-timrobaSi mas policielebi sastikad moeqcnen da oficialurma pirebma saTanadod ar Seiswavles mis mier wamoyenebuli braldebebi sastik mopyrobasTan dakavSire-biT. man dakavebaSi yofnisas ramdenjerme Tqva uari damcvelze da aRiara danaSauli, roca brali wauyenes. magram mogvianebiT, mas Semdeg, rac ganmcxadebels iuridiu-li daxmareba aRmouCines, sasamarTlos mimdinareobisas man uaryo danaSaulSi mo-nawileoba. Semdeg, roca mis damcvels gamomZieblis gadawyvetilebiT acileba misces

25 ix. `m.h. gaerTianebuli samefos winaaRmdeg~ (# 28572/95, komisiis 1997 wlis 17 ianvris daskvna), romelic ufro detalurad aRwers tests damnaSavis Tanamzraxvelebis mier danaSaulis aRiarebis dasaSvebobis Sesas-wavlad rogorc mtkicebulebisa sxva pirebis sasamarTlo procesze.26 ix. `ialohi germaniis winaaRmdeg~ (didi palata), # 54810/00, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo...27 ix. `ieremenko ukrainis winaaRmdeg~, # 32092/02, 12 ivnisi, 2008.

Page 55: 3 26 47 62 122 131 144

55

ufleba samarTlian sasamarTloze, arakanonierad mopovebuli mtkicebulebebis gamoyeneba da Tavis damnaSaved cnoba adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi

sasamarTlo procesze, man isev aRiara danaSauli. ganmcxadeblis saqmis Seswavlisas sasamarTlom usafuZvlod cno mis mier danaSaulis aRiarebis ramdenjerme uaryo-fa da bral debebi misdami sastiki mopyrobis Sesaxeb. am SemTxvevaSi sasamarTlom daadgina, rom xelisuflebis warmomadgenlebma ar Caatares misdami, rogorc Tavad amtkicebda, sastiki mopyrobis faqtebis efeqturi da damoukidebeli gamoZieba, rac me-3 muxlis darRvevaa. sasamarTlom gadawyvita, rom gamomZiebelma ganmcxadeblis damcvels diskvalifikacia mas Semdeg misca, rac am ukanasknelma Tavis klients urCia, dumili daecva da Tavis sawinaaRmdego Cveneba ar mieca. sasamarTlom miiCnia, rom arsebobda seriozuli safuZveli imis savaraudod, rom ganmcxadeblis mier xelmowe-rili gancxadeba misi survilis sawinaaRmde god iqna mopovebuli28. imis gaTvaliswi-nebiT, rom ganmcxadeblis braldeba, romelSic is amtkicebda, rom mas danaSauli arakanonierad aRiarebines, saTanadod ar iqna Seswavlili, sasamarTlom daadgina, rom danaSaulis aRiarebis Sesaxeb misi gancxadebis gamoyeneba sasamarTloze arRve-vda mis uflebas dumilze, aseve uflebas, ar mieca Tavis sawinaaRmdego Cveneba, rac me-6 muxlis pirveli punqtis darRvevas warmoadgenda. sasamarTlom agreTve daad-gina rom ieremenkos SemTxvevaSi darRveuli iqna konvenciis me-6 muxlis pirveli punqtis `g~ qvepunqtiT garantirebuli ufleba, rac gulisxmobs, rom piri SeiZleba warmodgenili iyos damcvelis mier, romelsac Tavad airCevs.

msgavsi gadawyvetileba miiRo sasamarTlom saqmiswarmoebis samarTlianoba ze moTxovnis darRvevasTan dakavSirebiT saqmeSi `haruTuniani somxeTis wi na aRmdeg~29, romelSic sasamarTlom daadgina, rom ganmcxadeblis ufleba, ar mieca Tavis sawi-naaRmdego mainkriminirebeli Cveneba da ufleba samarTlian sasamarTloze, dairR-va misi wamebis Sedegad da mis sawinaaRmdegod gamoyvanili ori mowmisgan miRe-buli gancxadebebis gamoyenebiT sasamarTlo procesze. sasamarTlom daadgina, rom ganmcxadebeli da mowmeebi iZulebuli gaxades, miecaT aRi arebiTi Cvenebebi da rom es faqti damtkicebuli iqna adgilobrivi sasamarTloebis mier, roca maT patimroba miusajes policielebs sastiki mopyrobis gamo.

zemoT motanili precedentebis mixedviT rom vimsjeloT, SeiZleba vifiqroT, rom nebismieri ukanonod mopovebuli mtkicebuleba konvenciis me-6 muxlis darRvevas iwvevs. magram es ase ar aris. sasamarTlo Tavis praqtikaSi mkafiod acxadebs, rom rogorc ukanonod mopovebuli garkveuli mtkicebuleba SeiZleba dasaSvebi iyos, Tu saqme mTlianobaSi samarTlianad warimarTa. aseT SemTxvevaSi sasamarTlos daainte-resebs, daculi iqna Tu ara dacvis uflebebi, ufro konkretulad ki, mieca Tu ara ganmcxadebels SesaZlebloba, gaeprotestebina mtkicebulebis mopovebis meTodebi da winaaRmdegi iyo Tu ara ganmcxadebeli, es mtkicebuleba gamoyenebuli yofiliyo

28 konvenciis me-6 muxlis pirveli punqtis msgavsi darRveva iqna aRmoCenili saqmeSi `SCabelniki ukrainis wi-naaRmdeg~ (#16404/03, § 59, 19 Tebervali, 2009), romelSic sasamarTlom daadgina, rom ganmcxadeblis Cvenebebi misi survilis winaaRmdeg iqna mopovebuli.29 ix. `haruTuniani somxeTis winaaRmdeg~, # 36549/03, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, 2007-VII.

Page 56: 3 26 47 62 122 131 144

56

pavlo puSkari

sasamarTlos mimdinareobisas30. sasamarTlo, Cveulebriv, ar wamoWris konvenciis me-6 muxlis pirveli punqtis darRvevis sakiTxs mTlianobaSi aRebuli arsebuli mtkicebulebis safuZvelze piris damnaSaved cnobis SemTxvevaSi31, gansakuTrebiT, Tu ganmcxadebels jerovani SesaZlebloba, saTanado dro da pirobebi hqonda imisTvis, rom warmoedgina saqmeze Semotanili masalebi da gaeprotestebina garkveuli mtki-cebulebebis dasaSvebobis sakiTxi32.

aq Cven gadavxedavT konvenciis me-6 muxlTan dakavSirebul precedentebs, rodesac ganmcxadebeli uars ambobs Tavis uflebaze srul sasamarTloze, aqedan gamomdinare ki, uflebaze, hqondes sruli da saTanado dacvis SesaZlebloba, aseve uflebaze, daayenos mtkicebulebebis dasaSvebobis sakiTxi. saerTod, es SemTxvevebi sisxlis samarTlis saqmeebis gadawyvetis gamartivebul procedurebs ukavSirdeba. isini am bolo dros moeqcnen sasamarTlos yuradRebis qveS. erT-erTi saqme ganixila sa-samarTlos didma palatam, kerZod, `skopola italiis winaaRmdeg~33, masze qvemoT visaubrebT. Tavis praqtikaSi, romelic bralis aRiarebas da sumarul sasamarTlo mosmenebs exeba da aseve mtkicebulebis SefasebasTan wamoWrili sakiTxebis ganxil-visas, evropuli sasamarTlo adgens Semowmebis garkveul kriteriumebs da standar-tebs, romlebic gamoiyeneba imis Sesafaseblad, Tu ramdenad samarTlianad wari-marTa sisxlis samarTlis saqme.

gamartivebuli da Sekvecili sasamarTlo procesis mizeziT gamowveuli arasamarTliani sisxlis samarTalwarmoeba

sruli sasamarTlo procesis ararseboba avtomaturad ar niSnavs, rom procesi arasamarTlianad Catarda. es Cans evropuli sasamarTlos precedentuli praqti-kidan im saqmeebSi, romlebic mtkicebulebis Sefasebas exeboda sruli sasamarTlo warmoebisas. sasamarTlos praqtika cxadyofs, rom ̀ sruli sasamarTlo procesi~, ro-gorc yovelTvis ver axerxebs, Secdomebisgan daicvas marTlmsajulebis aRsrule-bis procesi da aaridos mosamarTleebs Secdomebi. sruli sasamarTlo yovelTvis ver uzrunvelyofs, rom mtkicebuleba safuZvlianad iqnes Seswavlili, mxareTa Ta-nasworoba iyos daculi an mniSvnelovani mowme mosmenili. miuxedavad amisa, sruli sasamarTlo procesi statuturi da saerTo samarTlis normebiT moqmed sasamarT-

30 magaliTad, saqmeSi `melniki ukrainis winaaRmdeg~ (#72286/01, 28 marti, 2006) ganmcxadebelma ar gaaprotesta im mtkicebulebis (narkotikuli nivTierebis) dasaSvebobis sakiTxi, romelic policiis saidumlo operaciis dros agentis mier iqna SeZenili.31 ix. `SCenki Sveicariis winaaRmdeg~, 12 ivlisi, 1988, seria `a~, #140, da `satiki TurqeTis winaaRmdeg~ (#2), #60999/00, 8 ivlisi, 2008.32 ix. kovalis ganaCeni, citirebulia zemoT, § 117.33 ix. `skopola italiis winaaRmdeg~ (#2) [didi palata], #10249/03, 17 seqtemberi, 2009.

Page 57: 3 26 47 62 122 131 144

57

ufleba samarTlian sasamarTloze, arakanonierad mopovebuli mtkicebulebebis gamoyeneba da Tavis damnaSaved cnoba adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi

losa da tribunalSi, rogorc wesi, aRiqmeba im adgilad, sadac marTlmsajule-bis aRsruleba samarTlianad mimdinareobs sisxlis samarTlis sferoSi34, vinaidan srul process iseTi gansazRvruli xelSeuvali Tvisebebi aqvs, romlebic sruliad gansxvavdeba sxva danarCeni arasasamarTlo procedurebisgan sisxlis samarTlis sa-qmeSi. kerZod, is akmayofilebs arsebiTi da proceduruli samarTlianobis moTxov-nebs. rac Seexeba Tvisebebs, erT-erTi maTgania sasamarTlo procesis sajarooba, anu Sesabamisoba im principTan, rom `marTlmsajulebis aRsruleba unda Candes~. prin-cipSi, SeiZleba sakamaTo iyos, rom sruli procesi is gamosavalia, rac sabolood uzrunvelyofs sisxlissamarTlebrivi braleulobis `samarTliani gziT~ gadawyve-tis sakiTxs, ise rom, konvenciis me-6 muxli ar dairRves.

amas garda, evropuli sasamarTlo Tavis gadawyvetilebebSi xSirad adgens, rom sisxlis samarTlis saqmis dausabuTebeli gaWianureba niSnavs, rom ganmcxadebels `marTlmsajulebaze uari eTqva~, im SemTxvevaSic ki, Tu davasabuTebT, rom pro-cedurulad saqme gaumarTleblad gaxangrZlivda, magram ar iyo `usamarTlo~ me-6 muxlis mniSvnelobiT35. am dros xelisufleba xSirad amtkicebs, rom sisxlis sa-marTlis saqme rTuli iyo da rom sasamarTlo da samarTaldamcavebi Seuferxeblad muSaobdnen, raTa uzrunveleyoT saqmis samarTlianad warmoeba. ase rom, aseT sa-qmeebSi Cven vikvlevT mudmiv konfliqts, erTi mxriv, sisxlis samarTlis sferoSi marTlmsajulebis sakmarisad guldasmiT da samarTlianad aRsrulebis saWiroebas (saqmis sasasamarTlo warmoebis proceduruli da materialuri Sedegi samarTlia-nia) da, meore mxriv, mis efeqturad aRsrulebas Soris (gaumarTlebeli gaWianure-bis gareSe). am mxriv evropis sabWos ramdenime samarTlebrivi instrumenti gvexmare-ba, rom gamoviyenoT gamartivebuli da Sekvecili procedurebi sisxlis samarTlis saqmeebis gadasawyvetad, ZiriTadad, braldebisTvis prioritetebis gansazRvris meSveobiT, romlebmac yuradReba unda gaamaxvilon rTuli da sazogadoebisTvis mniSvnelovani saqmeebis efeqturad gadawyvetaze da ara msubuq danaSaulze, rome-lic Seswavlili unda iqnes gamartivebuli gziT. magaliTad, ministrTa komitetis rekomendacia # R(87)18 sisxlissamarTlebrivi iusticiis gamartivebis Sesaxeb gvTa-vazobs, rom sisxlis samarTlis saqmeebi, proceduruli TvalsazrisiT, rac SeiZle-ba ekonomiurad unda mogvardes. rekomendacia miuTiTebs mudmivad gaWianurebul procedurebze da saqmeebis mzard raodenobaze, romlebic sisxlissamarTlebrivma sistemebma unda gadawyviton. am problemebis gaTvaliswinebiT, ministrTa komiteti rekomendacias iZleva, rom upiratesoba mieceT qvemoT CamoTvlil meTodebs: dis-kreciuli braldebisa da braldebis alternativebis gamoyenebas, sumaruli pro-cedurebisa da e.w. gamartivebuli procedurebis gamoyenebas da bolos, sadac ki saWiroeba moiTxovs, sasamarTloSi saqmis warmoebis gamartivebas. erT-erTi pro-

34 osbornis Semoklebuli leqsikoni, me-8 gamocema (Sweet & Maxwell), 1993.35 gamartivebuli procedurebis miuxedavad, garkveuli saqmeebis, romelSic danaSaulis aRiareba Sedis, gonivrul droSi gadawyveta ar xerxdeba. ix. magaliTad, `nikolova bulgareTis winaaRmdeg~ (#2), #40896/98, 30 seqtemberi, 2004 (gancxadeba danaSaulis aRiarebis Sesaxeb Seswavlili unda iqnes gonivrul droSi).

Page 58: 3 26 47 62 122 131 144

58

pavlo puSkari

cedura, romelsac zemoxsenebuli rekomendacia gvTavazobs, aris bralis aRiarebis sanacvlod braldebisgan garkveuli Txovnis dakmayofileba sisxlis samarTlis sa-qmeebSi. magaliTad, garkveuli braldebebis moxsna, danaSaulis gadakvalificireba, sapatimro vadebis Semcireba da a.S. amitom gadavxedoT gamartivebul procedurebs sisxlis samarTlis saqmeebis gadasawyvetad, danaSaulis aRiarebaze dayrdnobiT, da ganvixiloT maTi Sesabamisoba me-6 muxliT gaTvaliswinebul moTxovnebTan, anu, principSi, SesaZlebelia Tu ara am muxliT gansazRvrul uflebebze uaris Tqma.

erT-erTi pirveli aseTi saqme, ̀ diueeri belgiis winaaRmdeg~36, exeboda saqmis mSvi-dobianad mogvarebaze gaformebul SeTanxmebas adgilobriv prokurorsa da ganmcxa-debels Soris danaSaulis aRiarebaze, agreTve ganmcxadeblis Tanxmobaze, dakis-reboda jarima adgilobrivi sagadasaxado organosagan Zroxisa da Roris xorcze gasayidi fasis dadebisTvis. SeTanxmeba eyrdnoboda arCevans, romelic ganmcxadebels unda gaekeTebina ufro maRal sanqciasa (sruli proceduris SemTxvevaSi, romlis saboloo Sedegi ucnobi iyo da mis maRazias daxurvac emuqreboda) da gansazRvrul `jarimas~ Soris `romelic adgilobrivi mosaxleobisTvis unda gadaexada erTgvari kompensaciis saxiT, mis mier Cadenili gasakicxi saqcielis gamo~. miuTiTa ra saqmis konkretul garemoebebze, evropulma sasamarTlom daadgina, rom sruli sasamarTlo procesis uflebaze uaris Tqma, romelsac konvenciiT moTxovnili yvela garantia axlavs Tan, uflebis darRvevas warmoadgenda SezRudvis gamo. amiT darRveuli iqna konvenciis me-6 muxli. es saqme SeiZleboda dagvexasiaTebina rogorc danaSaulis aRiarebis mizniT pirze fsiqologiuri zewolis magaliTi. garkveuli Tvalsazri-siTi, ganmcxadebeli stresul mdgomareobaSi Caagdes adgilobrivma oficialurma pirebma da arCevanic aRar dautoves. is iZulebuli gaxda, brali eRiarebina.

amgvari aramarTebuli zewolis erT-erTi realuri faqti evropulma sasamarTlom daadgina saqmeSi `rustarevi ruseTis winaaRmdeg~37. ufro konkretulad, ganmcxade-blis dakiTxvis oqmebidan sasamarTlom daadgina, rom misTvis sakvebi da wyalic ki ar miuwodebiaT dakiTxvamde garkveuli xnis ganmavlobaSi, gamomZiebelma ki saW-meli SesTavaza danaSaulis aRarebis sanacvlod. amgvari saxis zewolam SesaZloa migviyvanos daskvnamde, rom aRiareba nebayoflobiTi ar yofila.

evropuli sasamarTlos precedentuli samarTlis mixedviT, tribunali, romelic danaSaulis aRiarebas ganixilavs, damoukidebeli da miukerZoebuli unda iyos38, pirs, romelic ganxcadebas akeTebs danaSaulis aRiarebis Sesaxeb, ufleba aqvs, war-modgenili iyos dacviT gamartivebuli da Sekvecili sasamarTlo mosmenebisas39 an

36 ix. `diueeri belgiis winaaRmdeg~, 27 Tebervali, 1980, §§ 53 – 54, seria `a~, # 35.37 ix. `rustarevi ruseTis winaaRmdeg~, #63332/00, 21 ivlisi, 2005 (sasamarTlom gadawyvita, rom situacia adgi-lobriv doneze iqna mogvarebuli da rom ganmcxadebeli aRar warmoadgenda savaraudo darRvevaTa msxverpls).38 ix. `findlei gaerTianebuli samefos winaaRmdeg~, 25 Tebervali, 1997; ganaCenebisa da gadawyvetilebebis angariSebi, 1997-I.39 ix. `uaiTfildi da sxvebi gaerTianebuli samefos winaaRmdeg~, ## 46387/99, 48906/99; 57410/00 da 57419/00, 12 aprili, 2005.

Page 59: 3 26 47 62 122 131 144

59

ufleba samarTlian sasamarTloze, arakanonierad mopovebuli mtkicebulebebis gamoyeneba da Tavis damnaSaved cnoba adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi

hyavdes Tarjimani, raTa SeZlos misTvis wayenebuli braldebis gageba da gaerkves, Tu ra SeiZleba mohyves gancxadebas bralis aRiarebis Sesaxeb40. yovel SemTxvevaSi, evropuli sasamarTlos mudmivi precedentuli praqtika aRiarebs, rom nebismieri saxis aRiareba unda iyos zusti, faqtobrivad da iuridiulad sando (romelic eyrd-noba Sesabamis faqtebsa da adgilobrivi kanonmdeblobiT saTanadod klasifici-rebul danaSauls), nebayoflobiTi da gansasjels ar unda CamoerTvas aucilebel iuridiul daxmarebaze ufleba41. aqedan gamomdinare, SeiZleba davaskvnaT, rom im saqmeebSi, romelSic bralis aRiareba mtkicebis centraluri elementia, Sidasaxel-mwifoebrivi organoebi am gancxadebas gansakuTrebuli sifrTxiliT unda moekidon da Seamowmon, Seesabameba Tu ara is sasamarTlos praqtikiT garantirebul moTxov-nebs samarTlianobaze, rasac me-6 muxli iTvaliswinebs. es moicavs danaSaulis aRia-rebis gancxadebis Sesaxeb informaciis, samarTlebrivi da faqtobrivi safuZvlebis arsebobas da gancxadebis nebayoflobiT xasiaTs.

am TvalsazrisiT sayuradRebo iqneboda mosamarTle zagrebelskis mier meftahis saqmeze42 gamoTqmuli gansakuTrebuli mosazrebis ramdenime nawyvetis gacnoba:

`aucilebelia, kidev erTxel, ganvacxadoT, rom im SemTxvevaSic ki, Tu Sekvecili procedura ar gvTavazobs me-6 muxliT gaTvaliswinebul yvela garantias, konven-ciis darRveva namdvilad ar iqneba, Tuki ganmcxadeblisTvis sistemaSi arsebobs proceduris romelime sxva forma, romelic srul SesabamisobaSia samarTliani sa-samarTlos moTxovnebTan, da Tu ganmcxadebels saSualeba aqvs, informirebuli da Tavisufali arCevani gaakeTos am or formas Soris. winaaRmdeg SemTxvevaSi, yoveli alternatiuli procedurisTvis me-6 muxlis yvela moTxovnis dakmayofileba rom iyos saWiro, proceduris iseTi gamartivebuli formebi, rogorebicaa italiuri sumaruli ganaCeni (giudizio abbreviato) an a fortiori, danaSaulis aRiarebis procedura, unda migveCnia konvenciis darRvevad. Sedegad procedurebi, romlebsac gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs marTlmsajulebis aRsasruleblad, veRar gamoiye-neboda. magram sasamarTlos dadgenili hqonda, rom sumaruli ganaCenis procedura italiaSi Seesabameboda konvenciis me-6 muxls... da komisiamac msgavsi daskvna ga-moitana danaSaulis aRiarebasTan dakavSirebul proceduraze [romelic arsebobs gaerTianebul samefoSi]... am mizezebis gamo, me gamomaqvs daskvna, rom darRevas ar hqonia adgili arc erTi saCivris SemTxvevaSi~.

mosamarTle zagrebelskis zemoT motanili mosazrebis garkeulwilad msgavsi ar-gumentacia gaiziara evropuli sasamarTlos didma palatam saqmeSi `skopola ita-liis winaaRmdeg~43. romelSic sasamarTlom daadgina, rom saxelmwifom daarRvia

40 Cuscani c. Royaume-Uni, no 32771/96, 24 septembre 2002.41 ix. ̀ majii gaerTianebuli samefos winaaRmdeg~, #28135/95, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo 2000-VI.42 ix. `meftahi da sxvebi safrangeTis winaaRmdeg~, ## 32911/96, 35237/97 da 34595/97, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, 2002-VII.43 ix. `skopola italiis winaaRmdeg~ (#2), didi palata [GC], # 10249/03, 17 seqtemberi, 2009.

Page 60: 3 26 47 62 122 131 144

60

pavlo puSkari

me-6 muxli, ar Seasrula ra ganmcxadeblisTvis micemuli Sepireba misi Txovnis sanacvlod, gasamarTlebuli yofiliyo sumaruli proceduruli wesiT. ganmcxa-debelma iTxova, rom is sumaruli wesiT gasamarTlebuliyo mkvlelobisa da sxva danaSaulebisTvis. es gamartivebuli procesia, romlis Sedegad mcirdeba sasje-lis vada patimrobis SemTxvevaSi da arsebobs SesaZleblobac, rom gamoyenebuli iqnes 30 wliani patimroba samudamos nacvlad. mosamarTle daTanxmda mis Txovnas. Tumca ganmcxadeblis gasamarTlebis dRes Seicvala kanonmdebloba da sasamarT-loc valdebuli iyo, axali normebis safuZvelze ganexila ganmcxadeblis saqmec da sakuTari valdebulebac msubuqi sasjelis Sefardebis Taobaze. magram sasamarTlom isev sumaruli proceduriT gadawyvita saqmis ganxilva. am saqmeSi ganmcxadebeli Cioda, miuxedevad imisa, rom man gamartivebuli procesi irCia – sumaruli pro-cedura – mas yvelaze mniSvnelovani upiratesoba waarTves, rac am alternatividan momdinareobda im dros moqmedi kanonis ZaliT, roca man arCevani gaakeTa. es sa-mudamo patimrobis 30 wlianiT Secvla iyo. evropulma sasamarTlom aRniSna, rom sumaruli procedura gansasjels udavo upiratesobas aZlevda, magram, amave dros, amcirebda rig procedurul garantiebs, rac samarTliani sasamarTlosTvis aris Cveuli. iTxova ra ganmcxadebelma, gasamarTlebuliyo sumaruli proceduriT, man uari Tqva uflebaze, misi saqme ganxiluliyo srul, Ria sasamarTlo mosmenaze, ma-gram sasamarTlo xelisuflebam calmxrivad Sekveca is upiratesobani, romlebic Tan axlavs samarTliani sasamarTlos garantiebze uaris Tqmas. evropulma sasamarT-lom am saqmeSi daaskvna, rom konvenciis me-6 muxli am safuZvliT iqna darRveuli. amgvarad, mocemul magaliTze Cven vxedavT, rom samarTlianoba sisxlis samarTlis saqmis warmoebaSi sumaruli procesis konteqstSi gulisxmobs, rom gamartivebuli procedurebis miRebis SemTxvevaSi braldebuls usafuZvlod ar unda CamoerTvas is upiratesobani, rac am sumarul procedurebs axlavs Tan.

daskvna

eWvgareSea, rom adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos mier miRebul ga-dawyvetilebebs, romlebic gansasjelis sisxlis samarTlis saqmis procesSi efeqtu-rad monawileobis uflebis darRvevas exeba, garkveuli wvlili SeaqvT im cvlile-bebSi, romlebic Semdeg adgilobriv doneze xorcieldeba. zogjer axali procesi imarTeba,44 radgan saxezea samarTlian sasamarTloze uflebis darRveva da cvlile-bebic ki Sedis Sidasaxelmwifoebriv kanonmdeblobaSi45 an sasamarTloebisa da samar-

44 aseTi ganmeorebiTi procesi gaimarTa zemoT naxseneb eremenkos saqmezec, sadac ukrainis uzenaesma sasamarT-lom xelaxla moismina ganmcxadeblis saqme evropuli sasamarTlos mier miRebuli gadawyvetilebis Semdeg.45 aseTi gadawyvetileba iqna gamotanili saqmeze `skopola italiis winaaRmdeg~, sadac sasamarTlom daadgina, rom mTavroba valdebuli iyo, gamotanili ganaCeni Seecvala iseTi sasjeliT, romelic SesabamisobaSi iqne-boda evropuli sasamarTlos ganaCenSi mocemul principebTan.

Page 61: 3 26 47 62 122 131 144

61

ufleba samarTlian sasamarTloze, arakanonierad mopovebuli mtkicebulebebis gamoyeneba da Tavis damnaSaved cnoba adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samarTalSi

Taldamcavebis muSaobis praqtikaSi.46 wlebis manZilze evropuli sasamarTlo acxa-debs, Tu ra didi mniSvneloba aqvs uflebas samarTlian sasamarTloze da imeorebs imis saWiroebas, rom adgilobrivma sasamarTlo xelisuflebam da samarTaldamcavma organoebma unda uzrunvelyon TavianTi sistemebis funqcionireba me-6 muxliT ga-Tvaliswinebul moTxovnebTan SesabamisobaSi. sisxlis samarTlis saqmeTa gadawyve-tis konteqstSi axali sakiTxebisa da procedurebis wamoWrasTan erTad, me-6 muxlis garantiebi ufro mkacri da Zlieri xdeba, iTxoven ra erovnuli xelisuflebisgan, rom man zedmiwevniT Seasrulos moTxovnebi imis Sesaxeb, rom samarTalwarmoebis procesi SejibrebiTi iyos da rom braldebis warmomadgenlebs aranairi upirateso-ba ar mieceT msjavrdebulis/dacvis mxaresTan SedarebiT. evropulma sasamarTlom me-6 muxlTan dakavSirebuli precedentuli samarTlis praqtikaSi daadastura, rom konvencias gansakuTrebuli adgili uWiravs imis uzrunvelsayofad, rom evropis doneze sisxlis samarTlis iusticiis miznebi ganxorcieldes, anu marTlmsajuleba yvelasaTvis aRsruldes, damnaSave gasamarTldes da daisajos, magram, amasTan, mas daxmareba gaewios, raTa kanonmorCilad icxovros, danaSaulis msxverplis uflebebi maqsimalurad iqnes aRdgenili, xolo udanaSauloTa uflebebi – daculi. evropuli sasamarTlos me-6 muxlTan dakavSirebuli precedentuli samarTali sasargeblo indikatoris rols asrulebs Sidasaxelmwifoebrivi sasamarTlo praqtikis ganvi-TarebisTvis. is yuradRebiT akvirdeba, agreTve, uaxles tendenciebs sisxlis sa-marTlis saqmeTa gamoZiebis praqtikaSi saerTaSoriso sasamarTloebis mier, romle-bmac sisxlis samarTlis procesebis samarTlianobasTan dakavSirebuli moTxovnebi CarTes TavianT yoveldRiur saqmianobaSi. zogadad rom davaskvnaT, evropuli sasa-marTlos praqtika sasargeblo sakvebia fiqrisTvis, is wyaroa samecniero kvlevebis-Tvisac, raTa ukeTesi cvlilebebi Sevides adgilobriv samarTlebriv da sisxlis sa-marTlis iusticiis sistemebSi maT dasaxvewad da gasaumjobeseblad. is sasargeblo iaraRia adgilobriv doneze swavlebaSi, kvlevasa da praqtikulad gamoyenabaSi, raTa adamianis uflebebis dacvis standartebi ufro efeqturi gaxdes adgilobriv doneze, da ufro maRalic ki, vidre konvenciis me-6 muxli da evropuli sasamarT-los praqtika awesebs.

46 ix. `iulmezi TurqeTis winaaRmdeg~, #16330/02, §§ 60 63, 20 maisi, 2008; evropulma sasamarTlom gadawyvita, rom mTavrobas unda moegvarebina sistemuri da struqturuli problemebi, romlebic identificirebuli iqna daskvnaSi konvenciis me-6 muxlis darRvevis Sesaxeb.

Page 62: 3 26 47 62 122 131 144

62

samuel isaSarovi1

myife demokratiebi2

samuel isaSarovi

niu-iorkis samarTlis skolis saxelmwifo

samarTlis raisis profesori.

msoflioSi arsebuli demokratiuli sistemebi antidemokratiuli dajgufebe-biTaa garSemortymuli, romlebsac arCevnebis asparezis TavianTi miznebis propa-gandisa da mxardamWerTa mobilizaciis forumad gamoyeneba surT. faqtobrivad, TiTqmis yvela demokratiuli qveyana zRudavs im jgufebisa da politikuri par-tiebis saqmianobas, romlebic iTvlebian, rom Tmenadi qcevisa Tu Sexedulebebis zRvars gadascdnen. garkveul SexedulebaTa akrZalva seriozul problemebs war-moSobs nebismieri liberaluri TeoriisaTvis, romelSic legitimurobis mTavari sakiTxi mosaxleobis demokratiuli Tanxmobaa. Tu ZirisZirobamde CavyvebiT, de-mokratiis yvela ganmarteba, sabolood, eleqtoruli arCevanis uzenaesobasa da umravlesobis mier marTvaze gacxadebul pretenziamde dadis. saarCevno asparezze rigi Sexedulebebis ardaSveba moqalaqeTa arCevans zRudavs da amdenad, mTlianad demokratiul iniciativebs eWvqveS ayenebs. winamdebare statia ikvlevs, Tu ra vi-TarebaSi SeuZliaT (an SesaZloa, evalebaT) demokratiul saxelmwifoebs moqmedeba imis uzrunvelsayofad, rom saxelmwifo meqanizmi sruli Seuwynareblobis socialu-rad destruqciuli formebiT ar SeiboWos.

demokratiuli Seuwynareblobis problema axal mniSvnelobas iZens Rrmad dabza-rul sazogadoebebSi, rodesac saarCevno asparezi SeiZleba arasaparlamento mobi-lizaciebis paraleluri an, Tundac meoradi fronti gamodges. aseTi demokratiuli sazogadoebebi ar arian moklebuli saSualebas, rom cixis Signidan gatexvis safr-Txes saTanado pasuxi gascen. sailustraciod, mTavari meTodi eqstremisti for-mirebebis saarCevno asparezze akrZalvaa. es praqtika gasakviri TanmimdevrobiT moqmedebs rig demokratiul sazogadoebaSi. rogorc Cans, msoflios Wkua aswavla

1 statia pirvelad daibeWda JurnalSi `harvardis samarTlis mimoxilva~, 2007 wlis aprilSi (#6, Volume 120).2 niu-iorkis samarTlis skolis saxelmwifo samarTlis raisis profesori. Tavdapirvelad winamdebare sta-tiis meti wili Crdilo-dasavleTis samarTlis skolaSi wakiTxuli rozentalis leqciebis masala iyo. sta-tiaSi agreTve Sevida Telavivis universitetsa da ebraul universitetSi gakeTebuli adreuli prezentaciebi da mogvianebiT samarTlebriv, politikur da socialur TeoriaSi niu-iorkis universitetis kolokviumze, agreTve harvardis samarTlis skolasa da Cikagos univeristetis samarTlis skolaSi wakiTxuli sityvebi. gan-sakuTrebiT sasargeblo SeniSvnebi miviRe sintia estlundisgan, noe feldmanisgan, moSe halbertalisgan, ron harisisgan, rik hilsisgan, barak medinasagan, riCard pildesisgan, katrin Sarkeisgan, jeremi uoldronisgan da mosamarTle aaron barakisgan. gamoTqmuli Sexedulebebi, cxadia, mxolod avtors miewereba. kvlevaSi agreTve didi daxmareba miviRe kamden hatCisonisgan, ted reivisgan, ian samuelisa da joS uilkenfeldisgan.

Page 63: 3 26 47 62 122 131 144

63

myife demokratiebi

saarCevno asparezis tramplinad gamoyenebam, ramac faSisturi mobilizaciebi germa-niasa da italiaSi xelisuflebaSi miiyvana.

winamdebare statiis mTavari mizani is instituciuri mosazrebebia, romlebic are-gulireben an unda aregulirebdnen SezRudvebs politikur saqmianobaSi. statiaSi gansakuTrebuli yuradReba eTmoba aRniSnuli SezRudvebis sasamarTloebis mier Sefasebas mTel rig qveynebSi, maT Soris amerikis SeerTebul StatebSi, germaniaSi, TurqeTSi, indoeTSi, israelsa da ukrainaSi. statia gamoyofs akrZalul da saqmia-nobaSezRudul partiebs, uTmobs ra umetes yuradRebas masobriv antidemokratiul partiebs, romlebic faqtobrivad arCevnebis mogebisken iswrafian. kvlevaSi agreTve yuradReba eTmoba akrZalvebs, dawyebuli aSS-is sisxlissamarTlebrivi sanqciebiT, evropis umetes qveyanaSi miRebuli partiebis akrZalvis praqtikis CaTvliT da in-doeTSi saarCevno gamosvlebsa da qcevaze dawesebuli SezRudvebiT damTavrebuli. saboloo jamSi, demokratiul sazogadoebebs unda hqondeT TviTgadarCenis iaraRi, magram es mZlavri instituciuri dacvis meqanizmebi xelmisawvdomi unda iyos ma-namde, vidre maTi gamoyeneba SeiZleba gaxdes saWiro.

Sesavali

2006 wels islamis abuCadamgdebi daniuri karikaturebis irgvliv warmoSobilma uTanxmoebam cxadi gaxada, Tu ras SeiZleba ewodos demokratiuli Seuwynarebloba3 – anu Seuwynarebloba, romelsac demokratiuli saxelmwifo Tavisi fuZemdebluri demokratiuli bunebis SenarCunebis momizezebiT antidemokratiuli subieqtebis mimarT iCens. miuxedavad imisa, rom protestis Tanmdevi politikuri manevrebi da maqinaciebi mravali aspeqtiT xasiaTdeboda, uTanxmoebis birTvs Seadgenda islamur fundamentalisturi moTxovna, rom danias pasuxi ego mociqul muhamedze mkrexelur Tavdasxmad aRqmuli naxatebis seriis gamoqveynebaze cenzuris ganuxorcielebloba-Si4. profersorma ronald dvorkinma aRniSnuli naxatebis gamoqveynebaze komentar-Si provokaciulad daadgina ufleba Seuracxyofaze. misi zneobrivi da funqciuri argumenti mdgomareobs imaSi, rom sust Tu arapopularul umciresobebs aqvT sazo-gadoebrivi Seuracxyofis Tmenis valdebuleba, rogorc imis piroba, rom moiTxovon umravlesobisgan damcavi antidemokratiuli kanonmdeblobis SemoReba.

„Tu Cven moveliT, rom Sovinistebi cnoben umravlesobis verdiqts, rodesac umra-vlesoba iwyebs saubars, Cven unda neba davrToT maT, rom gamoTqvan TavianTi So-

3 termini miRebulia Temaze warmoebuli diskusiis Tavisufali adaptaciis Sedegad, Gregory H. Fox & Georg Nolte, Intolerant Democracies, 36 Harv. Int’l L.J. 1 (1995).4 ix., mag., protestis monawileebi naxatebis gamo sakonsulos wvaven, CNN.com, 2006 wlis 5 Tebervali, http://www.cnn.com/2006/WORLD/asiapcf/02/05/cartoon.protests/index.html (asaxavs daniis sagareo saqmeTa ministris uars nax-atebis gamoqveynebisTvis samsaxurebrivi pasuxismgeblobis dakisrebaze).

Page 64: 3 26 47 62 122 131 144

64

samuel isaSarovi

vinisturi Sexedulebebi im procesSi, romlis drosac miiReba verdiqti, romlis cnobasac Cven maTgan moveliT”5.

profesor dvorkinis azri, rom sazRvari aqvs SeuwynarebelTa, am SemTxvevaSi mu-sulmani momitingeebis, pretenziebs Semwynarebel sazogadoebasTan mosargebad, ex-mianeba Zireul liberalur principebs. magaliTad, jon rolzisTvis „piris ufleba, iCivlos, Semoifargleba im principebis darRvevebiT, romlebsac is Tavad aRiarebs.

Civili aris keTilsindisieri protesti gamoTqmuli meore piris mimarT”6. Seuwy-narebelT SeuZliaT iCivlon aRqmuli Seuracxyofis Taobaze da zrdilobis nor-mebi daculi unda iqnes, magram dvorkini ambobs, rom Seuracxyofis SiSma ar unda „gaamarTlos oficialuri cenzura7. cenzuris cdunebis gamklaveba samoqalaqo Ta-visuflebebis uzrunvelyofis valdebulebis nawilia, rac politikur azrTa jansaR urTierTgacvlas da demokratiul process SesaZlebels xdis.

Tavisi arsiT, profesor dvorkinis argumenti demokratiuli saxelmwifoebis mi-samarTiT gagzavnili damaintrigebeli mowodebaa, erTad aRudgnen Seuwynarebeli jgufebis moTxovnebs Seuracxmyofeli gamosvlebis dasadumeblad. SekiTxva Semdeg-Si mdgomareobs – unda CarTon demokratiulma reJimebma TavianTi Zaladobrivi arsenali arapopularuli, konfliqturi an ubralod mouzomavi gamosvlebis Casax-Sobad, Tu ara? samoqalaqo Tavisuflebis mxardamWerebi am kiTxvaze pasuxs ver gae-qcevian. dania, rogorc liberaluri demokratiuli saxelmwifo, erTmniSvnelovnad uars ityoda, Tavad ganexorcielebina aseTi cenzura. miT umetes, nakleb mosalod-nelia, rom daniam sxvebis interesebisTvis warmarTos Tavisi saxelmwifo resursebi msgavsi miznebis gansaxorcieleblad. martivad rom vTqvaT, demokratiulad Semwy-narebeli saxelmwifoebi Seuwynarebel ZalTa moTxovnebs cenzuris Taobaze ar unda daeTanxmon.

winamdebare statiis saganic swored zemoaRniSnuli Temis saxecvlilebaa. ZiriTa-di SekiTxva mdgomareobs SemdegSi – akisriaT Tu ara demokratiul saxelmwifoebs msgavsi valdebuleba, winaaRmdegoba gauwion TavianTi saarCevno arenis religiuri Tu Seuwynareblobis sxva socialurad destruqciuli formebis platformad ga-moyenebas. sxva sityvebiT rom vTqvaT, SeuZliaT Tu ara demokratiul reJimebs, imo-qmedon ise, rom ara marto win aRudgnen TavianTi xelisuflebis Seuwynareblobis ideis samsaxurSi Cayenebas, aramed garkveul viTarebaSi agreTve uzrunvelyon, rom saxelmwifo aparati am miznis Sesasruleblad ar aris mTlianad moculi.

xsenebul kiTxvaze pasuxis gasacemad, mkiTxvelma warmoidginos, rom islamurma Za-lisxmevam, CaexSo daniaSi sityvis Tavisufleba, msoflios sxvadasxva kuTxeSi quCis saprotesto aqciebisa da daniis saxelmwifo droSebis dawvisgan gansxvavebuli for-

5 Ronald Dworkin, The Right to Ridicule, N.Y. Rev. Books, 2006 wlis 23 marti, gv. 44.6 John Rawls, A Theory of Justice 217 (1971).7 Dworkin, supra SeniSvna 3.

Page 65: 3 26 47 62 122 131 144

65

myife demokratiebi

ma miiRo. warmoidgineT, rom Seuwynarebel Zalebs saprotesto aqciebis nacvlad daniaSi saxelmwifo ZalauflebisTvis mebrZoli politikuri partia SeeqmnaT, raTa xelisuflebaSi mosvlis Semdeg daniur sazogadoebaSi mkrexelobis yovelgvari kva-lis aRmosafxvrelad sityvis Tavisuflebis SemzRudveli kodeqsebi da sxva saxis represiuli kanonmdebloba SemoeRoT. aseTi kvali ki, eWvsgareSea, daniaSi sakma-risadaa. am scenaris Semdeg mkiTxvelma warmoidginos, rom daniis saxelmwifo pa-suxad iRebs gadawyvetilebas saxelmwifo xelisuflebis gamoyenebiT SezRudos po-litikur saqmianobaSi monawileoba ise, rom arCevnebma liberalur demokratiuli sazogadoebaze Tavdamsxmel Zalebs gza ar gauxsnas.

es ar aris ganyenebuli Tema. hitleris xelisuflebaSi sabolood miyvana vaimaris demokratiuli procesebis meSveobiT moxda. aman iozef gebelss iqednurad aTqmevi-na: „es yovelTvis demokratiis saukeTeso xumroba iqneba, rom man Tavis sasikvdilo mters misca yvela saSualeba, romliTac igi ganadgurda~8. nacisturi moZraoba uka-naskneli antidemokratiuli Zala ar yofila, romelsac cixe Signidan – saarCevno procesis meSveobiT gaetexos9.

eqstremizmis unari, gza gaikvalos liberalur-demokratiuli wyobis TavdacviT napralebSi, warmoSobs „militaristul~10 an „Seuwynarebel~11 demokratias, anu demo-kratiuli institutebis mobilizacias antidemokratiuli Zalebis mier Zalauflebis xelSi aRebisTvis winaaRmdegobis gasawevad. winaaRmdeg SemTxvevaSi, es demokratiu-li institutebi araliberaluri demokratiis aRviriT SeboWilebi aRmoCndebian12.

demokratiuli Seuwynareblobis sakiTxi gansakuTrebul mniSvnelobas iZens Rr-mad „dabzarul sazogadoebaSi~13, sadac saarCevno asparezi SeiZleba parlaments ga-reT mobilizaciebis paralelur an Tundac meorad frontad gamodges. magaliTad, axlo aRmosavleTis mimdinare konfliqtTan dakavSirebiT profesori noe feld-meni kargad aRwers im varaudis uniaTobas, rom demokratiuli politika brZolis erTaderTi an Tundac ZiriTadi adgilia: „islamuri organizaciebis modeli, ro-melic aerTianebs saarCevno politikas saparlamento taqtikasTan, swrafad xdeba

8 Fox & Nolte, supra SeniSvna 1 (citirebulia Karl Dietrich Bracher et al., Introduction to Nationalsozialistische Diktatur 16 (Karl Dietrich Bracher et al. eds., 1983)).9 antidemokratiuli Zalebis mier alJirSi farTo saarCevno asparezis dapyrobis Sesaxeb msjeloba ix. id. gv-bi 6–9. alJirSi Zalaufleba xelSi aiRes samxedroebma, raTa SeeCerebinaT arCeuli islamisturi partiis mier xelisuflebis ganxorcieleba da mravalpartiuli demokratiis daSla. saintereso bolodroindeli SemTxvevaa iranis prezidentis mahmud ahmadinejadis werili jorj buSisadmi. iranis prezidenti, ro-melic, savaraudod arCeuli iyo legitimur arCevnebSi wers jorj buSs, rom aSS-is mier mcire aziaSi da sxvagan bolos ganxorcielebuli sagareo politika Zalze moikoWlebda „liberalur da dasavluri tipis demokratiaSi~. mahmud ahmadinejadis werili jorj buSisadmi (maisi, 2006), xelmisawvdomia Semdeg misamarTze: http://news.bbc.co.uk/1/shared/bsp/hi/pdfs/09–05–06ahmadinejadletter.pdf.10 Karl Loewenstein, Militant Democracy and Fundamental Rights (Tavebi. 1 & 2), 31 Am. Pol. Sci. Rev. 417, 638 (1937).11 Fox & Nolte, supra SeniSvna 1, gv. 6.12 Fareed Zakaria, The Future of Freedom: Illiberal Democracy at Home and Abroad 17 (2003).13 Samuel Issacharoff, Constitutionalizing Democracy in Fractured Societies, 82 Tex. L. Rev. 1861, 1863 (2004) (asaxulia religi-uri an eTnikuri SuRliT daqsaqsuli sazogadoebebi, sadac politikuri ganlageba umeteswilad asaxavs ama Tu im niSniT monaTesave winapolitikur aliansebs).

Page 66: 3 26 47 62 122 131 144

66

samuel isaSarovi

arabuli demokratizaciis savizito baraTi~14. profesori feldmanisTvis „is faqti, rom hamasi da hezbola saxelmwifos SigniT demokratiul legitimacias misdeven da imavdroulad Zaladobas mimarTaven, axlo aRmosavleTis politikaSi wyalgamyofs warmoadgens”15.

demokratiul reJimebs ZaluZT, saTanadod dauxvdnen cixis Signidan gatexvis safrTxes. sailustraciod, winaaRmdegobis gawevis ZiriTadi meTodi arCevnebSi eqstremistebis monawileobis akrZalvas gulisxmobs. gaocebasac ki iwvevs, Tu ro-gor aris aRniSnuli praqtika demokratiul sazogadoebebSi aprobirebuli. zo-gierTi saxelmwifo saarCevno asparezze sityvis Tavisuflebas zRudavs, rogorc indoeTma akrZala nebismieri kampaniis mier religiuri Seuwynareblobisa Tu eT-nikuri SuRlisadmi mimarTva16. sxva saxelmwifoebma akrZales demokratiisadmi mtrulad ganwyobili partiebis formireba, rogorc es gaakeTa germaniam, roca akr-Zala nacisturi Tu komunisturi moZraobis interesebis mimdevari partiebi da, sul axlaxan, kanongareSed gamoacxada islamur-fundamentalisturi moZraoba – xa-lifatis saxelmwifo17. sxvebi aweseben Sinaarsobriv SezRudvebs im Sexedulebebze, romlebic SeiZleba partiebs hqondeT. ase magaliTad, TurqeTSi moiTxoveba saero demokratiis principisadmi erTguleba rogorc arCeviTi Tanamdebobis dakavebis wina piroba18. aseve, israelSi, ZiriTadi kanonis ZaliT, arCevnebisken gza eWreba nebismier partias, romelic uaryofs saxelmwifos demokratiul-ebraul qartias da romelic iTvleba, rom rasizms qadagebs19. sxva saxelmwifoebi konkretul partiebs krZalaven, rogorc es praqtikaSi damkvidrda zogierT yofil sabWoTa respubli-kaSi, rodesac komunistur partiebs ar SeuZliaT arCeviT organoebSi monawileoba20. aSS-sac igive gza aqvs gavlili21. dabolos, zogierTi saxelmwifo krZalavs partiebs, romlebic teroristuli da gasamxedroebuli jgufebis mxardamWerebad iTvlebian. asemagaliTad, espaneTma bolo xans espaneTis da evropuli parlamentis arCevnebSi monawileoba aukrZala batasunas – politikur partias, romelic baskeTis separa-tistuli dajgufebis miznebs iziarebs22.

SezRudvebis kategoriebis sia SeiZleba sakmaod grZeli aRmoCndes. am SezRudve-bis farglebi gafarTovda 11 seqtembris movlenebis da islamuri militaristuli

14 Noah Feldman, Ballots and Bullets, N.Y. Times, ivlisi, 30, 2006, § 6 (Magazine), gv. 9.15 Id.16 ix.,infra gv. 1424–25.17 ix., Peter Niesen, Anti-Extremism, Negative Republicanism, Civic Society: Three Paradigms for Banning Political Parties (1 da 2), 3 German L.J. No. 7, 4, 8, 46 (2002), http://www.germanlawjournal.com/article.php?id=164.18 ix.infra gv.gv. 1442–43.19 ix., ZiriTadi kanoni: qneseTi, § 7A, Targmnili teqsti mocemulia aq: Israel’s Written Constitution (me-5 gamo-cema, 2006 w.).20 ix.infra gv. 1430.21 ix., infra gv. 1416–17.22 ix.,Víctor Ferreres Comella, The New Regulation of Political Parties in Spain, and the Decision to Outlaw Batasuna, in Militant De-mocracy 133, 133–34 (red. andraS Saio, 2004w.).

Page 67: 3 26 47 62 122 131 144

67

myife demokratiebi

wnexis gazrdis Sedegad23. Tumca umTavresia ara akrZalvebis universaloba, aramed maTi dasabuTeba. yvela sazogadoeba, romelSic aRniSnuli SezRudvebia SemoRe-buli, aRiarebs, rom saarCevno kampania mxolod arCevanis dasafiqsireblad ki ar gamoiyeneba, aramed politikuri Zalebis mobilizebis mZlavri saSualebacaa. arCe-vnebi emsaxureba yvela politikur Zalas, rom ukeT gaavrcelon Tavisi Sexedule-bebi. arCevnebi partizanebisTvisac bunebrivi saSualebaa, rom vnebebi daZabon da brboSi xbos aRtyineba gamoiwvion. parlamentSi arCevis SemTxvevaSi ki memarcxene eqstremistuli jgufebis, rogorc wesi, saparlamento imunitetiT isargebleben. Sidasaxelmwifoebrivi kanonebis umetesobis Tanaxmad, maT saxelmwifo resurse-bis saarCevno propagandisTvis gamoyeneba SeuZliaT da faSistebis xelisuflebaSi mosvlis msgavsad, aseve SeuZliaT gamoiyenon TavianTi mdgomareoba sakanonmdeblo organoSi, raTa frTebi Seakvecon qmediTi mmarTvelobis nebismier perspeqtivas, moaxdinon saxelmwifos destabilizacia da saTaveSi Caudgnen verSemdgar demokra-tiul qveyanas.

rac ar unda organuli sirTule axldes saxelmwifo xelisuflebis gamoyenebas azrTa demokratiuli urTierTgacvlis kodeqsis asamuSaveblad, problemebi yve-laze mZafrad saarCevno asparezze iCens Tavs. rogorc Cans, msoflios Wkua aswavla am asparezis germaniasa da italiaSi faSisturi organizaciebis mier xelisuflebaSi mosasvlelad tramplinad gamoyenebam. msoflio aseve SeiZleba mixvda, rom Temuri Seuwynareblobis mowodebebi indoeTis msgavs qveynebSi, Tundac es ganxorcieldes demokratiuli procesebis safarvelSi, TiTqmis gardauvlad iwvevs Temur mZvinva-rebas da saarCevno ritorika is buki da naRaraa, romelic antidemokratiuli Zale-bis erTgul mimdevrebs uyris Tavs. garkveulwilad yvela es qveyana intuitiurad ibrZvis imis dasamkvidreblad, rom arCevnebSi monawileobis wina piroba demokra-tiuli procesis SenarCunebis erTguleba iyos24.

imavdroulad, demokratiuli procesis farglebis SezRudva aucileblad kiTxvis qveS ayenebs politikuri procesis legitimurobas. Tu ZirisZirobamde CavyvebiT, demokratiis yvela ganmarteba, sabolood, eleqtoruli arCevanis uzenaesobasa da umravlesobis mier marTvaze gacxadebul prezumfciul pretenziaze gadis. cxadia, demokratiis aRniSnuli ganmarteba ar SeiZleba izolirebulad ganvixiloT, vinai-dan yvela saarCevno sistemas unda hqondes normebis, koncefciebis, ganmartebebis garkveuli aprobirebuli kompleqti, romelic gansazRvravs moqalaqeobis moTxo-vnebs. am ukanasknelis dakmayofileba, Tavis mxriv, minimaluri mniSvnelobis mqone

23 ix., Patrick Macklem, Militant Democracy, Legal Pluralism, and the Paradox of Self-Determination, 4 Int’l J. Const. L. 488, 493–94 (2006) (mohyavs politikuri partiebis Seqmnaze bolos dawesebuli SezRudvebis magaliTebi).24 saintereso magaliTia israelis mosamarTlis aaron barakis argumenti, rom politikuri partiis daregis-trirebis SesaZleblobis SezRudva ufro saeWvoa, vidre partiisTvis arCevnebSi monawileobis miRebis sruli akrZalva, vinaidan es ukanaskneli ufro iolad aRiqmeba saxelmwifos TavdacviT RonisZiebad. PCA 7504/95, 7793/95 Yassin & Rochley v. Registrar of the Political Parties & Yemin Israel [1996] IsrSC 50(2) 45, 66–67. am sakiTxs qvemoT da-vubrundebiT.

Page 68: 3 26 47 62 122 131 144

68

samuel isaSarovi

saxalxo moqmedebis ganxorcielebis wina pirobaa25. ufro metic, Tanamedrove epoqis yvela demokratiuli saxelmwifo iTvaliswinebs konstituciuri boWvis meqanizmebs, romlebic materialuri SezRudvebiTa da saproceso dabrkolebebiT viwro CarCoSi aqcevs umravlesobisTvis ama Tu im momentSi dasaSveb qmedebebs. Tumca rigi pro-blemebisa Tavs iCens, roca sazogadoeba gadawyvets, rom garkveuli Sexedulebebi ar gaJRerdes politikur asparezze da ar iqnes ganxiluli saxalxo mxardaWeris misaRebad.

Teoretikulad demokratiul monawileobaze msgavsi SezRudvebis aucilebloba, Tumca mouxeSavad, magram mainc aRiarebulia fuZemdeblur liberalur TeoriaSic ki. Tu roulss davubrundebiT, vnaxvT martiv aRiarebas, rom Seuwynarebel jgufTa Tavisuflebebis SeboWva SeiZleba gamarTlebuli iqnes, roca mTlianad sazogadoe-bis Tavisuflebebi aris safrTxis qveS. „samarTliani moqalqeebi unda iRvwodnen konstituciis da misi Tanabari uflebebis SesanarCuneblad imdenad, ramdenadac Tavad es uflebebi da Tavisuflebebi ar aris safrTxeSi”26. „daZabul~ viTarebaSi, roca „Cvens legitimur interesebs mniSvnelovani riski emuqreba~, SeuwynarebelTa mimarT SezRudvebis daweseba aucilebeli SeiZleba iyos27. imedia, stabilur, mowes-rigebul sazogadoebaSi aRniSnulis ganxorcieleba xSirad ar iqneba saWiro. SezRu-dvebis Tavidan acileba SesaZlebelia imiT, rom „SeuwynarebelTa uflebebma maT SeiZleba sakuTari Tavisuflebebis rwmena Caunergon~28. magram, roca demokratiul Semwynareblobas praqtikuli da Teoriuli sargebloba aRar moaqvs, sazogadoebebi aRmoCndebian „praqtikul dilemaSi, romelsac mxolod filosofia ver gadaWris~29.

liberaluri politikuri Teoria zogadad Tavs icavs ori, Tumca udavod mniS-vnelovani, magram arasakmarisi argumentiT. pirveli argumentia tradiciuli Sexe-duleba, rom arasaTanado Sexedulebebis saukeTeso antidoti meti Sexedulebaa. gamoxatvis Tavisuflebis fuZemdeblurma tradiciebma30, romlebmac amerikul samar-TalSi mosamarTle holmsisa da brendaisis Sexedulebebis meSveobiT ZaliT dai-mkvidra Tavi, gulisxmobs, rom keTili neba ideebis TavSeyris adgilas yvavis31. am logikiT, sityvis Tavisuflebis CaxSoba aramcTu araefeqtiania, SeiZleba uaresi Sedegis momtanic ki iyos. mxolod uaryofiTi Sedegis dauZleveli siaxlovis safr-Txem SeiZleba gaamarTlos sityvis Tavisuflebis CaxSoba: `Tu saqme aramarTebuli qmedebis gansjaze midgeba, imisTvis, rom boroteba SegonebiT aviciloT Tavidan,

25 ix.zogadad Samuel Issacharoff, Pamela S. Karlan & Richard H. Pildes, The Law of Democracy (me-2 gamocema, 2001).26 Rawls, me-4 SeniSvna zemoT.27 Id.28 Id. gv. 219.29 Id.30 klasikuri Sejameba ix. Alexander Meiklejohn, Free Speech and Its Relation to Self-Government (1948).31 ix. Whitney v. California, 274 U.S. 357, 374–77 (1927) (Brandeis, J., concurring); Abrams v. United States, 250 U.S. 616, 627, 630 (1919) (Holmes, J., gansxvavebuli azri).

Page 69: 3 26 47 62 122 131 144

69

myife demokratiebi

sjobs sityvas mivmarToT, vidre iZulebiT dumils”32. meore argumenti mdgomareobs imaSi, rom sabolood adamianis xsna misi wili xvedrisgan SeuZlebelia. es fata-lizmi Cans ara marto mosamarTle holmsis SexedulebebSi, rom konstituciis sa-samarTlo Sefardebam xeli ar unda SeuSalos sazogadoebis gacxadebul survils, aramed Tavad Seufardos konstitucia33. fatalizmi agreTve Cans freimeris ufro masStabur gancxadebaSi, rom demokratiis ZiriTadi struqturis kontroli demo-kratiuli uflebamosilebis prerogativaa. amitomac aleqsandre hamiltonma mgz-nebared daaskvna, rom „respublikuri saxelmwifos fuZemdebluri principi~ xalxs unarCunebs uflebas, Secvalon an gaauqmon konstitucia, roca miiCneven, rom igi maT bednierebas xels uSlis”34.

Zalze Tu ar CavuRrmavdebiT iuridiuli mecnierebis sferos, araferi miuTiTebs imaze, rom araSemwynarebeli jgufebis mier dayenebuli safrTxe bolodroindeli liberaluri Teoriis mTavari Tema ar yofila. Tanamedrove liberaluri Teoria Tavis macocxlebel ideebs adamianis saxelmwifosTan urTierTobidan iRebs, upi-ratesad uflebaze orientirebuli argumentiT, romelic individma saxelmwifo xe-lisuflebis winaaRmdeg SeiZleba moiyvanos35 da amas garda samarTlianobis ideaze apelirebiT, rom individs SeuZlia moiTxovos mTlianad sazogadoebisgan mopyroba, romelic mis Rirsebas ar akninebs36. cxadia, konfliqtebi Tavs iCenen, roca indivi-debis uflebis ZaliT moTxovnebi sxvebs tvirTad awveba37. esec saxelmwifos winaaR-mdeg individis uflebis Zalis moTxovnebis SezRudvaa da zogadad, saxelmwifos valdebulebebad ar iwodeba. es imas ar niSnavs, rom sazogadoebrivi integraciis aRsrulebadi pirobebi liberaluri TeoriisTvis ucnobia. profesori jeremi uoldroni, magaliTad, xelsayrelad miiCnevs RirsebasTan SemxeblobaSi zogierTi ZiriTadi uflebis „sazogadoebriv sikeTed~ monaTvlas da askvnis, rom „maTi, ro-gorc adamianis uflebebis gamoxatva aranair sirTulesTan ar unda iyos dakavSire-

32 Whitney, 274 U.S.gv. 377 (Brandeis, J., Tanmxvedri azri).33 klasikuri gamonaTqvami ix. mosamarTle holmsis gansxvavebul azrSi Gitlow v. New York, 268 U.S. 652 (1925): ~saboloo jamSi proletariatis diqtaturis dros gamoTqmuli Sexedulebebi gaziarebuli iqneba sazogadoe-bis dominanturi Zalebis mier da sityvis Tavisuflebis erTaderTi mniSvneloba aris is, rom maT unda mieceT gamoTqmis SesaZlebloba,” Id. gv. 673 (mosamarTle holmsis gansxvavebuli azri). rogorc mosamarTle holmsi acxadebs, sasamarTlos funqcia ar aris saxalxo sentimentebs win aRudges, „Tu Cems Tanamoqalaqeebs surT jojoxeTSi wasvla, me maT mivexmarebi. es aris Cemi saqme“. oliver vendel holmsis werili harold laskis (4 marti, 1920 w.), 1 Holmes-Laski Letters 249 (Mark DeWolfe Howe ed., 1953).34 ix., The Federalist No. 78, gv. 468 (Alexander Hamilton) (Clinton Rossiter ed., 1961).35 profesori ronald dvorkinis cnobili gamonaTqvamis Tanaxmad, uflebebi „pirTa politikuri sayviria, xolo am „pirebs SeuZliaT iqonion uflebebi saxelmwifos winaaRmdeg, romlebic pozitiuri kanonmdeblobiT Seqmnil uflebebze upiratesia.” Ronald Dworkin, Taking Rights Seriously xi (1977). da marTlac, umetes SemTxvevaSi liberaluri Sexedulebebi „is memkvidreobaa, romelic ajildoebs indvidualurobas”. Jeremy Waldron, Liberal Rights 1 (1993). ufro detalurad uflebebis, rogorc sayviris rolze liberalur TeoriaSi ix. azrTa ur-TierTgacvla Semdeg avtorebs Soris: Richard H. Pildes, Dworkin’s Two Conceptions of Rights, 29 J. Legal Stud. 309 (2000), da Jeremy Waldron, Pildes on Dworkin’s Theory of Rights, 29 J. Legal Stud. 301 (2000).36 ix.,Rawls, me-4 SeniSvna zemoT, gv. 75–83; ix.agreTve Frank I. Michelman, The Supreme Court, 1968 Term—Foreword: On Protecting the Poor Through the Fourteenth Amendment, 83 Harv. L. Rev. 7 (1969).37 ix., mag., Joseph Raz, The Morality of Freedom 203 (1986) (`rTulia, damajerebeli argumenti koleqtiuri sikeTis uzrunvelyofis valdebulebis dakisrebaze im safuZvliT, rom aRniSnuli erTi indvidis interesebSi iqneba”).

Page 70: 3 26 47 62 122 131 144

70

samuel isaSarovi

buli da isini uproblemod ergebian ufro metad samecniero diskusiis Tematikas”38.

ubralod, es, saxelmwifosa da piris Sepirispireba moqmedebis adgilas xdeba. amas garda, cxadia, rom adamianis uflebaTa enam TandaTanobiT demokratiul procesebSi monawileobis individualuri ufleba moicva da amiT individi kvlav saxelmwifos pirispir aRmoCnda demokratiuli faseulobebis TvalsazrisiT39.

cxadia, arsebobs sferoebi, romlebSic liberaluri Teoretikosebi mzad arian daeTanxmon saxelmwifos mier demokratiuli Tavisuflebebis SezRudvas demokra-tiuli erTianobis upiratesi mniSvnelobis principebis Sesasruleblad. gansakuTre-bulad mkafio magaliTi SeerTebul StatebSi aris kampaniis finansebis regulireba. aRniSnuli sfero farTo mxardaWeriT sargeblobs liberaluri kuTxiT rogorc Sewirulobebis, ise xarjebis TvalsazrisiT. magram aRniSnul sferoSi, tolobis meore mxarisTvis pirveli nabiji unda iyos uflebebze uaris Tqma, rogorc mosa-marTle skeli raiTma ganacxada: „Tavad fuli sityva araa~40. mxolod amis mere moi-Txoveba, rom saxelmwifom gaakontrolos politikuri procesis xelmisawvdomoba. rTulia Seadaro saarCevno sferoSi politikur procesSi monawileobis SezRud-vebi. ar aqvs mniSvneloba, Tu ramdenad SezRudulia piris Sexedulebebi uflebebis dacvaze. ar arsebobs imaze ufro mniSvnelovani arena gamoxatvis Tavisuflebis dasacavad, vidre politikis sferoa da vidre sazogadoebis mmarTvelobis Sesaxeb ideebis gamoTqma da am ideebis erTguli kandidatebis saxiT saxalxod msjeloba41.

da mainc, Cemi mizani araa (yovel SemTxvevaSi, dasawyisSi mainc) rom demokratiuli procesebis SenarCunebis iuridiuli safuZvlebi mimovixilo. am sferoSi, Cems naS-romebSi me vadareb politikur da ekonomikur procesebs42. Tavad idea, rom, Tun-dac Ramis gziris msgavsi, saxelmwifos aqvs valdebuleba, SeinarCunos politikuri konkurenciis sajaroobis meqanizmebi iseTive doziT, rogorc icavs ekonomikuri procesis urRvevobas gaflangvisgan, TaRliTobisgan monopoliuri saqmianobisgan, didad mimzidveli araa, SeiZleba davaskvnaT politikuri konkurenciis principidan saxelmwifos mkafio daniSnuleba, SeinarCunos demokratiuli procesi mTlianobaSi.

Tu arCevnebi SeiZleba ganvixiloT rogorc politikuri konkurenciis bazari da, Tu saxelmwifos ar aqvs sakmarisi ndoba mosaxleobis mxridan, rom uzrunvelyos

38 Waldron, 33-e SeniSvna zemoT, gv. 354. profesori uoldroni amtkicebs, rom saerTo sikeTe ar unda iyos gamoxatuli rogorc individualur uflebebi, magram upasuxod tovebs kiTxvas, aRniSnuli gamoxatuli unda iyos rogorc sazogadoebis, Tu xelisuflebis uflebebi.39 ix., mag, Thomas M. Franck, The Emerging Right to Democratic Governance, 86 Am. J. Int’l L. 46, 88 (1992) (`saxelmwifoebis araagresiuloba… damokidebulia Sida demokratiaze”).40 J. Skelly Wright, Politics and the Constitution: Is Money Speech?, 85 Yale L.J. 1001, 1019 (1976). am uflebis ZaliT, moTxov-nebis uaryofis argumentebis magaliTebi, ix. Owen M. Fiss, The Irony of Free Speech 5–26 (1996); Cass R. Sunstein, Democracy and the Problem of Free Speech 93–119 (1993); da Ronald Dworkin, The Curse of American Politics, N.Y. Rev. Books, 17 oqtomberi 1996, gv. 19, 23.41 ix., mag., Robert H. Bork, Neutral Principles and Some First Amendment Problems, 47 Ind. L.J. 1, 26–28 (1971) (gansazRvravs TviTmmarTvelobis ideaze pirveli SesworebiT moculi uflebebis SezRudul CarCos).42 ix., mag, Samuel Issacharoff, Gerrymandering and Political Cartels, 116 Harv. L. Rev. 593 (2002); Samuel Issacharoff & Richard H. Pildes, Politics as Markets: Partisan Lockups of the Democratic Process, 50 Stan. L. Rev. 643 (1998).

Page 71: 3 26 47 62 122 131 144

71

myife demokratiebi

moqalaqeebis mier xelisuflebis arCeva, kritikuli kiTxva iCens Tavs, Tu ra saxis SezRudvebi SeiZleba iqnes gamoyenebuli demokratiuli konkurenciis cxo-velmyofobis dasacavad? agreTve, ra saproceso da materialuri dacva unda iqnes uzrunvelyofili am SezRudvebiT gamowveuli TviTnebobis sawinaaRmdegod. Sesa-bamisad, Cemi sazrunavi am nawilSi aris institucionaluri mosazrebebi, romle-bic unda awesrigebdnen an ara politikur procesebSi monawileobis SezRudvebs. gansakuTrebiT, yuradReba gamaxvilebuli iqneba Tu rogor sasamarTloebis mier kontrolze.

Tavdapirvelad, kargi iqneba, Tu CamovayalibebT oTx SekiTxvas, romlebsac sasa-marTloebi da sakanonmdeblo organoebi am kiTxvebs eWidebian demokratiul pro-cesSi monawileobis parametris sakiTxis gadawyvetisas. es SekiTxvebi yvelaze zoga-didan yvelaze instituciurad konkretulamde Semdegnairad SeiZleba CamovweroT:

(1) SeuZlia Tu ara saxelmwifos zRvari Semoavlos demokratiuli procesis ir-gvliv ise, rom gamoricxos monawileobis ufleba maTTvis, vinc zRvris miRma aRmoC-ndebian?

(2) dadebiTi pasuxis SemTxvevaSi, sad gadis zRvari? igi emyareba garicxuli mo-nawileebis ideologiur pozicias Tu im safrTxis gardauvalobas, rasac isini war-moadgenen?

(3) Tu aRniSnuli dadginda, arsebobs Tu ara sazRvris sakanonmdeblo reglamen-taciis saWiroeba?

(4) Tu kanonmdeblobam daadgina demokratiul procesSi monawileobis sazRvrebi, unda arsebobdes Tu ara damoukidebeli uwyeba, romelic am procesebidan garicxvas ganaxorcielebda?

mocemul kiTxvebze pasuxis gasacemad winamdebare statia pirvelad ganixilavs im funqciuri demokratiebis faqtobriv gamocdilebas, romlebsac Sidasaxelmwifoe-brivi antidemokratiuli gamowvevebi aqvT. Tavdapirvelad ganvixilav aSkara da mi-mdinare safrTxis tests, romelic aprobirebulia amerikul samarTalSi. am testis ritorikuli Zala imaSi mdgomareobs, rom, uwinares yovlisa, amerikuli samarTali rogorc qveynis SigniT, ise gareT avtoritetulia. amasTan, aRniSnuli testis ZaliT, xelisufleba valdebulia, rom gaamarTlos is SezRudvebi, romlebic dawesebulia saarCevno saqmianobaze. es gamarTleba unda moxdes daaxloebiT imdagvari skrupu-lozurobiT, rogorc es sisxlissamarTalwarmoebisTvis aris damaxasiaTebeli. ami-tomac pirveli nawili aCvenebs im gansxvavebul konteqsts, romelSic amerikuli saxelmwifo doqtrina warmoiSva da misi ganzogadebis dauSveblobas sxva, ufro meti safrTxis qveS myof demokratiul sazogadoebebTan mimarTebi. meore TavSi ganxilu-lia Sidasaxelmwifoebriv doneze arsebuli sxvadasxva scenari imis saCveneblad, Tu rogor icaven demokratiuli saxelmwifoebi Tavs da esa Tu is safrTxe, romelsac antidemokratiuli dajgufeba warmoSobs. samecniero literaturaSi saocrad mcire

Page 72: 3 26 47 62 122 131 144

72

samuel isaSarovi

yuradReba eTmoba politikur saqmianobaze dawesebuli SezRudvebis formebsa Tu im konkretul safrTxes, romlis wyaroc separatizmis, amboxebisa, Tu klerikaluri weswyobilebis mqadagebeli dajgufebaa. dabolos, mesame TavSi statia mimoixilavs im materialur da saproceso garantiebs, rac aucilebelia imis uzrunvelsayofad, rom antidemokratiuli elementebis CaxSoba politikuri warmomavlobis CaxSobas ar gauTanaswordes. sabolood statiaSi keTdeba daskvna, rom im safrTxis CaxSobis mizani, romelic demokratiuli sa zogadoebis arsebobas eWvqveS ayenebs, unda em-saxurebodes demokratiis ganaxlebis imedebis ganxorcielebas ise, rom moqalaqeTa ufleba, uaryon TavianTi mmarTvelebi, SenarCunebulia.

I. garicxva amerikulad

winamdebare statia eqstremistuli jgufebidan momdinare safrTxis sapasuxo de-mokratiuli saxelmwifoebis reaqcias mimoixilavs da SeZlebisdagvarad ganaviTa-rebs antidemokratiuli mobilizaciebis CaxSobis saWiroebis Sefasebis garkveul normatiul principebs. qvemoT moyvanili msjelobidan mravali ram amerikul samar-TalSi pirveli Sesworebis principebs ar Seesabameba da, savaraudod, amerikuli sa-samarTloebi qvemoT SemoTavazebuli da rekomendebuli RonisZiebebis umetesobas an SeiZleba arc erT maTgans ar gaiTvaliswineben. amerikul samarTalSi Sefasebis erT-erTi mniSvnelovani elementia aSkara da mimdinare safrTxis testi, romelic warmoiSva amerikul samarTalSive da asaxavs, Tu ras moimoqmedeben demokratiu-li sazogadoebebi imis sapasuxod, rac maT arsebobas safrTxes uqadis (magaliTad, SeiaraRebuli amboxebulebi, militaristuli fraqciebi). marTalia, terminologia SeiZleba msgavsi iyos, umniSvnelovanesia im paralelebis sazRvrebis gacnobiereba, romlebic gadis, erTi mxriv, aSS-Si da, meore mxriv, sxva qveynebSi demokratias da-muqrebul safrTxeebs Soris.

doqtrinalurad, amerikuli samarTali, romelic Tavisuflad azris gamomxatvel antidemokratiul jgufebze dawesebul SezRudvebs aregulirebs, mosamarTleebis – holmsisa da brendaisis gansxvavebul da Tanmxvedr azrebSi Ca moyalibebuli aSkara da mimdinare safrTxis testidan ganviTarda43. es aris testi, romelic yvelaze sru-lyofili redaqciiT brandenburgi ohaios winaaRmdeg saqmeze Camoyalibda44. Tavis per curiam mosazrebaSi brandenburgis saqmeze sasamarTlom daadgina, rom saxelm-wifom ar SeiZleba „ar dauSvas an akrZalos Zalis gamoyenebis an kanonisadmi dau-morCileblobis mowodeba, garda im SemTxvevisa, roca aseTi mowodeba mimarTulia

43 ix., Whitney v. California, 274 U.S. 357, 374–76 (1927) (Brandeis, J., Tanmxvedri azri); Abrams v. United States, 250 U.S. 616, 627, 630 (1919) (mosamarTle holmsis gansxvavebuli azri).44 395 U.S. 444 (1969) (per curiam).

Page 73: 3 26 47 62 122 131 144

73

myife demokratiebi

gardauvali kanonsawinaaRmdego qmedebis wasaqezeblad da, savaraudod, waaqezebs an warmoSobs aseT qmedebas~45

holmsisa da brendaisis Cinebuli mosazrebebi sityvis Tavisuflebis Taobaze aer-Tianebs ritorikul Zalas da imis udavo SegrZnebas, rom isini drois msaxvrali ZaliT ar Seimusrnen. cxadia, saTanado pativi unda vceT instituciur rols, ro-melic sasamarTlo xelisuflebam unda Seasrulos rTul periodSi, roca samoqa-laqo Tavisuflebebs safrTxe emuqreba. Tumca aRniSnulma mosazrebebma, romlebic Tavis droze uaryofil iqna, SemdgomSi, rogorc amas JamTaaRmwerlis rudunebiT profesori jefri stouni iniSnavs, TandaTanobiT gabatonebuli adgili daikaves amerikul samarTalSi46. brandenburgis testis Tanaxmad, didi prezumfciaa sityvis Tavisuflebis sasargeblod, prezumfcia, romelic SeiZleba mxolod gardauvalma pirdapirma zianma gadasZalos:

„abstraqtuli swavleba... zneobrivad gamarTlebuli da TviT zneobrivad aucile-beli Zalisa da Zaladobis gamoyenebis Taobaze igive araa, rac jgufis momzadeba Zaladobrivi qmedebebis gansaxorcieleblad da aRniSnulis Casadenad waqezeba~. ka-noni, romelic am gamyof zRvars ver avlebs, dauSveblad iWreba pirveli da meToTx-mete SesworebiT garantirebul TavisuflebebSi47.

mxolod maSin, rodesac zianis dadgomis varaudi dadasturebulia da akr-Zalvebi vrceldeba konkretul safrTxeze, xelisuflebis SezRudvebi SeiZleba gamarTldes.

brandenburgis evoluciur gzaze, saqmeebma, romlebSic gasaCivrebuli iyo makar-tis epoqaSi komunisturi partiis wevrebis devna smitis aqtis Sesabamisad, holmsi-brendaisis Sexedulebebi wamyvan doqtrinad aqcia. maTgan aRsaniSnavia wamyvani saqme denisi (Dennis) aSS-is winaaRmdeg48. aSkara da imwuTieri safrTxis standarti, imisda miuxedavad, marTebulad iqna Tu ara igi denisis saqmeze gamoyenebuli, did mniS-vnelobas aniWebs rogorc sityvis Tavisuflebas, rogorc aseTs da iTvaliswinebs arsebiT dabrkolebebs imwuTierebis dasamtkiceblad, vidre xelisuflebas moqme-debas daiwyebdes. faqtobrivad, denisis saqmeze ver iqna gansxvavebuli politikuri mRelvareba, romelic SeiZleba aikrZalos da is kategoria, romlis kriminalizaciac aris SesaZlebeli. aSkara da imwuTieri testi gulisxmobs, rom ar unda iyos sazRva-ri sisxlis samarTlis kodeqssa da sityvis Tavisuflebaze saxelmwifos mier dawese-bul SezRudvebs Soris gavlebuli. ase magaliTad, denisis saqmeze gadawyvetilebis ganxilvisas profesori stouni akritikebs sasamarTlos, rom dauSva komunistur

45 Id. gv. 447.46 ix., mag., Geoffrey R. Stone, Perilous Times: Free Speech in Wartime 395–411 (2004) (aRwers aSkara da mimdinare sa-frTxis testis wamyvan mniSvnelobas saqmeze denisi (Dennis) aSS-is winaaRmdeg, 341 U.S. 494 (1951)).47 Brandenburg, 395 U.S. gv. 447–48 (gamorCenilia originalSi) (citata ar aris moyvanili) (uTiTebs saqmeze noto (Noto) aSS-is winaaRmdeg, 367 U.S. 290, 297–98 (1961)).48 341 U.S. 494.

Page 74: 3 26 47 62 122 131 144

74

samuel isaSarovi

partiaze samarTlebrivi SezRudvebis daweseba, romlebic ar daiSveboda sisxlis samarTlis kodeqsis mixedviT.

Tu qmedeba sisxlis samarTlis danaSauls Seadgens, fizikuri pirebi... unda dae-qvemdebaron gamoZiebas da sisxlis samarTlis devnas maTi danaSaulis gamo. es sak-maod gansxvavdeba sxvebis – am SemTxvevaSi denisis saqmeSi arsebuli pirebis devnis-gan marqsistul-leninuri ideebis qadagebis gamo~49.

me imdenad ar CavuRrmavdebi profesori stounis mosazrebebs aSS-Si sityvis kri-minalizaciis standartebis liberalizaciis Sesaxeb, ramdenadac aSkara da imwuTie-ri safrTxis tests amerikuli konteqstis gareT. es testi ara marto gabatonebuli doqtrinaa aSS-Si, igi gamoiyeneba msoflios sxvadasxva kuTxeSi sasamarTloebis mier, raTa gaiziaron amerikis gamocdileba, Tu rogor upasuxon antidemokratiul waqezebas. magram am sasamarTloebis mier testis gamoyeneba Secdoma iqneba, Tu ar gaiTvaliswineben erovnul konteqsts, romelSic igi warmoiSva. metwilad, aSkara da imwuTieri safrTxis testi aris pasuxi amerikuli samarTlis sam saintereso, magram gamoukvlevel Taviseburebaze.

uwinares yovlisa, aSS-Si muqaris Semcvel gamosvlebze sapasuxo reaqcia – pir-veli msoflio omis Semdeg palmeris reidebis da meore msoflio omis Sem deg an-tikomunisturi akrZalvebis garda – ZiriTadad politikur saqmianobaze sisxlis samarTlis kodeqsiT dawesebuli SezRudvebis ganxorcielebaSi mdgomareobs. amis Sedegad politikuri gamoxatvis Tavisufleba gadajaWvuli aRmoCnda sisxlis sa-marTlebrivi devnis standartebTan, mtkicebis tvirTis CaTvliT. sityvis Tavisu-flebisadmi amerikuli konstituciis damokidebulebis mimomxilvelebi yuradRebas amerikuli samarTlis am mTavar Tvisebaze amaxvileben, magram srulad ver acnobie-reben, Tu rogor gansxvavdeba aRniSnuli msoflios gamocdilebisgan. magaliTad, profesori martin rediSi acxadebs, rom denisi „erTmniSvnelovnad iyo, rogorc erTma istorikosma daaxasiaTa igi, cotaTi ufro meti, vidre „ideebis sasamarTlo~, raRac ufro metad asocirebuli totalitarul sazogadoebasTan, vidre konstitu-ciur demokratiasTan~50. miiCnevs ra, rom saarCevno sistemis regulireba unda gan-xorcieldes sisxlis samarTlis devnis meSveobiT, profesori rediSi miiCnevs, rom „mxolod imis uzrunvelyofa, rom yvela Sexeduleba... daculia gamoxatvis Tavisu-flebiT, SeiZleba iyos wina piroba demokratiuli sazogadoebis, am sityvis sruli mniSvnelobiT, gadarCenis tolfasi~51.

masStaburi mimoxilvis dawyebamde upriani iqneboda, mcireodeni Seyovneba imis gansaxilvelad, Tu ramdenad eqvemdebareba amerikuli saqmeebi ganzogadebas. po-

49 Stone, ix. 44-e SeniSvna zemoT, gv. 410.50 Martin H. Redish, The Logic of Persecution: Free Expression and the McCarthy Era 97 (2005) (Peter L. Steinberg, The Great “Red Menace”: United States Prosecution of American Communists, 1947–1952, gv. 157 (1984)).51 Id. gv. 100.

Page 75: 3 26 47 62 122 131 144

75

myife demokratiebi

litikur sityvis TavisuflebasTan pirveli Sesworebis damokidebulebis irgvliv arsebuli akademiuri naSromebis meti wili trialebs aSS-is sasamarTloebis ga-dasawyveti Semdegi Tvisobrivi problematikis irgvliv: aris Tu ara gamoxatvis konkretuli gamoxatuleba sakmarisad wamqezebluri, rom Seadginos danaSaulebri-vi qmedeba da daeqvemdebaros sisxlis samarTlebriv devnas. wamyvani gadawyveti-lebebi am sferoSi ZiriTadad iyo sisxlis samarTlis saqmeebi (mag., brandenburgi ohaios winaaRmdeg da koeni kaliforniis winaaRmdeg52), xolo samoqalaqosamarTle-briv saqmeebze, rogorc iyo niu iork taimsi sulivanis53 winaaRmdeg „warmmarTveli argumenti~ iyo sisxlissamarTlebrivi devnis analogiis saxiT moxmobis mzadyofna (SeiZleba iTqvas zedmetad gulmodgine mzadyofna)54. profesorebis frederik Saue-risa da riCard pildesisTvis „Sinaarsze orientirebuli yvela regulaciis swra-fi sasamarTlo asimilacia sisxlissamarTlebrivi akrZalvis modelze ar aris mizanSewonili~55, vinaidan regulaciis struqturis sxvadasxva modalobebma SeiZleba pirveli Sesworebis gansxvavebuli reaqcia gaamarTlos56.

rodesac regulaciebi „ar iRebs sisxlissamarTlebrivi akrZalvis saxes sasamarT-loebma ar unda gamoiyenon doqtrinebi, romlebic regulaciis mocemuli konteqs-tiT ar moiazreba”57.

meore rigSi, marginaluri antidemokratiuli jgufebis qmedebaze amerikuli reaq-cia struqturuli ganzomilebebiT xasiaTdeba, romelic awon-dawonvas saWiroebs. wlebis ganmavlobaSi vuZaliandebodi primitiul mosazrebas, rom proporciuli warmomadgenlobis sistema organulad arastabiluria da SeiZleba faSizmis aRzeve-baze pasuxismgebelic iyos58. am mosazrebam gza gaikvala uzenaesi sasamarTlos gan-xilvebamdec ki iseT zRvramde, rom ori ZiriTadi partia SeiZleba saarCevno konku-renciisgan daculi iqnes59. cxadia, amerikuli demokratiis praqtikis sagamonakliso maxasiaTeblebi SeiZleba garkveuli sifrTxilis dacvas saWiroebdnen maTi upirate-si mniSvnelobis aRiarebamde, rom araferi vTqvaT, maTi gamoyenebis prioritetu-lobaze. Bbols da bolos, saubno saparlamento da gancalkevebuli saprezidento arCevnebis amerikuli sistema demokratiul sazogadoebebSi norma araa. Aarc erT bolodroindel demokratiul reJims, romelic sabWoTa imperiis damxobis Semdeg

52 403 U.S. 15 (1971).53 376 U.S. 254 (1964).54 Frederick Schauer & Richard H. Pildes, Electoral Exceptionalism and the First Amendment, 77 Tex. L. Rev. 1803, 1832–33 (1999); ix. New York Times, 376 U.S. gv. 277.55 Schauer & Pildes, supra note 52, gv. 1833.56 Id.57 Id.58 am sakiTxze msjeloba ix. Richard H. Pildes, Democracy and Disorder, 68 U. Chi. L. Rev. 695, 716–17 (2001). ix. agreTve id. gv. 717 n.83 (citing sources).59 ix., mag., Timmons v. Twin Cities Area New Party, 520 U.S. 351, 367 (1997) (“konstitucia nebas rTavs minesotas sakanonm-deblo organos, gadawyvitos, rom politikuri stabiluroba ukeTesad garantirebulia jansaRi orpartiuli sistemiT”.

Page 76: 3 26 47 62 122 131 144

76

samuel isaSarovi

warmoiSva, ar hqonia mcdeloba, amerikuli stilis mmarTveloba gadaeRo. arc aSS-s ucdia misi sistemis Tavs moxveva, roca demokratiul mmarTvelobas amkvidrebda mis samxedro kontrols daqvemdebarebul regionebSi: germaniaSi, iaponiasa da eraySi.

miuxedavad Cemi WoWmanisa, zemoaRniSnul argumentTan dakavSirebiT, mainc mive-di daskvnamde, rom, marTlac aris raRac arasaparlamento, araproporciul war-momadgenlobiT sistemaSi iseTi, romelic antidemokratiuli ZalebisTvis bufe-ris daniSnulebas asrulebs. albaT, aRniSnuli xsnis, Tu ratom upirispirdeba ase ukompromisod amerikuli samarTali marginalur qcevas, romelic SeiZleba sisxlis samarTlis danaSaulSi gadaizardos. harold hotelingma60 entoni daunsma61 da mo-ris diuvergerma62 politikur TeoriaSi farTo asparezi misces diskusias Temaze, Tu ratom aqvs midrekileba erT Tanamdebobaze warmoebul arCevnebs, romelSic erTi gamarjvebulia, warmoSvas mxolod ori, SedarebiT stabiluri da SedarebiT centristuli partia. mesame partiebi, eqstremistuli partiebis CaTvliT, rogorc wesi, saswors maTgan yvelaze Sorsmdgomi partiis sasargeblod gadawonian xolme ise, rom ZiriTadi partiebis momxreebs azradac ar mouvaT maTi mxardaWera. war-moidgineT ros peroti 1992 wels da ralf naderi 2002 welSi.

vinaidan saubno arCevnebi savaraudo mmarTvel koaliciebs arCevnebamde formire-bas da politikur partiebad SekavSirebas aiZulebs, eqstremisti kandidatebis Car-Tva mTlian gaerTianebas Cirqs scxebs da aseTi kandidatebic TandaTanobiT ganapir-debian. amis Sedegad, eqstremist kandidatebs mniSvnelovani dabrkoleba eRobebaT sakanonmdeblo organoSi mosaxvedrad. es, Tavis mxriv, niSnavs, rom maT iolad ar SeuZliaT moipovon imuniteti Zaladobis mowodebis faqtze sisxlis samarTlis de-vnisgan, vinaidan imuniteti parlamentis wevrobis paketSi Sedis. maT ar miuwvdebaT xeli saxelmwifo saxsrebze, raTa daafinanson TavianTi politikuri laSqrobebi da ZiriTadad gza moWrili aqvT saxelisuflebo kandidatebis Sesaxeb politikur debatebSi monawileobis misaRebad. ramdenadac eqstremistuli partiebi cdiloben saarCevno asparezis gamoyenebas, imdenad igeba instituciuri barierebi maT gasana-pireblad. maTi wvlili sajaro debatebSi iwyeba adgilobriv sadiskusio ubnebSi (an maT Tanamedrove Semcvlel naklebad popularul politikur blokebSi), sadac isini saeTero droisTvis ebrZvian SeTqmulebis ideiT Sepyrobil mokamaTeebs, romlebic ganuwyvetliv davoben wyliT mommaragebeli arxebis ganzrax dabinZurebaze, kenedis mkvlelobis bolodroindel versiasa Tu „mtkicebulebebze~, rom 11 seqtembris te-raqti Signidan iyo mowyobili.

Semdgomi buferuli zonebi iqmneba ufro saprezidento, vidre saparlamento respublikis farglebSi. Tundac eqtrmistulma partiam gza gaikvalos kongresSi,

60 Harold Hotelling, Stability in Competition, 39 Econ. J. 41 (1929) (Semoaqvs “sivrcobrivi bazris” Teoria imaze, Tu rogor uweven konkurencias erTmaneTs iuridiuli firmebi centrSi adgilis dasamkvidreblad).61 Anthony Downs, An Economic Theory of Democracy 115–22 (1957).62 Maurice Duverger, Political Parties 217–28 (Barbara North & Robert North trans., rev. ed., Methuen 1964) (1951) (Semoaqvs „duvergeris kanoni~).

Page 77: 3 26 47 62 122 131 144

77

myife demokratiebi

mis mier mmarTvelobis moSlis SesaZleblobebi SezRudulia. sakanonmdeblo orga-noSi warmodgenili marginaluri partiebi saprezidento mmarTvelobis dros ver SeZleben parlamentSi xmebis im raodenobiT mogrovebas, rom wyalSemdgari koali-ciuri mTavroba daamxon undoblobis votumiT an sxva saparlamento meqanizmebis meSveobiT. amrigad, germaniaSi nacional-socialistebisgan gansxvavebiT, marginalu-ri politikuri jgufebi, rogorc wesi, ver axerxeben parlamentSi destruqciuli meTodebis gamoyenebiT mTavrobis daSlas. amas garda, gansxvavebiT eqstremistuli partiebisgan bevr proporciul warmomadgenlobiT sistemaSi, ris umTavres maga-liTsac israeli warmoadgens63, maT ar SeuZliaT, parlamentSi TavianTi mciredi ricxovnobiT, sajaro politikaze mniSvnelovani zegavlenis ganxorcieleba. sapre-zidento mmarTveloba saxelmwifos meTauris arCevas erovnul eleqtorats andobs da ara fraqciebad dayofil saparlamento partiebs. Zalze bevri mizezi arsebobs imisTvis, rom moveridoT saprezidento mmarTvelobas64, magram, rac marTalia mar-Talia, igi buferul zonas qmnis marginaluri partiebis winaaRmdeg da ar aZlevs maT saSualebas, adgili daimkvidron parlamentSi da Signidan moarRvion saxelmwif o.

mesame da bolo sakiTxs rac Seexeba, amerikis SeerTebul StatebSi, udavod, Zalze stabiluri politikaa, romlis gamoc, SesaZloa, amerikelebi saTanadod ver afase-ben msoflios sxva kuTxeSi demokratiuli procesebis realuri safrTxisgan dacvis saWiroebas, Tundac es safrTxe demokratiul arCevnebSi SeniRbuli monawileebis-gan momdinareobdes.

amerikis SeerTebuli StatebisTvis me-20 saukunem mSfoTvared Caiara – ori mso-flio omi, sul cota ori adgilobrivi omi, droSi gawelili daZabuli urTierTo-bebi ZiriTad ucxour xelisuflebasTan, oTxi prezidenti, romelic uflebamosi-lebis vadis amowurvamde gardaicvala (maTan erTi mokluli iqna) administraciul mowyobaSi mniSvnelovani cvlilebebi, Tavisi mZime imedgacruebiT, rasobriv ur-TierTobebSi mSfoTvare periodebi da mainc saTaveSi ori wamyvani politikuri partia darCa. miuxedavad mZime brZolebisa arCevnebSi da perioduli socialuri uwesrigobisa, saxelmwifo meqanizmSi ganxorcielebuli cvlilebebi mxolod damx-mare iyo da saarCevno sistema yvela droSi ucvleli darCa. da marTlac, demokra-tiul saxelmwifoebSi aSS SeiZleba CaiTvalos im unikalur SemTxvevad, rodesac arCevnebi regularulad da gegmis mixedviT tardeboda samoqalaqo omis drosac ki. aSS gansakuTrebiT stabiluri politikuri sistema iyo rekonstruqciis Semdeg.

SesaZloa, TvalSisacemi doqtrinaluri damokidebuleba aSS-Si politikuri orga-nizaciebis mZlavri dacvisadmi mieweros garkveul unikalur maxasiaTeblebs, rogo-

63 ix., Steven G. Calabresi, The Virtues of Presidential Government: Why Professor Ackerman is Wrong to Prefer the German to the U.S. Constitution, 18 Const. Comment. 51, 60–61 (2001).64 ix., Matthew Soberg Shugart & Scott Mainwaring, Presidentialism and Democracy in Latin America: Rethinking the Terms of the Debate, in Presidentialism and Democracy in Latin America 12 (Scott Mainwaring & Matthew Soberg Shugart eds., 1997). Juan J. Linz, Presidential or Parliamentary Democracy: Does It Make A Difference?, in The Failure of Presidential Democracy 3 (Juan J. Linz & Arturo Valenzuela eds., 1994). Bruce Ackerman, The New Separation of Powers, 113 Harv. L. Rev. 633, 643–44 (2000).

Page 78: 3 26 47 62 122 131 144

78

samuel isaSarovi

ricaa me-20 saukunis amerikis myife demokratiebTan SedarebiT ufro politikuri stabiluroba. es stabiluroba kidev ufro gaZlierebulia aSS-is gamorCeuli saar-Cevno meqanizmebiT, romlebic wvrilfexa partiebs mmarTvelobisken gzas uRoba-ven. amis garda, doqtrinalurad, savaraudoa, rom aSS-Si politikuri disidentebis sisxlis samarTlebrivi devnis tendenciam aseve ganapiroba, rom administraciuli samarTali saarCevno gamoxSirvas ar aregulirebs. yvela es maxasiaTebeli mniS-vnelovania da Cveni erovnuli konteqstidan gamomdinare, sifrTxilea saWiro, roca politikur saqmianobaze administraciuli akrZalvis aSkara da myisieri safrTxis testi ufro myife instituciur garemoSi gamoiyeneba.

aSkara da myisieri safrTxis testi kargad afiqsirebs, Tu ra interesebi figu-rirebs organizaciebze sisxlis samarTlis akrZalvis gavrcelebisas. igulisxmeba, rom am orgnizaciebis miznebi Zireulad demokratiis sazianoa da amis gamo moce-mul organizaciebs bralad edeba faqtobrivad danaSaulis Cadena. rogorc qvemoT davinaxavT, ganapirebuli jgufebis sisxlis samarTlebrivi qmedebidan momdinare safrTxe mxolod moicavs demokratiuli saxelmwifoebis winaSe arsebuli safTxis mxolod nawils, es gansakuTrebiT exeba naklebad stabiluri garemos mqone qveynebs. aseT SemTxvevaSi, samwuxarod, safrTxis myisierebaze aqcentireba ar aris sakmarisi safrTxis simZimis Sesafaseblad.

II. akrZalvebis kategoriebi

antidemokratiul jgufebze dawesebuli SezRudvebis irgvliv msjeloba umetes SemTxvevaSi iwyeba (da xSirad mTavrdeba) SekiTxviT, aqvs Tu ara demokratiul saxelmwifos ufleba, daawesos Sinaarsobrivi farglebi eqstremistul disidentur Sexedulebebze. magaliTad, profesorebi gregori foqsi da jorj nolti, uwinare-sad yuradRebas amaxvileben politikur saqmianobaze SezRudvebis dawesebis Se-saZleblobis saerTaSoriso samarTalTan Sesabamisobaze. aq ZiriTadad igulisxmeba 1966 wlis samoqalaqo da politikuri uflebebis Sesaxeb saerTaSoriso paqtis ga-rantiebi65. profesorebis foqsisa da noltis Sexedulebaze sxva mecnierebi pasuxis gacemisas kiTxvis qveS ar ayeneben mosazrebebis analitikur CarCoebs. amis nacvlad, isini ubralod davoben nebismieri sazogadoebis SesaZleblobaze, rom daicvan iseTi bundovani koncefciis sazRvrebi, rogoric „demokratiaa~66 da svamen kiTxvas, Rirs Tu ara darCenili produqti igive saxelwodebas atarebdes:

65 Fox & Nolte, supra note 1.66 ix., Brad R. Roth, Response, Democratic Intolerance: Observations on Fox and Nolte, 37 Harv. Int’l L.J. 235, 236 (1996) (“demokra-tia bolodroindel diskusiaSi politikur sikeTeTa saunjed iqca... am gaurkvevlobis Sedegia is, rom „demo-kratia~ identificirebulia yvelaferTan, rac Cvens dadebiT emociebs iwvevs~).

Page 79: 3 26 47 62 122 131 144

79

myife demokratiebi

Tuki is, rasac xalxs eubnebian, aris faqtobrivad Semdegi: „demokratiis Zireuli principi gulisxmobs, rom Tqven gyavdeT nebismieri mTavroba garda imisa, romelic Tqvens umetesobas unda~, demokratias ufro damajerebeli argumenti unda hqondes. arasasurvel arCevans Soris saukeTesos arCeva raime gansakuTrebuli RirebulebiT ar xasiaTdeba67.

Tumca kritikosebi ukan ixeven im argumentze, rom CaxSobas efeqti ar aqvs68. yvela es argumenti erTiandeba da qmnis savaraudo pasuxebs.

imis magivrad, rom jer gavce pasuxi SekiTxvas, daiSveba Tu ara antidemokra-tiuli Zalebis akrZalva, mirCevnia jer vikiTxo, Tu ra saxis SezRudvebzea saubari. am SemTxvevaSi me mniSvnelovnad vcildebi amerikul precedentul samarTals, ro-melic ibneva am SekiTxvaze. winamdebare Tavi ixilavs politikuri SezRudvis for-mebs, romlebic moqmedebs sisxlis samarTlis marTlmsajulebis farglebs gareT. Cemi SekiTxva exeba im standartebs, romlebic amarTleben izolirebas da SeiZleba sakmarisi iyos arCevnebSi monawileobis akrZalvis gasamarTleblad. martivad rom vTqvaT, arsebobs Tu ara antidemokratiuli politikuri mobilizaciebis CaxSobis meTodebi, romlebic gansxvavdebian sisxlis samarTlis akrZalvebisgan da SeiZleba Tu ara es meTodebi gamarTldes, Tu Cven ar varT Semwynareblebi antidemokratiu-li Sexedulebebis mqoneTa izolirebis mimar

uxeSad rom vTqvaT, Cven unda ganvixiloT saarCevno asparezze antidemokratiuli mobilizaciebisadmi sami sxvadasxva midgoma. es midgoma gansxvavdeba sisxlis sa-marTlis devnisgan. pirveli, saarCevno kodeqsi, romelic aregulirebs politikuri mowodebebis Sinaarss; meore, im politikuri partiebis akrZalva, romlebic ar izia-reben socialuri weswyobilebis safuZvlebs da mesame, rigiTi politikuri par-tiebisTvis arCevnebSi monawileobis akrZalva, Tundac maT nebadarTuli hqondeT organizaciul-samarTlebrivi formis SenarCuneba. pirveli ori midgoma asaxavs an-tidemokratiuli mRelvarebis pasuxad farTod gavrcelebuli reaqciis zogad far-glebs – saarCevno moqmedebebis regulaciebiT dawyebuli, politikuri partiebis formirebis akrZalviT damTavrebuli. mesame SesaZleboba naklebad gavrcelebuli meTodia. da mainc, regulirebis es Sualeduri froma saintereso, naklebad SemzRu-dveli meTodebis SesaZleblobas iZleva, raTa mogvardes antidemokratiuli mobi-lizaciebis unikaluri problemebi saarCevno moqmedebebis meSveobiT.

67 Id. gv. 237.68 Edip Yuksel, Cannibal Democracies, Theocratic Secularism: The Turkish Version, 7 Cardozo J. Int’l & Comp. L. 423, 458 (1999).

Page 80: 3 26 47 62 122 131 144

80

samuel isaSarovi

a. sityvis Tavisuflebis Sinaarsobrivi SezRudva

hinduizmi Zlevamosil gamarjvebas moipovebs am arCevnebSi da Cven am gamarjvebiT vizeimebT, davicavT hinduizms yovelgvari safrTxisgan. airCieT rame prabu, rom SeuerTdes jagan bujbals, romelic ukve arCeulia. Tqven ipoviT hindus taZrebs yvela meCeTis qveS, Tu maT gamoTxriT. yvela, vinc hinduizmis winaaRmdegia, fex-sacmelebi unda mieyaros. kandidati prabus arCevnebSi gamarjvebis gzas religiis saxeliT ikvalavs69.

es eqstremistuli indoeli nacionaluri agitatoris bal Takerais tipuri sity-vaa, romelic man eqstremistuli Siv senas partiis adgilobrivi kandidatis saxeliT warmoTqva. warmodgenili ideebi rom xistia, eWvgareSea, Tundac kulturuli da-tvirTvis mqone fexsacmelebis miyra SeiZleba yvela erma advilad ver aRiqvas Seu-racxyofad. Takerai sakmaod cnobili politikuri figuraa bombeiSi, romlisTvis xelaxla mumbais darqmevaSi man mniSvnelovani roli Seasrula70. mis politikur STa-gonebebs Soris cnobilia adolf hitleri, romelsac man uwoda „mxatvari, romlesac undoda germania korufciisgan Tavisufali yofiliyo71.

magram aRniSnul gamosvlas aqvs datvirTva, romelic ubralo ugemovnebas scil-deba. musulmanuri sakulto adgilebis warmoCena hinduizmis taZrebis nangrevebze aris ori gansxvavebuli aRmsareblobis sakulto adgilebis Taobaze arsebuli davis ZaladobiT gadawyvetis potenciuri waqezeba. aq gansakuTrebiT igulisxmeba didi religiuri mniSvnelobis mqone babris meCeTi, romelic CrdiloeT indoeTSi, aio-diaSi mdebareobs. am meCeTs sisxliani istoria aqvs da Zalian gaqvs ierusalimis taZris mTas72. 1984 wels, aRniSnul gamosvlamde cota adre, hinduizmis msoflio sabWom hinduizmis mimdevarTa Soris aagora kampania meCeTis dasangrevad, legendis safuZvelze, romlis mixedviTac, meCeTi ramas – hinduizmis mTavari RmerTis sacxo-vrebel adgilas iyo aSenebuli.

1992 wels, kampania realobad gadaizarda da hinduizmis mimdevarTa brbom meCeTi daangria da aidiaSi sxva musulmanur sakulto adgilebsa da sacxovrebel saxlebs daeria. agorebuli eTnikuri amboxebebis Sedegad, aTasobiT adamiani daiRupa. ms-gavs mRelvarebas ar hqonia adgili 1974 wlis Semdeg, roca indoeTi pirvelad gaiyo indoeTad da pakistanad73. brbos warmarTavdnen hinduizmis nacionaluri politiku-ri partiebi, yvelaze cnobili - baratia janatas partiis (BJP) CaTvliT. aRniSnuli

69 Prabhoo v. Kunte, A.I.R. 1996 S.C. 1113, 1118–19 (xazi avtorisaa).70 Christopher Beam, Mumbai? What About Bombay?: How the City Got Renamed, Slate, 12 ivlisi, 2006 w., http://www.slate.com/id/2145650/.71 Larissa MacFarquhar, The Strongman: Where is Hindu-Nationalist Violence Leading?, New Yorker, 26 maisi, 2003, gv. 50, 50 (mohyavs bal Tekereis citata).72 Gary Jeffrey Jacobsohn, The Permeability of Constitutional Borders, 82 Tex. L. Rev. 1763, 1798 & n.169 (2004); Daniel Pipes, The Temple Mount’s Indian Counterpart, Jerusalem Post, 17 ianvari, 2001, gv. 8.73 Gary Jeffrey Jacobsohn, The Wheel of Law: India’s Secularism in Comparative Constitutional Context 129 (2003).

Page 81: 3 26 47 62 122 131 144

81

myife demokratiebi

partiidan premier ministri airCeva aTi wlis Semdeg. is, rom Takerais 1987 wlis gamosvlas Zaladobis msgavsi talRa ar mohyolia, mxolod damTxveva iyo, Torem eTnikuri vnebebi sakmarisad daZabuli iyo. 1992 wels Takerai da Siv sena kvlavac gamoCndnen asparezze da wa aqezes Zaladobrivi aqtebi bombeiSi, rac aiodiaSi Seta-kebis mere yvelaze sis xlismRvreli iyo74.

indoeTis istoriaSi xSiradaa imis magaliTebi, rom saarCevno mRelvarebas sisxliani Sedegi mosdevs. kiTxva mdgomareobs SemdegSi – ra nabijebi SeiZleba ga-daidgas marTlzomieri, Tumc ugemevno Sexedulebebis dasaSvebad ise, rom daculi iqnes sazogadoebrivi wesrigi75. doqtrinalurad, nebismieri SezRudva unda gawo-naswordes gamoxatvis Tavisuflebis konstituciiT garantirebuli garantiiT76 da sazogadoebrivi wesrigis dasacavad daculi konstituciuri sagamonakliso ufle-bamosilebiT77.

indoeTi gamosavals dasaSvebi sityvis Tavisuflebis SezRudviT ganmartebaSi naxulobs. savaraudod, es antidemokratiuli mRelvarebis daregulirebis yvelaze naklebad SemzRudveli formaa, magram paradoqsulia, igi yvelaze met bundovanebas iwvevs pirveli Sesworebis tradiciebis gadasaxedidan. indoeTi gamoxatvis Tavi-suflebis konstituciuri garantiisadmi erTgulebiT gamoirCeva da, imavdroulad, misi saarCevno kodeqsi krZalavs saarCevno mxardaWeris mopovebas indoeTis „sxva-dasxva klasis moqalaqeTa Soris... SuRlisa da siZulvilis mowodebiT~ religiis, rasis, kastis [an] Temis safuZvelze78. saarCevno kodeqsi krZlavs “aramarTlzomier praqtikas”, romelic agreTve moicavs mowodebas, kandidatisTvis xmis misacemad misi „religiis, rasis, kastis, Temis an enis safuZvelze an religiuri simbolikis gamoyenebiT~79. aRniSnuli SezRudvebis aRsrulebis uflebamosileba delegirebulia saarCevno komisiaze, romelsac SeuZlia daadginos aramarTlzomieri praqtika da moiTxovos gansakuTrebuli RonisZiebebi, kerZod, aseTi praqtikis mimdevari ga-marjvebuli kandidatebis Tanamdebobidan daTxovna80.

74 Barbara D. Metcalf & Thomas R. Metcalf, A Concise History of India 279 (2002).75 es sakiTxi mxolod indoeTSi ar aris aqtualuri. bosniis myife eTnikur mSvidobas eTnikuri SuRlis afeTqeba emuqreboda misi bolodroindeli saarCevno kampaniis dros. bosniis saerTaSoriso ofisis ufrosi TanamSromlis, qristian Svarc-Silingis sityvebiT:“mgznebare ritoria daZabulobas iwvevs da aman, Tavis mxriv, advilad SeiZleba gamoiwvios Zaladoba sazoga-doebaSi, sadac iaraRi yvelas aqvs, alkoholuri sasmeli uxvadaa da zafxuli xangrZlivi da mcxunvarea~... rac ufro Seuracxmyofelia kampaniis ritorika, kidev ufro rTulia saWiro partniorebis moZebna moqmedi institutebis Sesaqmnelad...~Nicholas Wood, Fiery Campaign Imperils Bosnia’s Progress, Officials Warn, N.Y. Times, Aug. 27, 2006, gv. A3 (mohyavs qristian Svarc-Silingis citata). bosniaSi problemebs amZafrebs deitonis SeTanxmebis Sedegad formirebuli po-litikuri xelisuflebis yofili eTnikuri daqsaqsuloba. ix..Anna Morawiec Mansfield, Note, Ethnic but Equal: The Quest for a New Democratic Order in Bosnia and Herzegovina, 103 Colum. L. Rev. 2052, 2054–65 (2003).76 indoeTis konstitucia muxli 19, § 1.77 Id. muxli 19, § 2.78 xalxis warmomadgenlobis Sesaxeb kanoni, No. 43, 1951; India A.I.R. Manual (1989), v. 41 § 125.79 Id. § 123(3).80 Id. § 8A.

Page 82: 3 26 47 62 122 131 144

82

samuel isaSarovi

am sakiTxze wamyvani saqmea prabu kuntes winaaRmdeg,81 romelSic indoeTis uzenaes sasamarTlos mouwia bombeis umaRlesi sasamarTlos gadawyvetilebaze msjeloba. gadawyvetilebis Tanaxmad, rameS eSvant prabus maharaStras sakanonmdeblo orga-noSi arCeva unda gauqmebuliyo. sasamarTlom daadgina, rom kandidatis saarCevno kampania daafinansa bal Takeraim – Siv sanas partiis liderma, romlis zemoT moy-vanili komentarebi misi wamqezebluri arsenalis mxolod mcired nawils Seadgenda. daeyrdno ra kanonSi aramarTlzomieri praqtikis korufciis ganmartebas, umaRlesma sasamarTlom daadgina, rom kampania mouwodebda hinduizmis mimdevrebs prabusTvis xmis micemas misi aRmsareblobis gamo82, hinduisturi solidarobis gamoCenis mowo-debebi gamosWvioda aseve tiradebSi imis Taobaze, rom musulmanebi TavianT musul-man kandidatebs uWerdnen mxars. Takerais saarCevno kampania zogierT musulmans gvels uwodebda da sxva religiur xatovan gamoTqmebs moiSveliebda83, romlebic hinduizmis mimdevrebisTvis musulmanuri diasporis safrTxis CaxSobis mowodebad iqna aRqmuli.

uzenaesma sasamarTlom daadastura umaRlesi sasamarTlos daskvnebi, maT Soris arCevnebis Sedegis gauqmebac. uzeanesma sasamarTlom ar daakmayofila moTxovna, rom mxolod sajaro usafrTxoebis mosazrebiT SeiZleba saarCevno akrZalvebis gamarTleba. gadawyvetilebis viwro safuZveli iyo sajaro usafrTxoebas damu-qrebuli savaraudo safrTxe, ramac SesaZlebeli gaxada mTavrobis sagamonakliso konstituciuri uflebamosilebis gamoyeneba sajaro wesrigis dasacavad84. sasamarT-lom daadgina, rom kanoni krZalavda xmis micemis nebismier mowodebas misi religiis safuZvelze imisda miuxedavad, „azianebda Tu ara mowodebebi sajaro wesrigs~85. sa-samarTlom daadgina, rom akrZalva konstituciuria imiT, rom Seadgenda „wesiere-bisa Tu zneobriobis~ interesebis dasacavad gaTvlil gonivrul SezRudvas86. man ga-nacxada, rom saero saxelmwifoSi xmebis mopoveba kandidatis religiis safuZvelze uzneobaa87. amrigad, nebismieri konkretuli saarCevno mowodebis kanoniereba unda dadgindes Tavad gamosvlis bunebis Sefasebis gziT da ara im safrTxis faqtoriT. sasamarTlom daadgina, rom zogadi principebi iZebneba adrindel gadawyvetilebeb-Si, romlebic aidiaSi qaosis Semdeg mdgomareobas Seexeboda88. am principiT religiis Tanasworobis konstituciuri garantia sekularizmis erTgulebis damadasturebe-lia, „rogorc Tanasworobaze uflebis erTi aspeqti, Cvens konstituciaSi oqros Zafad Caqsovili”89 . sekularizmma brabus saqmeze gadawyvetilebas materialuri sa-

81 A.I.R. 1996 S.C. 1113.82 id. gv. 1117.83 id. gv. 1119.84 indoeTis konstitucia, muxli 19, § 2.85 Prabhoo, A.I.R. 1996 S.C. gv. 1121.86 Id. gv.1126 (uTiTebs indoeTis konstituciis 19.2 muxlze).87 Id.88 Ismail Faruqui v. Union of India, A.I.R. 1995 S.C. 605.89 n Id. gv. 630.

Page 83: 3 26 47 62 122 131 144

83

myife demokratiebi

fuZveli Cauyara. magram sasamarTlos ar SeeZlo yovelgvari religiuri mowodebis saarCevno politikis farglebs gareT gatana – gamoxatvis Tavisuflebis garantia daicavda uflebas, Tu gasaCivrdeboda religiis safuZvelze diskriminaciuli mo-pyroba. amis magivrad sasamarTlom yuradRebiT ganasxvava religiuri Sovinizmi da religiuri gamoxatvis Tavisufleba90.

sasamarTlom konstituciurobis Sesaxeb dava saarCevno periodis gansakuTrebu-li konstituciuri statusis Sesaxeb ori rezoluciiT gadawyvita. pirveli rezo-luciiT, sasamarTlom gaimeora adrindeli daskvna, rom konstitucia TavisTavad aris demokratiuli politikuri weswyobilebis erTgulebis gamoxatuleba:

verc erTi demokratiuli politikuri da socialuri wesrigi, romelSic Tavi-suflebis pirobebi da maTi progresuli gavrceleba yvela pirze Seadgens yvela saqmianobis imperatiul regulirebas, ver gaZlebs ZiriTad saarsebo minimumze Se-Tanxmebis gareSe, romelsac SeuZlia gaaerTianos moqalaqeebi miuxedavad, religiis, rasis, kastis, Temis, kulturis, rwmenis da enis mixedviT gansxvavebebisa. Cvenma politikurma istoriam gansakuTrebiT aucilebeli gaxada es gansxvavebebi, romleb-sac SeuZlia xalxs Soris mZlavri emociebi warmoSvas. maT ar unda dakargon ra-cionaluri azrovnebis da moqmedebis SesaZlebloba da ar unda darTon neba, rom iyvnen eqspluatirebulni imis gamo, rom demokratiuli Tavisuflebis SenarCunebas safrTxe ar daemuqros91.

meore, sasamarTlom daadgina, rom sityvis Tavisuflebaze dawesebuli SezRudva mxolod arCevnebis periodze iyo mimarTuli da amrigad, demokratiuli procesis urRvevobis dacvas emsaxureboda Temuri SuRlis gaRvivebis mowodebebis aRkveTis gziT: SezRudva mxolod Semoifargleba im xmis micemis mowodebiT, romelic „keT-deba arCevnebis periodSi, ar arRvevs sityvis Tavisuflebas zogadad da aRmsare-blobis uflebas, rac ar aris dakavSirebuli saarCevno kampaniasTan~92.

indoeTis damokidebuleba antidemokratiuli mowodebebisadmi ori SezRudviT xasiaTdeba. pirveli, praqtikuli Sedegis TvalsazrisiT, vinaidan igi mimarTulia mxolod Temuri antipaTiebis gamokveTis problemaze sadavao saarCevno kampaniis ganmavlobaSi. partiebs sruliad Tavisuflad SeuZliaT, ganaxorcielon antidemo-kratiuli platformebi arasaarCevno periodSi. is, Tu ramdenad unda akontrolon partiebma gamosvlebis ena saarCevno kampaniebis dros, ar aris regulirebuli in-doeTSi da ar aris moculi aramarTlzomieri praqtikis arsebuli ganmartebiT. ase magaliTad, espanuri gadawyvetileba baskuri separatistuli partiis batasunas akrZalvis Sesaxeb gadawyvetilebis aRsruleba SeiZleba rTuli yofiliyo, Tuki

90 adrindeli saqme Seexeboda or musulman kandidats. miCneuli iyo, rom SeiZleboda eTerSi gasuliyo musul-manuri diasporis problemebi, magram erT kandidats ar SeeZlo meoresTvis brali daedo aramusulmanobaSi. Bukhari v. Mehra, (1975) Supp. S.C.R. 281.91 Prabhoo, A.I.R. 1996 S.C. gv. 1124 (citata Bukhari, (1975) Supp. S.C.R. gv. 288).92 Id. gv. 1125–26.

Page 84: 3 26 47 62 122 131 144

84

samuel isaSarovi

es iqneboda sityvis Tavisuflebaze akrZalva93. indoeTSic ki, saarCevno komisiasac sWirdeba Zalisxmeva, magaliTad, gujaraTSi arCevnebi rom ar Catarebuliyo 2002 wels, mas Semdeg, rac adgilobrivma BJP mTavrobam antimusulmanuri gamosvlebi waa-qeza da ris Sedegadac aTasze meti adamiani daiRupa94. ufro agresiuli iyo uzenaesi sasamarTlos gadawyvetileba sami saxelmwifo moxelis Tanamdebobidan gadayenebis dadasturebis Taobaze aiodiaSi babris meCeTis dangrevis Semdeg maT mier brbos Zaladobis aqtebze Tanamonawileoba/mimnebeblobis gamo95.

meore, da albaT ufro mniSvnelovani SezRudva aris is, rom induri midgoma moiTxovs iseTi sakiTxebis ignorirebas, rac bevrisTvis da maT Soris amerikuli pirveli Sesworebis tradiciebze aRzrdilisTvis miuRebeli iyos. amasTan gasaTva-liswinebelia, rom kanonmdeblobas SeiZleba sicxade akldes da calsaxad post factum gamoiyeneba. bedis ironiaa, rom saarCevno akrZalvis yvelaze naklebad SemzRudveli forma, romelic ar moiTxovs partiebis akrZalvas Tu individebisTvis politikur saqmianobis daSlas, yvelaze metad SeiZleba TviTnebobas uwyobdes xels, rogorc saarCevno procesis maregulirebeli yvela normis SemTxvevaSi, Tu samomavlo Se-fardebidan gadaxveva niSnavs, rom normis gamoyenebas Sedegis ganmsazRvreli efeqti eqneba. prabus saqmeze, magaliTad, Sedegi iyo kandidatis Tanamdebobidan gadaye-neba. imdenad, ramdenadac yvela arCeviTi Tanamdebobis piri da saqmis ganmxilveli mosamarTle politikuri zewolis qveS SeiZleba aRmoCndes an, yovel SemTxvevaSi, SeiZleba Candes, rom zewolis qveSaa, nebismieri regulaciuri midgoma, romelic retrospeqtiulad gamoiyeneba, legitimurobis kanonzomier eWvebs aRZravs.

induri midgoma ara marto gulisxmobs Sinaarsis da Sexedulebebis regulire-bas, aramed axorcielebs kidec mas. aodias saqmeze, magaliTad, mosamarTle vermam pirdapir miuTiTa roulsze, raTa sekularuli konturebiT religiis roli Se-moefargla saarCevno da saxelisuflo sferoebSi. mosamarTle vermasTvis indoeTi „pluraluri da sekularuli politikurad organizebuli saxelmwifo meqanizmia~, sadac „kanoni, albaT,yvelaze didi SemakavSirebeli Zalaa~96. roulsis medgari wi-naaRmdegoba religiuri mowodebebisadmi cnobilia, rogorc „marTlmsajulebis, rogorc samarTlianobis~ „roulsis pragmatizmi, romelic, Tavis xmriv, nebas rTavs konsensuss... konsensusi gadafaravs Rrma socialuri erTianobis mqone sazogadoebis ZiriTadi struqturis umniSvneelovanes sakiTxebs~97.

93 batasunas daSla dafuZnebuli iyo partiis uarze, daegmo ETA-s saqmianoba. Thomas Ayres, Batasuna Banned: The Dis-solution of Political Parties Under the European Convention of Human Rights, 27 B.C. Int’l & Comp. L. Rev. 99, 109 (2004).94 Edward Luce, Appeal on Indian Election Ruling, Fin. Times, Aug. 19, 2002, gv. 6 (mocemulia saarCevno komisiis gadawyveti-lebis detalebi gadavadebis da Sesabamisi saCivrebis Sesaxeb).95 S.R. Bommai v. Union of India, A.I.R. 1994 S.C. 1918. am gadawyvetilebebis politikuri da eTnikuri ganzomilebis detalebi ix.Jacobsohn, supra note 71, gv. 126–32.96 Ismail Faruqui v. Union of India, A.I.R. 1995 S.C. 605, 630. sasamarTlo moxseniebuli iqna, rogorc „qaRaldi kanonze pluralistur sazogadoebaSi~ m.n. venkataCalias mier, Id.97 Id. gv. 630–31. es abzacic citirebulia venkataCaliadan. Id. gv. 630.

Page 85: 3 26 47 62 122 131 144

85

myife demokratiebi

amis garda, indoeTis midgoma, erTgulebs ra sazogadoebrivi wesrigis dacvas da-Zabuli arCevnebis periodis dros, amasTanave uSvebs gaurkvevlobas amomrCevelTa motivaciasTan dakavSirebiT frenCaizis SemTxvevaSi. arsebobs saSiSroeba, rom ins-tinqtebma SeiZleba gaimarjvon amomrCevlebze, magaliTad, jeims medisoni SiSobda, codvil vnebaTa Zalaze, ramac SeiZleba amomrCevlebi aiZulos aramiznobrivad ga-moiyenon demokratiuli Zalaufleba98 .indoeTis saqmeebi, romlebSic gamoyenebulia saarCevno kodeqsi, Tavis mxriv, moculi aramarTlzomieri praqtikis Sesaxeb kanonSi, mihyveba aRniSnul tradicias da cdilobs gaawonasworos mTavrobis interesebi da ar dauSvas demokratiuli procesis namdvili suliskveTebis mankieri zraxvebiT CaxSoba.

religiis, kulturis Tu mrwamsis dacvis sababiT, ar SeiZleba piradi Tavdasxma saarCevno gamarjvebebis uzrunvelsayofad... Cveni demokratia mxolod maSin SeiZle-ba gadarCes, Tu isini, vinc iRvwian, iqnebian xalxis warmomadgenlebi da liderebi iqnebian gamsWvalulni sekularuli demokratiis suliskveTebiT. es ganwyoba daaxa-siaTa monteskiem didi xnis wlebis win, rogorc „saTnoeba~... imisTvis, raTa aseTma suliskveTebam izeimos. arCevnebis dros kandidatebi unda ecadon amomrCevlebis darwmunebas imiT, rom aCvenon naTeli goneba da ara aRagznon maTi brma da daman-greveli gancdebi. eretikosebze nadirobis propaganda da kandidatis kritika misi religiis gamo SeiZleba TeokratiaSi daSvebuli iyos, magram ara Cvens sekularul respublikaSi99.

sityvis Tavisuflebis regulireba sakmaod SemaSfoTebelia, vinaidan faqtobri-vad ufleba izRudeba, raTa eleqtorati dacul iqnes safrTxisgan, ar damorCildes ZiriTad instinqtebs mgznebare saarCevno debatebis dros. Tundac ase rom iyos, Temuri mZvinvarebis speqtri, romelic arcTu iSviaTad Tavs iCens xolme indoeTSi politikuri Serkinebis dros, eqvemdebareba sakonstitucio dabalansebas samoqa-laqo uflebebisa da sazogadoebrivi wesrigis dacvis interesebs Soris. rTulia im faqtis ugulebelyofa, rom ufro naklebia msxverpli politikosebze mozomi-li SezRudvebis dawesebisas, rom araferi vTqvaT maT, Tanamdebobidan daTxovnaze. agreTve aRsaniSnavia, rom BJP-s mas Semdeg, rac aodiaSi meCeTis darbevis kampania aagora, saarCevno qmedunarianobis SesanarCuneblad ritorikis Seneleba mouwia. ufro mozomili kampaniis meSveobiT partiam SeZlo erovnul arCevnebSi upirateso-bis mopoveba da myife samTavrobo koaliciis SeduRabeba, Tumca Semdgom arCevnebSi damarcxda, ris Sedegadac arCeuli iqna indoeTis pirveli sikhi premier ministri100.

98 The Federalist No. 10 (James Madison), supra note 32, gv. 73–75; ix. agreTve The Federalist No. 49 (James Madison), supra note 32, gv. 314 (gamoTqmulia azri, rom msgavsi gznebebi „mTavrobis mier unda kontroldebodes da regulir-debodes~).99 Bukhari v. Mehra, (1975) Supp. S.C.R. 281, 288, 296.100 David Gardner, Power Leaks to the Regions, Fin. Times, 19 noemberi, 1999, gv. 2 (asaxavs BJP gamarjvebas 1999 wlis erov-nul arCevnebSi); Editorial, Massaging the Temple: Not Enough to Cure BJP’s Headache, Statesman (Calcutta), 2 noemberi, 2004, gv. 8 (ixilavs partiis amao mcdelobebs); S.M. Hali, Advani’s Volte-Face!, Nation (Pakistan), 21 ivnisi, 2005, LEXIS, News Library, NTNPK file (asaxavs partiis 2004 wlis moulodneli damarcxebis Semdgom periods); Soutik Biswas, India’s Ar-chitect of Reforms, BBC News, 14 oqtomberi,2005,http://news.bbc.co.uk/2/hi/south–asia/3725357.stm (asaxavs manmona singis, indoeTis pirveli sikhi premier-ministris aRzevebas).

Page 86: 3 26 47 62 122 131 144

86

samuel isaSarovi

b. partiis mimarT dawesebuli akrZalvebi

yvela konstitucia maJoritaruli saarCevno sistemisTvis garkveul SezRudvebs iTvaliswinebs. es SezRudvebi gansxvavdeba Sesabamisi normebis ̀ sijiutis” xarisxiT101. zogierTi maTgani uSvebs xmaTa umetesobiT ganxorcielebul cvlilebebs, zogi ki moiTxovs, rom Sedegebi damtkicdes garkveuli periodis ganmavlobaSi102. zogi siste-ma ucvlel normebs iTvaliswinebs, romlebic sazogadoebis formas ganusazRvreli periodiT adgenen da ar eqvemdebarebian gadasinjvas Tavad sazogadoebis Zireul Secvlamde. magaliTad, ucvleli normebi mocemulia germaniis konstituciaSi da, savaraudod, aSS-is konstituciis me-5 muxlSi. sxva konstituciebi saxelmwifo wyo-bilebasa da marTva-gamgeobas toveben ucvlelad. magaliTad, italiis konstituciis 139-e muxli adgens, rom italiis saxelmwifo respublikaa, dauSvebelia misi Secvla. aseve norvegiis konstituciis 112-e muxli krZlavs cvlilebebs, romlebic „konsti-tuciaSi asaxul principebs ewinaaRmdegeba~103.

is normebi, romlebic konstituciebSi urRvevad aris aRiarebuli, zogadad, miuTiTebs mocemuli sazogadoebis damkvidrebis mtkivneul istoriaze104. aSS-is konstitucia monobis mraval akrZalvsas iTvaliswinebs, omis Semdgomi germaniis konstitucia mtkivneul nacistur periods moixseniebs, xolo yvela es debuleba sazogadoebrivi wesrigis im sust mxareebs asaxavs, romlebic ar SeiZleba poli-tikuri debatebis uSualo sagani gaxdes. imavdroulad, bevri qveyana krZalavs im partiebis mier politikur aqtivobas, romlebic konstituciuri wyobis ZiriTad miznebs ar iziareben. amrigad, araa gasakviri dasavleT germaniis konstituciaSi Canaweri nacisturi da komunisturi partiebis memkvidre partiebis akrZalvis Tao-baze105, an kidev komunisturi partiis amkrZalveli normebi ukrainaSi106 da sxva yofil socialistur respublikebSi. Cexoslovakiis sakonstitucio sasamarTlom 1992 wlis gadawyvetilebaSi qveynis lustraciis kanonis konstituciurobis Taobaze daadgina, rom `demokratiul saxelmwifos ara mxolod ufleba aqvs, aramed valdebulebac, raTa daicvas is principebi, romlebsac igi efuZneba”107.

101 Lawrence G. Sager, Justice In Plainclothes: A Theory Of American Constitutional Practice 81–82 (2004).102 fineTis konstituciis muxli 73; 1958 wlis safrangeTis konstituciis muxli 89.103 Jacobsohn, supra note 71, gv. 138 (uTiTebs italiis konstituciis 139-e muxls; norvegiis konstituciis 112-e muxls). ufro sruli diskusia konstituciebis Sesaxeb ix., Samuel Issacharoff, The Enabling Role of Democratic Consti-tutionalism: Fixed Rules and Some Implications for Contested Presidential Elections, 81 Tex. L. Rev. 1985 (2003).104 es Sexeduleba axali ar aris. idea, rom konstitucia aris dokumenti, romelic sazogadoebis politi-kur realobazea mimarTuli, sadac is aRmocenda, sul mcire, aristoteles ekuTvnis. ix., Aristotle, Politics § 1296b10, reprinted in Aristotle, The Politics and The Constitution of Athens 9, 109 (Stephen Everson ed. 1996) (amtkicebs, rom konstituciebi unda Sefasdes arsebuli garemoebebis WrilSi).105 socialisturi raixis partiis saqme, federaluri sakonstitucio sasamarTlo, 23 oqtomberi, 1952, 2 Entsche-idungen des Bundesverfassungsgerichts [BVerfGE] 1 (F.R.G.), Targmnilia nawilobriv, Donald P. Kommers, The Constitutional Jurisprudence of the Federal Republic of Germany 218 (2d ed. 1997); komunisturi partiis saqme, federaluri sakonstitucio sasamarTlo, 17 agvisto, 1956, 5 BVerfGE 85, Targmnilia nawilobriv Walter F. Murphy & Joseph Tanenhaus, Comparative Constitutional Law 621 (1977).106 ix., infra gv. 1435–36.107 3 Transitional Justice: How Emerging Democracies Reckon with Former Regimes 346, 350 (Neil J. Kritz ed., 1995) (iTva-liswinebs Cexoslovakiis respublikis federaluri sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebas gamoxSirvis Sesaxeb kanonze, Targmani, 26 noemberi, 1992). lustraciis Sesaxeb sakiTxebze diskusia ix. Gábor Halmai & Kim Lane Scheppele, Living Well Is the Best Revenge: The Hungarian Approach to Judging the Past, in Transitional Justice and the Rule of Law in New Democracies 155, 171–78 (A. James McAdams ed., 1997).

Page 87: 3 26 47 62 122 131 144

87

myife demokratiebi

magram mravali qveyana ufro Sors midis SezRudvebis dawesebaSi, gansazRvravs ra demokratiuli procesebis dasaSveb farglebs da ukrZalavs partiebs gascdnen dawesebul sazRvrebs. magaliTad, ikrZaleba partiebi, romlebic qveynis terito-riul urRveobas ayeneben kiTxvis qveS (Sesabamisad, separatistul moZraobebs ar-CevnebSi monawileoba ekrZalebaT) an romlebic religiuri niSniT apireben sazo-gadoebis xelaxla gansazRvras. magaliTad, TurqeTis sakonstitucio sasamarTlom ZalaSi datova gadawyvetilebebi, romlebiTac gauqmda qurTebis damoukideblobisa da SariaTis erTgulebis mqadagebeli partiebi. aRniSnuli kampaniebi CaiTvala rom ewinaaRmdegeboda TurqeTis TviTmyofadi sekularuli saxelmwifos konstituciur valdebulebebs108.

demokratiuli saxelmwifoebis umetesoba politikuri partiebis samarTlebrivi statusis damcvel normebs iTvaliswinebs. aRniSnuli dacva gulisxmobs demokra-tiuli politikis daSvebuli farglebis konstituciur ganmartebas da agreTve po-litikuri partiis formirebis uflebis moculobis dadgenas. magaliTad, germaniis (yofili dasavleT germania) sakonstitucio samarTali uzrunvelyofs mniSvnelo-van dacvas politikuri partiebisTvis, raTa Camoyalibdnen da efeqtianad imoR-vaweon saarCevno asparezze109. Tumca dacva eniWebaT molod im partiebs, romlebsac aqvT samarTlebrivi statusi da romlebic demokratiuli sazogadoebis jerova-ni monawileebi arian. germaniis konstituciis muxli 21(2) adgens, rom „partiebi, romlebic maTi miznebisa Tu maTi momxreebis qmedebis gamo miiswrafvian Tavisu-fali demokratiuli konstituciuri wyobis gasauqmeblad an germaniis federaluri respublikis arsebobas emuqrebian, arakonstituciurad CaiTvlebian~. federaluri sakonstitucio sasamarTlo iRebs gadawyvetilebas maTi arakonstituciurobis Tao-baze110. sasamarTlom Tavisi saqmianobis adreul xanebSi orjer gamoiyena 21-e muxliT miniWebuli uflebamosileba da partiebi arakonstituciurad gamoacxada: 1952 wels socialisturi raixis partiis saqmeze111, sasamarTlom neo nacisturi partia arakonstituciurad gamoacxada da 1956 wels komunisturi partiis saqmeze112 daad-gina, rom germaniis komunisturi partia (KPD) arakonstituciuri iyo. TiToeul am saqmeze partiebis mier eleqtoratisTvis SeTavazebul sakiTxebze konstituciuri SezRudviT ganisazRvra agreTve kanonieri politikuri partiis formirebis far-glebi.

108 Dicle Kogacioglu, Dissolution of Political Parties by the Constitutional Court in Turkey: Judicial Delimitation of the Political Domain, 18 Int’l Soc. 258 (2003).109 Party Finance Case III, BVerfG 19 ivlisi, 1966, 20 BVerfGE 56, Targmnilia nawilobriv, Kommers, supra note 103, gv. 204; Party Finance Case II, BVerfG 24 ivnisi, 1958, 8 BVerfGE 51, Targmnilia nawilobriv, Kommers, supra note 103, gv. 201.110 ZiriTadi kanonis muxli 21(2), Targmnilia nawilobriv, Kommers, supra note 103, gv. 507, 511; ix.agreTve id. mux-li 9(2), Targmnilia nawilobriv, Kommers, supra note 103, gv. 507, 509 (krZalavs „gaerTianebebs, romelTa miznebi an saqmianoba... mimarTulia konstituciuri weswyobilebis winaaRmdeg”,id. muxli 5(3), Targmnilia nawilobriv, Kommers, supra note 103, gv. 507, 508 (acxadebs, rom swavleba „ar aTavisuflebs pirs konstituciis erTgulebis valdebulebisagan”).111 BVerfG 23 oqtomberi, 1952, 2 BVerfGE 1, Targmnilia nawilobriv, Kommers, supra note 103, gv. 218.112 BVerfG 17 agvisto, 1956, 5 BVerfGE 85, Targmnilia nawilobriv, Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 621. saqmis zogadi mimoxilva ix. Kommers, supra note 103, gv. 222–24.

Page 88: 3 26 47 62 122 131 144

88

samuel isaSarovi

marTalia, arsebobs implementaciis sxvadasxva formebi, magram is ZiriTadi idea, razedac partiis akrZalvebia damyarebuli aris is, rom partiebi an xvdebian an ar xvdebian demokratiuli prcesis SigniT113. Tu maTi miznebi sakmarisad ewinaaRmde-geba demokratiul principebs, isini SeiZleba aikrZalon. akrZalvebis umetesoba momdinareobs Tavad konstituciidan. am kuTxiT safrangeTi gamonaklisia imiT, rom misi 1936 wlis kanoni aregulirebs kerZo SeiraRebuli dajgufebebis arsebobas114. zogierTi konstituciuri akrZalva sakmaod farTod aris formulirebuli, rogorc magaliTad, italiis konstituciis 49-e muxlis SemTxvevaSi, romelic ukrZalavs par-tiebs `demokratiuli meTodis” darRvevas115. akrZalvebis umetesoba ufro konkre-tulia, rogorc magaliTad, germaniis ZiriTadi kanonis 21-e muxlis SemTxvevaSi, romelic iTvaliswinebs politikuri partiebis Tavisufali formirebis uflebas, magram moiTxovs, rom maTi „Sida mowyoba Seesabamebodes demokratiul principebs” da kategoriulad krZalavs partiebs, romlebic `miiswrafvian Tavisufali demokra-tiuli wyobilebis gauqmebisken an germaniis federaluri respublikas arsebobas ayeneben safrTxis qveS”116. da mainc, medlis meore mxarea is, rom Tu partiebi ar arian akrZaluli, isini gamoxatvis TavisuflebiT sargebloben. germaniis sasamarTlos Tanaxmad, `konstitucia iTmens im safrTxes, romelic organuladaa damaxasiaTebeli politikuri partiis saqmianobisTvis, vidre aRniSnuli partia arakonstituciurad ar gamocxaddeba~.117

partiis akrZalva yovelTvis romelime mosazrebiT xdeba. TiToeuli maTgani Se-iZleba garkveul SeSfoTebas iwvevdes. pirvel rigSi, arsebobs akrZalvebi, rom-lebic SeiZleba kanonieri iyos imdenad, ramdenadac aRkveTs im teroristu li da amboxebuli jgufebis propagandas, romlebic TavisTavad sisxlis sa mar T liT ikr-Zaleba an iwvevs TavdaccviT SeiaraRebul reagirebas. meore rigSi, arsebobs akr-Zalvebi partiebze, romlebic regionuli damoukideblobis ZalebTanaa SekavSire-buli da rogorc wesi, religiuri an eTqnikuri niSniT gansazRvruli. aseT partiebs ukaviaT politikuri pozicia, romelic qveynis teritoriul mTlianobasTan winaaR-mdegobaSi modis. dabolos, partiebi SeiZleba daeqvemdebaron SezRudvobs, Tu isini liberaluri demokratiis Zireul safuZvlebs emuqrebian, magram romelTa mizanic, ama Tu im doziT, aris xelisuflebaSi mosvla amomrCevelTa xmebis umravlesobiT.

ar aris aucilebeli CamoTvlili kategoriebi eqskluziuri iyos. magaliTad, li-banSi hezbolas platforma samive elements moicavs. TurqeTis mTavrobam qurTu-

113 Paul Franz, Unconstitutional and Outlawed Political Parties: A German-American Comparison, 5 B.C. Int’l & Comp. L. Rev. 51, 63 (1982) (aRniSnavs, rom germanuli samarTliT, partiebi „Tavisufalni arian saxelmwifos mxridan diskrimina-ciis da Carevisgan, Tu sakonstitucio sasamarTlos ar daudgenia partiis arakonstituciuroba”).114 Yigal Mersel, The Dissolution of Political Parties: The Problem of Internal Democracy, 4 Int’l J. Const. L. 84, 92 n.41 (2006) (adarebs safrangeTis xelisuflebas xorvatiis, italiis, poloneTis da espaneTis magaliTebs.115 Niesen, supra note 15, gv. 19 (uTiTebs italiis konstituciis 49-e muxls).116 ZiriTadi kanonis muxli 21(1), (2), Targmnilia nawilobriv, Kommers, supra note 103, gv. 507, 511.117 Radical Groups Case, BVerfG 14 Tebervali, 1978, 47 BVerfGE 198, Targmnilia nawilobriv, RS, supra note 103, gv. 224, 227.

Page 89: 3 26 47 62 122 131 144

89

myife demokratiebi

li nacionalizmis mxardamWeri partiebis akrZalva partiebis mier saxelmwifosTan dapirispirebuli partizanuli moqmedebebis mxardaWeriT gaamarTla. igive SeiZleba iTqvas espaneTSi batasunas partiis Taobaze. Tumca organizacia emsaxureba baskeTis damoukideblobis mopovebas, igi aikrZala kanongareSed gamocxadebuli teroris-turli dajgufebis ETA-sTan urTierTobis gamo118.

Tundac SeuZlebeli iyos CamoTvlili kategoriebis hermetulad erTmaneTis-gan gancalkeveba, maTi meSveobiT arsebuli Tanamedrove antidemokratiuli poli-tikuri organizaciebis cvalebadi bunebis gageba SeiZleba. pirveli ori katego-riis SemTxvevaSi umciresobebi Tavs esxmian demokratiul saxelmwifos. am dros saarCevno asparezi gamoiyeneba xelisuflebis nebis ZirgamosaTxrelad da demo-kratiul sazogadoebas sxvadasxva saxis problemebi emuqreba, gansakuTrebiT imis gaTvaliswinebiT, rom regionuli damoukideblobis partiebis politikuri plat-formebi, savaraudod, sakmao doziT Seicavs legitimur gancxadebebs erovnuli Tu eTnikuri umciresobebis diskriminaciuli mopyrobis Taobaze. rac Seexeba mesame kategorias, igi yvelaze problemuria da, me vityodi, yvelaze saxifaToc. partiebis mier Zalauflebis mopovebis strategia gamoyenebuli iqna nacistebis mier, rogorc es aisaxa gebelsis Sesaval citataSi. swored es aspeqtia klerikaluri islamisturi partiebis, rogoricaa hamasi da hezbola, romelic safrTxes qmnis mcire aziis demo-kratiuli saxelmwifoebisTvis.

1. amboxebuli partiebi.

umjobesi iqneba, daviwyoT im partiebis kategoriebad dayofa, romlebic saarCe-vno procesSi maTi Sexedulebebis propagandisTvis monawileoben, magram ise, rom realurad xelisuflebaSi mosvlisTvis ar iRvwian. es kategoria moicavs msoflios sxvadasxva kuTxeSi arsebul mraval mcirericxovan partias, aSS-Si mesame partiebis CaTvliT. miuxedavad imisa, rom politikuri dedaqalaqi am partiebs ar gaaCniaT, maT SeuZliaT seriozuli problemebi Seuqmnan saxelmwifo meqanizms, Tu saarCe-vno asparezs TavianTi ideebis popularizaciisTvis gamoiyeneben. movlenebis aseTi saxifaTo ganviTareba agreTve relevanturia im partiebTan mimarTebaSi, romlebic danaSaulebrivi elementebis, magaliTad, narkotikebiT movaWreTa kartelebis mier finansdeba119. aqve igulisxmebian partiebi, romlebic mtruli ucxouri xelisufle-bis mxardaWeriT sargebloben. marTalia, orive kategoriis partiebis SemTxvevaSi mniSvnelovania saarCevno sistemis farglebi, saukeTeso da yvelaze mtkivneuli ma-galiTebi SeiZleba moyvanili iqnes ara narkotikebiT movaWre kartelebis, aramed

118 Comella, supra note 20, gv. 134–35.119 ukiduresi magaliTia SemTxveva, roca kolumbiis prezidents brali waeyena kalis kartelisgan 6 milioni aSS-is dolaris aRebaSi Tavisi 1994 wlis saarCevno kampaniis dasafinanseblad. ix., interviu (20 marti, 1996), http://www.pbs.org/newshour/bb/latin–america/colombia–3-20.html.

Page 90: 3 26 47 62 122 131 144

90

samuel isaSarovi

sxvadasxva demokratiul saxelmwifoSi komunisturi partiebis moRvaweobis isto-riidan.

am SemTxvevaSi germania aSS-is smitis aqtze ufro aSkara, saukeTeso magaliTs iZleva. germanuli partiis akrZalvis ganxilvisas gverds ver avuvliT socialis-turi raixisa da komunisturi partiis saqmeebs. orive partias totalitarul ideo-logiasan hqonda kavSiri da orive maTgani dasavleT germaniisTvis mZime periodSi aRmocenda. rogorc Semdgom iqneba ganxiluli, socialisturi raixis partia miznad isaxavda germaniis demokratiis destabilizacias nacisturi reJimis aRsadgenad120. germanulma sasamarTlom sakmaod swrafad da uyoymanod gadawyvita aRniSnuli sa-qme ise, rom analitikur wiaRsvlebSi didad ar wasula. rac Seexeba komunistur partias, sasamarTlom eqvsi weli moandoma rTuli, samasgverdiani gadawyvetilebis gamotanas, romelic ZiriTadad marqsistul-leninuri ideologiis mimoxilvas mieZR-vna. am ideologiis mizani, rogorc sa samarTlom daadgina, iyo, demokratiis saxe-liT, partiis saqmianobis imdagvari organizeba, rom moemzadebina „gardamavali eta-pi konstituciuri demokratiuli wyobilebis ufro advilad ZirgamosaTxrelad~121.

amitom KPD faqtobrivad uaryofs yvela sxva partiis... nebismier uflebas ar-sebobaze Tanabari uflebebis mqone gangrZobadi partniorobis konteqstSi. ma-gram swored es gangrZobadi partnioroba aris mravalpartiuli sazogadoebis arsebobis, Tavisufal demokratiaSi sxvadasxva partiebs Soris paeqrobis wina piroba.

...igive SeiZleba iTqvas KPD-s saparlamento saqmianobasTan dakavSirebiTac. lib-eraluri demokratiis saparlamento sistemaSi saxalxo politikuri nebis formire-baSi monawile TiToeuli partia agreTve uflebamosilia Tavisi miznebis ganxor-cielebaze parlamentis meSveobiT. magram arc erT partias ar SeuZlia, parlamentSi moxvedris Semdeg, samudamod gamoricxos sxva partiebis arseboba... magram... swored es aris KPD-s mizani122.

magram sirTule mdgomareobda imaSi, rom sasamarTlos gadasawyveti iyo ara is, KPD–is marqsistul-leninuri ideologia winaaRmdegobaSi iyo Tu ara liberalur demokratiul faseulobebTan. igive SeiZleba iTqvas marqsistuli universitetis profesorebis da sazogadoebrivi aqtivistebis Sesaxeb. sakiTxi mdgomareobda Sem-degSi – iyo Tu ara konstituciuri germaniis inteleqtualuri memkvidreobis Se-madgeneli ideebis mqadagebeli partiis akrZalva. KPD sakmaod frTxili iyo Tavis mowodebebSi klasobrivi ideologiis, germaniis da misi mokavSireebis politikuri da socialuri sferoebis kritikis TvalsazrisiT, ar mouwodebda ucxoeTis saxelm-

120 ix..infra gv. 1459.121 komunisturi partiis saqme, BVerfG 17 agvisto, 1956, 5 BVerfGE 85, Targmnilia nawilobriv, Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 621, 625.122 Id., Targmnilia nawilobriv, Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 621, 624 (first and third omissions in original).

Page 91: 3 26 47 62 122 131 144

91

myife demokratiebi

wifoebis Zalis gamoyenebiT dapyrobas. sasamarTlos argumentacia aradamakmayofi-lebelia, vinaidan ver akavSirebs komunistur partias germaniis demokratias damu-qrebul safrTxesTan. varSavis paqtis monawile saxelmwifoebi dasavleT germaniis sazRvridan Tofis gasrolis manZilze imyofebodnen. sasamarTlos gadawyvetileba araerTgzis ubrundeba partiis mcdelobas, moeSala dasavleT germaniis institu-tebi da aSS-Tan kavSirebis sawinaaRmdego kampania aegorebina. daumtkicebeli darCa KPD-is kavSiri da mxardaWera civi omis meore mxaresTan.

da mainc, sasamarTlos mosazrebaSi aris qaragmebi komunizmis ideebis Tmenis Se-saxeb, rac scildeba saxifaTo konteqsts. magaliTad, sasamarTlom daamata, rom ~-is akrZalva ar aris samarTlebrivad Seusabamo komunisturi partiis xelaxla aRdge-nasTan, Tu arCevnebi mTeli germaniis masStabiT gaimarTeboda”123. es iyo cxadi mcde-loba, rom gadasinjuliyo sasamarTlos gadawyvetileba civi omis konteqsts gareT. civi omis konfliqti 1050-iani wlebis germaniaSi arc Zalian Soreuli iyo da arc gansakuTrebulad „civi~. sasamarTlom partia ganixila rogorc organizacia, rome-lic cdilebda saarCevno sistema gamoeyenebina germanuli politikis demoralizebi-sa da destabilizebisTvis, raTa sazRvars momdgari mtris miznebi ganexorcielebina. meore msoflio omis Semdgomi mdgomareoba da germaniis masStabiT jarebis ganlage-ba, yvelaferi pirveli msoflio omis periods hgavda, roca germanulma demokratiam ver SeZlo gadarCena. aseT viTarebaSi komunisturi partia sxva araferi iyo, Tu ara saarCevno manipulatori, romelic cdilobda germanuli demokratiis ZirgamoTxras ara ufro metad arCevnebis, aramed realuri ucxouri safrTxis meSveobiT.

wlebis ganmavlobaSi, roca saqme ixileboda da kidev ufro metad momdevno aTwleulebis ganmavlobaSi, komunisturma partiam dakarga Tavis momxreTa nawilic, romlebic SenarCunebuli yavda omamde da omis ganmavlobaSi hitleris opoziciaSi yofnis gamo. safrTxis myisiereba SeiZleba aris erT-erTi is mizezi, ris gamoc sa-samarTlos gadawyvetileba ver CaiTvleba gamowvlilviT mimoxilvad. amasTan, imave periodis ganmavlobaSi, dasavleT evropa ekonomiurad yvaoda da aRmosavleTis sa-frTxe miCqmaluli iyo. 1968 wlisTvis, roca axali organizacia, saxeliT germaniis komunisturi partia (DKP), Camoyalibda, saxelmwifos aranairi zomebi ar miuRia mis dasaSlelad. marTlia, axalma politikurma partiam proletariatis diqtaturaze ritorikuli gancxadebebi gaaJRera, magram mTavari gansxvaveba or periods Soris is iyo, rom myisieri safrTxe aRmosavleT germaniasTan da sabWoTa blokTan asoci-rebuli partiis mxridan aRar arsebobda.

savaraudod, myisieri safrTxis sakiTxi swored rom gadamwyveti iyo smitis aqtis saqmeebze. TiToeul SemTxvevaSi saxelmwifo acxadebda, rom komunisturi partia dasaqmebis, dafinansebis da propagandis arxi iyo, romelsac Zlevamosili samxedro mowinaaRmdege iyenebda. Tumca zustad am safuZvlebiT saqmeebi ar gadawyvetila,

123 Id., Targmnilia nawilobriv, Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv.gv. 621, 626.

Page 92: 3 26 47 62 122 131 144

92

samuel isaSarovi

magram msjelobisas sasamarTlo msgavs SekiTxvebs svams. sasamarTlom faqtobrivad safrTxis sxva aspeqti ganixila – ZiriTadad samxedro da amboxebis WrilSi, Tu ra doziT iyo mocemuli partia pirdapir dakavSirebuli mowinaaRmdege mxaresTan.

sxva kargi magaliTi moiZebneba ukrainaSi, sadac damoukideblobis aRiarebidan ramdenime dReSi axali kanonmdeblobis mimRebma specialurma komisiam komunisturi partiis amkrZalvis da qonebis dayadaRebis Sesaxeb ramdenime dekreti gamosca124. 1997 wels, akrZalvis gauqmebis ramdenime wlis amao mcdelobis Semdeg komunisturma partiam dekreti ukrainis sakonstitucio sasamarTloSi gaasaCivra. 2001 wels gau-qmebidan aTi wlis Semdeg sasamarTlom sabolood gaauqma akrZalva125. sasamarTlom aRniSna, rom partis wesdeba Seicvla da axla igi gamsWvaluli iyo, „konstituciis da kanonmdeblobis damcveli yofiliyo~126. rac mTavaria, gadawyvetileba adgenda, rom axali partia iyo axladSeqmnili organizacia da ara sabWoTa kavSiris ukrainis komunisturi partiis gagrZeleba, romelic sasamarTlom brZana, rom ar iyo kano-nieri partia, ramdenadac man „SeinarCuna sabWoeTis xanis xelmZRvaneloba~127. ruseTis sakonstitucio sasamarTlomac gamoiyena zustad igive midgoma, daSala ra ukrainis sabWoTa komunisturi partiisa da ruseTis komunisturi partiis xelmZRvaneli apa-rati, magram neba darTo regionalur komunistur partiebs, xelaxa Camoyalibebu-liyvnen yofili sabWoTa reJimisgan damoukidebel partiebad128.

am TvalsazrisiT aSkara da myisieri safrTxis testi relevanturia msgavsi par-tiebis konteqstSi. germaniis sasamarTlo SeiZleba iTqvas, ecada moenaxa principi, romelzedac moargebda civi omis adreuli xanis daZabulobas, magram Tavs aarideb-da blanketuri saxis farTomomcvel ideologiur akrZalvebs komunistur partiaze. aSkara da myisieri safrTxis testi SiZleba gamoyenebul iqnes partiis mimarT, ro-melic mtrulad ganwyobil saxelmwifosTan ideologiur kavSirSia da erovnul uSiSroebas safrTxes uqmnis. faqtobrivad mcireodeni ram Tu ganasxvavebs partiis organizebis aRniSnul formas danaSaulebriv Tu moRalateobriv saqmianobaSi mo-nawileobis misaRebad SeTqmulebis mowyobas.

rodesac demokratiul stabilurobas partiebis ukanono qmedebebisgan safrTxe emqureba, aSkara da myisieri safrTxis testi sasamarTlos yuradRebas miapyrobs zianis gardauvalobasa da SesaZleblobas129. gardauvalobis moTxovna emsaxureba

124 Alexei Trochev, Ukraine: Constitutional Court Invalidates Ban on Communist Party, 1 Int’l J. Const. L. 534, 535 (2003).125 id. gv. 536–39, ukrainis sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetileba, No. 20-RP/2001, 27 dekemberi, 2001, Visnyk Konstytutsijnogo Sudu Ukrainy, 2001, No. 6, gv. 39–45 [amis Semdeg moixsenieba, rogorc gadawyvetileba No. 20-RP/2001]).126 Id. gv. 538 (uTiTebs gadawyvetilebas No. 20-RP/2001, gv. 7).127 Id.128 Yuri Feofanov, The Establishment of the Constitutional Court in Russia and the Communist Party Case, 19 Rev. Cent. & E. Eur. L. 623 (1993).129 Shlomit Wallerstein, Criminalizing Remote Harm and the Case of Anti-democratic Activity, 28 Cardozo L. Rev. (2007) (ikvlevs sisxlis samarTlis principebis gamoyenebas antidemokratiuli waqezebis mimarT).

Page 93: 3 26 47 62 122 131 144

93

myife demokratiebi

igive mizans, rasac aSkara qmedebis arsebobis moTxovna danaSaulebrivi SeTqmulebis maregulirebel samarTalSi. smitis saqmeebi swored am gziT ganviTarda – sisxlis samarTlebrivi mokvlevis Sedegad. da mainc, Tu davubrundebiT amerikul konte-qsts, zustad es SemaSfoTebeli aspeqti SeiZleba gamoiyos denisis saqmeze. is, rac sabWoTa SpionaJis faqtebze daiwyo, rogorc winaswari gamoZieba130, denisis drois-Tvis ukve Camoyalibda rogorc sisxlis samarTlis devna xelisuflebis ZaladobiT damxobis mowodebaSi Tanamonawileobis faqtze131. braldebis Canasaxovani bunebis gamo denisi naklebad hfens Suqs, Tu safrTxis ra doza SeiZleba Sewynarebul iqnes demokratiuli saxelmwifos mier, vidre gadawyvetdes, rom saxalxo arCevanis mi-marT aRebuli valdebuleba SeiZleba ver Seasrulos. sakmaod rTuli SekiTxvaa, romelsac abstraqtulad pasuxi ver gaecema. denisis saqmeze braldebis bunebam Se-saZlebloba misca sasamarTlos, CaRrmaveboda ideebs da ara imas, Tu ra zRvramde warmoadgenda seriozul samxedro safrTxes komunisturi partia aSS-isTvis.

2. separatisti partiebi.

pirveli STabeWdilebiT, separatisti partiebi unda igive problemebs warmoSobd-nen, rasac meamboxe organizaciebi. orive maTgani aigivebs Tavis Tavs moZraobasTan, romelic saxelmwifos manamde arsebuli formis Secvlas isaxavs miznad. TiToeuli maTgani cdilobs, miimxros moqalaqeTa umravlesoba kidev ufro vrcelmasStabian politikur sazogadoebaSi. xSirad separatistul moZraobas gasamxedroebuli kom-ponentebic aqvs, romlebic safrTxes uqmnian demokratiul saxelmwifos da mis moqa-laqeebs. aseT SemTxvevaSi demokratiul saxelmwifos SeuZlia daasabuTos, rom aqvs ufleba, daicvas Tavisi uSiSroebis interesebi, gamoiyenos Zala samxedro amboxebis winaaRmdeg da akrZalos arasamxedro politikuri partia, romelic separatistul miznebs emsaxureba.

Tumca, gansxvavebiT amboxebuli partiebisgan, romlebic ucxoeTis saxelmwifos-Tan arian SekavSirebuli an Sidasaxelmwifoebriv doneze kriminaluri elementebis-gan arian Semdgari, separatistuli partiebi yovelTvis sargebloben mxardaWeriT imdenad, ramdenadac ewinaaRmdegebian ama Tu im mosaxleobis regionuli an eTnikuri nawilis savaraudo Cagvras. uWeren ra saxelmwifoSi ama Tu im umciresobas mxars, aRniSnuli separatistuli partiebi sakmaod xSirad daZabul da konfliqtur ur-TierTobebs amyareben igive ideisTvis mebrZol SeiaraRebul dajgufebebTan. amas garda, meamboxe partiebisgan gansxvavebiT, isini rogorc wesi, ar iRvwian Zalaufle-bis mosapoveblad saarCevno, gasamxedroebuli Tu sxva saSualebebiT. ufro metad isini cdiloben xeli SeuSalon umravlesobas Tavis iurisdiqciis qveS yavdes esa Tu

130 Stone, supra note gv. 367.131 Id. gv. 396.

Page 94: 3 26 47 62 122 131 144

94

samuel isaSarovi

is regioni. aRniSnuli partiebi acxadeben, rom isini gamoxataven sadavo regionis moqalaqeTa umravlesobis nebas TviTgamorkvevaze132. maTi mizani damoukideblobis mopovebaa da ara mTeli saxelmwifos dapyroba. isini xSirad iyeneben TviTgamorkve-vis enas, raTa daasabuTon maTi ufleba saxelmwifosgan ama Tu im regionis gamoyo-fis Sesaxeb mowodebaze133.

separatistuli partiebi xSirad arian saarCevno asparezidan garicxvis samizne ori gamorCeuli mizezis gamo. pirvel rigSi, imis gamo, rom amboxebuli partiebis msgavsad, isini SeiZleba niRbavdnen saxelmwifo meqanizmze Zaladobriv Tavdasxmas TavianTi organizaciul-samarTlebrivi formiT. ase moxda espaneTSi batasunas da masTan SekavSirebuli partiis „TanamoqalaqeTa siis~ SemTxvevaSi, romelic cdilob-da igive platformis wardgenas evrpuli saparlamento arCevnebis dros134. sxvadasxva qurTuli nacionalisturi partiebi TurqeTSi, Sin feini CrdiloeT irlandiaSi da sxva mravali magaliTi SeiZleba iqnes moyvanili. meore rigSi, nebismieri saxel-mwifo, iqneba es safrangeTi, TurqeTi, eraqyi, israeli, Tu espaneTi, iZleva mza magaliTs, rom maT SeuZliaT ganacxadon, teritoriuli sazRvrebi politikuri de-batebis sagani ar aris.

zustad imitom, rom regionuli umciresobebi, gansakuTrebiT, Tu isini enobrivi, religiuri Tu eTnikuri niSniT arian gamorCeuli, sazogadoebrivi cxovrebis bevr sferoSi SeiZleba gansxvavebuli mopyrobis sagani Seiqnen (rom araferi vTqvaT aS-kara policiur represiebze, TviT SedarebiT Semwynarebel demokratiul sazoga-doebebSi) da saxelmwifos mxridan aramarTlzomieri qmedeba savsebiT realuria. amerikis konstituciaSi am SemTxvevaSi sasurveli iqneboda skrupulozuli sasa-marTlo garantiebi yofiliyo gaTvaliswinebuli. am dros gansakuTrebuli riskia, rom sruliad aRkveTili iqnes umciresobebis mdgomareobis Sesaxeb yovelgvari politikuri gamosvla. aqedan gamomdinare, iseve, rogorc amboxebuli partiebis SemTxvevaSi, kvlavac SegviZlia davubrundeT aSkara da myisieri safrTxis tests, romlis meSveobiTac SesaZlebelia mTavrobis moqmedebis gakontroleba daCagruli umciresobebisTvis politikuri xmis uflebis CamorTmevisas.

sabWoTa kavSiridan gasvlis Semdeg damoukidebeli latviis SemTxveva ukidures magaliTs iZleva. Tavisi axlad mopovebuli Tavisuflebis nawili iyo, rom latviam latviuri saxelmwifo enad gamoacxada da yvela saxelmwifo moxeles misi codnis

132 arsebobs gamonaklisebi, romlebic mdgomareobas arTulebs. israelis arabul partiebs ar surT daemor-Cilon konstituciis moTxovnebs, rac iwvevs msgavsi partiebis akrZalvas. amas sasamarTlo ar eTanxmeba, Tu ar arsebobs aSkara kavSiri palestinis gaTavisuflebis organizaciasTan an terorizmTan. arabuli partiebis adreuli akrZalvebis Taobaze, ix.Ron Harris, A Case Study in the Banning of Political Parties: The Pan-Arab Movement El Ard and the Israeli Supreme Court (Aug. 22, 2004) (gamouqveynebeli xelnaweri, xelmisawvdomia harvardis samarTlis skolis biblioTekaSi).133 saerTaSoriso samarTlis normebsa da TviTgamorkvevis gancxadebebs Soris urTierTobis Sesaxeb ix. Macklem, supra note 21, gv.. 504–10 (aRwers evropuli samarTlis farglebSi warmoebul debatebs, TviTgamorkvevis ufle-bas, rogorc Zireuli demokratiuli uflebis Sesaxeb).134 ix., Ayres, supra note 91.

Page 95: 3 26 47 62 122 131 144

95

myife demokratiebi

valdebuleba daudgina135. amis Sedegad rusulenovan umciresobas (romelic mTeli mosaxleobis 40%-s Seadgens) moeWra gza saxelmwifo samsaxurisken, rac sakmaod pro-blemuri sakiTxia, vinaidan rusulenovani mosaxleoba latviaSi ZiriTadad sabWoTa okupaciis Sedegad moxvda, magram amjerad Sedgeboda imaTTagan, visac sxva samSo-blo ar gaaCnda. sakiTxis ganxilvis Sedegad adamianis uflebaTa evropulma sasa-marTlom daadgina, rom „saxelmwifo enis sakmarisi codnis moTxovna legitimur mizans isaxavs~136, magram daadgina proceduruli samarTlianobis darRveva137.

politikur partiebze dawesebuli SezRudvebis Semowmebis TvalsazrisiT, Turqe-Ti yvelaze nayofier magaliTs iZleva imis gaTvaliswinebiT, rom es exeba partiebis separatistul pretenziebs. TurqeTis konstitucia gansakuTrebuli dokumentia. igi otomanTa imperiis daSlis Semdeg qveynis dasavlur yaidaze gadasasvlelad qemal aTaTurqis gaweul Zalisxmevas asaxavs. aris ra saxelmZRvanelo danawesebis er-Toblioba, TurqeTis konstituciis preambulaSi mocemulia aTaTurqis TurqeTis, respublikis „ukvdavi liderisa da Seudarebeli gmiris~ principebi138 da iTvaliswi-nebs qveynis teritoriuli mTlianobis dacvis valdebulebas – „verc erTi saqmianoba ver isargeblebs dacviT TurqeTis moqalaqeTa interesebis sazianod... an TurqeTis saxelmwifosa da teritoriis interesebis urRvevobis principis sawinaaRmdegod~139.

amis garda, TurqeTi pirdapir krZalavs Tavdasxmas „saxelmwifos damoukideblo-baze, misi teritoriisa da eris urRvev mTlianobaze~140. garda aRniSnuli gancxade-bebis deklaraciuli xasiaTisa, konstitucia avalebs sakonstitucio sasamarTlos, rom daSalos nebismieri politikuri partia, romelic saxelmwifos romelime Ca-moTvlil interess safrTxes uqmnis141. ufro konkretuli normebia mocemuli poli-tikuri partiebis regulirebis Sesaxeb kanonSi #2820, romelic ukrZalavs partiebs „safrTxe Seuqmnan TurqeTis saxelmwifosa da respublikis arsebobas, gaauqmon ZiriTadi uflebebi da Tavisuflebebi da daaweson diskriminaciuli mopyroba ... religiis an religiuri seqtis safuZvelze an SemoiRon ... am romelime niSanze da-myarebuli mmarTvelobis sistema~142. aRniSnuli kanoni iqna gamoyenebuli TurqeTis komunisturi partiis akrZalvis dasadastureblad im safuZvelze, rom misi wesdeba „iTvaliswinebda mxardaWeras ara Turquli enebisaTvis da kulturebisTvis [da], Turquli eris mTlianobis interesebis winaaRmdeg umciresobebis Semqnas isaxavda

135 samarTlebrivi normebi ufro detalurad ix. saqmeze Podkolzina v. Latvia, 2002-II Eur. Ct. H.R. 443, 452–56.136 Id. gv. 460.137 Id. gv. 460–61.138 TurqeTis konstituciis preambula., Targmnilia 18 Constitutions of the Countries of the World: Turkey 1 (Gisbert H. Flanz ed., Ömer Faruk Genckaya trans., 2003) [amis Semdeg moixsenieba, rogorc Constitutions of the World: Turkey].139 Id., Targmnilia 18 Constitutions of the World: Turkey, supra note 136, gv. 1.140 Id. muxli 68, Targmnilia 18 Constitutions of the World: Turkey, supra note 136, gv. 22.141 Id. muxli 69, Targmnilia 18 Constitutions of the World: Turkey, supra note 136, gv. 22–23.142 kanoni No. 2820 Turqulidan ar aris naTargmni. § 78 citirebulia gadawyvetilebidan Refah Partisi (keTild-Reobis partia) TurqeTis winaaRmdeg, 35 Eur. H.R. Rep. 56, 74 (2002).

Page 96: 3 26 47 62 122 131 144

96

samuel isaSarovi

miznad143. mocemuli akrZalva SemdgomSi evropuli sasamarTlos mier konvenciis sawi-naaRmdegod CaiTvala144.

teritoriuli mTlianobis principis msgavsi Sefardeba uZRoda win agreTve sxva-dasxva qurTuli partiebis akrZalvas. es rTuli saqmeebia, vinaidan qurTuli po-litikuri moZraobis CaxSoba Zalian hgavda arasasurveli erovnuli umciresobis pirdapir represias. 1992 wels mTavrobam brali dasdo saxalxo Sromis partias Turquli separatizmis xelSewyobaSi TurqeTis saxelmwifos „urRvevi mTlianobis Ziris gamoTxris mizniT~145. sakonstitucio sasamarTlom partiis daSlis sakiTxis gadawyvetisas146 scada ganesxvavebina yoveldRiuri cxovrebaTavisi damaxasiaTebeli kulturuli tradiciebiT, rac legitimuria da politika, sadac igive tradicia aralegitimuria da saxelmwifos erTianobasa da sajaro wesrigs safrTxes uqmnis147. sasamarTlom daaskvna, rom qurTuli enis politikur asparezze gamoyeneba , partiis sxva saqmianobasTan erTad miuTiTebda separatistul midrekilebebze, romelic saxelmwifo mTlianobas safrTxes uqmnida148.

TurqeTis sasamarTlos midgoma mogvianebiT evropulma sasamarTlom ar gaiziara. strasburgis sasamarTlom daadgina, rom partiis daSla gaerTianebis Tavisuflebis darRvevaa da jarima daakisra TurqeTs149. Tumca es bolo gadawyvetileba ar yo-fila aRniSnul sakiTxze. TurqeTis sasamarTlom kvlavac dauWira mxari qurTuli partiebis Cagvras im safuZvliT, rom maT mier qurTi eris moTxovnebis propaganda da miznebis mxardaWera TurqeTis saxelmwifos teritoriul mTlianobas arRvevda an warmoadgenda demokratiaze uaris Tqmas. 1999 da 2002 wlebSi aRniSnul sakiTxe-bze miRebuli gadawyvetilebebi evropuli sasamarTlos mier ar iqna gaziarebuli150.

2002 wels saqme iazari (Yazar) TurqeTis winaaRmdeg kvlav TurqeTis saxalxo Sro-mis partias Seexeboda151. am SemTxvevaSi ufro mZime Carevas hqonda adgili. TurqeTis sakonstitucio sasamarTlom daadgina, rom partiis akrZalva kanonieri iyo im sa-fuZvelze, rom misi platforma Zirs uTxrida saxelmwifos mTlianobas „imiT, rom miznad isaxavda Turquli eris orad gaxleCas Turqebad da qurTebad da calke saxelmwifoebis Seqmnas~152. organizacia uars ambobda, rom daegmo qurTuli mSro-melTa partiis, Turqul obieqtebze teroristuli aqtebiT cnobili meamboxe par-

143 TurqeTis gaerTianebuli komunisturi partia TurqeTis winaaRmdeg, 1998-I Eur. Ct. H.R. 1, 10.144 Id. gv. 39.145 Kogacioglu, supra note 106, gv. 263.146 sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetileba Turqulidan ar aris naTargmni, id.147 Id. gv. 265.148 Id.149 ix., id. gv. 271.150 Yazar TurqeTis winaaRmdeg, 2002-II Eur. Ct. H.R. 395; Tavisuflebisa da demokratiis partia (ÖZDEP) TurqeTis winaaRmdeg, 1999-VIII Eur. Ct. H.R. 293.151 2002-II Eur. Ct. H.R. 395.152 Yazar, 2002-II Eur. Ct. H.R. gv. 402 (uTiTebs TurqeTis sakonstitucio sasamarTloze).

Page 97: 3 26 47 62 122 131 144

97

myife demokratiebi

tiis miznebi153. TurqeTis sasamarTlos gancxadebiT, TurqeTis saxalxo Sromis par-tiam qurTuli Sromis partia „mSvidobis mebrZolad~ moixsenia da misi partizanuli brZolebi sxvadasxva erovnul Zalebs Soris „saerTaSoriso~ konfliqtad monaTla.154

evropulma sasamarTlom akrZalva evropuli konvenciis me-11 muxlis sawinaaR-mdegod miiCnia. me-11 muxli uzrunvelyofs Sekrebisa da gaerTianebis ZiriTad uflebebs, politikuri partiebis Seqmnis uflebis CaTvliT155. me-11 muxli ar aniWebs saxelmwifoebs uflebas, SezRudon gaerTianebis ufleba, garda im zRvramde, rac „aucilebelia demokratiul sazogadoebaSi erovnuli uSiSroebis an sazogadoe-brivi usafrTxoebisTvis... an sxvaTa uflebebis da Tavisuflebebis dasacavad~156. ar daeTanxma ra TurqeTis gancxadebas, rom TurqeTis saxalxo Sromis partia Tavisi propagandiT qurTuli Sromis partias uWerda mxars, sasamarTlo gansakuTrebuli yuradRebiT moekida erovnuli umciresobebis propagandis uflebas, ramdenadac ar arsebobda Zaladobis pirdapiri mowodeba da politikuri partia demokratiuli principebis erTguli iyo157. „roca ar arsebobs Zalis an sxva ukanono meTodebis ga-moyenebis mowodeba, ganmarta ra aSkara da myisieri safrTxis testi, sasamarTlom daadgina, rom

[TviTgamorkvevis] principebis mxolod mowodebis gamo politikurma jgufma pa-suxi agos teroristuli aqtebis mxardaWerisTvis, naklebad SesaZlebelia aRniS-nuli sakiTxebi demokratiuli msjelobis sagani iyos, ris Sedegadac, mocemul principebs, mxolod SeiaraRebuli formirebebi Tu dauWeren mxars...

amis garda, sasamarTlo miiCnevs, rom Tundac msgavsi principebiT STagonebuli Sexedulebebi saxelmwifos politikas da sazogadoebis umetesobis mosazrebebs ar eTanxmebodes, demokratiis jerovani funqcionirebisTvis aucilebelia, rom poli-tikur partiebs SeeZloT TavianTi ideebis sajaro debatebSi warmodgena, raTa Ta-vianTi wvlili Seitanon saerTo problemebis gadaWraSi...158

amis Sedegad axlad formirebuli evropuli samarTlis Tanaxmad, separtatis-tuli partiebi, meamboxe partiebis msgavsad, sakmao dacviT sargebloben imdenad, ramdenadac ar monawileoben demokratiuli reJimis Zaladobrivi damxobis propa-gandaSi. separatistuli partiebis SemTxvevaSi, Cagruli erovnuli umciresobebis interesebTan Tanxvedra msgavsi partiebisTvis samarTlebrivi dacvis xarisxs zrdis da amciresebs saxelmwifos mxridan nebadarTuli SezRudvebis farglebs.

153 Id.154 Id.155 me-11 muxlis moqmedebis Sefardeba politikuri partiebis mimarT daiwyo saqmeze TurqeTis gaerTianebuli komunisturi partia TurqeTis winaaRmdeg, 1998-I Eur. Ct. H.R. 1.156 adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa dacvis konvencia, muxli 11.2, 4 noemberi, 1950, 213 U.N.T.S. 221, xelaxla daibeWda Francis G. Jacobs & Robin C.A. White, The European Convention on Human Rights 422, 426 (2d ed. 1996).157 Yazar, 2002-II Eur. Ct. H.R. gvgv. 413–14; ix. agreTve id. gv. 413.158 Id. gv. 413–14.

Page 98: 3 26 47 62 122 131 144

98

samuel isaSarovi

3. antidemokratiuli maJoritaruli partiebi.

dabolos, udidesi safrTxe demokratias, yovel SemTxvevaSi, konceptualurad, eqmneba ara garedan, aramed Signidan. arc meamboxe da arc separatistuli partie-bi realurad ar amyareben imedebs erovnuli arCevnebis meSveobiT xelisuflebis mopovebaze. ase magaliTad, TurqeTSi qurTuli partiebi arasodes iswrafodnen, mieRwiaT erovnuli umravlesobis mier maT liberalur demokratiul principe-bze uaris Tqma da TurqeTis teritoriuli mTlianobisTvis Ziris gamoTxrisaken. SesaZloa, saWiro gaxdes amdagvari partiebis CaxSoba, Tu isini aramarTlzomier meTodebs mimarTaven, magram am SemTxvevaSi akrZalva unda ukavSirdebodes ero-vnuli separatizmis brZolis meTodebs. igive ar SeiZleba iTqvas im partiebis Se-saxeb, romlebic maJoritaruli demokratiuli procesebis gamoyenebas liberaluri demokratiis dasamarcxeblad apireben, rogorc es moxda islamisturi partiebis SemTxvevaSi. maT xmaTa umravlesoba religiuri samarTlisTvis imperatiuli sta-tusis misaniWeblad sWirdebodaT.

aRniSnul sakiTxze TurqeTi iZleva yvelaze dramatul da rTul dapirispi-rebaTa magaliTebs. Tu davubrundebiT Turquli konstitucionalizmis ZiriTad principebs, religiuri gamoxatva akrZalulia saero cxovrebis yvela sferoSi. es principi TurqeTis konstituciis preambulaSi aTaTurqis naboZebi principebidan erT-erTi ZiriTadia159. preambula pirdapir iTvaliswinebs saero politikuri kul-turis dacvis valdebulebas, TviT gamoxatvis Tavisuflebis xarjze da sawinaaRm-dego Sexedulebebs yovelgvari dacvis gareSe tovebs:

„verc-erTi saqmianoba ver isargeblebs dacviT aTaTurqis im reformebisa da gan-xorcielebuli modernizaciis sazianod..., rac moiTxoveba [sekularizmis] princi-pebiT, wmidaTawmida religiuri grZnobebi araviTar SemTxvevaSi ar unda ereodes saxelmwifo saqmeebsa da politikaSi160.

efuZneba ra TurqeTis saxelmwifos qemaliseul xedvas, rogorc „demokratiuli, [sekularuli]... saxelmwifosi“161 konstitucia krZalavs politikuri partiebis Carevas „demokratiul da [saero] respublikaSi“. agreTve igi adgens, rom par-tiebs ar SeuZliaT „miznad isaxavdnen klasis diqtaturis an raime saxis jgufis diqtaturas da ar SeuZliaT danaSaulis Cadenis waqezeba“162.

TurqeTis konstituciiT iZulebiT ganxorcielebuli sekularizmis istoria sak-maod rTulia. roca saxelmwifos gamoucdia qarizmatuli fundamentalisti poli-

159 TurqeTis konstituciis preambula, Targmnilia 18 Constitutions of the World: Turkey, supra note 136, gv. 1 (`wmi-daTawmida religiuri grZnobebi ar SeiZleba ereodes saxelmwifo saqmeebsa da politikaSi.160 Id., Targmnilia 18 Constitutions of the World: Turkey, supra note 136, gv. 1. konstituciaSi gaTvaliswinebulia msgavsi da ufro detaluri debulebebi. ix., mag., id. muxli 14, Targmnilia 18 Constitutions of the World: Tur-key, supra note 136, gv. 4 (`konstituciaSi gaTvaliswinebuli uflebebi da Tavisuflebebi ar SeiZleba gamoyenebu-li iqnes ... [sekularuli] respublikis arsebobisTvis safrTxis Semqmneli qmedebebis gansaxorcieleblad. . . ”).161 Id. mux. 2, Targmnilia 18 Constitutions of the World: Turkey, supra note 136, gv. 2.162 Id. muxli 68, Targmnilia 18 Constitutions of the World: Turkey, supra note 136, gv. 22.

Page 99: 3 26 47 62 122 131 144

99

myife demokratiebi

tikosebis da masebze orientirebuli islamisturi partiebis aRzeveba, sasamarTlo da samxedro Zala iyo is ori instituti, romelmac SeaCera islamisturi poli-tikuri mobilizacia. es istoria moicavs samxedro Carevebs, rogorc aSkaras ise faruls, opoziciis liderebis dapatimrebas da demokratiuli Semwynareblobis-Tvis warmoudgenel RonisZiebebs163. magram mas Semdeg, rac TurqeTma evrokavSirSi integraciis survili gamoTqva, islamisturi partiebis Sekavebis meTodebi ufro kanonieri gaxda.

TurqeTis wamyvani magaliTia keTildReobis partiis saqme. xsenebuli partia masebze orientirebuli islamisturi organizaciaa, romelic ara mxolod yvelaze didi partia gaxda TurqeTis parlamentSi, aramed 1996 wels koaliciuri mTavro-bac Camoayaliba, sadac mTavari wamyvani Zala Tavad iyo164. miuxedavad partiis saxalxo mxardaWerisa da momdevno arCevnebSi adgilebis mopovebis realuri Se-saZleblobisa, partias bralad daedo „sekularizmis principebis sawinaaRmdego saqmianoba“165. sakonstitucio sasamarTlom brZaneba gasca partiis daSlaze, misi qonebis saxelmwifosTvis gadacemaze, misi wevrebis parlamentidan daTxovnisa da liderebis arCeviTi Tanamdebobebis dakavebis akrZalvaze xuTi wlis vadiT166.

im droisTvis, roca keTildReobis partiis sakiTxma evropul sasamarTlos miaRwia, islamisturi politika Turqul politikaSi wamyvan rols TamaSobda. uaxlesi istoria daiwyo 1970 wels, roca profesorma nejmeTin erbakanma ero-vnuli wesrigis partia Seqmna. es partia pirveli iyo maT Soris, vinc ama Tu im doziT TurqeTSi islamuri samarTlisTvis imperatiuli xasiaTis miniWebas uWerda mxars. es exeboda ZiriTadad musulmanebs, magram sajaro cxovrebis yvela sferoSi. partiis ZiriTadi platforma qveynis sulieri gardaqmna iyo, romelic sajaro Rv-Tismsaxurebas rTavda nebas da yvela saero garTobas krZalavda167. sakonstitucio sasamarTlom aRniSnuli CaTvala, rom „revoluciuri religiis“ SemoRebas uWerda mxars da amiT konstitucias ewinaaRmdegeboda, ris gamoc partia daSala168. momde-vno partia – erovnuli xsnis partia - aseve profesori erbakanis mier Seiqmna169

da masac igive bedi ewvia, oRond am SemTxvevaSi samxedro reJimisgan, romelic sa-TaveSi 1980 wels movida, daSala yvela partia da islamisturi partiis liderebi samarTals gadasca170.

163 islamisturi partiebis uflebebis dacvis mimoxilvis Sesaxeb ix. Noah Feldman, After Jihad: America and the Struggle for Islamic Democracy 105–11 (2003).164 Refah Partisi (keTildReobis partia) TurqeTis winaaRmdeg, 2003-II Eur. Ct. H.R. 267, 269.165 Id. gv. 275–76.166 sasamarTlos argumentacia ufro detaluradaa mocemuli adrindel gadawyvetilebaSi: Refah Partisi (keTild-Reobis partia) TurqeTis winaaRmdeg, 35 Eur. H.R. Rep. 56, 63–73 (2002).167 Susanna Dokupil, The Separation of Mosque and State: Islam and Democracy in Modern Turkey, 105 W. Va. L. Rev. 53, 83 (2002).168 Id. gv. 84.169 id.170 Talip Kucukcan, State, Islam, and Religious Liberty in Modern Turkey: Reconfiguration of Religion in the Public Sphere, 2003 BYU L. Rev. 475, 492.

Page 100: 3 26 47 62 122 131 144

100

samuel isaSarovi

roca aRdga samoqalaqo reJimi, movlenebi igive scenariT ganviTarda. profe-sorma erbakanma Camoayaliba keTildReobis partia, romelic misi winamorbedebisgan didad ar gansxvavdeboda. igi yvelaze Zlier saparlamento partiad ganviTarda da Seqmna mTavroba, romelic ori ufro momcro da ufro centristuli partiebisgan Sedgeboda. roca movida dro, rom keTildReobis partias koaliciuri SeTanxmebis mixedviT kontroli aeRo mTavrobaze, misi koaliciuri partniorebi ganze gadnen da sakonstitucio sasamarTlom partia daSala im safuZvelze, rom „igi sekulariz-mis principebis sawinaaRmdego saqmianobis „centri“ Seiqna“171. Tumca sakonstitucio sasamarTlom garkveuli mtkicebuleba aRmoaCina, rom sajaro wesrigs safrTxe em-uqreboda, radgan keTildReobis partia Tavis sajaro gamosvlebSi jihads ixse-niebda172, strasburgis sasamarTlos eTxova, daedgina, iyo Tu ara partiis Sexedule-bebi liberalur demokratiasTan SesabamisobaSi. sadavo sakiTxi, rasac partia mxars uWreda, iyo is, rom TiToeul religiur Tems unda exelmZRvanela misi aRmsare-blobis religiuri normebiT, rac otomanTa imperiaSi iyo miRebuli. meore sadavo sakiTxi iyo SariaTi, rogorc yvela sferoSi samarTlis wyaro.

evropulma sasamarTlom dasabuTeba moulodnelad sekularizmis xmovani mxar-daWeriT daiwyo, gamoacxada ra, rom igi „Turquli saxelmwifos erT-erTi ZiriTadi principi iyo, romelic samarTlis uzenaesobasTan da adamianis uflebebis da de-mokratiis dacvasTan SesabamisobaSia“173. amis sawinaaRmdegod „samarTlis sisteme-bis simravle, romelsac sTavazobs partia, ar SeiZleba iyos Sesabamisi evropuli konvenciis sistemasTan“174. sasamarTlo kidev ufro kategoriuli iyo yovlismomcve-li daskvnis gakeTebisas: „SariaTi ewinaaRmdegeba demokratiis ZiriTad principebs, romlebic konvenciiTaa gaTvaliswinebuli“175. amis Semdeg sasamarTlom kvlavac daa-dastura, rom demokratiuli sazogadoebebi uflebamosili arian, miiRon winaswari zomebi pluralisturi demokratiuli saxelmwifos muqaris sawinaaRmdegod:

saxelmwifos ar SeiZleba moeTxovebodes, icados da ar Caerios, vidre politiku-ri partia xelisuflebas ar moipovebs da konvenciisa da demokratiis Seusabamo politikas ar gaatarebs, Tu aseTi politikis safrTxe sakmarisad dadgenili da gardauvalia... rodesac aseTi safrTxe dadgindeba erovnuli sasamarTloebis mier da guldasmiT Semowmdeba evropuli zedamxedvelobis meqanizmebiT, saxelmwifos SeuZlia gonivrulad aRkveTos msgavsi politikis aRsruleba... vidre adgili eqneba konkretuli zomebiT samoqalaqo mSvidobisa da qveynis demokratiuli reJimis Se-saZlo dazianebis mcdelobas...176

171 Lance S. Lehnhof, Note, Freedom of Religious Association: The Right of Religious Organizations To Obtain Legal Entity Status Under the European Convention, 2002 BYU L. Rev. 561, 578 (uTiTebs saqmeze Refah Partisi (keTildReobis partia) TurqeTis wi-naaRmdeg, 2003-II Eur. Ct. H.R. 267, 276).172 Refah Partisi (keTildReobis partia) TurqeTis winaaRmdeg, 35 Eur. H.R. Rep. 56, 68 (2002).173 Refah Partisi, 2003-II Eur. Ct. H.R. gv. 302.174 Id. gv. 310.175 Id. gv. 312.176 Id. gv. 305 (uTiTebs Refah Partisi, 35 Eur. H.R. Rep. gv. 91).

Page 101: 3 26 47 62 122 131 144

101

myife demokratiebi

evropulma sasamarTlom Tavis msjelobaSi arc erTxel ar moiTxova konkretuli mtkicebulebebis arseboba. sasamarTlom SeniSna, rom „partias aqvs xelisuflebis mopovebis realuri potenciali, Tumca es iyo ara partiis principebis realizebiT gamowveuli safrTxis gardauvalobis, aramed im faqtis mtkicebuleba, rom muqara SeiZleba ganxorcielebuliyo177. ar yofila gamoTqmuli mosazreba, rom partiis wesdeba sakmarisad „aSkara da myisieri“ iyo, rom gamoiwvia pirdapiri safrTxe. Mma-gram, rac mTavaria, TurqeTSi adgili ar hqonia partiis liderebis sisxlis samarT-lebriv devnas, maT aekrZalaT politikuri partiis organizeba, romelic arCevnebSi miiRebda monawileobas da, sasamarTloebis azriT, aramarTlzomier ideebs gauwe-vda propagandas.

erTi SexedviT, demokratiis Zalze bevri aspeqti iCens Tavs aRniSnul msjelo-baSi, gansakuTrebiT aSS-Si sityvis Tavisuflebis perspeqtividan Tu ganvixilavT. SariaTis aseTi dagmoba SesaZloa zedmetad bevrismomcveli iyo da albaT sauba-ri qrstianul religiaze rom yofiliyo, msjeloba ufro lmobieri iqneboda. amis garda gansxvavebuli „gonivrulobis“ standarti didi saxalxo mxardaWeris mqone partiis yofna-aryofnis sakiTxis gadawyvetisas SeiZleba problemuri sakiTxebi wa-moiWras erovnuli determinaciis TvalsazrisiT. amis miuxedavad, sasamarTlos ga-dawyvetilebis Sedegi pozitiuri iyo. klerikaluri wyobilebis SemoRebis gamo misi akrZalvis gavleniT partia daiqsaqsa.

adrindeli akrZalvebisgan gansxvavebiT, romlebiTac profesori erbakanis mo-Zraobis sxvadasxva inkarnaciebi, martivad, arakanonierad gamocxadda, zogjer sa-samarTlo Carevis da zogjerac samxedro zewolis Sedegad, TurqeTis sakonstitu-cio sasamarTlos gadawyvetileba, romelic evropulma sasamarTlom daadastura, ufro qirurgiuli sizustiT iRebda samizneSi akrZalvis obieqtebs. gadawyveti-lebam ZalaSi datova partiis sakmao sididis nawili parlamentSi da SeunarCuna udidesi gavlena erovnul politikaze. amgvar pirobebSi, iseve rogorc indoeTSi BJP-is SemTxvevaSi TurqeTis politikaSi reintegraciisa da demokratiul reJimze momavali safrTxis SesaZlebloba ZalaSi darCa.

Sedegi iyo is, rom zomieri frTa, romelsac stambulis yofili meri erdogani – profesor erbakanis yofili proteJe – gamoeyo partias da Camoayaliba samarT-lianobisa da ganviTarebis partia, ufro zomieri suliskveTebiT, vidre fundamen-talisturi partia. 2002 wels erdogani premier ministri gaxda, roca misma par-tiam parlamentSi yvelaze mravalricxovani bloki Seqmna. misi TaosnobiT, TurqeTma ganaxorciela RonisZiebebi evrokavSirSi integraciisTvis da zomierebis bastioni darCa mcire aziaSi178. islamisturi partiebis suliskveTeba, iyvnen arCeuli mo-saxleobis mier kvlavac realuria. rogorc profesori nensi rozenbaumi amtkicebs,

177 Id. gv. 307.178 Thomas Patrick Carroll, Turkey’s Justice and Development Party: A Model for Democratic Islam?, 6 Middle E. Intelligence Bull. No. 6–7 (2004), http://www.meib.org/articles/0407–t1.htm.

Page 102: 3 26 47 62 122 131 144

102

samuel isaSarovi

demokratiuli integraciis SesaZlebloba „ufro SesaZlebelia zomieri RonisZiebe-biT, vidre mudmivi winaaRmdegobiT da albaT, rac mTavaria, arCevnebisa da poli-tikuri swavlebis urTierTmonacvleobiT”179. eWvsgareSea, Widili sekularizmis da-sacavad nakisr konstituciur valdebulebasa da islamisturi politikis sagrZnob saxalxo mxardaWeras Soris jer ar damTavrebula, magram mocemul viTarebaSi sxva Sedegis warmodgena rTulia.

g. partiis gaZeveba saarCevno asparezidan

bevr qveyanaSi, saarCevno asparezi partiebze meti dacviT sargeblobs. magali-Tad germaniis federalurma sakonstitucio sasamarTlom radikaluri jgufebis saqmeze180 memarcxene partiebisTvis televiziasa da radioSi sareklamo saeTero droze uaris Tqma gaauqma im safuZvliT, rom, radganac politikuri reklama ar-Cevnebs ukavSirdeboda, „radio-televiziis sadgurebs ar hqondaT mauwyeblobaze [partiisTvis] uaris Tqma mxolod im safuZvliT, rom partiebis saarCevno rekla-ma arakonstituciur ideebs Seicavda“181. aq Tavs iCens kontrolis idea – is, rac amerikul samarTals axasiaTebs – rom demokratiul qveynebs esaWiroebaT Ria da mkveTri politikuri debatebi da arsad ise mniSvnelovani ar aris gamoxatvis Ta-visufleba, rogorc TviTmmarTvelobis sferoSi182. es principi momdinareobs po-litikuri partiebis kanonieri statiusis regulirebis midgomidan da imaT aniWebs farTo dacvas saxelmwifos mxridan Carevaze, vinc kanonis Tanaxmad politikuri partiis formirebaze uflebamosilia.

Tumca, rogorc indoeTis magaliTidan Cans, SesaZlebelia saarCevno asparezze Cadenili qmedebis politikuri partiis statusidan damoukideblad ganxilva. da marTlac, demokratiuli procesis dacvis da naklebad SemzRudveli RonisZiebebis meSveobiT, SesaZlebelia warmovidginoT saarCevno kodeqsi, romelic ara mxolod denisis saqmeze gamoyenebuli sisxlis samarTlis standartebzea gacilebiT moqnili, aramed SeiZleba amkvidrebdes partiis formirebis nacvlad partiis arCevnebSi mo-nawileobis moTxovnebs.

zemoT aRniSnuli midgomis saintereso variacia arsebobs israelSi. akrZalva dauwesda kaCis moZraobas, romlis damfuZnebeli rabini mair kaane manamde aSS-Si ebraelTa dacvis ligis Tavmjdomare iyo. kaCis moZraoba calsaxad rasobriv mtrobas uWerda mxars da imdenad eqstremistul zomebs mimarTavda, rom „kvazi-

179 Nancy Rosenblum, Banning Parties, 1 Law & Ethics Hum. Rts. 17, 74 (2007).180 BVerfG Teb. 14, 1978, 47 BverfGE 198, nawilobriv Targmnilia - Kommers, supra note 103, gv. 224.181 Id., nawilobriv Targmnilia Kommers, supra note 103, gv. 224, 226 .182 saintereso gadaxvevas akeTebs aRniSnuli argumentidan profesori borki, romelic daobs pirveli Seswo-rebis im gamosvlebis mimarT gavrcelebaze, romelic ar exeba politikuri TviTmmarTvelobis fuZemdeblur sakiTxebs. ix.Bork, supra note 39, gv. 20.

Page 103: 3 26 47 62 122 131 144

103

myife demokratiebi

faSisturi moZraobis“ saxelwodeba moipova183. kahane mouwodebda gatarebuliyo politika „terori teroris winaaRmdeg“, anu mudmivmoqmed ebraul jgufebs esar-geblaT saxelmwifos aqtiuri mxardaWeriT184. marTalia, kaCi mxolod politikuri saqmianobiT Semoifargleboda, misi mimdevrebi antiarabul TavdasxmebSi erTve-bodnen185. amis garda, kaCi ara mxolod iwonebda antiarabuli Zaladobis calkeul aqtebs, romlebsac kaCis mimdevrebis garda sxva ebraelebic sCadiodnen, aramed maT kaCis sapatio wevrobas aniWebda da maTi iuridiuli momsaxurebisTvis xarjebs gamoyofda186.

kaCis partiis akrZalvis pirveli mcdeloba centraluri saarCevno komisiis cal-mxrivi iniciativa iyo. komisia aris administraciuli uwyeba, romelic israelSi Ca-tarebul arCevnebs uwevs zedamxedvelobas, politikuri partiebis mier arCevnebis-Tvis moTxovnili standartebis dakmayofilebis Semowmebis CaTvliT. komisiam kaCis partiis da masTan erTi mcirericxovani arabuli partiis „progresuli sia mSvido-bisaTvis“ diskvalifikacia moaxdina im safuZvliT, rom maTi platforma antidemo-kratiuli iyo da rasizms uWerda mxars. saqmeze neimani me-11 qneseTis arCevnebis centraluri saarCevno komitetis Tavmjdomaris winaaRmdeg187 israelis uzenaesma sasamarTlom gaauqma saarCevno komisiis zemoaRniSnuli damoukidebeli moqmedebebi im safuZvelze, rom komisiis kanoniT gansazRvruli uflebamosileba vrceldeboda mxolod xelmowerebis Semowmebis teqnikur Semowmebaze, aseve partiebis sxva teq-nikuri monacemebis dadasturebaze da ar moicavda partiis platformis politikur Sefasebas. sasamarTlom ar gaiziara mosamarTle aaron barakis Sexeduleba, rome-lic calke daerTo gadawyvetilebas, rom komisias SeeZlo politikuri partiis Ta-vad akrZalva faqtis Semdgomi jerovani sasamarTlo ganxilvis Sedegad188. da mainc, sasamarTlo daeTanxma, rom partia, romelmac uaryo israelis saxelmwifos arseboba Tu misi demokratiuli buneba, unda akrZaluliyo. magram Semdeg mosazrebebi gaiyo imis Taobaze, partiidan momdinare safrTxe arsebiTad unda ganxorcielebuliyo, rasac sasamarTlos Tavmjdomaris Samgaris CaTvliT, sasamarTlos nawili uWerda mxars189, Tu amas mxolod gonivruli SesaZleblobis saxe hqonoda. am meore mosazre-bas sxvebTan erTad mosamarTle barakic iziarebda190.

183 Ehud Sprinzak, Kach and Meir Kahane: The Emergence of Jewish Quasi-Fascism I: Origins and Development, Patterns of Prejudice, ivlisi 1985, gv. gv. 15, 16, xelmisawvdomia http://www.geocities.com/alabasters–archive/kach–and–kahane.html; ix., Ehud Sprinzak, The Ascendance of Israel’s Radical Right 80–87 (1991).184 Ehud Sprinzak, Kach and Meir Kahane: The Emergence of Jewish Quasi-Fascism II: Ideology and Politics, Patterns of Prejudice, ivlisi, 1985, gv. 3, 8, xelmisawvdomia http://www.geocities.com/alabasters–archive/kach–and–kahane.html.185 Sprinzak, supra note 181, gv. 18–19.186 Ehud Sprinzak, Extremism and Violence in Israel: The Crisis of Messianic Politics, 555 Annals Am. Acad. Pol. & Soc. Sci. 114, 121 (1998).187 EA 2/84, 3/84 [1985] IsrSC 39(2) 225.188 id. gv. 304–05.189 id. gv.275.190 id. gv.315–16. mtkicebulebaTa Sesaxeb dava aSkara da myisieri safrTxis tests emsgavseba: aSS denisis winaaRmdeg, 183 F.2d 201, 212.

Page 104: 3 26 47 62 122 131 144

104

samuel isaSarovi

neimanis Semdeg israelma cvlileba-damatebebi Seitana konstituciaSic, qneseTSi arCevis moTxovnebis dakmayofilebis da mimdinare kanonmdeblobaSic, politikuri partiebis registraciis moTxovnebis Sesaxebac. amis dauyovnebeli Sedegi iyo is, rom kanonmdeblobiT gaTvaliswinebul iqna partiebis akrZalvis kargi iuridiuli safuZveli da SesaZlebeli gaxda kaCis moZraobis akrZalvac 1988 da 1992 wlebSi. agreTve aikrZala masTan dakavSirebuli gaerTianeba „kaane cocxalia“ 1992 wels191. rac gansakuTrebiT sainteresoa, aris ara axali kanonis gamoyeneba kaCis dajgufe-bis winaaRmdeg. qneseTze ZiriTadi kanonis Secvlili 7a Tavis Tanaxmad, arc erT partias ar SeuZlias waradginos sia arCeviT Tanamdebobaze, Tu igi misi „miznebisa da qmedebebis“ sami pirobidan erTs akmayofilebs192. 2002 wels ganxorcielebuli cvlilebebis Sedegad, es sami piroba aris Semdegi: „israelis saxelmwifos, rogorc ebrauli da demokratiuli saxelmwifos arsebobis uaryofa“, “rasizmis waqezeba“,da israelis saxelmwifos winaaRmdeg saomari operaciebis mxardaWera, iqneba es mtru-li saxelmwifos Tu teroristuli organizaciis mier warmoebuli193.

partiebis registraciis Sesaxeb kanoni, amatebs damatebis aucilebel pirobas: Tu „misi miznebi an qmedebebi pirdapir Tu arapirdapir Seicavs gonivrul safuZvels daskvnisTvis, rom partia ukanono qmedebebis SesaniRbad iqneba gamoyenebuli“194. Teoriulad mainc qneseTSi Sesvlis akrZalva iseTi drakonuli ar aris, rogorc mTliani partiis akrZalva. amitom pirdapiri Tu arapirdapiri kavSiris aspeqtze miTiTebiT, sasamarTloebs evalebaT ufro mkacri standartebis gamoyeneba, vidre partias mTlianad gaauqmebdnen da, Sesabamisad,isini naklebad mkacr tests iyeneben, roca partiis ukve arCeuli wevrebi ubralod diskvalificirebuli arian qneseTida n.

rogorc mecnierebi, ise israelis uzenaesi sasamarTlo formulirebis xsenebul msubuq gansxvavebebs yuradRebas aqceven. sxvaoba gansakuTrebiT vlindeba partiebis Sesaxeb kanoniT gaTvaliswinebul gonivrul safuZvelSi, romliTac partiis kavSiri dgindeba ukanono saqmianobasTan da, imavdroulad, aseTi partiisTvis qneseTSi war-momadgenlobis uflebis CamorTmevaSi. marTalia, jer ar yofila saqme, romelSic gasaCivrdeboda gansxvaveba politikuri partiis formirebasa da parlamentSi kan-didaturis wayenebas Soris, magram Tavmjdomare barakis mier sasamarTlosTvis iasinis saqmeze195 wardgenil mosazrebaSi politikuri saqmianobis es ori forma gansxvavebulia, rac profesori koen almagoris mier Sejamda Semdegnairad:

Tavis gadawyvetilebaSi Tavmjdomare barakma axsna, rom partiis Sesaxeb kanons safuZvlad wonasworobis idea udevs. saWiroa wonasworobis dacva or sawinaaRm-dego interess Soris. erTi mxriv daculi unda iqnes TiToeuli individis ufleba,

191 Raphael Cohen-Almagor, Disqualification of Political Parties in Israel: 1988–1996, 11 Emory Int’l L. Rev. 67, 67 (1997).192 Basic Law: The Knesset § 7A, Targmnilia Israel’s Written Constitution (me-5 gamocema, 2006 w.).193 Id. madlobas vuxdi profesor barak medinas israelis kanonmdeblobis TargmnisTvis.194 Cohen-Almagor, supra note 189, gv. 92 (1992, S.H. 190).195 PCA 7504/95, 7793/95 [1996] IsrSC 50(2) 45.

Page 105: 3 26 47 62 122 131 144

105

myife demokratiebi

gaerTiandes sxvebTan erTad, romlis meSveobiTac isini TavianT politikur da so-cialur miznebs ganaxorcieleben. meore mxriv, daculi unda iqnes israelis, rogorc ebrauli demokratiuli saxelmwifos buneba, romelic rasizmisgan SemWidroebas ga-nicdis. Tavmjdomare baraki xazs usvams, rom pasiuri da aqtiuri saarCevno ufleba fuZemdebluria da aRniSnavs, rom demokratia uflebamosilia, daicvas Tavi, maTgan, vinc mis arsebobas safrTxes uqmnis. es aris aucilebeli demokratiuli mogeriebis uflebis arsi196.

amrigad, SeiZleba arsebobdnen partiebi, romlebic funqcionireben partiis saxiT da iyvanen wevrebs, magram garicxuli arian saarCevno asparezidan da zogjer maT wevrebs saxelmwifo Tanamdebobis dakavebac ar SeuZliaT. Sedegad, kiTxva SeuZliaT Tu ara demokratiul saxelmwifoebs politikuri asparezis regulireba sityvis, gaerTianebisa da Sekrebebis Tavisuflebis regulirebis safuZvlisgan gansxvave-bul safuZvelze, naklebad unda gvaRelvebdes, Tu ara gamoxatvis Tavisuflebis SezRudva, roca amerikuli konstituciis pirveli Sesworebis Tanaxmad, magaliTad, mTavroba ufardebs administraciuli pasuxismgeblobis zomas imiT, rom ukrZalavs arCeviTi Tanamdebobis dakavebas, Tu, roca mTavroba iyenebs sisxlis samarTlis sanqcias gamomsvlelis winaaRmdeg? vafasebT Tu ara sazogadoebas sxvanairad, roca mTavroba antidemokratiuli Zalebis wevrebs ki ar apatimreben, magram mainc gzas uRobaven saarCevno asparezisken, raTa ar gamoiyenos igi demokratiis sawinaaRm-dego agitaciisTvis197?

cxadia, qveynis konteqstSi TvalnaTeli magaliTis gareSe mxolod hipoTeturi Sem Txvevebis SeTxzva Tu dagvrCenia, Tu ras unda niSnavdes, partias nebadarTul i hqondes arseboba, magram ar SeeZlos arCevnebSi monawileobis miReba. Tumca TurqeTi s keTildReobis partiisa da indoeTSi BJP partiis gamocdileba gviCvenebs, rom Tavad mZlavri religiuri da nacionalisturi partiebic qmnian koaliciebs da maT zomier wevrebs (an ufro arCevnebis TvalsazrisiT ambiciur liderebs) ufro SeuZliaT am partiebis idealebis Secvla da demokratiuli cxovrebis moTxovnebze morgeba198.

cxadia, naklebad warmosadgenia, rom arCevnebSi monawileobam masobrivi antide-mokratiuli cieb-cxeleba sabolood SeaCeros. rogorc alJiris magaliTi aCvenebs, roca politikaSi aminds ukve is partia qmnis, romelic mowodebulia samoqalaqo Tavisuflebebi da arCevnebi gaauqmos, mdgomareobis gamosworebis imedi nakleba-daa199. demokratiuli saxelmwifo Sesabamisi valdebulebebis Sesrulebis gareSe ver

196 Cohen-Almagor, supra note 189, gv. 96. Yassin & Rochley inglisuri Targmani ar arsebobs. 197 ix. Comella, supra note 20, gv.138–39, sadac avtori daobs partiis gauqmebis standartebze.198 ix. Michael S. Kang, The Hydraulics and Politics of Party Regulation, 91 IOWA L. REV. 131 (2005) (reglamentaciis gan-sxvavebuli formebi).199 1990 wlis ivnisSi axlad formirebulma partiam Front Islamique du Salut (FIS) alJirSi xmebis umravlesoba moipova adgilobriv arCevnebSi. partia islamisturi midrekilebis iyo da uzarmazari mxardaWera moi-pova, rogorc sust postdamoukidebel mmarTvelTa the Front de Libération Nationale (FLN) alternativam. magram partia demokratiasTan mwyralad iyo, misi rangiT meore lideri, ali belaji kargad iyo cnobili Ta-visi SexedulebebiT, rom mravalpartiuli demokratia SariaTisTvis umTavresi safrTxe da problemaa.

Page 106: 3 26 47 62 122 131 144

106

samuel isaSarovi

gadarCeba. imavdroulad, alJiris magaliTi gvaiZulebs, sifrTxile gvmarTebdes im SemTxvevebSi, roca mmarTvel Zalas Soris demokratiuli erTianoba ar arsebobs. am dros represiebi da calsaxad antidemokratiuli elementebi Tavs iCenen, ramdena-dac saxelmwifo ver SeZlebs SeinarCunos xelmocaruli mmarTveli elita200. magram xrwnadi reJimebis aseTi xelmocarva ar niSnavs imas, rom mZlavr demokratiul sa-zogadoebas ar SeuZlia gamoscados partiebis antidemokratiuli mdgradoba imiT, rom imedi gaucruos arCevnebSi monawileobis TvalsazrisiT. am dros SesaZloa, ufro zomieri elementebi moZlierdnen da saarCevno asparezi antidemokratiuli miznebisTvis aRar gamoiyenon.

III. demokratiis garantiebi

eqstremistuli dajgufebebi demokratiisTvis safrTxes warmoadgenen im Tvalsa-zrisiT, Tu ras moimoqmedeben arCevnebis gziT xelisuflebaSi mosvlis Semdeg da agreTve, Tu demokratiuli xelisuflebis ra qmedebebi SeiZleba gamoiwvion am uka-nasknelis mier safrTxis Tavidan asacileblad. safrTxe savsebiT realuria orive mimarTebiT. arian dajgufebebi, romlebic iswrafian saxelisuflo Tanamdebobebis dasakaveblad, raTa Semdeg Ziri gamouTxaron Semwynarebel, pluralistur demokra-tiul sazogadoebas, rac axali movlena ar aris. siaxle imaSi mdgomareobs, rom es dajgufebebi klerikalurad arian ganwyobilni, imis magivrad, rom komunizmisa Tu faSizmis mesianuri xilvebi amoZravebdeT. magram arsebobs Sesabamisi safrTxe, rom aRniSnulis Sedegad, demokratiuli msjelobis farglebi SeiZleba daviwrovdes da safrTxe, rac socialur wesrigs emuqreba, warmatebiT iqneba gamoyenebuli gansxva-vebuli Sexedulebebis CasaxSobad.

umetes SemTxvevaSi partiebis gaCumebis meTodebi, romlebic akrZalvaSi gamoixa-teba, ar aris sasurveli. kvebekis damoukideblobis moZraoba kanadis mTavrobis-Tvis ukiduresad gamaRizianebeli iyo, magram xelisuflebam SeZlo kvebekis statu-sis Sesaxeb diskusiisTvis politikuri procesebis da TviT uzenaesi sasamarTlos meSveobiT gaekvala gza, rac partiis damarxvis nebismier sxva meTodze ukeTesia201.

partiam 188 adgili moipova 430 adgilidan erovnuli arCevnebis pirvel raundSi. miuxedavad imisa, rom konstitucia moiTxovda xmis micemis meore raunds, alJiris samxedroebma saxelmwifo gadatriale-ba moaxdines da dagegmili arCevnebi CaSales. gamarjvebuli partiis liderebi daapatimres da partia formalurad daSales. ufro zomieri mimdevrebi mTavrobas SeuerTdnen, magram partiis umravlesoba calke dajgufebad Camoyalibda da samoqalaqo omi gaaCaRa, romelSic 100 000-mde adamiani daiRupa. ix., zogadad, Michael Willis, The Islamist Challenge in Algeria 107–392 (1996); Lise Garon, The Press and Democratic Transition in Arab Societies: The Algerian Case, in I Political Liberalization and Democratization in the Arab World 149 (Rex Brynen et al. eds., 1995).200 sakonstitucio kontrolis Taobaze ix. Ran Hirschl, Towards Juristocracy 214 (2004).201 Reference re Secession of Quebec, [1998] 2 S.C.R. 217.

Page 107: 3 26 47 62 122 131 144

107

myife demokratiebi

magram kanada mTeli msoflio ar aris da SedarebiTi civiluroba da toleran-toba, samwuxarod, ufro iSviaTobaa, vidre norma. aserom, ismis Semdegi SekiTxva: ra wina pirobebi unda arsebobdes imisTvis, rom aikrZalos partiebi an SeizRudos politikuri gamoxatva saarCevno asparezze. aqedan SeiZleba amboxebulebTan an regionul samxedro ZalebTan savaraudod SekavSirebuli partiebis gamoricxva. maTTan dakavSirebiT unda iTqvas, rom organizaciuli kavSiri aramarTlzomier saqmianobasTan da SesaZlo zianis myisiereba Teoriulad mainc pasuxs iZleva ar-sebuli problemebis gadasaWrelad. amrigad, sawyisi wertili yvela msjelobisa politikuri partiebis akrZalvaze, politikur saqmianobaSi monawileobaze, Tu politikur gamosvlebze, unda iyos prezumfcia politikuri gamoxatvisa da gaer-Tianebis sasargeblod, rogorc es mocemulia veneciis komisiis mier dadgenil politikuri partiebis akrZalvisa da analogiuri zomebis Sesaxeb saxelmZRvanelo principebSi:

politikuri partiis akrZalva an daSla demokratiul sazogadoebaSi sagamo-nakliso RonisZiebaa. Tu esa Tu is saxelmwifo uwyeba iRebs gadawyvetilebas, mimarTos sasamarTlos politikuri partiis gauqmebis Taobaze, mas unda hqondes sakmarisi mtkicebuleba, rom realuri safrTxe emuqreba konstituciiT dadge-nil wyobas an moqalaqeTa ZiriTad uflebebsa da Tavisuflebebs202.

ufro didi sirTule warmoiSoba im partiebTan mimarTebiT, romlebic danamdvi-lebiT dainteresebuli arian saxelmwifo mniSvnelobis TanamdebobebiT da umra-vlesobis statusiT, raTa Ziri gamouTxaron demokratiul sazogadoebas. advili warmosadgenia, Tu ra SeiZleba gamoiwvios partiebis akrZalvebma. cenzuris dawese-ba da politikuri opoziciis CaxSoba SeiZleba gamoyenebuli iqnes pirTa saarCevno asparezidan izolaciisTvis an umravlesobis mier politikur dialogze sakuTari pirobebis dawesebis sababad. Mmagram, Tu istorias vendobiT, gadametebuli Semwy-nareblobac aseve saSiSia. SesaZlebelia dasaSvebi RonisZiebebis amplituda iqnes gamocdili, Tu gamoviyenebT akrZaluli qmedebis saproceso SezRudvebis nacnob kategoriebs da am qmedebis gansazRvrebas materialur samarTalSi.

Tumca arsebobs ori teqnikuri daTqma. pirvelia is, rom demokratiuli CaxSoba araefeqtiania: igi saboloo jamSi gamoiwvevs kidev ufro did antidemorkatiul mobilizacias, vidre Sexedulebebis ufro metad gacxrilva. aRniSnuli mtkicdeba empiriuli argumentiT, Tu ra muSaobs. aSS-is ufro stabilur konteqstSi SeiZleba ise moxdes, rom politikuri saqmianobisgan izolaciis mizniT ganxorcielebuli Ro-nisZiebebi gadametebuli da zedmeti iyos. Tumca naklebad var darwmunebuli, rom es msoflios masStabiTac igive scenariT ganmeordes. aviRoT indoeTis magaliTi – qveyana, romelmac gamoiara ZmaTamkvlel religiur konfliqtSi, cdilobs, arCe-

202 veneciis komisia, Guidelines on Prohibition and Dissolution of Political Parties and Analogous Measures, muxli III, § V, 14 (10 ianvari, 2000) [amis Semdgom moixsenieba, rogorc Democracy Through Law Guidelines], xelmisawvdomia http://www.venice.coe.int/docs/2000/CDL-INF(2000)001-e.asp.

Page 108: 3 26 47 62 122 131 144

108

samuel isaSarovi

vnebis dros Temur Zaladobaze gakeTebuli provokaciuli mowodebebi CaaxSos da rogorc davinaxeT, es aucilebelia kidec, rom gakeTdes. TurqeTis mier islamistu-ri eqstremizmis CaxSoba, romelic droTa ganmavlobaSi daRvinda da kompetenturi samTavrobo koaliciis Seqmnis madac gauCnda, aseve vnaxeT, rom brZnuli gadawy-vetileba iyo da Sedegic moitana203. yvelaze ukidures SemTxvevaSic ki, romelsac, magaliTad, alJiris samxedro intervenciis dros hqonda adgili parlamentis mier demokratiuli reJimis Canacvlebis aRsakveTad, ar SeiZleba uarvyoT rigi Ronis-Ziebebisa samxedro dapirispirebis miuxedavad.

meore daTqma imaSi mdgomareobs, rom saarCevno akrZalvebi, rogorc wesi, uqmdeba xolme maTi bundovanebis an daSvebuli farglebis gadametebis gamo. es ufro praq-tikuli sakiTxia. magram Tu davuSvebT, rom miuRebeli Sexedulebebis aRsakveTad yvela Zalisxmeva gadametebuli an kidev bundovania, es imas ar niSnavs, rom antide-mokratiuli opoziciis CaxSobis yvela RonisZieba yovelTvis scdeba marTlzomier farglebs. saarCevno akrZalvebis kritika SeiZleba dasabuTebuli iyos Teoriulad, ara konkretul SemTxvevaSi.

a. saproceso garantiebi

saqmeebSi, romlebSic demokratiuli reJimebi ecadnen antidemokratiuli ele-mentebis mier saarCevno asparezis borotad gamoyenebis aRkveTas, sami saxis proce-sualuri xasiaTis problema iCens Tavs. marTalia, ar arsebobs (ramdenadac avto-risTvis cnobilia) raime sasamarTlo gadawyvetileba, romelic am samive mosazrebas Camoayalibebda srulyofili saxiT, erTad aRebuli isini gamoyofen zogierT umniS-vnelovanes saproceso garantias politikuri saqmianobis SezRudvaSi xelisuflebis borotad gamoyenebis winaaRmdeg.

pirveli da erTmniSvnelovnad umniSvnelovanesi saproceso garantia aris xelisu-flebis koncentracia. yvela am SemTxvevaSi, sasamarTlos aqtebi mTavrobis gancxade-bis an prokuroris braldebis safuZvelze miiReba204, magram igi moqmedebs rogorc damoukidebeli arbitri da amdagvarad afasebs mTavrobis saWiroebas, aRkveTos antidemokratiuli safrTxe.

203 Tumca sakiTxi winamdebare statiisTvis Zalze farToa, mniSvnelovania aRiniSnos, rom politikuri partie-bis kompleqsuri buneba is faqtoria, romelic maT saqmianobasa Tu gamoxatvis garkveul saxeebze SezRudvebis dawesebas ukavSirdeba. politikuri partiebi uciloblad asaxaven im Rrma daZabulobas masebs, arCeul Tanam-debobis pirebsa da Sida meqanizmebs Soris. es aris ZiriTadi msjeloba aSS-Si ganviTarebuli politikuri par-tiebis Sesaxeb, V.O. Key, Jr., Politics, Parties, & Pressure Groups (5th ed. 1964). ix., Nathaniel Persily & Bruce E. Cain, The Legal Status of Political Parties: A Reassessment of Competing Paradigms, 100 Colum. L. Rev. 775 (2000). ufro farTo msjeloba, Tu rogor pasuxoben partiebi kanonmdeblis mier SeTavazebul waxalisebebs, ix. Kang, supra note 196.204 “sasamarTlos roli umniSvnelovanesia politikuri partiebis akrZalvisa Tu daSlis saqmeebze... SeiZleba sxvadasxva sasamarTlo iyos kompetenturi am sferoSi. zogan es sakonstitucio sasamarTlos kompetenciaa, zogan ki saerTo sasamarTloebis” Democracy Through Law Guidelines, supra note 200, mux. III, § VI, 18.

Page 109: 3 26 47 62 122 131 144

109

myife demokratiebi

damoukidebeli sasamarTlo ganxilva gansakuTrebul mniSvnelobas iZens saparla-mento sistemebSi. demokratiul sazogadoebaSi mudmivi safrTxea imisa, rom gamo-naklisis saxiT sagangebo uflebamosilebis gamoyeneba wesad ar iqces. Zalian bevri viTomdemokratiuli saxelmwifo, gansakuTrebiT, uSualod postkolonializmis Sem-deg rom aRmocenda, mimarTavs xolme aseT RonisZibebs. roca ki erovnul usafr-Txoebas, uSiSroebas safrTxe emuqreba, axalbeda demokratiebis totalitarul re-Jimad dacemis tipuri magaliTia, unilateraluri uflebamosilebis aRmasrulebeli xelisuflebis xelSi koncentracia.

aSS-Si gancalkevebuli saprezidento da saparlamento arCevnebi saSualebas aZlevs kongress unilateraluri saprezidento xelisuflebis moxveWis mcdeloba akontrolos maSinac, roca saxelmwifo samxedro safrTxis winaaRmdeg zomebs iRebs. sasamarTloebis roli amerikis erovnuli uSiSroebis saqmeebze mdgomareobs imaSi, rom ar dauSvan aRmasrulebeli xelisuflebis mier kongresis uflebamosilebebis mopoveba205. vinaidan saparlamento sistemebi aRmasrulebel xelisuflebas umravle-sobis warmomadgenlobis uflebas aniWebs, saprezidento respublikaSi xelisufle-baTa danawileba sxvanairad xdeba. magram xelisuflebaTa danawileba mainc rCeba umniSvnelovanes garantiad sagangebo uflebamosilebis uzurpaciis aRkveTis wi-naaRmdeg.

moiTxoveba, rom adgilze arsebobdes sakanonmdeblo xelisuflebis damoukide-beli wyaro politikuri partiis akrZalvisTvis da aRmasrulebeli xelisuflebis-gan damoukidebeli wyaro, romelic am saSiSi Zalauflebis borotad gamoyenebas amowmebs. albaT yvelaze kargi magaliTi saerTaSoriso tribunalebis gamoyenebaa, magaliTad marTlmsajulebis saerTaSoriso sasamarTlo. msgavsi transnacionaluri organizaciebi damoukideblebi arian Sidasaxelmwifoebrivi politikuri procese-bisgan da, savaraudod, naklebad gaiTvaliswineben partiul Tu fraqciul intere-sebs. erovnul donezec partiis akrZalvis gadawyvetilebis damoukidebeli sasa-marTlo ganxilvis moTxovna SesaZloa „SemWidroebuli parlamentarizmis“ formad CaiTvalos, romelic icavs demokratiul erTianobas „politikuri kontrolisgan mowyvladi funqciebis izolaciiT“206.

meore msoflio omidan moyolebuli, germania erovnul konteqstSi damoukide-beli sasamarTlo ganxilvis saukeTeso magaliTs iZleva Tavisi wamyvani kazusebiT. germaniis konstitucia demokratiul reJimSi politikuri partiebis mniSvneloba-sac aRiarebs da imis saWiroebasac, rom aikrZalos Signidan demokratiisTvis Zir-gamoTxris msurveli partiebic. sakmaod rTulia gamyofi zRvris gavleba. germaniis konstituciiT, partiebisTvis mniSvnelovani saproceso garantiaa gaTvaliswinebu-

205 ix., mag., Hamdan v. Rumsfeld, 126 S. Ct. 2749 (2006). uzenaesi sasamarTlos rolis Sesaxeb, ix. Samuel Issacharoff & Richard H. Pildes, Between Civil Libertarianism and Executive Unilateralism: An Institutional Process Approach to Rights During Wartime, 5 Theoretical Inquiries L. 1 (2004), xelimisawvdomia http://www.bepress.com/til/default/vol5/iss1/art1.206 Bruce Ackerman & Susan Rose-Ackerman, Op-Ed., Britain Needs a New Agency To Fight Corruption, Fin. Times, 2 Tebervali, 2007, gv. 13.

Page 110: 3 26 47 62 122 131 144

110

samuel isaSarovi

li – mxolod federalur sakonstitucio sasamarTlos SeuZlia partia arakonsti-tuciurad gamoacxados207. sasamarTlom es sakiTxi ganixila saqmeze socialisturi raixis partia. sasamarTlom SeniSna, rom germaniis konstituciis avtorebi, rodesac wyvetdnen „formalurad demokratiuli saSualebebiT demokratiis gauqmebis mo-surne“ partiebis Tavisuflebis farglebis SezRudvas, iTvaliswinebdnen „saxelm-wifo xelisuflebis cdunebas, gaeuqmebina problematuri opoziciuri partiebi208. amitomac, konstituciis avtorebma gadawyvetilebis miRebis uflebamosileba fede-ral sakonstitucio sasamarTlos miakuTvnes. sasamarTlom gamoarCia muxli 9(2), ro-melic aRmasrulebel xelisuflebas nebas rTavs, akrZalos „gaerTianebebi, romle-bic ... konstituciiT dadgenili wesrigis winaaRmdeg moqmedeben“209. „demokratiul sazogadoebaSi partiebis gansakuTrebuli mniSvnelobis gamo“ isini ar SeiZleba akr-Zaluli iqnen aRmasrulebeli xelisuflebisTvis me-9(2) muxliT gaTvaliswinebuli zogadi kompetenciebis gamoyenebiT, aramed SeiZleba gauqmdnen mxolod federa-luri sakonstitucio sasamarTlos mier210.

Semdgomma saqmeebma politikuri saqmianobis konstituciurobis dadgenaze sasa-marTlos eqskluziuri komptencia daadastura. sagulisxmoa germaniis sakonstitu-cio sasamarTlos motivacia radikaluri jgufebis saqmeze, romliTac arakonsti-tuciurad gamocxadda radio-televiziis sadgurebis mier radikaluri memarcxene partiebisTvis saeTero droze uaris Tqma211. sasamarTlom daadgina, rom, ramdena-dac reklama arCevnebTan iyo dakavSirebuli da partia ukanond ar iyo sasamarT-los mier gamocxadebuli, samauwyeblo mediisa Tu saxelmwifos mxridan gamoxatvis SinaarsSi Careva dauSvebeli iyo. organizacia roca moipovebs gamoxatvis Tavisu-flebas, rogorc politikuri partia da mxolod sasamarTlos aqvs misi arakonsti-tuciurad gamocxadebis prerogativa: „federaluri sakonstitucio sasamarTlos sasamarTlo monopolia kategoriulad gamoricxavs administraciul RonisZiebebs politikuri partiis arsebobis sawinaaRmdegod, rac ar unda antikonstituciuri programa hqondes“212.

procesualuri dacvis msgavsi forma gamoCnda safrangeTSi meore msoflio omis dros, mexuTe respublikaSi. meoTxe respublikaSi xelisuflebis parlamentis xelSi koncentraciis sanacvlod, 1958 wlis Semdgomi franguli sakonstitucio mowyoba ufro exmianeboda xelisuflebis danawilebis formalur aRiarebas, romliTac sasa-

207 ZiriTadi kanonis muxli 21(2), Targmnilia Kommers, supra note 103, gv. 507, 511 (“sakonstitucio sasamarTlom unda gadawyvitos arakonstituciurobis sakiTxi”).208 socialisturi raixis partiis saqme, BVerfG 23 oqtomberi, 1952, 2 BVerfGE 1, Targmnilia nawilobriv Kommers, supra note 103, gv. 218, 219.209 ZiriTadi kanonis muxli 9(2), Targmnilia nawilobriv Kommers, supra note 103, gv. 509.210 socialisturi raixis partiis saqme, 2 BVerfGE 1, Targmnilia nawilobriv Kommers, supra note 103, gv. 218, 220.211 ix., Radical Groups Case, BVerfG 14 Tebervali, 1978, 47 BVerfGE 198, Targmnilia nawilobriv Kommers, supra note 103, gv. 224.212 Id., Targmnilia nawilobriv Kommers, supra note 103, .gv. 224, 227.

Page 111: 3 26 47 62 122 131 144

111

myife demokratiebi

marTlo Sto xelisuflebis damatebiT wyaros warmoadgens213, rac saocrad gviani gan-viTarebaa monteskies qveyanaSi214. savaraudod, damoukidebeli sasamarTlo kontro-lis principis ganviTarebis TvalsazrisiT, sakonstitucio sabWos umniSvnelovanesi gadawyvetileba gamotanili iqna 1971 wels, zustad politikuri partiebis akrZal-vis sferoSi215. sabWom ara konstituciurad gamoacxada kanoni, romelic aRmasrule-bel xelisuflebas politikuri partiis formirebis akrZalvis uflebas aZlevda, maSin roca aRniSnuli uflebamosileba manamde ar mieniWa sakuTari iniciativiT moqmed sakanonmdeblo organos216.

ruseTi saintereso kontrasts iTvaliswinebs. 1991 wels warumatebeli samxedro gadatrialebis gariJraJze ruseTis prezidentma gamosca brZanebulebebis seria, romliTac aikrZala komunisturi partia da konfiskebul iqna misi qoneba217, rac, Tavis mxriv, gaxda axlad formirebul sakonstitucio sasamarTloSi sarCelis Seta-nis safuZveli.218 sakmaod politikurad motivirebuli sasamarTlo ganxilvis Sede-gad, sasamarTlom komunisturi partiis saqmeze219 daadgina, rom partiis amkrZalavi brZanebuleba konstituciuri iyo, Tundac sagangebo mdgomareobis ararsebobis SemTxvevaSi, vinaidan amkrZalavi norma efuZneboda konstituciis debulebas, rome-lic „krZalavs partiebis, organizaciebis, moZraobebis saqmianobas, romlebic miznad isaxaven konstituciiT dadgenili wesrigis Secvlasa da saxelmwifo uSiSroebis damxobas“220. sirTule imaSi mdgomareobda, rom akrZalva Sefardebuli iqna prezi-dentis unilateraluri aqtiT da yovelgvari dadgenili samarTalwarmoebis wesis dacvis gareSe. da mainc, sasamarTlom daadgina, rom akrZalvis ganxorcielebamde gasaCivreba SesaZlebeli iyo, rac partiis uflebebis sakmaris dacvad CaiTvala221, Sesabamisad, sakonstitucio sasamarTlom akrZalva ZalaSi datova222.

meore saproceso garantia dakavSirebulia formasTan, romelic SeiZleba hqondes xelisuflebis mier ganxorcielebul RonisZiebas. zemoT CamoTvlili saqmeebidan,

213 sakonstitucio sabWos sasamarTlo kontrolis Sesaxeb ix., John Ferejohn & Pasquale Pasquino, Constitutional Adju-dication: Lessons from Europe, 82 Tex. L. Rev. 1671 (2004), aRwers sasamarTlo kontrolis SemoRebas safrangeTSi, rogorc „zomieri“ an SezRuduli mTavrobis instrumentad, romelic garantiaa tiranuli umravlesobis winaaRmdeg” Id. gv. 1685 (footnote omitted); Burt Neuborne, Judicial Review and Separation of Powers in France and the United States, 57 N.Y.U. L. Rev. 363, 377–410 (1982).214 monteskies mier xelisuflebaTa danawilebis Teoriasa da damoukidebel sasamarTlo kontrols Soris rTu-li urTierTdamokidebulebis Sesaxeb ix.Olivier Moréteau, Codes as Straight-Jackets, Safeguards, and Alibis: The Experience of the French Civil Code, 20 N.C. J. Int’l L. & Com. Reg. 273 (1995).215 CC decision no. 71-44DC, 16 ivlisi, 1971, Rec. 29.216 franguli saqmeebi detalurad ix. Neuborne, supra note 211, gv. 390–93.217 3 Transitional Justice, supra note 105, gv. 432–35 (translating the presidential decrees).218 ufro detalurad ix. ruseTis sakonstitucio sasamarTlos formireba da aRzeveba, agreTve konteqsti saq-meze komunisturi partiis saqme, ix. Feofanov, supra note 126.219 3 Transitional Justice, supra note 105, gv.gv. 436–55 (nawilobriv Targmnilia 1992 wlis 30 noembers, ruseTis sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetileba.220 Id. gv. 442.221 Id. gv. 443.222 Id. gv. 454.

Page 112: 3 26 47 62 122 131 144

112

samuel isaSarovi

smitis kanonis amerkuli saqmeebis garda, partias ar Sefardebia sisxlis samarTlis sanqciebi. tipuri sanqciebi moicavs akrZaluli partiis wevrebisTvis sakanonmde-blo organodan gawvevas, partiis daqucmacebis iZulebas da misi sakuTrebis konfis-kacias. rogorc zemoT iqna ganxiluli, Tavad is faqti, rom xelmisawvdomia sanq-ciebi, amcirebs myisieri safrTxis SesaZleblobas. TviT amerikis sakonstitucio samarTliTac ki partias moeTxoveba, rom amtkicos, Tu ra interesi elaxeba da ra sanqciis potenciuri simkacre223.

dabolos, rogorc mocemul msjelobaSi gamoCnda, demokratiul saxelmwifoebs SeuZliaT antidemokratiuli elementebis gauvnebelyofa imiT, rom aRniSnuli mizniT isini minimalurad SemzRudvel meTodebs mimarTaven. magaliTad, latviaSi rusulenovani kandidatebisa da TurqeTis keTildReobis partiis akrZalvisadmi evropuli sasamarTlos midgomidan Cans, rom sasamarTlo ixilavs, xom ar gadaaWar-ba saxelmwifom SezRudvis RonisZiebebiT savaraudo safrTxes. latviaSi, sadac mTa-vrobis interesi iyo, parlaments latviur enaze SeZleboda muSaoba, im kandidatis arCevnebze ardaSveba, romlis latviur enaSi gamocda politikuri Sexedulebebis gamokiTxvaSi gadaizarda, CaiTvala, rom parlamentSi rusulenovani umciresobe-bis warmomadgenlobas Seuqmnida safrTxes224. meore mxriv TurqeTSi,, is faqti, rom keTildReobis partiis didi umravlesoba kvlavac parlamentSi darCeboda, daedo safuZvlad varauds, rom partia SeinarCunebda vrcel politikur warmomadgenlo-bas da, imavdroulad, klerikaluri samarTlis SemoRebaSi partias organizaciuli mxardaWera aRar SeeZlo gaewia225.

yvelaze nakleb SemzRudveli RonisZiebebi indoeTis da israelis magaliTebSi iZebneba, sadac aqcenti keTdeba arCevnebSi agitaciis garkveuli formebis akrZal-vaze ise, rom politikur partiebs, romlebic am Sexedulebebis ukan dganan, SeuZ-liaT gaagrZelon arseboba, rogorc organizaciulma erTeulebma. orive midgoma iTvaliswinebs garkveul specifikur normebs saarCevno asparezze monawileobisTvis an gamosvlebisa da agitaciis regulirebis gziT indoeTis SemTxvevaSi, an TviT ka-nonieri partiebisTvis arCevnebSi monawileobis akrZalviT, rogorc es israelSia miRebuli. es bundovans xdis, „Tu ra unda gaakeTos demokratiulma sazogadoebam, iseTi partiis dapirispirebis SemTxvevaSi, romelic acxadebs, rom igi demokratiu-lia, magram faqtobrivad saeWvod antidemokratiulad gamoiyureba“226. magram aq-centi qcevasa da saxalxo gancxadebebze ar exmareba saarCevno procesis politikis gansazRvras. saWiroa, xazgasmiT aRvniSnoT, rom partiebis akrZalva momdinareobs erTnairad moazrovne, msgavsi Sexedulebebis mxardamWeri, opoziciurad ganwyobili pirebisTvis gaerTianebis ardaSvebis survilidan. Tuki eqstremistuli jgufebidan

223 es aris is gakveTili, romelsac iZleva Mathews v. Eldridge, 424 U.S. 319 (1976).224 Podkolzina v. Latvia, 2002-II Eur. Ct. H.R. 443.225 Refah Partisi (keTildReobis partia) v. Turkey, 2003-II Eur. Ct. H.R. 267, 315 (uTiTebs Refah Partisi (keTildReobis par-tia) v. Turkey, 35 Eur. H.R. Rep. 56, 91 (2002)).226 Feldman, supra note 161, gv. 111.

Page 113: 3 26 47 62 122 131 144

113

myife demokratiebi

momdinare safrTxe saarCevno asparezze muq ferebSi warmoCindeba, albaT emjobi-neba, rom partiis organizaciul sakiTxebSi saxelmwifo saarCevno sistemis erTia-nobis damcvel RonisZiebebs mimarTavdes.

erTad aRebuli procesualuri dacvis samive forma gulisxmobs koncefcias, rome-lic amerikul samarTalSi ar figururebs, yovel SemTxvevaSi, formalurad, mkafio saarCevno asparezi, romelSic politikuri sityvis, Sekrebis da gaerTianebis Tavi-suflebaze saxelmwifos maregulirebeli uflebamosileba liberaluria. amerikuli samarTali, rogorc wesi, saarCevno saqmianobas calke kategoriad ar ganixilavs da pirveli Sesworebis akrZalvebs avrcelebs Sinaarssa da Sexedulebebze. amiT adgens politikuri partiebis da kampaniebisTvis nebadarTul samarTlebriv CarCoebs. ima-vdroulad, aSS-Si TviT yvelaze realuri safrTxis gareSec, amerikul samarTalSi saarCevno asparezze administraciuli samarTlis elementebi Cndeba. kongresma or-partiuli kampaniis reformirebis kanoni miiRo 2002 wels227, romelsac xSirad mak-kein-feingoldis kanons uwodeben. kongresma aRniSnuli aqtiT pirvelad SemoiRo saarCevno periodis koncefcia e.w. „saarCevno komunikaciebze“ garkveuli228. uzenaes-ma sasamarTlom mxari dauWira saqmeze makkoneli federaluri saarCevno komisiis winaaRmdeg229 aRniSnul koncefcias da SemoiRo konkretuli SezRudvebi kampaniis dafinansebaze da arCevnebamde maTi deklarirebis valdebuleba. indoeTis saarCevno komisiis funqciebis msgavsi administraciuli uflebamosilebebi wingadadgmuli na-bijia amerikul samarTalSi. da mainc, aRsaniSnavia, rom administraciul saarCevno samarTalze garkveuli zewola ukve iCens Tavs.

b. antidemokratiulobis Sinaarsi

saproceso sferos reformirebaze kidev ufro rTulia safrTxis Sinaarsobrivi gansazRvreba, romelic emuqreba demokratiul sazogadoebas da romlis arsebobac politikuri partiis winaaRmdeg represiuli RonisZiebebis gatarebas amarTlebs. aRniSnulis gansaxorcieleblad saWiroa konkretuli saqmeebis analizi. Zalze iS-viaTia partia Riad acxadebdes Tavisi antidemokratiuli miznebis Sesaxeb, gansaku-TrebiT maSin, roca saWiroebs masobriv auditorias. am dros partiis antidemokra-tiuli xasiaTi unda dadgindes konteqstidan gamomdinare wvrilmani detalebidan, rogoricaa, magaliTad, indoeTSi meCeTebis qveS damarxuli induizmis taZrebze mi-TiTeba an omis Semdgomi germaniis komunisturi partiis daJinebuli gancxadeba, rom dasavleT germaniis axali mTavroba dasavleTis xelisufalTa yurmoWrili mona iyo. Sidasaxelmwifo konteqstis ganxilvis gareSe Zalze rTulia zogadi da arse-

227 Pub. L. No. 107-155, 116 Stat. 81 (ZiriTadad kodificirebulia calkeul TavebSi (2 da 47) U.S.C.).228 2 U.S.C. § 434(f)(3) (Supp. III 2003). “saarCevno komunikaciebi“ ganimarteba BCRA mixedviT. Tu wina pirobebi dak-mayofilebulia, amuSavdeba specialuri wesebi saerTo arCevnebamde 6 dRis da arCevnebis Semdeg 30 dRis. Id. § 434(f)(3)(A)(i).229 540 U.S. 93 (2003).

Page 114: 3 26 47 62 122 131 144

114

samuel isaSarovi

biTi mniSvnelobis principebis dadgena am konteqstSi antidemokratiuli safrTxis gansasazRvrad.

socialisturi raixis partiis saqme saintereso magaliTia imis dasamtkiceblad, Tu rogor rTulia gansazRvro antidemokratiuli partiis buneba. aRniSnuli par-tia demokratiul wyobas emuqreba imdenad, ramdenadac es SeuZlia partiam gaake-Tos. igi calsaxad nostalgiiT iyo ganwyobili qveynis uaxlesi nacisturi warsulis mimarT230. misi liderebi yofili SS da mesame raixis sxva msgavsi organizaciebis we-vrebi iyvnen, romlebsac „Zvel mebrZolebad“ moixseniebdnen da maTi dasaqmeba imiT aixsneboda, rom „100 procentiT“ saimedod miiCneodnen231. damarcxebuli germaniis uaxlesi warsulis fonze partia cdilobda, vaimaris dros misi winamorbedi nacio-naluri socialisturi partiis msgavsad, mosaxleobaSi ukmayofilebis da siZulvi-lis sentimentebi gaeRviZebina232.

miuxedavad partiis aSkara kavSirisa nacistur ideologiasTan, partiis asakrZa-lad, sasamarTlos sWirdeboda, daedgina demokratiuli mmarTvelobis gadagdebis gardauvali SesaZebloba, sul mcire am miznis realizebis konkretuli ganzraxva. sasamarTlom ganixila partiis platforma da daadgina, rom „igi savsea kliSeebiT, adgens zogad principebs, rac axasiaTebs TiTqmis yvela partias da iTvaliswinebs bundovan, utopiur da araTanmimdevrul dapirebebs“233. mkiTxvels SeuZlia war-moidginos, Tu rogor ganixilavda sasamarTlo Semdeg mowodebebs: „jer amerika“ an „avagoT 21-e saukunesTan makavSirebeli xidi“ da Tanamedrove amerikul saarCevno kampaniebSi dominirebul sxva, zogjer azrs moklebul devizebs.

kidev ufro saintereso midgomaa SemuSavebuli germaniis konstituciis sa-fuZvelze. konstitucia moiTxovs, rom partiebis Sida struqtura demokratiisadmi erTgulebis principze iyos dafuZnebuli234. sasamarTlom aRniSnuli debuleba gan-marta ise, rom politikuri partia „unda agebuli iyos safuZvlidan mis saTavemde ise, rom wevrebi ar iyvnen CamoSorebulni gadawyvetilebis miRebis process da rom garantirebuli iyos yvela wevrisTvis Tanasworoba, amasTan partiaSi gaerTianebis da misi datovebis Tavisufleba”235. marTalia, es principi emyareba germaniis konsti-tucias, rTulia saxelmwifos interesis dadgena ase mkacrad politikuri partiis Sida mmarTvelobis gakontrolebaSi.

politikuri partiebis Sida struqturaSi msgavsi moTxovnebis daweseba partie-bisa da saxelmwifos urTierTobis Sesaxeb paradoqsul SeSfoTebas iwvevs. rogorc

230 socialisturi raixis partiis saqme, BVerfG 23 oqtomberi, 1952, 2 BVerfGE 1, Targmnilia nawilobriv Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 602, 604–05.231 Id., Targmnilia nawilobriv Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 602, 604.232 Id., Targmnilia nawilobriv Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 602, 605–06.233 Id., Targmnilia nawilobriv Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 602, 604.234 ZiriTadi kanonis muxli 21(1), Targmnilia Kommers, supra note 103, gv. 507, 511.235 socialisturi raixis partiis saqme, 2 BVerfGE 1, Targmnilia nawilobriv Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 602, 604.

Page 115: 3 26 47 62 122 131 144

115

myife demokratiebi

germanulma sasamarTlom SeniSna socialisturi raixis partiis saqmeze, erT-erTi yvelaze TvalSisacemi aspeqti partiis programaSi iyo is, rom mas sakuTari or-ganizaciuli struqtura qveynisTvis moexvia Tavs236. da marTlac, es ambicia me-20 saukunis totalitarul reJimebsac ki axasiaTebs. TiTqmis yvela SemTxvevaSi es regresuli partiebi TavianTi partiis disciplinebul struqturas saxelmwifos mmarTvelobis safuZvlad moiazreben da cdiloben, partiasa da saxelmwifos Soris kedlis dangrevas. ase magaliTad. Teoretikosebi politikur partiaTa rols saxel-mwifos formirebaSi mniSvnelovnad miiCneven da amtkiceben, rom Tavad partiebi unda aCvenebdnen TavianTi Sida mowyobiT demokratiuli principebis erTgulebas, rac avtoritarul reJimebSi kategoriulad aris ignorirebuli237. merseli kidev ufro ganavrcobs aRniSnul msjelobas da acxadebs, rom vinaidan politikuri par-tiebis gareSe Tanamedrove demokratia ar arsebobs, isini demokratiuli sazoga-doebis fuZemdebluri principebis mixedviT unda moqmedebdnen238.

is, rom saxelmwifos aqvs ufleba, arCevnebTan dakavSirebiT politikuri partiis Sida mowyobaSi Caerios, mZlavr berkets aniWebs saxelmwifos. erT-erTi mizezi, rac problemurs xdis politikuri partiebis akrZalvas, aris zustad is, rom partiebi arian is mniSvnelovani Suamavli organizaciebi, romlebic SesaZlebels xdian yu-radsaReb saxalxo mobilizacias saxelmwifo xelisuflebis gareT da mis winaaR-mdeg. swored am mizezis gamoa, rom Tanamedrove konstitucionalizmSi partiebis Camoyalibebisa da funqcionirebis ufleba wamyvani mniSvnelobisaa239. magram demo-kratiuli sazogadoebis pluralistuli Sexedulebebis yvela politikuri partiis Sida organizaciuli mowyobisTvis Tavsmoxveva, savaraudod, saxifaToa partiebis politikuri xelSeuxeblobisa da saxelmwifosgan organizaciuli damoukideblobis SezRudvis TvalsazrisiT. magaliTad, amerikuli saxelmwifo samarTlis Tanaxmad, saxelmwifo unda icavdes da uzrunvelyofdes neitralitets religiis sakiTxebze da igive damokidebulebaa bevr, magram ara yvela demokratiul saxelmwifoSi240. niSnavs Tu ara es, rom qristian-demokratiuli partia unda aikrZalos imis gamo, rom saxelmwifos neitralitetis dacvis valdebulebas arRvevs? cxadia, ara, magram es magaliTi aCvenebs, Tu ramdenad mniSvnelovania saxelmwifos da partiebis mimarT

236 Id., Targmnilia nawilobriv Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 602, 604.237 Mersel, supra note 112, gv. 97 (amtkicebs, rom „Sida demokratiis nakleboba garegani demokratiis mtkicebule-baa“; James A. Gardner, Can Party Politics Be Virtuous?, 100 Colum. L. Rev. 667, 683–85 (2000) (amtkicebs, rom „bevris momcveli Sida samarTalwarmoeba SeiZleba aqarwylebdes partiis liderebis kontrolsa da kandidatebis SerCevasTan dakavSirebul SeSfoTebas).238 Mersel, supra note 112, gv. 96–98 (claiming, as one of several justifications for requiring internal party democracy, that because individuals in a democratic state enjoy rights to equality and liberty, and because political parties are important components of a demo-cratic regime, individuals should enjoy the same rights within the parties).239 ix. argumenti, rom aSS-is konstitucia moZvelebulia politikur partiebTan mimarTebiT Issacharoff & Pildes, su-pra note 40, gv. 712–16. marTlac, igulisxmeba, rom konstitucias unda Seeqmna partiebis gareSe politikuri struqtura, id. gv.713–14 — es idea 1800 wlis arCevnebSi damarcxda. John Ferling, Adams vs. Jefferson (2004); Daryl J. Levinson & Richard H. Pildes, Separation of Parties, Not Powers, 119 Harv. L. Rev. 2311 (2006).240 demokratiuli sazogadoebebis Sesadareblad, romelTac aqvT an ar aqvT gamorCeuli statusis mqone ekle-sia, ix., Richard Albert, American Separationism and Liberal Democracy: The Establishment Clause in Historical and Comparative Perspective, 88 Marq. L. Rev. 867, 901–23 (2005).

Page 116: 3 26 47 62 122 131 144

116

samuel isaSarovi

gansxvavebuli standartebis Sefardeba, Tundac es partiebi xelisuflebaSi adgi-lis damkvidrebas lamobdnen.

problema ufro Rrmaa, vidre demokratiuli saxelmwifos ideologiuri valde-bulebebi. politikuri partiebi wamyvan rols asruleben informirebuli mosaxleo-bisTvis demokratiul procesebSi monawileobis miRebis uzrvelsayofad, zustad im mizezis gamo, rom isini saxelmwifosgan damoukideblad arian formirebulni. ara mxolod Tanamedrove konstituciebis umetesoba aniWebs uflebebis mniSvnelovan pa-kets politikur partiebis241, TviT aSS-Sic ki saxelmwifo samarTli iTvaliswinebs politikuri partiebis saxelmwifosgan dacvis da maTi damoukideblobis uamrav normas. ase magaliTad, uzenaesma sasamarTlom pirveli SesworebiT gaTvaliswine-buli gaerTianebis uflebis darRveva arakonstituciurad gamoacxada. kerZod, moi-Txoveboda, rom yvela amomrCevels SeZleboda partiis wevrad aerCia kandidati, miuxedavad partiisa da misi wesdebis mimarT am kandidaturis warsulSi erTgule-bisa242. ufro metic, aseTi moTxovnis gauqmeba kiTxvis qveS ayenebs im moTxovnis konstituciurobas, rom partiebma TavianTi kandidatebi airCion rigiTi wevrebis da ara aRamasrulebeli komitetis mier. msgavsi moTxovna SedarebiT mokrZalebu-lad SeiZleba CaiTvalos243.

nebismieri moTxovna, rom partiebs hqondeT Ria da demokratiuli Sida struqtu-ra, safrTxes qmnis ideologiuri da religiuri partiebisTvis, romlebic SeiZleba garkveuli fiqsirebuli principebis mixedviT iyvnen organizebulni. aseve SeiZleba problema Seiqnas popularuli liderebis garSemo gaerTianebuli partiebisTvis, romlebic SeiZleba verc ganviTardnen mravalricxovan organizaciebad. amis isto-riuli magaliTebia peronizmi argentinaSi da kadimas Seqmna israelSi maSindeli premier-ministris ariel Saronis avtoritetis gamoisobiT. zustad im mizezis gamo, rom partiebi saxelmwifosTan ar arian gaigivebuli, wevrobidan gasvla an arCev-nebSi damarcxeba aris is Sesabamisi reaqcia, rac unda mohyves uRirsi centraluri kadris mier xelisuflebis xelSi Cagdebas244. ufro metic, vinaidan partia da saxel-mwifo erTi da igive araa, demokratiul sazogadoebaSi pluralisturi konkuren-tobis saWiroeba aucileblad ar moiTxovs igive pluralistul SejibrebiTobas me-toqe partiebs Soris. analogiiT, SeiZleba sakmarisad gansxvavebuli meniu vixiloT qalaqis restornebSi, Tundac TiToeuli restorani mxolod erTi konkretuli sam-zareulos kerZebs amzadebdes. damajerebeli ar aris moTxovna, yvela partias erTi

241 Issacharoff, Karlan, & Pildes, supra note 23, gv. 346 note a; Issacharoff & Pildes, supra note 40, gv. 691; Richard H. Pildes, The Supreme Court, 2003 Term—Foreword: The Constitutionalization of Democratic Politics, 118 Harv. L. Rev. 28, 31–34 (2004).242 Cal. Democratic Party v. Jones, 530 U.S. 567 (2000). aRniSnul saqmeze „amomrCevlebs SeeZloT, Tavisuflad miecaT xma demokrat an respublikel kandidatebs Soris ise, rom, magaliTad, demokratebidan aerCiaT gubernatori da respublikelebisgan senatori, miuxedavad Tavdapirveli ganawilebisa da ama Tu im partiaSi gawevrianebisa. Id. gv. 570. amiT partiebs Soris da farTo amomrCevels partiidan standartuli kandidatebis amorCevis SesaZ-lebloba mieca... Id. gv. 581–82.243 ix.aRniSnuli argumenti ufro detalurad Samuel Issacharoff, Private Parties With Public Purposes: Political Parties, As-sociational Freedoms, and Partisan Competition, 101 Colum. L. Rev. 274 (2001).244 mTavari argumenti moyvanilia Semdegi wyarodan: The basic argument here draws from Albert O. Hirschman, Exit, Voice, and Loyalty (1970).

Page 117: 3 26 47 62 122 131 144

117

myife demokratiebi

da igive Sida struqtura hqondes, vinaidan saboloo mizani aris amomrCevlis xma da politikosis Tanamdebobidan gawvevis SesaZlebloba, rasac mokled Sevexebi.

davubrundeT politikuri partiis akrZalvis yvelaze cnobil – socialisturi raixis partiis saqmes. sabolood, rac gadawyvita saqmis Sedegi, iyo, arc partiis Sida mowyobaSi demokratiuli principebis nakleboba da arc misi mowodebebis tri-vialuri paTetika. ZiriTadi aspeqti marTlac yvelaze TvalSisacemi sakiTxi iyo partiis pirdapiri kavSiri qveynis nacistur warsulTan. sasamarTlom daadgina, rom partiis uniforma axalgazrduli nacisturi moZraobis uniformis msgavsi iyo da „yofil nacistebs ekavaT partiis wamyvani Tanamdebobebi, isini gansazRvravdnen partiis politikur da inteleqtualur imijs da maT gareSe gadawyvetilebebi ver miiReboda”245. logikuri daskvna is iyo, rom partiis daSla jerovani RonisZieba iyo misi miznidan gamomdinare, „misi organizaciuli mowyoba, Tavs moexvia erisTvis xelisuflebaSi mosvlisTanave da am gziT Ziri gamoeTxara konstituciiT ganmt-kicebuli misi Tavisufali demokratiuli marTlwesrigisTvis“246. saboloo jamSi dadginda martivi faqti, rom es iyo nacisturi partia Tavisi „raixis“ kultiTa da antisemitizmis mZime gamovlinebebiT da igi ar uaryofda hitleris mTavrobasTan kavSirs247, omis Semdgomi germaniis konteqstSi aRniSnulma garemobebma partia de-mokratiuli Semwynareblobis miRma datova.

SeiZleba Tamamd iTqvas, rom germaniis socialisturi raixis partia aris modeli partiisa, romelic unda aikrZalos. es iyo partia, romelic Sedgeboda yofili na-cisturi mebrZolebisgan, romlebic ar inaniebdnen nacisturi germaniis qmedebebs da kvlavac cdilobdnen meore msoflio omis Semdeg axladwamoCituli germanu-li demokratiuli saxelmwifos destabilizacias da nacistur relsebze dabrune-bas. safrTxe, romelsac fiureris da raixis kultis mxardamWeri partia qmnida, ar SeiZleboda yofiliyo ufro mkafiod gamoxatuli. magram faqti, rom germanul sasa-marTlos TviT aseT aSkara garemoebebis SemTxvevaSic ki gauWirda ganzogadebuli principebis SemuSaveba, metyvelebs imaze, Tu raoden didi sifrTxile gvmarTebs demokratiul procesebSi CarTvisTvis arsebiTi moTxovnebis gansazRvrisas.

g. pluralisturi SejibrebiTobis SenarCuneba

saukunis naxevris win germaniis mdgomareobisgan gansxvavebiT, amJamad Zalze xSi-ria SemTxvevebi, roca demokratiul mTavrobebs uwevT safrTxis qveS arsebuli demokratiuli saxelmwifos gadasarCenad moqmedeba. aseT dros akrZalvebis gan-xorcielebis zogadi konturebi demokratiuli saxelmwifoebis mier eqstremistuli

245 socialisturi raixis partiis saqme, BVerfG 23 oqtomberi, 1952, 2 BVerfGE 1, Targmnilia nawilobriv Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 602, 604.246 Id., Targmnilia nawilobriv Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 602, 604.247 Id., Targmnilia nawilobriv Murphy & Tanenhaus, supra note 103, gv. 602, 605–606.

Page 118: 3 26 47 62 122 131 144

118

samuel isaSarovi

partiebis akrZalvis gamocdilebis safuZvelze ikveTeba. magram es magaliTebi aseve miuTiTebs ganzogadebis maRal xarisxze, romelic aucilebelia msgavsi akrZalvebis gamarTlebis zusti kriteriumis dasaxasiaTeblad. sagulisxmoa, rom evropuli ko-misia yuradRebas amaxvilebs partiis mzaobis xarisxze, gadaagdon konstituciuri demokratia ise, rom meorad mniSvnelobas aniWebs savaraudo safrTxis myisierebis aspeqts:

uflebamosil uwyebebs unda hqondeT sakmarisi mtkicebuleba, rom mocemuli po-litikuri partia mouwodebs Zaladobaze (maT Soris, roca adgili aqvs rasiz-mis, qsenofobiisa da Seuwynareblobis gamovlinebas) an aSkarad CarTulia te-roristul an sxva ZirgamomTxrel saqmianobaSi. saxelmwifo xelisuflebam unda agreTve Seafasos is safrTxe, rac emuqreba qveyanaSi demokratiul marTlwes-rigs da imis SesaZlebloba, rom sxva RonisZiebebma, rogoricaa jarimebi, sxva administraciuli RonisZiebebi an msgavs saqmianobaSi gareuli politikuri par-tiis individualuri wevrebis samarTalSi micema, gamoasworon mdgomareoba248.

cxadia, qveyanaSi arsebuli saerTo mdgomareoba msgavsi Sefasebisas mniSvnelovani faqtoria.

rogorc wesi, Sidasaxelmwifoebrivi kanonebi, romlebic partiebis akrZalvas iTvaliswineben, mxedvelobaSi iReben evropuli komisiis mier SemuSavebul far-Tomomcvel standartebs. es kanonebi potenciuri Zaladobis Tavidan asacileblad aris gamiznuli da iTvaliswinebs savaraudo safrTxis myisierebas, agreTve aRkveTs siZulvilis gamovlinebas religiuri da eTnikuri niSnebiT249. TiTqmis yvela es akrZalva efuZneba princips „vici, roca vxedav“250. aRniSnuli principi pirveli Sesworebis mosazrebebTan TanxmobaSi ver modis.

saboloo jamSi, unda davaxasiaTo demokratiis blanketuri gansazRvreba. demo-kratiis namdvili gansazRvreba unda iTvaliswinebdes umravlesobis SesaZleblobas, formirebuli da reformirebuli iqnes drois ganmavlobaSi da moaxdinos xelisu-

248 Democracy Through Law Guidelines, supra note 200, gv. III, § V, §15.249 1998 wlis veneciis komisiis angariSSi vkiTxulobT:safrangeTSi partiebi SeiZleba aikrZalos diskriminaciis, SuRlis an Zaladoebis mowodebisTvis. aRniSnuli mowodeba SeiZleba mimarTuli iyos piris an pirTa jgufis winaaRmdeg maTi warmomavlobis an im faqtis gamo, rom isini ar ganekuTvnebian ama Tu im eTnikur jgufs, ers, religiur jufs an garkveuli ideebis da Teor-iebis propagandis gamo, rac amarTlebs msgavs diskriminacias, siZulvils an Zaladobas. mdgomareoba espaneTSi analogiuria, magram emateba rasis, rwmenis sqesis, seqsualuri orientaciis, ojaxuri mdgomareobis, avadmyo-fobis da invalidobis safuZvlebi. politikuri partiebi, romlebic mxars uWeren rasobriv diskriminacias, ikrZaleba aseve belorussa da ukrainaSi maSin, roca azerbaijanSi kanonmdebloba gamoyofs rasobriv, erovnul da religiur dapirispirebebs. bulgareTSi partia SeiZleba ikrZalebodes rogorc faSisturi idealebis mxar-damWeri, ise rasobrivi, erovnuli, religiuri an eTnikuri uwesrigobis mowodebisTvis. ruseTis konstitucia krZalavs sazogadoebrivi gaerTianebebis Seqmnas da saqmianobas, romlebic socialuri, rasobrivi, eTnikuri da religiuri uTanxmoebis gaRvivebas isaxavs miznad.Id.. I, § I.B.b, 5.250 Jacobellis v. Ohio, 378 U.S. 184, 197 (1964).

Page 119: 3 26 47 62 122 131 144

119

myife demokratiebi

flebis cvla251. mravali antidemokratiuli jgufi iRvwis Zalauflebis mosapove-blad arCevnebis gziT, magram maT Soris ramdenime, Tu, saerTod romelime partia, daTmobda Zalauflebas igive gziT. demokratiuli marTlwesrigis farglebSi moq-medi da miRebuli jgufebis ganmarteba unda Seicavdes aseTi jgufebis mzadyofnas, rom datovon xelisuflebaSi dakavebuli adgili arCevnebis gziT. aseT SemTxve-vaSi indoeTis sasamarTlos gadawyvetileba ganixilavda ara partiis monawileo-bas eTnikuri SuRlis gaRvivebis mowodebebSi, aramed imas, momwifda Tu ara igi politikur partiad, romelic SeiZleba daTxovnili iqnes. analogiurad, ukrainaSi moxdeboda transformirebuli komunisturi partiis, xolo TurqeTSi marTlmsa-julebis, ganviTarebisa da sxva partiebis Sefaseba.

am TvalsazrisiT, arCevnebi demokratiul TeoriaSi centralur rols TamaSobs ara imitom, rom arCevnebi uzrunvelyofs winaswargansazRvrul Sedegebs, aramed imitom, rom igi mosaxleobis Tanxobis Cvenebis saukeTeso ( savaraudod, erTaderTi) meqanizmia. imisTvis, raTa arCevnebma SeinarCunos es funqcia, xelaxla unda tarde-bodes Tanxmobis ganaxlebis mizniT252. avRaneTsa da eraySi bolos ganviTarebulma garemoebebma aCvena, rom arCevnebis Catareba igive araa, rac demokratiuli mmarTve-lobis mtkice sistemis Seqmna. Cveni koleqtiuri gamocdileba postkoloniur reJi-mebSi gavrcelebul midgomaze „erTi individi, erTi xma, erTjeradad“ gvkarnaxobs, didi sifrTxiliT movekidoT varauds, rom arCevnebi da stabiluri demokratiuli mmarTveloba aucileblad momijnave cnebebia253.

Tanxmobis ganaxlebis gamokveTa aseve naTels hfens im arsebiT farglebs, romlebSic sasamarTloebi moqmedeben, roca demokratiul procesebSi politikuri partiebis monawileobis rTul davebs ganixilaven. imisTvis, raTa Tanxmoba ganaxldes, umra-vlesobis mxardaWeris mqone mTavrobas unda SeeZlos, Canacvlebuli iqnes momde-vno umravlesobis mier. amdenad, gadawyvetileba, rom gafarTovdes religiis roli sajaro cxovrebaSi (saeklesio skolebis mxardaWeris meSveobiTac) Seqcevadi po-litikuri gadawyvetilebis farglebSi rCeba, maSin, roca urwmunoTa politikuri

251 es sadavo gancxadeba demokratiul legitimurobas mowinaaRmdege jgufebis konkurenciis safuZvlad mo-iazrebs da ukavSirdeba jozef Sumpeteris arguments, romelic demokratiis birTvs gansazRvravs, rogorc „institucionalur meqanizms politikuri gadawyvetilebebis misaRebad, romliTac individebi moipoveben Za-lauflebas xalxis xmebisTvis brZolis gziT“, Joseph A. Schumpeter, Capitalism, Socialism, and Democracy 269 (3d ed. 1950). konkurenciis idea demokratiuli legitimurobis Semadgenel nawilad moiazreba, ix., Robert A. Dahl, Polyarchy, Pluralism, and Scale, 7 Scandinavian Pol. Stud. 225, 230 (1984) (gvTavazobs, rom demokratia gagebuli iqnes, rogorc “konkurenciis meSveobiT kontrolis sistema”), citirebulia Michael P. McDonald & John Samples, The Marketplace of Democracy: Normative and Empirical Issues, in The Marketplace of Democracy 1, 1 (Michael P. McDonald & John Samples eds., 2006).252 madlobas vuxdi bernard menins am formulirebaSi daxmarebisTvis.253 fraza „erTi individi, erTi xma, erTjeradad“ daamkvidra saxelmwifo mdivnis yofilma TanaSemwem da aSS-is elCma siriasa da egvipteSi edvard jaredianma, Ali Khan, A Theory of Universal Democracy, 16 Wis. Int’l L.J. 61, 106 n.130 (1997). fraza exeba bevr qveyanas, sadac koloniuri mmarTvelobis Semdeg pirveli arCevneb gaimarTa imis gadasawyvetad, Tu vin iqneboda xelisuflebaSi religiur Tu Temur mowinaaRmdegeebTan angariSis gasasworeblad. aseT SemTxvevaSi maravalpartiuli arCevnebi ukanasknelad imarTeboda. ix., Donald L. Horowitz, A Democratic South Africa? 239–40 (1991) (aRniSnavs, rom xelisufleba afrikaSi 1967 da 1991 wlebSi mSvidobiani arCevnebis gziT ar Secvlila).

Page 120: 3 26 47 62 122 131 144

120

samuel isaSarovi

sferodan CamoSoreba ase ar xdeba. Tu politikuri Zalaufleba ar aris angariS-valdebuli mosaxleobis didi nawilis mimarT, es Seqcevadobas ise abrkolebs, rom mimdinare demokratiul mmarTvelobas safrTxis qveS ayenebs.

Tanxmobis ganaxlebaze yuradRebis gamaxvileba ufro farTomomcveli garantiebis gaTvaliswineba waaxalisebs, gansakuTrebiT Rrmad danawevrebul sazogadoebebSi. konstitucias Tu ganvixilavT, rogorc gadawyvetilebis miRebis demokratiuli Se-qcevadi procesis amsaxvel dokuments, vidre uflebaTa fiqsirebul katalogs, igi ufro met moqnilobas SeiZens. is, rom Tanxmobis ganaxleba procesualurad mar-tivi araa, amis gamo myife demokratiebi kidev ufro yuradRebiT ekidebian insti-tuciur meqanizmebs, romlebic saukeTesod gansazRvravs demokratiul procesebSi monawileobis farglebs, vidre aranakleb sadavo sakiTxs, Tu romeli ufleba unda iyos garantirebuli demokratiul sazogadoebaSi.

demokratiuli angariSvaldebulebisadmi damuqrebuli im potenciuri safrTxis Sesafaseblad, rac demokratiul angariSvaldebulebas emuqreba, demokratiulma qveynebma unda gansazvron saarCevno politika ise, rom arc politikuri partiebis akrZalvas mimarTon da arc sisxlis samarTlebriv sanqciebs. Minimum, aseTi Suale-duri midgoma gulixsmobs arCevnebis administraciuli samarTlebrivi normebiT regulirebas, damoukidebeli uwyebis arsbebobas, romelsac SeuZlia politikuri SurisZiebis Taobaze Serisxuli partiis saCivarze reagireba moaxdinos254. unda arsebobdes gamoxatvis sakmarisi alternatiuli saSualebebi politikuri debate-bis Semcirebis Tavidan asacileblad. zogierT saxelmwifoSi, indoeTis CaTvliT, damoukidebeli administraciuli kontroli, romelsac sasamarTlo ganxilva mos-devs, warmatebulad xorcieldeba. meqsikac ki, romelmac erTpartiul mmarTve-lobas axlaxan daaRwia Tavi, prezidentis sadavo arCevnebs uwevs zedamxedvelo-bas, damoukideblobis da legitimurobis auras inarCunebs255 erT-erTi mizezi, ris gamoc aRniSnuli midgoma winaaRmdegobaSi modis amerikul tradiciasTan, aris arCevnebis neitraluri administrirebis Zalian mcire Tu saerTod aranairi ga-mocdileba. administraciuli kontroli an TiTqmis ar arsebobs, an, savalalod, gavleniani federaluri saarCevno komisiis saxiTaa warmodgenili. politikuri agitaciis gamoucdeloba demokratiuli wesrigis seriozuli safrTxea256. Tumca sayovelTao xasiaTi ar aqvs, aRniSnuli safrTxe msoflio asparezze mkafiod aris gamokveTili.

254 administraciuli kontrolis sxvadasxva formebis da maTi fardobiTi efeqtianobis Sesaxeb saintereso mimoxilva. ix, Christopher S. Elmendorf, Representation Reinforcement Through Advisory Commissions: The Case of Election Law, 80 N.Y.U. L. Rev. 1366 (2005).255 ix. Julia Preston & Samuel Dillon, Opening Mexico 496–99 (2004); agreTve, Jamin Raskin, A Right-To-Vote Amendment for the U.S. Constitution: Confronting America’s Structural Democracy Deficit, 3 Election L.J. 559, 564 (2004) (aRwers damoukidebe-li saarCevno komisiis rols politikuri cvlilebis ganxorcielebaSi da mohyavs meqsikis komisiis magaliTi, rogorc warmatebuli SemTxveva).256 gamonaklisia Ex parte McCardle, 74 U.S. (7 Wall.) 506 (1869), sasamarTlom iurisdiqciis ararsebobis gamo uari Tqva provokaciuli statiebis avtoris mimarT habeus corpus samarTalwarmoebis dawyebaze.

Page 121: 3 26 47 62 122 131 144

121

myife demokratiebi

daskvna

dResdReobiT dadasturebulia, rom yvela sakonstitucio marTlwesrigi forma-lurad Tu araformalurad sagangebo uflebamosilebas inarCunebs. jasTin jeqsonis mkacri gafrTxileba, rom konstitucia „TviTmkvlelobis paqti“ ar aris257, ajamebs im mosazrebebs, rom TviT Semwynarebel demokratiul sazogadoebas unda SeeZlos Tavisi myife sazRvrebis dacva. winamdebare statia ZiriTadad emyareba argumentebs, romlebic amerikuli gamocdilebisgan, yovel SemTxvevaSi, bolo aswleulis praqti-kisgan Sors dgas. statiis dasawyisSive aRiniSna, rom zogierTi demokratiuli sazo-gadoeba amerikis SeerTebul StatebTan SedarebiT ufro myifea da maTi politiku-ri struqtura ufro met naprals Seicavs, romelic SeiZleba antidemorkatiulma elementebma gamoiyenon. msgavsi politikuri struqturidan gamomdinare, saxelm-wifo xelisuflebas unda SeeZlos, gaumklavdes im Zalebs, romlebmac SeiZleba de-mokratia daamarcxon. momdevno etapze SeiZleba warmovidginoT saarCevno politi-ka, romelic gaerTianebis, sasamarTlosadmi mimarTvisa da sityvis konstituciuri uflebebis maregulirebeli wesebisgan gansxvavdeba. gansxvavebuli politikuri gan-zomilebidan warmoSobili unikaluri safrTxis daregulirebisaTvis, myife demo-kratiebs unda SeeZloT saarCevno saqmiaobis mowesrigeba sisxlissamarTlebrivi an meamboxe qcevis myisieri safrTxis mxedvelobaSi miuReblad, rac politikuri gamoxatvis kriminalizaciis miRebuli standartia. dabolos, politikuri procesis damoukidebeli kontroli aucilebelia, raTa Tavidan iqnes acilebuli saTaveSi myofi politikuri xelisuflebis mier Tavis gadasarCenad Zalauflebis borotad gamoyeneba.

empiriulad savsebiT SesaZlebelia, rom demokratias emuqrebodes ufro didi sa-frTxe Zalauflebis borotad gamoyenebisgan, vidre Sinauri mtrebisgan. veTanxmebi, rom aRniSnuli ufro stabilur demokratiebs Seexeba da maTTvis samarTlebrivi kontrolis ufro mniSvnelovani amocana samoqalaqo Tavisuflebebis SenarCunebaa. qveynebSi, sadac drodadro aRmocenebul masobriv moZraobebs demokratiuli marT-lwesrigis rRveva SeuZliaT, mdgomareoba gansxvavebulia

saerTaSoris gamocdileba aseve gvafrTxilebs, naCqarevad ar vivaraudoT, rom politikur procesSi nebismieri SezRudva demokratiuli uflebebis kolafss ga-moiwvevs an demokratiul legitimurobas raime mniSvnelovan zians miayenebs. faq-tobrivad yvela demokratiuli sazogadoeba gansazRvravs garkveul eqstremistul elementebs, romlebic demokratiul Semwynareblobas scildeba. Secdomisa Tu gada-metebis miuxedavad, savaraudod, es Zalaufleba sakmao SezRudvebiTa da yoymaniT gamoiyeneba. amitom retrospeqtivaSi Tu ganvixilavT mdgomareobas, ismis kiTxva, vaimaris germania Tu SeZlebda demokratiuli legitimurobis farglebSi hitleris fenomenis damarcxebas. cxadia, vimedovnebT, rom SeZlebda.

257 Terminiello v. Chicago, 337 U.S. 1, 37 (1949) (mosamarTle jeqsonis gansxvavebuli azri).

Page 122: 3 26 47 62 122 131 144

122

oTar gamyreliZe

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiis erTi gadawyvetilebis gamo

oTar gamyreliZe

TinaTin wereTlis saxelobis saxelmwifosa da

samarTlis institutis samecniero sabWos Tavmjdomare,

amave institutis sisxlis samarTlisa da

kriminologiis ganyofilebis xelmZRvaneli,

iuridiul mecnierebaTa doqtori.

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiam 2009 wlis 6 aprils saqarTvelos saxalxo damcvelis sakonstitucio sarCelis safuZvelze morigi ga-dawyvetileba (#2/1/415) gamoitana. sasamarTlo procesze mopasuxed saqarTvelos parlamentis warmomadgenlebi gamodiodnen. davis sagans saqarTvelos sisxlis sa-marTlis saproceso kodeqsis 142-e muxlis pirveli nawilis `v” punqtis saqarTve-los konstituciis me-18 muxlTan Sesabamisoba warmoadgenda. aqve unda iTqvas isic, rom 142-e muxlTan dakavSirebuli sarCeli sakonstitucio sasamarTloSi pirve-lad ar Sesula. jer kidev 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebiT (2/3/182, 185, 191) sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiam saproceso kodeqsis 142-e muxlis meore nawili Zaladakargulad cno konstituciis me-18 muxlTan Seusabamobis gamo. amiT 142-e muxli mTlianobaSi TiTqos ukve sabolood Cajda sakonstitucio moTxo-vnebis CarCoebSi. magram ramdenime wlis Semdeg am muxlis konstituciurobis saki-Txi kvlav saeWvo gaxda. saqme is gaxlavT, rom 2006 wlis 29 dekembris kanoniT 142-e muxlis pirvel nawils daemata aseTi Sinaarsis `v” punqti: `piri SesaZloa miimalos”. swored ai es sityvebi miiCnia mosarCelem antikonstituciurad, kon stituciis me-18 muxlTan Seusabamod. magram sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiam 2009 wlis 6 aprilis zemoT dasaxelebuli gadawyvetilebiT sarCeli amjerad ar daakmayofila.

rogorc ukve vTqviT, sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiis orive aq da-saxelebul gadawyvetilebaSi davis sagani sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis erTi da igive muxlia. Aamitom, sanam 2009 wlis 6 aprilis gadawyvetilebas arse-biTad SevexebodeT, minda oriode sityviT gavixseno sakonstitucio sa sa marTlos 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetileba. kolegiis am gadawyvetilebiT Zaladakargu-ladaa cnobili saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 142-e muxlis meore nawili, romlis Sinaarsi aseTi iyo: danaSaulis CadenaSi eWvmitanili SeiZle-

Page 123: 3 26 47 62 122 131 144

123

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiis erTi gadawyvetilebis gamo

ba daakavon – ̀ Tu arsebobs sxva monacemebi, romlebic safuZvels iZleva, danaSaulis Cadenis eWvi mitanil iqnes pirze. es piri SeiZleba daakavon mxolod im SemTxevaSi, roca igi gaqcevas cdilobda, an mas ara aqvs mudmivi sacxovrebeli adgili, an ar aris dadgenili misi vinaoba”.

142-e muxlis meore nawilis es norma maSin sadavo gaxda imis gamo, rom praq-tikaSi mas SeeZlo TviTnebobisa da adamianis uflebebis dar Rve visaTvis Seewyo xeli. sakonstitucio kolegia 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebaSi amis gamo sagangebod aRniSnavda, rom `saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis debulebebi unda iyos calsaxa da gasagebi, raTa ar iZleodes maTi orazrovani ganmartebis SesaZleblobas”. am sityvebis siswores adasturebs 142-e muxlis pir-veli nawili, romelSic zustad aris CamoTvlili is SemTxvevebi, roca danaSaulis CadenaSi eWmitanilis dakavebaa SesaZlebeli. es SemTxvevebia: `a) pirs waaswres dana-Saulis Cadenisas an CadenisTanave; b) TviTmxilvelebi, maT Soris dazaralebulebic, pirdapir miuTiTeben am pirze, rogorc danaSaulis Camdenze; g) pirze, masTan an mis tansacmelze aRmoCndeba Cadenili danaSaulis aSkara kvali; d) piri miimala dana-Saulis Cadenis Semdeg, magram Semdgom igi amoicno dazaralebulma; e) piris mimarT gamotanilia ganCineba (dadgenileba) Zebnis warmoebis Sesaxeb”.

erTi wuTiT warmoidgineT, ra azri hqonda kanonSi am zust CamonaTvals maSin, roca 142-e muxlis meore nawilSi gvxvdeboda iseTi bundovani cneba, rogoric iyo `Tu arsebobs sxva monacemebi...” es sityvebi xom praqtikaSi sruli TviTnebobis Se-saZleblobas qmnida da adamianis Tavisuflebis dacvis konstituciur ga rantias Zirs uTxrida?! swored amis gamo iyo, rom 142-e muxlis meore nawili sakonstitucio sa-samarTlos meore kolegiam 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebiT Zaladakargulad cno. am mxriv metad sagulisxmoa sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiis 2009 wlis 6 aprilis gadawyvetileba, romelic amJamad Cveni ganxilvis ZiriTad sagans warmoadgens. masSi naTqvamia: `46. kolegiis mosazreba savsebiT Seesabameba saqar-Tvelos sakonstitucio sasamarTlos mier 2003 wlis 29 ianvris #2/3/182, 185, 191 gadawyvetilebaSi Camoyalibebul sxva azrsac, rom `saqarTvelos konstitucia ar icnobs piris dakavebis SesaZleblobas `sxva monacemebis” safuZvelze. es monacemebi SesaZlebelia safuZvlad daedos eWvs da ara pirovnebis Tavisuflebis SezRudvas (ix. 2009 wlis 6 aprilis gadawyvetileba, 22-e gv.)’’.

magram, Tu kolegia am nawilSi eTanxmeba sakonstitucio sasamarTlos kolegiis 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebas, maSin gaugebaria, ratom ar daakmayofila man saxalxo damcvelis sarCeli, romelic 142-e muxlis pirveli nawilis `v” punq-tis konstituciis me-18 muxlTan Seusabamobas amtkicebda? saxalxo damcveli Tavis sarCelSi ambobs, rom `sadavo norma Sinaarsobrivad saqarTvelos sisxlis samarT-lis saproceso kodeqsis arakonstituciurad cnobili 142-e muxlis me-2 nawilis Sinaarsis matarebelia. 142-e muxlis me-2 nawiliT piris dakaveba SeiZleboda sxva monacemebis safuZvelze Tu `igi gaqcevas cdilobda...”

Page 124: 3 26 47 62 122 131 144

124

oTar gamyreliZe

maSasadame, 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebis gamotanis dros davis sa gans warmoadgenda sityvebi: adamianis dakaveba SeiZleboda ̀ sxva monaceme bis” safuZvelze, `roca igi gaqcevas cdilobda”. rac Seexeba 2006 wlis 6 ap ri lis gadawyvtilebas, aq davis sagani iyo sityvebi: `v”/ piri SeiZleba miimalos”.

Tu am sami sityvis `piri SeiZleba miimalos” Sinaarss gavizi a rebT, aS karad davi-naxavT, rom es sityvebi sagamoZiebo praqtikaSi TviTnebobis ga ci lebiT met SesaZle-blobas iZleva, vidre sityvebi `roca igi gaqcevas cdi lobda”. `gaqcevas cdilobda” ufro konkretuli azris gamomxatvelia, vid re sityvebi ̀ piri SeiZleba miimalos”. aq sityva `SeiZleba” srul Se saZ leblobas iZleva TviTnebobisaTvis. `SeiZleba” Zalian abstraqtuli cnebaa da sakiTxisadmi subieqturi midgomis gacilebiT met SesaZle-blobas qmnis.

aseTsave daskvnamde mivalT, Tuki sityvebs `piri SeiZleba miimalos” sxva ku T-xiTac SevadarebT sakonstitucio sasamarTlos 2003 wlis 29 ian vris gadawyveti-lebis ganxilvis sagans. mxedvelobaSi maqvs sityvebi `Tu arsebobs sxva monacemebi”. am sityvebSi nagulisxmevi azri iseTive far To da arakonkretulia, rogorc azri, romelic igulisxmeba sityvebSi `piri SesaZloa miimalos”. sityva `sxva” am Tvalsa-zrisiT arafriT ar gan s xvavdeba sityvisagan `SesaZloa”. amitom gaurkvevelia, ra mosazrebiT xel mZRvanelobda sakonstitucio sasamarTlos meore kolegia, roca, erTi mxriv, aRiara, rom `kolegiis mosazreba savsebiT Seesabameba saqarTvelos sa-konstitucio sasamarTlos mier 2003 wlis 29 ianvris #2/3/182, 185, 191 ga da-wyvetilebaSi Camoyalibebul sxva azrsac, rom `saqarTvelos konstitu cia ar cnobs piris dakavebis SesaZleblobas ̀ sxva monacemebis” safuZvelze. es monacemebi SesaZle-belia safuZvlad daedos eWvs da ara pirovne bis Tavisuflebis SezRudvas”. xolo, meore mxriv, sityvebi `piri SeiZleba miimalos” antikonstituciurad ar miiCnia. Tuki adamianis dakaveba `sxva monacemebze” dayrdnobiT, `SesaZlebelia daedos sa-fuZvlad eWvs da ara pirovnebis Tavisuflebis SezRudvas”, maSin ratom ar SeiZleba igive iTqvas sityvebze `piri SeiZleba miimalos”? ratom ar SeiZleba, rom es sity-vebic `daedos safuZvlad eWvs da ara pirovnebis Tavisuflebis SezRudvas”? roca sakonstitucio sasamarTlos kolegia sisxlis samar T lis saproceso kodeqsis 142-e muxlis pirveli nawilis `v” punqtis konsti tuciurobas afasebda, nuTu mas TvalSi ar moxvda 142-e muxlis pirveli nawilis sxva punqtebi, sadac, rogorc ukve iTqva, zustad, araorazrovnad da yvelasaTvis gasagebad aris Camoyalibebuli eWvmitani-lis dakavebis safuZvlebi! rogor SeiZleba, rom adamians, romelic am muxlis pir-vel nawils waikiTxavs, mxedvelobidan gamorCes `v” punqtis aseTi mkveTri gansxva-veba sxva punqtebisagan?!

rac mTavaria, sakonstitucio kolegiam gadawyvetilebaSi gverdi auara da sagan-gebo msjelobis sagnad ar aqcia konstituciur sarCelSi dasmuli erTi metad ar-sebiTi sakiTxi. Cveni msjelobidan aSkarad gamoikveTa is daskvna, romelic konsti-tuciur sarCelSi iyo gakeTebuli. `sadavo norma Sinaarsobrivad – vkiTxulobT sarCelSi – saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis arakonstituciu-

Page 125: 3 26 47 62 122 131 144

125

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiis erTi gadawyvetilebis gamo

rad cnobili 142-e muxlis me-2 nawilis Sinaarsis matarebelia” (ix. sakonstitucio sarCeli, me-5 gv.).

am sakiTxze sakonstitucio kolegias Tavis gadawyvetilebaSi pirdapiri, damaje-rebeli pasuxi ar gaucia. pirdapir ar cdilobs, daasabuTos, 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebis sagani arsebiTad gansxvavdeboda Tu ara misi ganxilvis sagnisagan. ufro metic, kolegia msjelobis dros aSkara winaaRmdegobaSi vardeba. rogorc ukve vnaxeT, `kolegiis mosazreba savsebiT Seesabameba” saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebaSi gamoTqmul im mosazrebas, rom `saqarTvelos konstitucia ar icnobs piris dakavebis SesaZleblobas `sxva monaceme-bis” safuZvelze, es monacemebi SesaZloa safuZvlad daedos eWvs da ara pirovnebis Tavisuflebis SezRudvas (ix. 2009 wlis 6 aprilis gadawyvetileba, 22-e gv.)’’. ro-gorc vxedavT, kolegia eTanxmeba 2003 wlis 29 ianvris sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebas, romliTac saproceso kodeqsis 142-e muxlis me-2 nawilis sityvebi `sxva monacemebi” konstituciis me-18 muxls ewinaaRmdegeboda, rom es `sxva monace-mebi” SeiZleba safuZvlad daedos mxolod eWvs.

magram ubralo eWvi ar SeiZleba daedos safuZvlad adamianis eWvmitanilis saxiT dakavebas. amitom sakonstitucio kolegiis azriT, amisaTvis `unda arsebobdes sa-fuZvliani da gonivruli eWvi”, rom adamianma Caidina danaSauli. am sakiTxSi kole-gia eTanxmeba sakonstitucio sarCels, romelSic araerTxel aris aRniSnuli, rom adamianis dakaveba ar SeiZleba, Tu ar aris dadgenili mis mier danaSaulis Cadenis `safuZvliani eWvi”. sadavo gadawyvetilebaSi naTqvamia: `eWvi adamianis subieqturi damokidebulebaa, magram piris TavisuflebaSi Careva ver moxdeba imgvari eWvis sa-fuZvelze, romelic emyareba mxolod subieqtur ganwyobas”. amitom `eWvi unda iyos safuZvliani (ix. gadawyvetileba, me-15 gv.)” - daaskvnis aqac kolegia.

axla vnaxoT, gadawyvetilebaSi rogor aris am mxriv Sefasebuli sadavo no rma, ese igi sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 142-e muxlis pirveli nawilis `v” punqti – `piri SesaZloa miimalos”. am normis Sefasebisas kolegia yovelnairad cdilobs, gverdi auaros sakiTxis arss. igi Tavisi msjelobis dros kmayofildeba mxolod zogadi frazebiT da erTi sityviTac ar ixilavs im sakiTxs, ramdenad uwyobs xels es norma `safuZvliani eWvis” dadgenas. `22. Tu piris dakavebas – vkiTxulobT ga-dawyvetilebaSi – sadavo norma dauSvebs im moTxovnebis darRveviT, razec zemoT gamaxvilda yuradReba, maSin is ar emsaxureba legitimur mizans, ar eqvemdebareba Tanazomierebis tests da xelyofs ZiriTadi uflebis xelSeuxebel arss” (me-16 gv.).

erTi SexedviT, am teqstidan ise Cans, TiTqos sadavo noma `piri SesaZloa miima-los” danaSaulis Cadenis `safuZvlian eWvs” qmnis. am normam ar unda dauSvas ada-mianis dakaveba `safuZvliani eWvis” ararsebobis SemTxvevaSi, rogorc es gadawyve-tilebaSia aRniSnuli. amas unda niSnavdes sityvebi: sadavo normam ar unda dauSvas adamianis dakaveba `im moTxovnebis darRveviT, razec zemoT gamaxvilda yuradReba”. zemoT ki swored `safuZvlian eWvze” iyo laparaki.

Page 126: 3 26 47 62 122 131 144

126

oTar gamyreliZe

magram cota qvemoT gadawyvetilebaSi amis sawinaaRmdegod naTqvamia, rom `ka-nonmdeblis SesaZleblobas aRemateba gonivruli eWvis warmoqmnis SemTxvevebisa da im monacemebis amomwuravi CamonaTvlis dadgena, romlebic SeiZleba daedos sa-fuZvlad eWvs. is, Tu ramdenad qmnis esa Tu is monacemi gonivruli eWvis safuZvels, konkretul SemTxvevaSi aris gasarkvevi. mTavaria, rom kanonmdebeli adgens zogad kriteriumebs, romlis safuZvelzec SeiZleba am konkretuli SemTxvevebis ganxilva da Sefaseba” (ix. gadawyvetileba, 22-e gv.).

rogorc aqedan Cans, raxan `gonivruli eWvis” SemTxvevaTa amomwuravi nusxis dadgena kanonmdeblis SesaZleblobebs aRemateba, raxan kanonmdebeli adgens mxo-lod `zogad kriteriumebs”, maSin ise gamodis, rom `safuZvliani” eWvi unda daad-ginos policielma an sxva amisaTvis uflebamosilma muSakma. sxva azris gamotana kolegiis am mosazrebidan SeuZlebelia. ai, swored aq aris Camarxuli sadavo saki-Txis mTeli arsi. magram, Tu es asea, maSin ratom daeTanxma kolegia 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebas, romelmac Zaladakargulad cno sisxlis samarTlis sapro-ceso kodeqsis 142-e muxlis me-2 nawilis sityvebi `Tu arsebobs sxva monacemebi”. vinmes mimarT danaSaulis Cadenis eWvis misatanad. es sityvebi sakonstitucio sa-samarTlos kolegiam maSin xom imitom cno Zaladakargulad, rom maT sagamoZiebo praqtikaSi TviTnebobisa da adamianis konstituciuri uflebebis darRvevisaTvis xelis Sewyoba SeeZloT. Cven xom zeviT dawvrilebiT gavaanalizeT, rom araviTari arsebiTi gansxvaveba ar arsebobs sadavo normasa `piri SeiZleba miimalos” da im normas Soris, romelic sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiam 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebiT Zaladakargulad cno.

modiT, davubrundeT isev gansaxilveli gadawyvetilebidan zemoT motanil sity-vebs: `kanonmdeblis SesaZleblobas aRemateba gonivruli eWvis warmoqmnis SemTxve-vebisa da im monacemebis amomwuravi CamonaTvalis dadgena, romlebic SeiZleba dae-dos safuZvlad eWvs”. am azrs kolegia gadawyvetilebaSi sxva adgilasac imeorebs. me-19 gverdze vkiTxulobT: `kolegia ar iziarebs mosazrebas, rom sisxlis samarT-lis saproceso kodeqsi iTvaliswinebs gonivruli eWvis gaCenis SemTxvevebis kon-kretul CamonaTvals da sxva SemTxvevebSi gonivruli da safuZvliani eWvis gaCena SeuZlebelia. `eWvi” ar aris kanonmdeblis mier amomwuravad gansazRvradi katego-ria da gaCndeba Tu ara is, es damokidebulia mTeli rigi obieqturi da subieqturi garemoebebis erTobliobaze konkretul SemTxvevaSi”.

rogorc Cans, kolegias unda, amiT dagvimtkicos, rom, erTi mxriv, is aRiarebs `safuZvliani eWvis” konstituciur princips, meore mxriv ki, mas viTom awuxebs is garemoeba, rom `safuZvliani eWvi” iseTi cxovrebiseuli garemoebaa, romelsac ka-nonmdebeli amomwuravad ver CamoTvlis kanonis teqstSi, TiTqos es SeuZlebeli da miuRweveli ramaa.

jer erTi, vin mosTxova kanonmdebels, rac ki cxovrebaSi `gonivruli eWvis” SemTxveva SeiZleba gaCndes, ginda Tu ara, yvela erTad moiZie da kodeqsSi Cawereo.

Page 127: 3 26 47 62 122 131 144

127

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiis erTi gadawyvetilebis gamo

aseTi azri me jer arsad arc amomikiTxavs da arc momismenia. `amomwuravi CamonaTva-lis” cneba sul sxva rames gulisxmobs. magaliTad, cnobilia, rom sisxlis samarTlis kodeqsSi mocemulia danaSaulebriv qmedebaTa amomwuravi CamonaTvali. amis mixed-viT, sisxlis samarTlis danaSaulad ar iTvleba arc erTi is qmedeba, romelic kode-qsSi ar aris Setanili. magram es imas rodi niSnavs, rom cxovrebaSi xval ar SeiZleba aRmoCndes qmedeba, romlis kodeqsSi Setana da danaSaulad gamocxadeba aucilebeli iqneba. Tanamedrove teqnikuri progresis pirobebSi socialuri cxovreba ise swra-fad viTardeba, iseTi tempiT midis win, rom amis SesaZleblobas ar gamoricxavs.

aseve unda mivudgeT `gonivruli (safuZvliani) eWvis” SemTxvevebis sakiTxsac da daveTanxmoT im azrs, rom sisxlis samarTlis saproceso kodeqsSi am SemTxvevebis amomwuravi nusxa unda iyos mocemuli. Tumca es rodi niSnavs imas, rom `safuZvliani eWvis” zogierTi SemTxveva kanonmdebels gamorCes. magram momavalSi kanonmdebloba SeiZleba Seivsos da kidev uf ro srulyofili gaxdes. aseTi midgoma sakiTxisadmi pirovnebis Ta vi suflebis dacvis konstituciuri moTxovnebidan gamomdinareobs, Tu Cven sproceso kodeqsSi `gonivruli eWvis” SemTxvevebis amomwurav CamonaTvalze uars vityviT, amiT safrTxes SevuqmniT adamianis Tavisuflebis konstituciur princips. visa aqvs imis garantia, rom policieli an sagamoZiebo organos muSaki ar Secdeba da ubralo eWvs `safuZvlian eWvad” ar miiCnevs. arc is aris gamoricxuli, rom kanonSi `gonivruli eWvis” SemTxvevebis amomwuravi CamonaTvalis ararseboba borotad gamoiyenos sagamoZiebo organos muSakma. miT umetes, SeiZleba moxdes es saqarTveloSi, sadac samarTlebrivi cxovrebis done dReisaTvis sakmaod dabalia.

meorec, yvelafer zemoT Tqmulsac rom Tavi davaneboT, erT mniSvnelovan sakiTxs minda mivaqcio aq mkiTxvelis yuradReba. sakonstitucio sarCelSi aRniSnulia, rom adamianis dakavebisaTvis aucilebelia arsebobdes danaSaulis Cadenis `safuZvliani eWvi”. sarCeli eyrdnoba adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisuflebaTa evropu-li konvenciis me-5 muxls, romelSic aseve aRniSnulia, rom adamianis `kanonieri dakaveba an dapatimreba uflebamosili sasamarTlo organos winaSe mis warsadge-nad” SesaZlebelia mxolod maSin, rodesac arsebobs samarTaldarRvevis Cadenis `sa-fuZvliani eWvi”.

am azrs eTanxmeba TviTon sakonstitucio kolegiac. aq gansaxilvel ga da-wyvetilebaSi kolegia aRniSnavs, rom `eWvi unda iyos safuZvliani”, `unda arse-bobdes safuZvliani da gonivruli eWvi, rom pirma, romelic dakavebulia, Caidina aRniSnuli danaSauli” (ix. gadawyvetileba, me-15 gv.).

magram kolegia amave dros gadawyvetilebaSi kategoriulad amtki cebs: `kolegia ar iziarebs mosazrebas, rom sisxlis samarTlis sap ro ce so kodeqsi iTvaliswinebs gonivruli eWvis gaCenis SemTxvevebis konkretul CamonaTvals da sxva SemTxvevebSi gonivruli da safuZvliani eWvis gaCena SeuZlebelia” (ix. gadawyvetileba, me-19 gv.).

modiT, amis Semdeg davakvirdeT saqarTvelos konstituciis me-18 muxlis me-3 nawi-lis teqstis dasawyiss `adamianis dakaveba dasaSvebia kanoniT gansazRvrul SemTxve-

Page 128: 3 26 47 62 122 131 144

128

oTar gamyreliZe

vebSi”. rogorc vxedavT, aq konstitucia gviTiTebs kanonze, romlis safuZvelzec xdeba adamianis dakaveba. aq, upirveles yovlisa, igulisxmeba sisxlis samarTlis sa-proceso kodeqsis 142-e muxli. konstitucia sakiTxs saerTod zogadi mniSvnelobiT wyvets da yoveli sakiTxis dakonkreteba, mis siRrmeSi wvdoma, specialuri kanonm-deblobiT xdeba. konstitucia rom adamianTa cxovrebis yvela sferos mTeli siRr-miT amomwuravad asaxavdes, maSin specialuri kanonmdebloba saWiro aRar iqneboda. am TvalsazrisiT, Tuki 142-e muxlSi ar iqneboda adamianis dakavebis SemTxvevebis amomwuravi CamonaTvali, romlebic konstituciis me-18 muxlSi ar aris mocemuli, maSin 142-e muxli azrs dakargavda da konstituciis me-18 muxlic sakmarisi iqnebo-da adamianis dakavebisaTvis. konstituciis me-18 muxli zogadad gviTiTebs kanonze da gvubneba, rom adamianis dakaveba SesaZlebelia `kanoniT gansazRvrul SemTxveveb-Si”. maSasadame, kanonma, am SemTxvevaSi sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 142-e muxlma, unda CamogviTvalos is SemTxvevebi, roca adamianis dakavebaa SesaZlebeli. magram im SemTxvevebis nusxa, romelTa dros adamianis dakavebaa SesaZlebeli, unda iyos amomwuravi. winaaRmdeg SemTxvevaSi konstituciis me-18 muxlis miTiTebas azri daekargeboda, rogorc es zemoT ukve vTqviT.

kidev erT arsebiT sakiTxs minda mivaqcio mkiTxvelis yuradReba. imisaTvis, rom kolegias sadavo normis konstituciuroba daemtkicebina, mas gadawyvetilebaSi, erTi mxriv, xazi unda gaesva da gamoevlina arsebiTi gansxvaveba am normasa da 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebiT Zaladakargul normas Soris (`sxva monacemebi”), xolo, meore mxriv ki, unda daedgina arsebiTi mniSvnelobis saerTo niSnebi sapro-ceso kodeqsis 142-e muxlis pirveli nawilis sxva punqtebTan. Cven zemoT dawvrile-biT SevexeT im sakiTxs, rom sadavo normasa (`piri SesaZloa miimalos”) da im normas Soris, romelic Zaladakargulad cno sakonstitucio sasamarTlom (`Tu arsebobs sxva monacemebi”) araviTari arsebiTi sxvaoba ar arsebobs. amitom am sakiTxze aq msjelobas aRar gavagrZelebT. oriode sityviT Sevexebi mxolod im sakiTxs, Tu ra gansxvavebaa saproceso kodeqsis 142-e muxlis pirveli nawilis `v” punqtsa da amave nawilis sxva punqtebs Soris.

`v” punqtis mixedviT, eWvmitanilis saxiT adamiani SeiZleba daakavon, Tu is `Se-saZloa miimalos”. axla SevadaroT es sityvebi 142-e muxlis pirveli nawilis `a” punqtis teqsts. aq naTqvamia: `pirs waaswres danaSaulis Cadenisas an CadenisTanave”. vis SeuZlia Tqvas, rom am teqstSi ar Cans `safuZvliani eWvi”, rom am kacma Caidina danaSauli? rasakvirvelia, amas veravin ityvis. magram amas ver vityviT `v” punqtis mimarT `piri Se saZ loa miimalos”. es teqsti Zalian abstraqtulia da moklebulia konkretu lobas. Cven ar viciT, ra gaakeTa man da ris gamo apirebs mimalvas. ufro metic, mimalvis ganzraxvac saeWvoa, ar Cans es teqstidan. is `SesaZloa” miimalos, magram riT aris dasabuTebuli, rom is mimalvas apirebs?

CavyveT qvemoT. igive suraTs vnaxavT, Tu Cven axla 142-e muxlis pirveli nawilis `v” da `b” punqtebis teqstebs Sinaarsobrivad erTmaneTs SevadarebT. magaliTad, `b” punqtis teqsti aseTi Sinaarsisaa: `TviTm xil velebi, maT Soris dazaralebulebic

Page 129: 3 26 47 62 122 131 144

129

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiis erTi gadawyvetilebis gamo

`pirdapir miuTiTeben am pirze, rogorc danaSaulis Camdenze”. es teqsti imdenad na-Telia, imdenad gansxvavdeba `v” punqtis teqstisagan azris dadgenis sizustis Tval-sazrisiT, rogorc ca da dedamiwa. amitom maT gansxvavebaze aq aRarafers vityvi. aseve SegviZlia vTqvaT momdevno punqtebzec, romelTa Sinaarsi aseTia: `g) pirze, masTan an mis tansacmelze aRmoCndeba Cadenili danaSaulis aSkara kvali”, `d) piri miimala danaSaulis Cadenis Semdeg, magram Semdgom igi amoicno dazaralebulma”, `e) piris mimarT gamotanilia ganCineba (dadgenileba) Zebnis warmoebis Sesaxeb”. ro-gorc vxedavT, am CamonaTvalSi `v” punqti TiTqos xelovnuradaa CarTuli da aSka-rad Cans, rom misi adgili aq ar aris. miuxedavad amisa, am sakiTxze, rogorc zemoT vTqviT, kolegia saerTod dums.

samagierod, sakonstitucio kolegia Tavis gadawyvetilebaSi 142-e muxlis pirve-li nawilis `v” punqts aanalizebs saproceso kodeqsis iseT muxlebTan mimarTebaSi, romlebsac sadavo normis namdvili Sinaarsis dadgenasTan araviTari kavSiri ar aqvs. sanimuSod movitan ramdenime magaliTs. gadawyvetilebis me-17 gverdze naTqva-mia: `sadavo normis Sinaarsidan aSkarad Cans, rom piri, romelsac akaveben eWvmita-nilia `danaSaulis CadenaSi” da ara sxva rameSi. am kuTxiT moTxovnebs ufro akon-kretebs saqarTvlos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis sxva normebi, romlebic aseve unda iqnes gaTvaliswinebuli piris dakavebisas”.

amis Semdeg dasaxelebulia saproceso kodeqsis 141-e muxli, romlis pir veli nawili Turme `kidev ufro aviwroebs danaSaulTa wres da daka vebis gamoyenebas uSvebs im danaSaulis SemTxvevaSi, romlisTvisac kanoni iTvaliswinebs sasjels Ta-visuflebis aRkveTis saxiT”. gadawyvetilebaSi miTiTebulia agreTve saproceso ko-deqsis me-12 muxlis me-2 nawili, rome lic Turme ̀ imperatiulad moiTxovs, rom daka-vebuls dauyovnebliv unda ecnobos danaSaulis Taobaze, romlis CadenaSic is aris eWvmitanili”. Sem deg gadawyvetilebaSi dasaxelebulia 145-e muxli, romelSic aseve eWmita nilis ama Tu im uflebebzea laparaki. momdevno me-18 gverdze sakonstitucio kolegia kvlav imeorebs zemoT erTxel ukve naTqvams da guldasmiT gvixsnis, rom 141-e muxlis pirveli nawiliT, dakavebis zogadi piroba Turme iseTi SemTxveva yo-fila, roca `arsebobs sakmao safuZveli eWvi miitanon pirze im danaSaulis CadenaSi, romlisTvisac kanoni iTvaliswinebs sasjels Tavisuflebis aRkveTis saxiT”. kole-gia yuradRebas amaxvilebs sa proceso kodeqsis 44-e muxlis 231 muxlze, romelSic `eWvmitanilis” terminia ganmartebuli. am ganmartebis mixedviT, eWvmitanilia is, vis mimarTac `arsebobs gonivruli eWvis safuZveli, rom man Caidina saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsiT gaTvaliswinebuli danaSauli”.

magram ra kavSiri aqvs am muxlebs sadavo normis konstituciurobasTan, amaze gadawyvetilebaSi erTi sityvac ar aris naTqvami. ase rom, sa bo lo od, kolegiis am msjelobidan iseTi STabeWdileba rCeba, rom sadavo nor mis konstituciurobis dasabuTeba SeuZlebelia. Tumca dakavebas safu Z vlad unda daedos gonivruli, sa-fuZvliani eWvi. Mmagram, raxan gonivruli, anu safuZvliani eWvis amomwuravi Ca-monaTvali kanonmdeblobaSi mo cemuli ar aris da arc SeiZleba iyos, rogorc amas

Page 130: 3 26 47 62 122 131 144

130

oTar gamyreliZe

kolegia gvim t ki cebs, eWvi yovel konkretul SemTxvevaSi unda gansazRvros poli-ciis mu Sa kma. amiT sakonstitucio sasamarTlos 2009 wlis 6 aprilis gadawyvetileba pir dapir ewinaaRmdegeba amave sasamarTlos 2003 wlis 29 ianvris gadawyve tilebas, razedac zemoT dawvrilebiT vilaparakeT. magram is garemoeba, rom sakonstitucio sasamarTlos es ori gadawyvetileba urTierTsawinaa R mdegoa, TavisTavad wamoWris erT axal sakiTxs, romelzedac sakonstitucio sarCelSi gamaxvilebulia yuradReba da amitom Cvenc mas gverds ver avuvliT.

dasaxelebul sarCelSi naTqvamia: saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos or-ganuli kanonis 25-e muxlis me-4 punqtis Tanaxmad, `sakonstitucio sasamarTlos mier samarTlebrivi aqtis an misi nawilis arakonstituciurad cnobis Semdeg ar SeiZleba iseTi samarTlebrivi aqtis miReba/gamocema, romelic Seicavs imave Si-naarsis normebs, romlebic arakonstituciurad iqna cnobili”. organuli kanonis swored es norma daarRvia saqarTvelos parlamentma, roca 2006 wlis 29 dekembris kanoniT cvlileba Seitana saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsSi da 142-e muxlis pirvel nawils daumata `v” punqti `piri SesaZloa miimalos”. saqarTve-los parlamentis praqtikaSi, samwuxarod, aseTi dar Rveva gamonaklisi rodia. da-vasaxeleb kidev erT SemTxvevas, romelic Cveni parlamentis bolo wlebSi muSaobis damaxasiaTebelia. 1997 wlis 21 ivlisis saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebiT, Zaladakargulad gamocxadda saqarTvelos 1960 wlis sisxlis sa-marTlis kodeqsis 34-e muxli, romliTac damatebiTi sasjelis saxiT gaTvaliswine-buli iyo `qonebis konfiskacia”. magram 2005 wlis 25 dekembris kanoniT sasjelTa sistemas daemata sasjelis axali saxeoba `qonebis CamorTmeva” (ix. ss kodeqsis me-40 m., `i” p.). amiT parlamentma faqtobrivad aRadgina saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 34-e muxli, romelic sakons ti tucio sasamarTlom jer kidev 1997 wels Zaladakargulad cno. sul male es cvlileba moqalaqeTa erTma jgufma sakonsti-tucio sasamarTloSi gaasaCivra. magram sakonstitucio sasamarTlom 2007 wlis 2 ivlisis gadawyvetilebiT sarCeli ar daakmayofila. kanonis ZaliT sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetileba sabolooa da misi gasaCivreba ar SeiZleba. parlamen-tic aseve SezRudulia kanoniT da ufleba ara aqvs, aRadginos is norma, romelic sakonstitucio sasamarTlom Zaladakargulad cno. ro gorc vxedavT, kanonSi sxva weria, cxovrebaSi ki sxvagvarad xdeba. we re da ikiTxeo, zustad amazea naTqvami. magram marto amis Tqma saqmes ver uSvelis. saWiroa meti dafiqreba, Tu rogor ga-movideT am mankieri wridan.

Page 131: 3 26 47 62 122 131 144

131

Temur tuRuSi

sakonstitucio sasamarTlos

bolodroindeli praqtika adamianis

Tavisuflebis uflebasTan

dakavSirebiT

Temur tuRuSi

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos samarTlebrivi

uzrunvelyofisa da kvlevebis departamentis

mTavari mrCeveli.

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiam 2009 wlis 6 aprils gamoitana gadawyvetileba saqmeze `saqarTvelos saxalxo damcveli saqarTvelos parlamentis winaaRmdeg~.

mocemul saqmeze davis sagans warmoadgenda saqarTvelos sisxlis samarTlis sa-proceso kodeqsis (SemdgomSi sssk) 142-e muxlis pirveli nawilis `v~ qvepunqtis konstituciurobis sakiTxi saqarTvelos konstituciis me-18 muxlis pirvel punqt-Tan da me-3 punqtis pirvel winadadebasTan mimarTebiT. sssk-is 142-e muxli, sa-Tauria `dakavebis safuZveli~. igi gansazRvravs im safuZvlebs, romelTa ar sebobis SemTxvevaSic SesaZlebelia ganxorcieldes danaSaulis CadenaSi eWv mitanili piris dakaveba. sadavo norma ayalibebs erT-erT aseT safuZvels, `danaSaulis CadenaSi eWvmitanili piris dakaveba SeiZleba, Tu arsebobs Semdegi safuZvlebi... v) piri Se-saZloa miimalos”.

mocemuli saqme sainteresoa imdenad, ramdenadac 1.) zemoaRniSnul gadawyvetile-bas win uswrebda saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2003 wlis 29 ianvris #2/3/182,185,191 gadawyvetileba, romliTac sasamarTlom arakonstituciurad cno saxalxo damcvelis mier sadavod gamxdari normis msgavsi Sinaaris mqone norma, sssk-is 142-e muxlis me-2 nawili da 2.) sadavo normiT xdeboda Careva adamianis iseT fundamentur uflebaSi, rogoricaa fizikuri Tavisuflebis ufleba.

sadavo norma kanonmdeblis mier SemoRebul iqna sakonstitucio sasamarTlos mier #2/3/182,185,191 gadawyvetilebis gamotanis Semdgom, 2006 wlis 29 dekembers. Sesabamisad, sakonstitucio sasamarTlos winaSe wamoiWra sakiTxi, kanonmdebelma xom ar moaxdina sakonstitucio sasamarTlos mier arakonstituciurad cnobili

Page 132: 3 26 47 62 122 131 144

132

Temur tuRuSi

normis reinkranacia (`gacocxleba). Tuki sakonstitucio sasamarTlo miiCnevda, rom sadavod gamxdari sssk-is 142-e muxlis pirveli nawilis `v~ qvepunqti Seicavda igive Sinaarss, rasac ukve arakonstituciurad cnobili sssk-is 142-e muxlis meore nawi-li, maSin sakonstitucio sasamarTlo `saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb~ saqarTvelos organuli kanonis 25-e muxlis 41 punqtis Sesabamisad, sarCels aRar miiRebda arsebiTad gansaxilvelad da ganmwesrigebel sxdomazeve cnobda sa-davo normas Zaladakargulad. im SemTxvevaSi ki, Tuki ukve arakonstituciurad cnobil normasa da sadavod gamxdar normas Soris Sinaarsobrivi identuroba dad-gindeboda da saqmis ganmxilveli kolegia ar gaiziarebda sasamarTlos mier 2003 wlis 29 ianvris #2/3/182,185,191 gadawyvetilebaSi gamoxatul samarTlebriv pozi-ciebs, maSin saqme `saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb~ saqarTvelos organuli kanonis 211 muxlis Tanaxmad, gadaecemoda plenums.

samecniero wreebSi, kerZod, profesor o. gamyreliZis mier gamoiTqva mosarze-bebi, rom sasamarTlom gadawyvetilebaSi saTanado yuradReba ar dauTmo aRniS-nuli sakiTxis gadawyvetas. rogorc zemoT aRvniSneT, sakiTxi, axlad SemoRebuli normiT xom ar xdeba arakonstituciurad cnobili normis normatiuli Sinaarsis ga-cocxleba, warmoadgens ganmwesrigebel sxdomaze da ara saqmis arsebiTad ganxilvis dros gadasawyvet sakiTxs. Sesabamisad, aRniSnuli sakiTxis gadawyveta win uswrebda sakonstitucio sasamarTlos mier saqmeze saboloo gadawyvetilebis gamotanas da igi sasamarTlom gadawyvita 2007 wlis 29 maisis #2/1-415 saoqmo CanaweriT. saki-Txis ganxilvis dros, sakonstitucio sasamarTlom moaxdina rogorc arakonstitu-ciurad cnobili sssk-is 142-e muxlis meore nawilisa1 da sadavod gamxdari sssk-is 142-e muxlis pirveli nawilis `v~ qvepunqtis SedarebiTi analizi, aseve yuradReba gaamaxvila im samarTlebriv poziciebze, romlebic gamoTqmul iqna sakonstitucio sasamarTlos 2003 wlis 29 ianvris #2/3/182,185,191 gadawyvetilebaSi da romlebic safuZvlad daedo sssk-is 142-e muxlis meore nawilis arakonstituciurad cnobas.

sakonstitucio sasamarTlos 2003 wlis 29 ianvris #2/3/182,185,191 gadawyvetile-bis Sinaarsidan gairkva, rom mosarCele, saqarTvelos saxalxo damcveli yuradRebas amaxvilebda imaze, rom sssk-is 142-e muxlis meore nawili iZleoda piris dakavebis SesaZleblobas amave muxlis pirveli nawilisagan gansxvavebuli, `sxva monacemebis~ safuZvelze. es mimarTuli iyo imisken, rom momxdariyo e.w. `saqmis provocireba~ da

1 muxli 142. dakavebis safuZveli 1. danaSaulis CadenaSi eWvmitanili piris dakaveba SeiZleba, Tu arsebobs Semdegi safuZvlebi: a) pirs waaswres danaSaulis Cadenisas an CadenisTanave; b) TviTmxilvelebi, maT Soris, dazaralebulebic, pirdapir miuTiTeben am pirze, rogorc danaSaulis Camdenze; g) pirze, masTan an mis tansacmelze aRmoCndeba Cadenili danaSaulis aSkara kvali; d) piri miimala danaSaulis Cadenis Semdeg, magram Semdgom igi amoicno dazaralebulma; e) piris mimarT gamotanilia ganCineba (dadgenileba) Zebnis warmoebis Sesaxeb. 2. Tu arsebobs sxva monacemebi, romlebic safuZvels iZleva, danaSaulis Cadenis eWvi iqnes mitanili pirze, es piri SeiZleba daakavon mxolod im SemTxvevaSi, roca igi gaqcevas cdilobda, an mas ara aqvs mudmivi sacxovre-beli adgili, an ar aris dadgenili misi vinaoba. 3. dakavebisagan ganTavisuflebuli piris xelmeored dakaveba imave eWviT ar SeiZleba.

Page 133: 3 26 47 62 122 131 144

133

sakonstitucio sasamarTlos bolodroindeli praqtika adamianis Tavisuflebis uflebasTan dakavSirebiT

`sxva (gadaumowmebeli) monacemebis~ safuZvelze, ganxorcielebuliyo piris dakaveba mxolod im formaluri motiviT, rom misi pirovneba ar iyo dadgenili an mas ar qonda mudmivi sacxovrebeli adgili. normis iuridiuli teqnikis mxriv gaumarTao-baze miuTiTebda aseve mopasuxis, saqarTvelos parlamentis warmomadgeneli.

sakonstitucio sasamarTlom 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebaSi imsjela, ramdenad iyos konstituciuri, piris dakavebas safuZvlad dadeboda `sxva monace-mebi, romlebic safuZvels iZleva, danaSaulis CadenaSi eWvi iqnes mitanili pirze~. sakonstitucio sasamarTlom CaTvala, rom `...saqarTvelos konstitucia ar icnobs piris dakavebis SesaZleblobas `sxva monacemebis~ safuZvelze, es monacemebi SeiZle-ba safuZvlad daedos eWvs da ara pirovnebis Tavisuflebis SezRudvas~. sakonstitu-cio sasamarTlom yuradReba gaamaxvila aseve im sakiTxze, rom fraza `...danaSaulis CadenaSi eWvi iqnes mitanili pirze...~, iyo orazrovani da gaugebari, iyo am SemTxe-vaSi ras gulisxmobda kanonmdebeli, ukve Cadenil danaSauls Tu danaSaulis Cadenis SesaZleblobasac, maSin roca amave muxlis pirveli nawili am sakiTxs wyvetda mka-fiod. sakonstitucio sasamarTlom aseve xazi gausva im garemoebas, rom sssk-is 142-e muxlSi mocemuli formulireba `... ara aqvs mudmivi sacxovrebeli adgili, an ar aris dadgenili misi vinaoba~ ver CaiTvleboda im miznebis Sesabamisad, ra miznebi-Tac SeiZleba motivirebuli iyos piris dakaveba. amasTanave, sasamarTlom Seafasa is samarTlebrivi sivrce, romelSic norma arsebobda. kerZod, man sssk-is 142-e muxli ganixila `im muxlebTan erToblivad, romlebic ZiriTadad Seexeba piris dakavebis 12 saaTian vadas, am drois ganmavlobaSi dakavebuli piris statussa da mis ufle-briv mdgomareobas~. ramdenad konstituciuri iqneboda danaSaulis CadenaSi eWvmi-tanili piris dakaveba im SemTxvevaSi `roca igi gaqcevas cdilobda~, arc mxareebsa da arc sakonstitucio sasamarTlos, yuradReba ar gaumaxvilebiaT.

zemoaRniSnuli analizis safuZvelze, sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiam 2007 wlis 29 maisis #2/1-415 saoqmo CanaweriT gadawyvita, rom sadavod gamxdari sssk-is 142-e muxlis pirveli nawilis `v~ qvepunqti ar iyo arakonstituciurad cno-bili sssk-is 142-e muxlis meore nawilis analogiuri Sinaarsis matarebeli. kerZod, 1.) sadavo norma, arakonstituciurad cnobili normisgan gansxvavebiT ar iZleva orazrovani ganmartebis saSualebas, saubaria ukve Cadenil danaSaulSi eWvmita-nil pirze Tu im pirze, romelic SeiZleba eWvmitanili iyos danaSaulis Cadenis SesaZleblobaSi. sadavo normaSi mocemulia mkafio formulireba `danaSaulis Ca-denaSi eWvmitanili piris dakaveba SeiZleba~ 2.) igi ar iZleva raime saxis `sxva mo-nacemebis safuZvelze piris dakavebis~ SesaZleblobas. masSi naTlad aris mocemuli is safuZveli, romlis drosac SesaZlebelia piris dakaveba, rodesac `piri SeiZleba miimalos~. 3.) sadavo norma ar adgens sssk-is 141-e muxliT gaTvaliswinebuli piris dakavebis miznebisgan gansxvavebul sxva raime mizans.

sasamarTlom xazi gausva aseve im garemoebas, rom sakonstitucio sasamarTlos 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebis gamotanis Semdgom, saqarTvelos par lamentis mier sisxlis samarTlis saproceso kodeqsSi ganxorcielda mTeli rigi cvlilebebi,

Page 134: 3 26 47 62 122 131 144

134

Temur tuRuSi

ris gamoc, Seicvala is samarTlebrivi sivrce, romelSic uwevs arseboba sadavod gamxdar normas, arakonstituciurad cnobili normisgan gansxvavebiT. kerZod, aRar arsebobs piris dakavebis 12 saaTiani an raime sxva vada, romlis ganmavlobaSi igi ustatusod imyofeba da moklebulia samarTlebli dacvis SesaZleblobas. igi daka-vebisTanave iZens eWvmitanilis statuss da sargeblobs samarTlebrivi dacvis yvela saSualebiT.

vinaidan sadavod gamxdari norma ar aRmoCnda arakonstituciurad cnobili nor-mis Sinaarsis analogiuri, Sesabamisad, ar arsebobda sakonstitucio sasamarTlo `saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb~ saqarTvelos organuli kanonis 25-e muxlis 41 punqtiT gaTvaliswinebuli, sadavo normis Zaladakargulad cnobis safuZveli.

kolegiam daadgina, rom sadavo normiT mocemuli normatiuli regulireba, rome-lic gansazRvravs danaSaulis CadenaSi eWvmitanili piris dakavebis SesaZleblobas, mimarTebaSi iyo saqarTvelos konstituciis me-18 muxliT garantirebul adamianis Tavisuflebis uflebasTan. radgan im sakiTxTan dakavSirebiT, ramdenad konstitu-ciuri iqneboda danaSaulis CadenaSi eWvmitanili piris dakaveba im SemTxvevaSi, roca igi `SeiZleba miimalos~ (`gaqcevas cdi lobda~), sakonstiticio sasamarTlos 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebaSi ar arsebobda sakonstitucio sasamarTlos mkveTrad Camoyalibebuli midgoma, romelic miscemda sakonstitucio sasamarTlos meore kolegias am kuTxiT sadavo normis Sinaarsis Sefasebis saSualebas, ese igi sa-kiTxi ar iyo gadawyvetili sakonstitucio sasamarTlos mier, kolegiam aRniSnuli sarCeli miiRo arsebiTad gansaxilvelad.

profesor o. gamyreliZis mier gamoiTqva azri, rom terminebi `piri gaqcevas cdilobda~ da `piri SeiZleba miimalos~, analogiuri Sinaarsis matareblebi arian. Sesabamisad, sadavo norma adgens igive normatiul regulirebas, rasac adgenda arakonstituciurad cnobili norma da aqedan gamomdinare, sakonstitucio sasa-marTlos sadavo norma ganmwesrigebel sxdomazeve unda ecno Zaladakargulad.

saoqmo CanawerSi sakonstitucio sasamarTlos msjelobis sagans warmoadgenda ara is, ramdenad identuri Sinaarsis matareblebi iyvnen terminebi `piri gaqce-vas cdilobda~ da `piri SeiZleba miimalos~, aramed is normatiuli regulirebebi, romlebSic arsebobdnen aRniSnuli terminebi. termini `piri gaqcevas cdilobda~ ar-sebobda Semdeg normatiul regulirebaSi: `Tu arsebobs sxva monacemebi, romlebic safuZvels iZleva, danaSaulis Cadenis eWvi mitanil iqnes pirze, es piri SeiZleba daakavon mxolod im SemTxvevaSi, roca igi gaqcevas cdilobda~. rogorc zemoT aR-vniSneT, aq mTavari ganmsazRvreli faqtoria is, Tu romel pirzea saubari. 2003 wlis gadawyvetilebaSi sasamarTlom ganmarta, rom amis garkveva SeuZlebeli iyo. termini `piri SeiZleba miimalos~ arsebobs absoluturad sxva normatiul reguli-rebaSi: `danaSaulis CadenaSi eWvmitanili piris dakaveba SeiZleba, Tu arsebobs Sem-degi safuZvlebi... v) piri SesaZloa miimalos”. aq naTlad Cans, rom saubaria im piris

Page 135: 3 26 47 62 122 131 144

135

sakonstitucio sasamarTlos bolodroindeli praqtika adamianis Tavisuflebis uflebasTan dakavSirebiT

dakavebis SesaZleblobaze, romelic danaSaulis CadenaSia eWvmitanili. rogorc vxe-davT, aRniSnuli normatiuli regulirebebi gansxvavdeba erTmaneTisagan da swored am sakiTxis gadawyveta warmoadgenda sakonstitucio sasamarTlos msjelobis sagans. kanonmdebels, rom ar SemoeRo axali termini `piri SeiZleba miimalos~ da daetove-bina Zveli termini `piri gaqcevas cdilobda~, arakonstituciurad cnobili norma da sadavo norma mainc gansxvavebuli Sinaarsis matareblebi iqnebodnen, vinaidan isini gansxvavebuli normatiul regulirebas adgenen.

yovelive zemoaRniSnulidan naTlad Cans, saoqmo CanawerSi Tu rogor detalu-rad iqna sakonstitucio sasamarTlos mier zemoT aRniSnuli sakiTxi ganxiluli da gadawyvetili. amasTan, mosazreba imis Sesaxeb, rom sakonstitucio sasamarTlom saTanado yuradReba ar dauTmo aRniSnul sakiTxs gadawyvetilebaSi, usafuZvloa. sakonstitucio sasamarTlo gadawyvetilebaSi, romliTac saqmes wyvets arsebiTad, ganmeorebiT ar imsjelebs im sakiTxze, romelic warmoadgens ganmwesrigebel sxdo-maze gadasawyvet sakiTxs da romelic mas ukve gadawyvetili aqvs ganmwesrigebel sxdomasTan dakavSirebuli dokumentiT (saoqmo CanaweriT).

rac Seexeba sadavo normiT gaTvaliswinebul regulirebas, mosarCeles, sa-qarTvelos saxalxo damcvels miaCnda, rom piris dakavebis SemTxvevaSi unda ar-sebobdes eWvis gansazRvruli xarisxi. Ees, dakavebuli piris wardgenis Semdeg, sasamarTlos miscems imis SesaZleblobas, rom gadawyvitos Sesabamisi aRkveTis Ro-nisZiebis gamoyenebis sakiTxi. gonivruli eWvis standarti dakavebaze uflebamosil pirs ar miscemda TviTnebobis SesaZleblobas. mas miaCnda, rom sa davo norma, iyo ra dakavebis safuZveli, TviTon unda iyos safuZvliani eWvis warmoSobis wyaro, rom pirma Caidina danaSauli. sssk-is 142-e muxlis pir veli nawilis sxva qvepunqtebiT gaTvaliswinebuli dakavebis safuZvlebi, rogoricaa magaliTad, rom pirs waaswres danaSaulis Cadenisas, TviTmxilveli an dazaralebuli miuTiTebs masze, saxalxo damcvelis azriT, axdendnen safuZvliani eWvis generirebas. sadavo normiT gansa-zRvruli safuZveli ki, rom piri SeiZleba miimalos, araTu neitralur damkvirve-belze, aramed dainteresebuli piris Sem TxvevaSic ki ar badebs piris mier danaSau-lis Cadenis eWvs. is garemoeba, rom 142-e muxlis pirveli nawilis formulirebaSi pirdapiraa miTiTebuli, rom igi gansazRvravs `danaSaulis CadenaSi eWvmitanili piris dakavebis~ da ara nebismier piris dakavebis safuZvlebs, saxalxo damcveli ukavSirebda kanonmdeblis sur vils, erTmaneTisgan gaemijna `eWvmitanilisa~ da `braldebulis~ dakaveba. mi si azriT, miuxedavad am Canawerisa, dakavebaze ufleba-mosili piri ar aris val debuli, piris dakavebisas gaaCndes am ukanasknelis mier danaSaulis Cadenis eWvi. xolo aseTi eWvis ararsebobis SemTxvevaSi, piris dakaveba dausabuTebeli da arakonstituciuria.

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos mier saqarTvelos uzenaesi sa sa-marTlodan gamoTxovili iqna statistikuri monacemebi, sadavo normis sa fuZvelze ganxorcielebuli ramdeni dakaveba iqna gasaCivrebuli dakavebuli pirebis mier da aRniSnul saCivrebze sasamarTloebis mier ra gadawyvetilebebi iqna gamotanili.

Page 136: 3 26 47 62 122 131 144

136

Temur tuRuSi

aRniSnuli saintereso iyo imdenad, Tu rogor iyo gagebuli sadavo norma samar-TalgamoyenebiT praqtikaSi da marTlac xom ar xedavda maSi samarTalSemfardebeli resurss, moexdina piris dakaveba ise, rom mis mimarT ar yofiliyo danaSaulis Cadenis eWvi da saxeze yofiliyo mxolod misi mimalvis safrTxe. uzenaesi sasa-marTlodan mowodebuli statistikis mixedviT gairkva, rom saerTo sasamarTloe-bis mier, araTu dausabuTebeli dakavebis faqti ar dadgenila, aRniSnuli sakiTxi saerTod ar gamxdara saerTo sasamarTloebis msjelobis sagani, vinaidan sadavo normis safuZvelze ganxorcielebuli arc erTi dakaveba, dakavebuli pirebis mier ar gasaCivrebula. aRniSnuli garemoeba saxalxo damcvelma axsna imiT, rom gasaCi-vrebis procedurebi imdenad rTuli da araefeturia, miuxedavad imisa, rom iZleva ukanonod da dausabuTeblad ganxorcielebuli dakavebiT miyenebuli zianis sruli anazRaurebis SesaZleblobas, pirs ar uRirs gaasaCivros dakavebis kanoniereba da dasabuTebuloba.

sakonstitucio sasamarTlom 2009 wlis 6 aprilis gadawyvetilebaSi saqarTvelos konstituciis me-18 muxliT gaTvaliswinebuli `adamianis Tavisufleba~ ganmarta ufro viwro aspeqtSi, vidre igi Tavisi sityvasitviTi mniSnelobiT SeiZleba warmo-Cindes. sasamarTlos azriT, me-18 muxliT gaTvaliswinebuli ufleba kav SirSi araa, magaliTad, konstituciis sxvadasxva muxlebiT dacul sityvis, rwmenis, informaciis TavisuflebebTan. sasamarTlom miuTiTa: `igi gulisxmobs adamianis fizikur Tavi-suflebas, mis uflebas, Tavisuflad gadaadgildes fizikurad, Tavisi nebis Sesaba-misad, imyofebodes an ar imyofebodes romelime adgilze. adamianis Tavisufleba aris misi gadaadgilebis Tavisufleba viwro gagebiT. Tumca aSkarad gansxvavebulia im Carevebis intensiuroba da simZime, romlisganac am uflebebs icavs konstitucia. adamianis TavisuflebaSi Careva ufro wonadia da konstituciac misgan dasacavad gansakuTrebul regulirebebs adgens~. aRniSnuli uflebis warmoSoba, sasamarTlos azriT, ukavSirdeba im safrTxes, romelic adamians emuqreba SeuzRudavi xelisu-flebis mxridan da miuTiTa xelisuflis valdebulebaze, masSi Careva ganaxorcie-los mxolod ukidures SemTxvevaSi.

miuxedavad Tavisuflebis uflebis aRmatebul xarisxSi ganxilvisa, sasa mar Tlom igi ar miiCnia absolutur da SeuzRudav uflebad da ganacxada, rom mkacri konsti-tuciur-samarTlebrivi moTxovnebis gaTvaliswinebiT, masSi Careva SesaZlebelia. amasTan, sasamarTlos azriT, miT ufro mkacri unda gaxdes konstituciur-samarT-lebrivi moTxovnebi, rac ufro intensiurad xdeba uflebaSi Careva, vinaidan misi yvelaze intensiuri forma – Tavisuflebis aRkveTa mkveTrad aferxebs, xolo zog SemTxvevaSi saerTod gamoricxavs adamianis mier sxva konstituciuri uflebebiT sargeblobis SesaZleblobas.

radgan sadavo norma gansazRvravs piris dakavebis, ese igi Tavisuflebis SezRud-vis safuZvels, iWreba ra (ereoda) saqarTvelos konstituciis me-18 muxliT gaTva-liswinebul uflebaSi, sakonstitucio sasamarTlom igi konstituciur-samarTlebri-vad Seamowma me-18 muxlis me-3 punqtis pirvel winadadebasTan rogorc formaluri,

Page 137: 3 26 47 62 122 131 144

137

sakonstitucio sasamarTlos bolodroindeli praqtika adamianis Tavisuflebis uflebasTan dakavSirebiT

aseve materialur-samarTlebrivi TvalsazrisiT. saqarTvelos konstituciis me-18 muxliT gakeTebuli sakanonmdeblo daTqma, rom adamianis dakaveba SeiZleba mxo-lod kanoniT gansazRvrul SemTxvevaSi, mimarTulia iqiT, rom aRniSnuli sakiTxis mowesrigeba mxolod sakanonmdeblo xelisuflebis prerogativaa da xelisuflebis sxva nebismieri Stos mier nebismierI normatiuli aqtiT am sakiTxis gadawyveta for-maluri TvalsazriT iqneba konstituciis sawinaaRmdego. sadavo norma warmoadgens sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis normas, romelic `normatiuli aqtebis Se-saxeb~ saqarTvelos kanonis mixedviT, warmoadgens sakanonmdeblo aqts, Sesabami-sad, igi SeiZleba CaiTvalos `adamianis dakavebis kanoniT gansazRvrul SemTxvevad~ da aRniSnulidan gamomdinare, srulad Seesabameba konstituciis me-18 muxlis me-3 punqtiT gansazRvrul formalur-samarTlebriv teqsts.

im SemTxvevaSi, Tuki sakonstitucio sasamarTlo Tavisuflebis uflebaSi Care-vis Semowmebisas Semoifargleboda mxolod formalur-samarTlebrivi SefasebiT, igi kanonmdebels dautovebda udidesi TviTnebobis areals. kanonmdebelma ka noniT SeiZleba gansazRvros aRniSnul uflebaSi Carevis iseTi SemTxvevebi, romlebic ga-moiwvevda uflebaSi gaumarTlebel, araproporciul Carevas da amiT TviT uflebas aqcevda fiqciad. sasamarTlom aRniSna, rom `miuxedavad imisa, rom dakaveba nakle-bad mZime Carevaa adamianis TavisuflebaSi, vidre, Tundac saqarTvelos sisxlis sa-marTlis saproceso kodeqsiT gaTvaliswinebuli aRkveTis RonisZieba – dapatimre-ba, aucileblad unda arsebobdes is myari konstituciur-samarTlebrivi barieri, romlis gadalaxvac akrZaluli iqneba ZiriTad uflebaSi Carevisas. Tumca isic unda aRiniSnos, rom es barieri ufro dabalia, vidre Zi riTad uflebaSi sxva ufro mZime Carevebis SemTxvevaSi~. sasamarTlos azriT, Tanazomierebis principidan gamomdi-nare, uflebaSi nebismieri Careva unda emsaxurebodes legitimur mizans da unda iyos am miznis miRwevis Tanazomadi saSualeba.

mocemul SemTxvevaSi uflebaSi Carevis legitimur mizans warmoadgenda marTlm-sajulebis ganxorcieleba. Sesabamisad, sasamarTlos winaSe idga amocana, daedgina sadavo normiT mocemuli regulireba iyo Tu ara aRniSnuli miznis miR wevis saSua-leba, xom ar akisrebda igi pirs, romlis uflebis SezRudvac xdeboda, gadametebul tvirTs da xom ar aZlevda samarTalSemfardebels TviT nebobis saSualebas.

sakonstitucio sasamarTlom ar gaiziara mosarCelis pozicia imasTan da kav-SirebiT, rom sadavo norma iZleoda ara danaSaulis CadenaSi eWvmitanili, aramed nebismieri piris dakavebis saSualebas. sakonstitucio sasamarTlom sadavo norma ganmarta ara izolirebulad, aramed sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis sxva, masTan dakavSirebul normebTan kavSirSi. kerZod, imis dasadgenad, sisxlis samarT-lis procesis miznebisaTvis vin SeiZleba iqnes ganxiluli `eWvmitanilad~, romlis dakavebac SesaZlebelia, sasamarTlom moiSvelia kodeqsis me-12 muxli, 44-e muxlis 231 nawili, 141-e da sxva muxlebi. aRniSnuli muxlebis erToblivi analizis sa-fuZvelze, sasamarTlom daaskvna, rom `eWvmitanili~, romlis dakavebac SesaZlebe-lia, aris piri, romlis mimarTac arsebobs 1) `gonivruli eWvis safuZveli, rom man

Page 138: 3 26 47 62 122 131 144

138

Temur tuRuSi

Caidina saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsiT gaTvaliswineuli danaSauli~, magaram es eWvi ar aris sakmarisi braldebis wasayeneblad, 2) danaSauli romlis CadenaSic arsebobs mis mimarT eWvi, iTvaliswinebs sasjelis saxiT Tavisuflebis aRkveTas, 3) saxezea piris dakavebis romelime mizani (piri ganagrZobs danaSaule-briv saqmianobas, gaanadgurebs mtkicebulebebs) da 4) yovelive zemoaRniSnulis ar-sebobis Semdgom, warmoiSoba piris dakavebis romelime, maT Soris sadavod gamxda-ri normiT gaTvaliswinebuli safuZveli. sasamarTlos azriT, piris dakaveba aris samarTalgamomyeneblis SesaZlebloba da ara valdebuleba, moaxdinos nebismieri piris dakaveba, romlis mimarTac gaaCnia garkveuli eWvi. imisaTvis rom dakaveba iyos kanonieri da dasabuTebuli, saxeze unda iyos am komponentebis erToblioba: gonivruli eWvi konkretuli danaSaulis CadenaSi, dakavebis mizani da safuZveli. sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 72-e muxli dResac uSvebs SesaZleblobas, piri gamomZieblis an prokuroris dadgenilebiT ise iqnes cnobili eWvmitanilad, rom saerTod ar ganxorcieldes misi dakaveba. Sesabamisad, sasamarTlom daaskvna, rom piris mier danaSaulis Cadenis eWvis warmoSoba calsaxad ar ukavSirdeba piris dakavebas da `eWvmitanilis~ statusis SeZenas.

sasamarTlom gadawyvetilebaSi gamijna is garemoebebi, rac SeiZleba daedos sa-fuZvlad gonivruli eWvis warmoSobas im garemoebebidan, romelic SeiZleba dae-dos safuZvlad piris dakavebas. sasamarTlos azriT, dakavebis safuZvlebi kanonSi amomwuravad da naTlad unda iyos miTiTebuli, swored aseTia konstituciis me-18 muxlis moTxovna. rac Seexeba gonivruli eWvis warmoSobis safuZvels, misi konkre-tuli CamonaTvlis sisxlis samarTlis saproceso kodeqsSi ar aris da verc iqneba. imis Tqma, rom mxolod am SemTxvevaSia SesaZlebeli warmoiSvas gonivruli eWvi da amiT gamoiricxos yvela sxva SemTxveva, SeuZlebelia. sasamarTlom miuTiTa, rom `“eWvi” ar aris kanonmdeblis mier amomwuravad gansazRvradi kategoria da gaCndeba Tu ara is, es damokidebulia mTel rigi obieqturi da subieqturi garemoebebis erTobliobaze konkretul SemTxvevaSi~. kanonmdebeli moklebulia SesaZleblobas gaTvalos yvela konkretuli SemTxvevis SesaZlo varianti da konkretuli scenari. mTavaria misi gzavnili kanonis aRmasruleblis mimarT iyos konstituciuri.

sasamarTlom Tavisi mosazrebebi, gonivrul eWvTan dakavSirebiT, Camoayaliba saerTaSoriso praqtikis gaTvaliswinebiT. adamianis uflebaTa evropulma sasamar-Tlom gadawyvetilebaSi saqmeze miurei gaerTianebuli samefos winaaRmdeg xazi gausva, rom eWvis sandooba Seadgens misi safuZvlianobis erT-erT aucilebel ele-ments. Tumca, eWvi safuZvlianad CaiTvleba mxolod im SemTxvevaSi, Tu is aseve da-fuZnebulia faqtebze an informaciaze, rac obieqturad akavSirebs eWvmitanil pirs SesaZlo danaSaulTan. saqmeze foqsi, kempbeli da hartli gaerTianebuli samefos winaaRmdeg sasamarTlom miuTiTa, rom “gqondes “gonivruli eWvi” niSnavs imgvari faqtebisa da informaciis arsebobas, rac daakmayofilebda obieqtur damkvirve-bels, rom pirma Caidina danaSauli. TumcaRa, ra SeiZleba CaiTvalos “gonivrulad”, damokidebulia SemTxvevis yvela garemoebaze.” msgavsi midgoma brinegaris saqmeSi Camoayaliba aSS-is uzenaesma sasamarTlom: “safuZvliani eWvi saxezea maSin, roca

Page 139: 3 26 47 62 122 131 144

139

sakonstitucio sasamarTlos bolodroindeli praqtika adamianis Tavisuflebis uflebasTan dakavSirebiT

faqtebi da garemoebebi,... romlis Taobazec samarTaldamcav pirs gaaCnia gonivru-lad sarwmuno informacia, arian TavisTavad sakmarisi, raTa gonivrulad windaxe-dulma adamianma daijeros, rom danaSauli iqna Cadenili an sCadian...”.

sasamarTlom ar gaiziara mosarCelis msjeloba imasTan dakavSirebiT, rom dakave-bis safuZveli aucileblad TviTon unda warmoSobdes gonivrul eWvs. sasamarTlos azriT, SesaZlebelia dakavebis romelime safuZvelma damoukideblad warmoSvas go-nivruli eWvi, magaram es ar gamoricxavs, gonivruli eWvis warmoSoba moxdes sxva monacemebis safuZvelze, romelic win uswrebs dakavebis safuZvlis warmoSobas. sa-samarTlo am nawilSi daeyrdno sakonstitucio sasamarTlos 2003 wlis 29 ianvris gadawyvetilebaSi gamoTqmul mosazrebas, `sxva monacemebi SesaZloa safuZvlad dae-dos eWvs da ara pirovnebis dakavebas~.

saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsma piris dakavebisaTvis daad-gina ufro maRali standarti, vidre aris gonivruli eWvis warmoSoba, rom pirma Caidina danaSauli, daawesa dakavebis safuZvlebi, romlebic gonivrul eWvTan er-Tad kumulaciur kavSirSi kravs im mocemulobas, ra drosac SesaZlebelia piris dakaveba. sasamarTlos azriT, sadavo normiT gansazRvruli piris `mimalva ar unda iqnes gagebuli rogorc mxolod piris adgilsamyoflis cvlileba. mimalva, rogorc amas mosarCele mxarec iziarebs, gulisxmobs momaval safrTxes, rom piri Tavs aa-ridebs gamoZiebas da sasamarTlos. mimalva Tavis TavSi aseve moicavs safrTxes, rom piri gaagrZelebs danaSaulebriv saqmianobas, Caidens danaSauls Tundac imisa-Tvis, rom xelSi ar Cauvardes sagamoZiebo organoebs, gaanadgurebs mtkicebulebebs, Tu miecema amis saSualeba. saboloo jamSi, ukiduresad garTuldeba, Tu saerTod SeuZlebeli ar gaxdeba Sesabamisi piris mimarT marTlmsajulebis ganxorcieleba~.

yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, sasamarTlom gadawyvita, rom sa davo norma Seesabameboda rogorc gansazRvrulobis, aseve Tanabarzomierebis konsti-tuciur principebs, masSi mocemuli SezRudva aucilebeli iyo legitimuri miz-nis, marTlmsajulebis ganxorcielebisaTvis da igi ar akisrebda pirs gadametebul tvirTs. Sesabamisad, sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiam aRniSnuli sarCe-li ar daakmayofila da konstituciurad cno sadavod gamxdari sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 142-e muxlis pirveli nawilis `v~ qvepunqti.

profesorma o. gamyreliZem sasamarTlos mier sakiTxis amgvarad gadawyvetasTan dakavSirebiT, gamoTqva kritikuli mosazreba. igi Tvlis, rom kanonSi amomwuravad unda iyos CamoTvlili is SemTxvevebi, ra drosac SeiZleba warmoiSvas `go nivruli eWvi~. Tu kanonmdebeli ver moaxerxebs amgvari SemTxvevebis amomwuravi Camona-Tvlis gakeTebas, mas SesaZlebloba aqvs, momavalSi Seavsos kanonmdebloba aseTi SemTxvevebiT. Tuki kanonmdeblis mier aseTi CamonaTvali ar iqneba ga keTebuli, es TviTnebobis saSualebas miscems policiels an sagamoZiebo organos TanamSromels, romelic axorcielebs piris dakavebas. profesor o. gamyreliZes miaCnia, rom sadavo normiT gansazRvruli safuZveli, `piri SeiZleba miimalos~ TviTon, damoukideblad

Page 140: 3 26 47 62 122 131 144

140

Temur tuRuSi

unda warmoSobdes gonivrul eWvs, rom pirma Caidina danaSauli. magaliTad, rogorc amgvar eWvs warmoSobs dakavebis sxva iseTi safuZveli, rogoricaa dazaralebulis an TviTmxilvelis miTiTeba danaSaulis Camden pirze. Tu dakavebis safuZveli ar warmoSobs gonivrul eWvs, mis safuZvelze ganxorcielebuli dakaveba, professor o. gamyreliZis azriT, arakonstituciuri iqneba.

profesor o. gamyreliZis zemoaRniSnul mosazrebebs ver daveTanxmebiT. `goni-vruli eWvis~ gamomwvevi faqtorebi ar aris is samarTlebrivi garemoebebi, romlis amomwuravad kanonSi aRwera SesaZlebeli iyos. esa Tu is garemoeba, erT konkretul situaciaSi SeiZleba marTebulad axdendes gonivruli eWvis formirebas da sru-liad gamousadegari iyos sxva konkretuli situaciisaTvis. vinaidan, samwuxarod, ara gvaqvs SesaZlebloba, mimovixiloT saqarTvelos sa samarTloebis gadawyveti-lebebi (praqtikis ararsebobis gamo), Tu rogor ganmartaven isini gonivruli eW-vis standarts piris dakavebisas, movitan amerikis SeerTebuli Statebis uzenaesi sasamarTlos gadawyvetilebas saqmeze `brinegari amerikis SeerTebuli Statebis winaaRmdeg~. sasamarTlom aRniSnul saqmeSi ganacxada: “roca Cven vsaubrobT sa-fuZvlian eWvze, Cven saqme gvaqvs SesaZleblobebTan. es aris ara teqnikuri, aramed faqtobrivi da praqtikuli, cxovrebiseuli mosazrebebi, romlis safuZvelzec, go-nieri da windaxeduli adamianebi da ara samarTalmcodneebi moqmedeben. mtkicebis standarti am SemTxvevaSi korelatiuria imisa, rac unda dadgindes. safuZvliani eWvis ganmarteba aris gonivruli safuZveli bralis dajerebisTvis, ...is aRniSnavs mets vidre mxolod eWvs: safuZvliani eWvi saxezea maSin, rodesac faqtebi da ga-remoebebi, romlebic cnobilia oficrisTvis da romlis Taobazec samarTaldamcav pirs gaaCnia gonivrulad sarwmuno informacia, aris TavisTavad sakmarisi raTa gonivrulad windaxedulma adamianma daijeros rom danaSauli iqna Cadenili an sCa-dian... imis gamo, rom bevri situacia, romelic xvdeba oficers Tavisi mo valeobebis Sesrulebisas didwilad bundovania, sivrce unda darCes maT mier garkveuli Sec-domebis daSvebisTvis. magram es Secdomebi unda iyos gonieri adamianis Secdomebi, romlebic moqmedeben faqtebis safuZvelze da es faqtebi gonivrulad qmnian Se-saZleblobasTan dakavSirebuli daskvnis gakeTebis sa Sualebas. safuZvliani eWvis wesi aris praqtikuli, arateqnikuri koncefcia, ro melic yvelaze kargi kompromi-sis saSualebas iZleva samarTlis dacvisa da moqalaqeebis TviTnebobisgan dacvis konfliqtur interesebs Soris~. msgavsi midgoma aqvs ganviTarebuli saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlosac zemoT naxseneb gadawyvetilebaSi: `sxva monacemebi safuZvlad SeiZleba daedos eWvs~. sasamarTlom aRniSnuli midgomiT daadastura, rom monacemebi, romlebic safuZvlad SeiZleba daedos eWvs, amouwuravia. swored aRniSnuli midgoma gaiziara sakonstitucio sasamarTlos meore kolegiam 2009 wlis 6 aprilis gadawyvetilebaSi.

sailustraciod SeiZleba moviyvanoT Semdegi kazusi: moxda mkvleloba. mokluls Sublze amotvifruli aqvs Y gamosaxuleba. sagamoZiebo oraganos muSakma daadgina, rom mravalbiniani saxlis ezoSi, romelSic napovni iqna moklulis cxedari, cxo-vrobs X piri, romelic axali gaTavisuflebulia cixidan, sadac sasjels ixdida

Page 141: 3 26 47 62 122 131 144

141

sakonstitucio sasamarTlos bolodroindeli praqtika adamianis Tavisuflebis uflebasTan dakavSirebiT

mkvlelobisaTvis, romlis ganxorcielebis drosac mokluls Sublze amoatvifra Y gamosaxuleba. amasTanave, gamomZiebels aqvs informacia, rom aRniSnul pirs Sela-parakeba mouxda gardacvlilTan, ra drosac mas daemuqra mokvliT. SeiZleba Tu ara mocemul SemTxvevaSi gamomZiebels gauCndes gonivruli eWvi, rom mkvleloba Cadenilia X piris mier. profesor o. gamyreliZis mosazrebebs Tu daveyrdnobiT, gamomZiebels ar SeiZleba gauCndes zemoaRniSnul SemTxvevaSi gonivruli eWvi, vi-naidan garemoebebi, romlebic safuZvlad daedo mis eWvs (piri adre nasamarTlevi iyo msgavsi danaSaulisaTvis, Selaparakeba hqonda dazaralebulTan, ra drosac mas mokvliT daemuqra) ar aris mocemuli sssk-is 142-e muxlSi moxseniebul arc erTi dakavebis safuZvelSi. mocemul SemTxvevaSi, ra Tqma unda, gamomZiebels SeiZleba gauCndes gonivruli eWvi, rom mkvleloba X pirovnebis Cadenilia. nebismier neitra-lur damkvirvebels gauCndeboda aseTi eWvi, miuxedavad imisa, rom msgavs SemTxve-vas sisxlis samarTlis saproceso kodeqsi ar aRwers da warmoudgenelicaa, rogor SeiZleba masSi moxdes konkretuli situaciebis reglamentireba.

saqarTvelos konstituciis me-18 muxlis me-3 punqti ar avaldebulebs kanon-mdebels, gansazRvros konkretuli garemoebebi, ra SemTxvevaSi SeiZleba pirze mi-tanili iqnes eWvi, rom man Caidina danaSauli. konstitucia kanonmdebels avalebs, kanoniT gansazRvros, Tu ra SemTxvevaSia SesaZlebeli, moxdes aseTi piris dakaveba da, Sesabamisad, Tavisuflebis uflebis SezRudva.

garemoebebi, romlebic safuZvlad daedo dakavebaze uflebamosili piris goni-vruli eWvis formirebas, ramdenad dasabuTebulia, unda Semowmdes yovel konkre-tul SemTxvevaSi. amis kompetencia gaaCnia sasamarTlos dakavebis da sabuTebulobisa da kanonierebis Semowmebis procesSi. Tu sasamarTlo daadgens, rom garemoebebi, romlebic safuZvlad daedo dakavebaze uflebamosili piris eWvs, aragonivruli iyo, igi dakavebas cnobs dausabuTeblad. Sesabamisad, dakavebaze uflebamosil pirs ar rCeba TviTnebobis aranairi areali.

kanonmdebeli konstituciiT bevrad SezRudulia dakavebis safuZvlebis gansa-zRvrisas. mas akisria valdebuleba aseTi safuZvlebi gansazRvros amom wuravad da amasTanave amtkicos, rom es safuZvlebi aucileblad emsaxureba da kavebis miznis realizebas. dakavebis safuZvlebis SemoRebiT, kanonmdebeli awesebs kidev erT da-matebiT bariers piris Tavisuflebis SezRudvis gzaze da akeTebs im amomwuravi SemTxvevebis CamonaTvals, ra drosac ukiduresad aucilebeli xdeba piris dakaveba. zemoT moyvanili kazusidan Canda, rom gamomZiebels SeiZleboda gasCenoda goni-vruli eWvi X piris mier danaSaulis Cadenis Sesaxeb, magram is ver ganaxorcielebs dakavebas, Tu mas ar eqneba damatebiT sssk-is 142-e muxliT gaTvaliswinebuli sa-fuZveli. sadavo norma aseT safuZvlad ganixilavs `piri SeiZleba miimalos~. aSka-raa, rom, Tu eWvmitanili piri miimaleba, ver iqneba miRweuli dakavebis miznebi, Tavidan iqnes acilebuli mtkicebulebebis ganadgureba, axali danaSaulis Cadena da a.S. is, Tu ramdenad realuri iyo imis saSiSroeba, rom piri miimaleboda, amis Semowmebis ufleba gaaCnia saerTo sasamarTlos da dakavebaze uflebamosili piri,

Page 142: 3 26 47 62 122 131 144

142

Temur tuRuSi

iseve rogorc sssk-is 142-e muxlSi gaTvaliswinebuli sxva safuZvlebiT piris da-kavebisas, valdebulia amtkicos, rom aseTi saSiSroeba namdvilad arsebobda. sxva SemTxvevaSi sasamarTlo dakavebas cnobs da usa buTeblad. ase rom, sadavo norma am SemTxvevaSic dakavebaze uflebamosil pirs ar utovebs TviTnebobis aranair saSualebas. sakonstitucio sasamarTlo afasebs normis normatiul Sinaars, ram-denad uSvebs igi samarTalgamomyeneblis mier TviTneburad gamoyenebis SesaZle-blobas. rogorc zemoT moyvanili msjelobidan Cans, kanonmdebeli, iseve rogorc sadavo normiT, zogadad sisxlis samarTlis saproceso kodeqsiT, ar tovebs piris dakavebisas TviTnebobis saSualebas. misi gzavnili samarTalgamomyeneblis mimarT konstituciuria da sakonstitucio sasamarTlo ver dauSvebda imis prezumcias, rom yovelive zemoaRniSnuli sxvagvarad iqneboda gagebuli dakavebaze uflebamosili pirebis an saerTo sasamarTloebis mier.

ver gaviziareb mosazrebas imis Sesaxeb, rom dakavebis safuZvlebi aucileblad damoukideblad unda axdendnen `gonivruli eWvis~ formirebas da sssk-is 142-e muxlSi miTiTebuli yvela sxva safuZveli, garda sadavo normiT gaTvaliswinebuli SemTxvevisa, aucileblad da yvela SemTxvevaSi uzrunvelyofen aseTi eWvis gaCenas.

kanonmdeblis mizans, dakavebis safuZvlebis SemoRebisas, ar warmoadgenda daed-gina gonivruli eWvis warmoSobis standarti da konkretuli SemTxvevebi. rogorc zemoT aRvniSneT, aseTi ram SeuZlebelia. garemoebebi, romlebic warmoqmnian go-nivrul eWvs, SesaZlebelia win uswrebdes dakavebis safuZvlebis gaCenas, TviT da-kavebis safuZveli iqnes ganxiluli erT-erT aseT garemoebad an saxeze iyos orive erTdroulad. damoukideblad dakavebis safuZvlis arseboba, ramdenad SeiZleba iyos gonivruli eWvis formirebis safuZveli, es gadasawyvetia yovel konkretul SemTxvevaSi, garemoebaTa Sejerebis safuZvelze. aviRoT iseTi safuZveli, rogori-caa dazaralebulis miTiTeba eWvmitanil pirze. erTi SexedviT Cans, rom aRniSnuli garemoeba yvela SemTxvevaSi wamoSobs gonivrul eWvs, rom pirma Caidina danaSauli. garkveul situaciebSi es ase SeiZleba sulac ar iyos. magaliTad, dazaralebulma miuTiTa X pirze, rogorc danaSaulis Camdenze. gamomZiebelma moiZia informacia, rom X piri danaSaulis Cadenis momentisaTvis saerTod ar imyofeboda qveynis te-ritoriaze an Cadenilia Zarcva da pirze, romelzec moxda miTiTeba, ara aqvs xel-fexi. gamomZiebels am SemTxvevaSi formalurad saxeze aqvs dakavebis safuZveli (dazaralebulis miTiTeba), magram garemoebaTa Sejerebis Sedegad, mas ar SeiZleba hqondes gonivruli eWvi, rom X pirma Caidina danaSauli. Tu igi aseT SemTxvevaSi mainc ganaxorcielebs dakavebas, aRniSnuli dakaveba iqneba dausabuTebeli, miuxeda-vad imisa, rom dakavebis safuZveli, rogorc aseTi, arsebobda. sxva SemTxvevaSi da garemoebebis Tanxvedrisas, dazaralebulis miTiTeba sruliad SesaZlebelia gaxdes gonivruli eWvis warmoqmnis safuZveli. igive SeiZleba iTqvas sadavo normiT ga-Tvaliswinebul dakavebis safuZvelze. gansazRvrul situaciaSi, sadavo normiT ga-Tvaliswinebulma garemoebam, sxva garemoebebTan erTobliobaSi an damoukideblad, sruliad SesaZlebelia warmoSvas dakavebaze uflebamosili piris gonivruli eWvi. sadavo normis, iseve rogorc dakavebis sxva safuZvlebis mimarT, ver iqneba wayene-

Page 143: 3 26 47 62 122 131 144

143

sakonstitucio sasamarTlos bolodroindeli praqtika adamianis Tavisuflebis uflebasTan dakavSirebiT

buli moTxovna, rom maT aucileblad unda moaxdinon gonivruli eWvis formireba, vinaidan zogadad maTi arsebobis mizans ar warmoadgens gonivruli eWvis warmoSo-bis konkretuli SemTxvevebis gansazRvra.

sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaSi SeiZleba gamoiyos ram de nime mo-menti, romelsac didi mniSvneloba aqvs qarTuli konstituciuri marTl msajulebis ganviTarebisaTvis: saqarTvelos konstituciis me-18 muxliT daculi piris Tavi-suflebis uflebis ganmarteba; `gonivruli eWvis~ standartis dadgena piris daka-vebisas, rasac didi Teoriuli da praqtikuli mniSvneloba eqneba; sakonstitucio sasamarTlos midgomis Camoyalibeba, Tu ra SemTxvevaSi SeiZleba CaiTvalos axlad miRebuli norma arakonstituciuri normis Sinaarsis analogiuri Sinaarsis mqone normad. sasamarTlos gadawyvetileba erTi mxriv, iZleva imis saSualebas, rom xeli ar SeeSalos efeqtur brZolas damnaSaveobasTan, xolo meore mxriv ki, maqsimalu-rad iqnes daculi adamianis uflebebi da ar ganxorcieldes piris TviTneburi da usafuZvlo dakaveba.

Page 144: 3 26 47 62 122 131 144

144

daviT sulaqveliZe

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb – komentari sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaze

daviT sulaqveliZe

samarTlis doqtori.

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis sakiTxi pirdapir kavSirSia kanonis sagaran-tio funqciasTan, rac imas niSnavs, rom sisxlis samarTlis kanons sxva mniSvnelovan funqciebTan erTad akisria agreTve imis movaleobac, rom iyos pirovnebis xel-Seuxeblobis, anu mis mimarT sisxlissamarTlebrivi represiis usafuZvlod gamoye-nebis Tavidan acilebis garanti. sisxlis samarTlis kanonis sagarantio funqcia, romelic emyareba sisxlis samarTlis fuZemdeblur princips – ̀ nullum crimen sine Lege~ (ar aris danaSauli kanonis gareSe), ganmtkicebulia uwinaresad TviT sisxlis samarTlis kanonmdeblobis Sesabamisi normiT. mxedvelobaSia saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis meore muxlis pirveli nawili, romelic adgens: `qmedebis da-naSaulebrioba da dasjadoba ganisazRvreba sisxlis samarTlis kanoniT, romelic moqmedebda misi Cadenis dros~. am normis arsi da daniSnuleba sruliad cxadi da gasagebia, ris gamoc Tavs Sevikaveb misi komentirebisagan da mxolod imas avRniSnav, rom xsenebuli principis uryevoba, Tavis mxriv, ganmtkicebuli da dadasturebu-lia saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtiT, romlis mixedviT, aravin agebs pasuxs im qmedebisaTvis, romelic misi Cadenis dros samarTaldarRvevad ar iTvleboda, agreTve adamianis uflebaTa da ZiriTad TavisflebaTa dacvis konven-ciis me-7 muxlis pirveli punqtiT, romlis Tanaxmad, aravin SeiZleba braleulad iqnes miCneuli danaSaulis CadenaSi iseTi qmedebisaTvis, romelic ar warmoadgenda danaSauls im dros, rodesac igi Caidines. analogiuri xasiaTis debulebebi mocemu-lia adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciaSi (me-11 muxlis meore punqti) da saerTaSoriso paqtSi samoqalaqo da politikuri uflebebis Sesaxeb (me-15 muxlis pirveli abzaci).

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis momwesrigebeli normebi mocemulia ara mxo-lod amJamad moqmed saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi (me-3 muxlis pirveli da meore nawilebi), aramed analogiuri normebi warmodgenili iyo winaT moqme-

Page 145: 3 26 47 62 122 131 144

145

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb – komentari sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaze

di saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSic (1960 wlis 30 dekembris redaqcia), romlis me-7 muxlis me-2 da me-3 nawilebi sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Tao-baze adgenda Semdegs:

`kanons, romelic auqmebs qmedebis dasjadobas an amsubuqebs sasjels, aqvs uku-qceviTi Zala, ese igi vrceldeba im qmedebazec, romelic Cadenilia mis gamocemamde.

kanons, romelic awesebs qmedebis dasjadobas an aZlierebs sasjels, ukuqceviTi Zala ara aqvs~.

amJamad moqmedi saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawili (2007 wlis 3 ivlisis redaqcia) ki adgens: `sisxlis samarTlis kanons, ro-melic auqmebs qmedebis danaSaulebriobas an amsubuqebs sasjels, aqvs ukuZala. sisxlis samarTlis kanons, romelic awesebs qmedebis danaSaulebriobas an amkacrebs sasjels, ukuZala ara aqvs~.

amave dros, aqve unda aRiniSnos, rom saqarTvelos moqmedi sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis redaqciam mniSvnelovani cvlileba ganica-da misi miRebidan (1999 wlis 22 ivlisi) amoqmedebamde (2000 wlis 1 ivnisi). ke-rZod, me-3 muxlis pirveli nawilis Tavdapirveli redaqcia aseTi Sinaarsis iyo: `sisxlis samarTlis kanons, romelic auqmebs qmedebis danaSaulebriobas, amsubuqebs sasjels an sxvagvarad aumjobesebs damnaSavis mdgomareobas, aqvs ukuZala. sisxlis samarTlis kanons, romelic awesebs qmedebis danaSaulebriobas, amkacrebs sasjels an sxvagvarad auaresebs damnaSavis mdgomareobas, ukuZala ara aqvs~. am normam masSi 2000 wlis 5 maissa da 30 maiss Setanili cvlilebebis (ix. saqarTvelos sisxlis sa-marTlis kodeqsSi cvlilebebisa da damatebebis Setanis Sesaxeb 2000 wlis 5 maisis saqarTvelos kanoni, saqarTvelos sakanonmdeblo macne, #41(48), 1999 weli, mux. 209; saqarTvelos zogierT sakanonmdeblo aqtSi cvlilebebisa da damatebebis Setanis Sesaxeb 2000 wlis 30 maisis saqarTvelos kanoni, saqarTvelos sakanonmdeblo macne, #41(48), 1999 weli, mux. 209) Sedegad SeiZina amJamindeli Sinaarsi, romlis axali re-daqciidan amoRebulia miTiTeba axali kanoniT damnaSavis mdgomareobis sxvagvarad gaumjobesebisa da gauaresebis Taobaze.

2007 wlis 30 maiss, 2008 wlis 13 Tebervalsa da 2008 wlis 24 ivliss sa qar T-velos saxalxo damcvelma da saqarTvelos orma moqalaqem sarCelebiT mimarTes sa-qarTvelos sakonstitucio sasamarTlos, romlebiTac isini iTxovdnen saqarTvelos moqmedi sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis arakonstituciu-rad cnobas Semdegi safuZvliT: sadao normiT ukuZala eniWeba iseT axal sisxlis samarTlis kanonebs, romlebiTac uaresdeba am kanonebis amoqmedebamde garkveuli danaSaulebrivi qmedebebis Camden pirTa samarTlebrivi mdgomareoba, vinaidan axa-li kanonebiT erT SemTxvevaSi gaizarda xandazmulobis vada, xolo meore SemTxve-vaSi gamkacrda msjavrdebulTa mimarT sasamarTlos mier pirobiTi msjavris ga-moyenebisaTvis saWiro pirobebi. mosarCeleTa azriT, aRniSnulis gamo saqarTvelos ssk-is me-3 muxlis pirveli nawili ewinaaRmdegeba saqarTvelos konstituciis 42-e

Page 146: 3 26 47 62 122 131 144

146

daviT sulaqveliZe

muxlis me-5 punqts, romelic krZalavs kanonisaTvis ukuZalis miniWebas, Tuki igi ar amsubuqebs an ar auqmebs piris pasuxismgeblobas. saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis meore winadadebaSi mocemuli debuleba nebismier SemTxvevaSi, krZalavs axali damamZimebeli kanonisaTvis ukuZalis miniWebas, Tuki es ukanaskneli piris pasuxismgeblobas exeba, xolo TviT pasuxismgeblobis cneba am SemTxvevaSi unda ganimartos farTo mniSvnelobiT, romliTac moculi iqneba ara marto qmedebis danaSaulad gamocxadebisa da sasjelis gamkacrebis SemTxvevebi, aramed nebismieri sxva SemTxvevac, romelic SeiZleba ukavSirdebodes pasuxismgeblobisa da misi Se-degebis sxvagvari formiT gamovlenas. daaxloebiT analogiuri pozicia ekava im mosarCelesac, romlis mimarT saapelacio sasamarTlom gaavrcela axali kanonis moqmedeba, romliTac gamkacrebulia pirobiTi msjavris gamoyenebisaTvis saWiro pirobebi, ris gamoc, mas miusaja Tavisuflebis realurad aRkveTa da SeuZleblad miiCnia am sasjelis misTvis pirobiT CaTvla swored pirobiTi msjavris Sesaxeb mi-Rebul axal normaze miTiTebiT.

motivebi, romlebic zemoaRniSnuli poziciis dasabuTebisaTvis mosarCeleTa warmomadgenlebma waradgines saqmis ganxilvisas saqarTvelos sakonstitucio sa-samarTloSi, mdgomareobs SemdegSi: mosarCelis – saqarTvelos saxalxo damcvelis warmomadgenlebi Tvlian, rom mocemul SemTxvevaSi saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtiT gaTvaliswinebuli debulebebi mimarTulia materialuri sisxlis samarTlis Sesabamisi normebisadmi da ara sisxlis samarTlis saproceso normebisadmi, radgan piris mier Cadenili ama Tu im qmedebisaTvis pasuxismgeblobas da mis farglebs awesebs materialuri sisxlis samarTali. konstituciis xsenebul normaSi gamoyenebul terminSi – `pasuxismgebloba~ igulisxmeba ara mxolod qmede-bis danaSaulad gamocxadeba da am qmedebisaTvis saTanado sasjelis daweseba, ara-med, aseve gansazRvruli safuZvliT, piris pasuxismgeblobisagan gaTavisuflebas-Tan dakavSirebuli sxva sakiTxebic, ris gamoc konstituciis zemoxsenebuli norma, romelic adgens ukuZalis miniWebis SesaZleblobas pasuxismgeblobis gamauqmebeli an Semamsubuqebeli kanonisaTvis, ufro farTo mniSvnelobisaa, vidre sadao norma – saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawili, romelic ka-nonis ukuqceviTi Zalis sakiTxebs SemosazRvravs mxolod danaSaulisa da sasjelis kategoriebiT. saqarTvelos saxalxo damcvelis warmomadgenlebis azriT, konstitu-ciis 42-e muxlis me-5 punqtis debulebebi exeba ara mxolod im kanonebis ukuZalis akrZalvas, romlebic qmedebis danaSaulebriobas adgenen an sasjels amkacreben, ara-med im kanonebis ukuZalasac krZalaven, romlebic sxvagvarad auareseben piris md-gomareobas. swored am ukanasknel sakiTxs tovebs Riad sisxlis samarTlis kodeqsis sadao norma. amasTan erTad Tuki, mxedvelobaSi miviRebT im garemoebas, rom sadao normis Tavdapirveli redaqciidan kanonmdebelma amoiRo sityvebi – `an sxvagvarad auaresebs damnaSavis mdgomareobas~, amiT man xazi gausva imas, rom ukuZala gaaCnia yvela kanons, Tu is ar awesebs qmedebis danaSaulebriobas an ar amZimebs sasjels, rac ewinaaRmdegeba konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis suliskveTebas. aqedan gamomdinare, mosarCelis warmomadgenlebis azriT, konstituciis aRniSnuli normis

Page 147: 3 26 47 62 122 131 144

147

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb – komentari sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaze

moqmedebis sferoSi xandazmulobis sakiTxebic Sedis da misi namdvili azris Sesa-bamisad unda ganisazRvros kanonis ukuqceviTi Zalis sakiTxebi sisxlis samarTlis kodeqsSic, riTac gamoricxuli iqneba pirisaTvis pasuxismgeblobis dakisreba ara mxolod maSin, rodesac ukve gasulia xandazmulobis Zveli vada, aramed im SemTxve-vaSic, rodesac xandazmulobis vadis gazrda moxda Zveli kanoniT dadgenili vadis gasvlamde.

mosarCele e. sabauris warmomadgenelma damatebiT ganmarta, rom sadao sisxlis-samarTlebrivi normis amJamindelma redaqciam safuZveli Seuqmna sa apelacio sasa-marTlos, misi moqmedeba gaevrcelebina mxolod sisxlis samarTlis kodeqsis kerZo nawilSi warmodgenili muxlebis mimarT da SesaZleblad mieCnia misi marwmuneblis mimarT saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 63-e muxlis axali redaqciis ga-moyeneba, romelic aSkarad amZimebs mis mdgomareobas im TvalsazrisiT, rom igi pi-robiTi msjavris gamoyenebisaTvis awesebs ufro mkacr pirobebs. misTvis ukuZalis miniWeba ewinaaRmdegeba konstituciis 42-e muxlis me-5 punqts, vinaidan pirobiTi msjavric miekuTvneba pasuxismgeblobis sferos, romelsac moicavs konstituciis aRniSnuli norma. Sesabamisad, konstituciiT dadgenil farTo uflebas – piri dacu-li iyos pasuxismgeblobis damamZimebeli kanonisaTvis ukuZalis miniWebisagan, sadao sisxlissamarTlebrivi norma aviwroebs, ris gamoc is xarveziania da winaaRmdegoba-Sia konstituciasTan masSi Cadebuli namdvili azrisa da mis safuZvelze ganxorcie-lebuli sasamarTlo praqtikis Sedegebis gaTvaliswinebiT.

saqmeSi mopasuxed CarTuli saqarTvelos parlamentis warmomadgenlebma, uaryves ra mosarCeleTa moTxovna, miuTiTebs: rodesac xandazmulobis Zveli vadis amowur-vamde xdeba am vadis gazrda axali kanoniT, aseT SemTxvevaSi pasuxismgeblobisagan gaTavisuflebis urTierToba saxelmwifosa da qmedebis Camden pirs Soris aRar arsebobs, ris gamoc xandazmulobis axali kanonis ukuZalis sakiTxze msjeloba saer-Tod SeuZlebelia. im SemTxvevaSi, rodesac axali kanoniT xandazmulobis vadis ga-zrda moxda Cadenili qmedebisaTvis dawesebuli xandazmulobis vadis amowurvis Semdeg, Tuki xandazmulobis axali vada iqneba gamoyenebuli qmedebis Camdeni piris mimarT da am safuZvliT mas sasamarTlo daakisrebs pasuxismgeblobas mis mier Cade-nili qmedebisaTvis, es udavod iqneba damamZimebeli kanonisaTvis ukuZalis miniWeba, rac ewinaaRmdegeba konstituciasac da sadao sisxlissamarTlebriv normasac, magram mosarCeleebis mimarT aseT faqts adgili ar hqonia.

amasTan erTad, mopasuxis warmomadgenlebma ganmartes, rom konstituciurobis TvalsazrisiT Sefasebis sagani SeiZleba iyos is debuleba, romelic sadao norma-Sia Cawerili. amitom is, rac iq ar weria da rac, mosarCeleebis gancxadebiT, nor-mas aklia, konstituciurobis TvalsazrisiT Sefasebadi ver iqneba. zemoaRniSnuli motivebidan gamomdinare, mopasuxis – saqarTvelos parlamentis warmomadgenlebma daaskvnes, rom ar arsebobs kanonieri safuZveli saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis arakonstituciurad cnobisaTvis.

Page 148: 3 26 47 62 122 131 144

148

daviT sulaqveliZe

saqmeze sakonstitucio sasamarTlos Tavisi daskvna warudgina specialistma oTar gamyreliZem, romlis azriT sadao norma ufro viwro Sinaarsis matarebelia, vidre konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis meore winadadeba, vinaidan konstituciaSi mocemuli termini `pasuxismgebloba~ farTo cnebaa da moicavs rogorc qmedebis danaSaulebriobas, ise sasjelsa da sxva RonisZiebebsac, romlebic damnaSavis sa-marTlebriv mdgomareobas cvlian. konstituciaSi arsebuli sityvebi `amsubuqebs an auqmebs pasuxismgeblobas~, gulisxmobs ara marto qmedebis danaSaulebriobis gauqme-bas an sasjelis Semsubuqebas, aramed pasuxismgeblobis gauqmebis sxva SemTxvevebsac. igi moicavs xandazmulobis vadebisa da pirobiTi msjavris maregulirebel nor-mebsac da, Sesabamisad, Tuki xdeba aRniSnuli institutebis maregulirebeli iseTi kanonis miReba, romelic amZimebs damnaSavis mdgomareobas, mas ar unda mieniWos ukuZala. o. gamyreliZis azriT, sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirvelma nawilma kanonis ukuZalis akrZalvis konstituciaSi mocemuli principi daaviwrova, radgan apelireba moaxdina mxolod `qmedebis danaSaulebriobasa~ da `sasjelze~, romlebSic ar moiazreba xandazmulobis vadebisa da pirobiTi msjavris ganmsazR-vreli kanonebi. sadao norma, pirdapiri mniSvnelobiT, ar utovebs samarTalSemfar-debels normis sxvagvarad ganmartebis SesaZleblobas. misi azriT, mosamarTles sa-dao normis sityvasityviTi gamoyenebisaken ubiZgebs agreTve is garemoeba, rom masSi ganxorcielebuli cvlilebebis Sedegad, moxda sityvebis – `an sxvagvarad auaresebs damnaSavis mdgomareobas~ amoReba. aRniSnul motivebze dayrdnobiT, o. gamyreliZem daaskvna, rom sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawili ewinaaR-mdegeba konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis me-2 winadadebas, ris gamoc igi arakonstituciurad unda iqnes cnobili.

sakonstitucio sasamarTlos 2009 wlis 13 maisis gadawyvetilebiT mosarCeleebs uari eTqvaT sadao normis – saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis arakonstituciurad cnobaze, xolo sakonstitucio sasamarTlos kolegiis pozicia, romelsac efuZneba xsenebuli gadawyvetileba, reziumirebuli saxiT SeiZleba amgvarad iqnes gadmocemuli: xandazmulobis vadis gasvlis gamo pasuxismgeblobisagan gaTavisufleba unda moviazroT pasuxismgeblobis gauqmebis cnebis im zogadi gagebis farglebSi, romelzedac miuTiTebs konstituciis 42-e muxlis me-5 punqti, xolo sakanonmdeblo formulireba – `auqmebs danaSaulebrio-bas~, romelic mocemulia sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirvel nawilSi, unda ganimartos farTod da ara mxolod misi pirdapiri gagebiT. aseve sakonsti-tucio sasamarTlos azriT, vinaidan sadao normis Sinaarsi ar gvizRudavs misi ufro farTo mniSvnelobiT ganmartebis SesaZleblobas, vidre misi sityva sity-viTi ganmartebaa, legitimurad unda iqnes miCneuli am normiT dadgenili akr-Zalvis qveS pirovnebis interesebis sawinaaRmdegod axali kanonisaTvis ukuZalis miniWebis sxva SemTxvevebis moazrebac, romlebic pirdapir ar aris miTiTebuli sadao normis formulirebaSi. aRniSnulis Sesabamisad miCneul unda iqnes, rom xandazmulobis axali gazrdili vadis gamoyeneba, anu axali kanonis retroaqtiu-loba dasaSvebia mxolod maSin, roca xsenebuli vadis gazrda moxda Zveli vadis

Page 149: 3 26 47 62 122 131 144

149

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb – komentari sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaze

amowurvamde, xolo sadao normis meore winadadebaSi miTiTebul formulirebaSi – `awesebs qmedebis danaSaulebriobas~, am ukanasknelis farTo gagebiT, unda vi-gulisxmoT xandazmulobis axali gadidebuli vadis ukuZaliT im urTierTobebze gavrcelebis akrZalva, romlis mimarTac ukve gasuli iyo Zveli kanoniT dadgenili xandazmulobis vada.

garda amisa, sakonstitucio sasamarTlos kolegia Tavis gadawyvetilebaSi msje-lobs pirobiTi msjavris gamoyenebasTan dakavSirebiT gamkacrebuli kanonis uku-Zalis Taobazec da aRniSnavs: sasjelis arapirdapir gamkacrebad unda CaiTvalos danaSaulebrivi qmedebisaTvis pirobiTi msjavris gauqmeba misi Cadenis Semdeg, miuxedavad imisa, rom igi ar aris gaTvaliswinebuli sasjelTa sistemaSi, radgan is gavlenas axdens sasjelze. rodasac pirovnebas sasjelis dakisrebisas espoba am sasjelis Semsubuqebis is SesaZleblobebi, rac mas hqonda danaSaulis Cadenis dros, es unda CaiTvalos sasjelis gamkacrebad, miuxedavad imisa, rom calke, ganyenebulad aRebuli, sasjelis rogorc normatiuli mocemuloba, SeiZleba igive darCes.

aRsaniSnavia, rom sakonstitucio sasamarTlos xsenebul gadawyvetilebaze saqmis ganxilvaSi monawile samma mosamarTlem dawera gansxvavebuli mosazrebebi. maT So-ris mosamarTle q. eremaZis daskvniT sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pir-veli nawilis me-2 winadadeba ewinaaRmdegeba konstitucias, radgan ver yalibdeba calsaxa pozicia normis ganmartebis farglebTan dakavSirebiT, razedac miuTiTebs SemTxveva, romlis drosac sxvadasxva sasamarTlo instanciebma gamoavlines ur-TierTsapirispiro midgomebi sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawi-lis imave kodeqsis zogadi nawilis sxva institutebis mimarT moqmedebis Taobaze. es imas niSnavs, rom sadao norma ver akmayofilebs ganWvretadobisa da xelmisawvdomo-bis moTxovnebs, riTac samarTalSemfardebels aZlevs TviTneburi gadawyvetilebis miRebis SesaZleblobas. iuridiuli meTodologiiT gonivruli ganmartebis Sede-gad, misi wakiTxvis erTi versia ewinaaRmdegeba konstitucias.

gamovxatav ra pativiscemas saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos pirveli kolegiis zemoxsenebuli gadawyvetilebis mimarT, Sevecdebi warmovadgino Cemeuli pozicia sadao sakiTxebze, amasTan mokled Sevafaso saqmis ganxilvaSi monawile sxva subieqtebis mier warmodgenili Sexedulebebi.

rodesac diskusia exeba materialuri samarTlis ama Tu im dargis normebis saqar-Tvelos konstituciasTan Sesabamisobas, anu maT konstituciurobas, upirvelesad unda gairkves TviT konstituciis Sesabamisi normis adekvaturi Sinaarsi, misi moq-medebis farglebi da is standartebi, romlebsac awesebs igi materialuri samarTlis sadao normis mimarT. amis aucileblobis winaSe gardauvlad vdgebiT gansakuTrebiT maSin, rodesac Sesafasebelia sisxlis samarTlis kanonmdeblobis ama Tu im normis Sesabamisoba saqarTvelos konstituciis meore Tavis normebTan, vinaidan swored isini warmoadgenen ada mianis uflebebisa da Tavisuflebebis dacvis uzrunvelyofis safuZvelTa sa fuZvels, umTavres garantias TiToeuli CvenTaganisaTvis.

Page 150: 3 26 47 62 122 131 144

150

daviT sulaqveliZe

am TvalsazrisiT ganvixiloT saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqti, romelic, erTi mxriv adamians aZlevs imis garantias, rom mis mimarT ar iqneba ga-moyenebuli samarTlebrivi iZuleba an represia iseTi qmedebisaTvis, romelic misi Cadenisas samarTaldarRvevad ar iTvleboda, xolo, meore mxriv, aRniSnul garan-tias ganamtkicebs kanonis ukuZalis akrZalviT ori gamonaklisi SemTxvevis garda, roca axali kanoni auqmebs an amsubuqebs pasuxismgeblobas. cxadia, konstituciis es norma pirvel rigSi exeba sisxlissamarTlebriv normebs, masve efuZneba saqarTve-los sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis normebic. amave dros, saWiroa gairkves, rogoria konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis moqmedebis far-glebi. vfiqrob, davas ar unda iwvevdes, rom aRniSnuli normis pirveli winadadebis azri, romelic adgens – `aravin ar agebs pasuxs im qmedebisaTvis, romelic misi Cade-nis dros samarTaldarRvevad ar iTvleboda~, gagebuli unda iqnes masSi mocemuli teqstis pirdapiri da absoluturi mniSvnelobiT, romlis ufro SezRudulad gan-marteba araviTar SemTxvevaSi ar daiSveba da, Sesabamisad amisa, principi –„nullum crimen sine lege“ Seuryevelia nebismieri sakanonmdeblo cvlilebis SemTxvevaSi. magram dasaSvebi da SesaZlebelia Tu ara analogiur farglebSi konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis meore winadadebis ganmarteba sityva sityviT, anu mis teqstTan zust SesabamisobaSi? Cemi azriT, am kiTxvas uaryofiTi pasuxi unda gaeces, winaaRm-deg SemTxvevaSi aRmovCndebiT yovlad gaumarTlebeli problemebis winaSe, vinaidan, Tundac igive sisxlis samarTlis kanonmdeblobaSi, SeiZleba miRebul iqnes iseTi axali normebi, romelTa gamoyeneba, maT miRebamde Cadenili qmedebisa Tu misi Cam-denis mimarT, gardauvali gaxdes, miuxedavad imisa, rom igi SeiZleba arc auqmebdes da arc amsubuqebdes pasuxismgeblobas. ra Tqma unda, es ar iqneba kanonis namdvili ukuZala. magaliTad, saqarTvelos moqmedi sisxlis samarTlis kodeqsis 62-e muxlis me-2 nawilSi aRniSnulia, rom im sasjelTa Secvlisa da Sejamebis dros, romle-bic dakavSirebuli ar aris Tavisuflebis aRkveTasTan, agreTve sasjelis CaTvli-sas SeiZleba sasjelis vadis gamoangariSeba dReebiT. winaT moqmedi saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis (1960 wlis 30 dekembris redaqcia) 43-e muxlis me-2 nawilSi, romelic analogiur sakiTxebs aregulirebda, sasjelis CaTvlisas sasjelis vadis dReebiT gamoangariSebis wesi ar iyo gaTvaliswinebuli. cxadia, davas ar unda iwvevdes, rom amJamad moqmedi kodeqsis xsenebuli norma, romelic pasuxismgeblobas arc auqmebs da arc amsubuqebs, gamoyenebul unda iqnes im pirTa mimarTac, romelTac danaSauli Caidines axali kodeqsis amoqmedebamde – 2000 wlis 1 ivnisamde, miuxe-davad imisa, rom aRniSnuli kanonis aseTi ,,ukuZala~ ver moTavsdeba saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 nawilis me-2 winadadebis farglebSi, romlis mixed-viT – `kanons, Tu is ar amsubuqebs an ar auqmebs pasuxismgeblobas, ukuZala ar aqvs~, Tuki es winadadeba ganmartebuli da gagebuli iqneba masSi mocemul teqstTan zust SesabamisobaSi. zemoaRniSnuli mosazrebis sasargeblod metyvelebs is garemoebac, rom saqarT velos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis axali normebi yovelTvis moqmedeben ukuZaliT, miuxedavad imisa isini auareseben Tu aumjobeseben piris sa-proceso mdgomareobas winaT moqmed saproceso normebTan SedarebiT (ix. saqarTve-los sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis me-3 muxli).

Page 151: 3 26 47 62 122 131 144

151

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb – komentari sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaze

amrigad, samarTlebrivad sruliad logikuria davaskvnaT, rom saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 nawili exeba mxolod im samarTlebriv normebs, romlebic gansazRvraven pasuxismgeblobis sferos im gagebiT, rom isini ama Tu im saxis samarTaldarRvevis CadenisaTvis aweseben pasuxismgeblobas, aTavisufle-ben misgan anda amsubuqeben an amkacreben pasuxismgeblobas. amrigad, konstituciis aRniSnuli norma mTlianobaSi ganmartebul unda iqnes ufro viwrod, vidre misi sityva sityviTi teqsti, amitom, sruliad kanonzomierad, unda vaRiaroT, rom misi moqmedeba vrceldeba sisxlis samarTlis kanonmdeblobis im normebze, romlebic gavlenas axdenen sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis safuZvlebze, zomebsa da farglebze, aseve sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobisagan gaTavisuflebaze, anda aseTi pasuxismgeblobis gamkacrebaze an Semsubuqebaze.

analogiuri sisxlissamarTlebrivi normebis mimarT vrceldeba saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis me-2 muxlis pirveli nawilisa da me-3 muxlis pirveli nawilis moqmedebac, romlebic, Tavis mxriv, TanxmobaSi unda iyvnen saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtiT dadgenil normebTan.

saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtiT dadgenil garantiebze ms-jelobisas mxedvelobaSi unda viqonioT is garemoeba, rom igi niSnavs samarTal-darRvevis, maT Soris danaSaulis Camdeni piris usafuZvlo da ga dametebuli re-presiisagan dacvisaTvis gansazRvruli minimaluri standartis dadgenas, romelic iqneba Sesasruleblad savaldebulo da am standartiT saxelmwifos boWvas, razedac danaSaulisa Tu sxva samarTaldarRvevis Camden pirs SeuZlia iqonios legitimuri molodini.

aseT minimalur da Sesasruleblad savaldebulo standartad sisxlissamarTle-briv sferoSi konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtiT SeiZleba moiazrebodes mxo-lod Semdegi ori garantia: pirveli is, rom piri ar daisjeba im qmedebisaTvis, romelic kanoniT danaSaulad ar iTvleboda misi Cadenisas; meore is, rom piri Cade-nili danaSaulisaTvis ar iqneba dasjili imaze ufro mkacrad, vidre amas iTvaliswi-nebda danaSaulis Cadenisas moqmedi kanoni. imavdroulad gasaTvaliswinebelia, rom aRniSnuli garantiebi SeiZleba Seexebodes mxolod da mxolod kanoniT pirdapir, calsaxad gansazRvrul da realurad arsebul dasjadobas, am ukanasknelis zomebsa da farglebs, agreTve dasjadobasTan dakavSirebul SeRavaTebsa Tu sxva privile-giebs, romlebic danaSaulis Cadenisas moqmedi kanoniT gaTvaliswinebuli iyo ro-gorc danaSaulis Camdeni piris gardauvali, aucdeneli ufleba da ara rogorc iseTi savaraudo (samomavlo) ufleba, romlis mopoveba da momavalSi realurad arseboba damokidebulia mraval sxvadasxva, winaswar gauTvaliswinebel faqtorsa Tu garemoebaze, romelTa gamoc aRniSnuli ufleba piris sasargeblod realurad SeiZleba warmoiSvas da SeiZleba arc warmoiSvas. amasTan cxadia, rom, Tuki danaSau-lis Camdenma pirma kanoniT gaTvaliswinebuli rigi pirobebis ganxorcielebis Se-degad ukve realurad SeiZina kanoniT samomavlod gaTvaliswinebuli ufleba raime SeRavaTze an sxvagvar samarTlebriv privilegiaze, am mimarTebiT SemdgomSi misTvis

Page 152: 3 26 47 62 122 131 144

152

daviT sulaqveliZe

sauareso sakanonmdeblo cvlilebis SemTxvevaSi ukve mopovebuli SeRavaTiTa Tu privilegiiT sargeblobis ufleba pirs ver SeezRudeba.

am poziciis naTelsayofad movitanT Semdeg magaliTs: saqarTvelos sisxlis sa-marTlis kodeqsis 79-e muxliT dadgenilia sxvadasxva kategoriis danaSaulisaTvis msjavrdebisas nasamarTlobis gaqarwylebis vadebi. nasamarTloba, rogorc samarT-lebrivi Sedegi, ukavSirdeba dasjadobas. Tuki konkretuli danaSaulis Cadenis gamo msjavrdebuli piris mimarT amoiwura moqmedi kanoniT nasamarTlobis gaqarwylebi-saTvis dadgenili vada, ris Sedegadac man moipova ufleba iwodebodes nasamarTlo-bis armqoned, amis Semdgom ganxorcielebuli sakanonmdeblo cvlilebiT imave dana-SaulisaTvis nasamarTlobis vadis gazrdis SemTxvevaSi, am axali vadis gavrceleba ukve nasamarTlobagaqarwylebuli piris mimarT ar daiSveba. magram, Tuki sakanonm-deblo cvlilebis Sedegad konkretuli kategoriis danaSaulTan dakavSirebiT na-samarTlobis gaqarwylebisaTvis saWiro vada gazrdili iqneba manamde, vidre aseTi danaSaulis Camdeni piris mimarT amoiwureba winaT dadgenili vada, aseT SemTxveva-Si, am piris mimarT gavrceldeba nasamarTlobis gaqarwylebisaTvis dadgenili axali vada, radgan aravis ar SeiZleba hqondes jer kidev mosapovebeli uflebis SesaZenad dadgenili pirobebis ucvlelobis kanonieri molodini, vinaidan es iqneba sajaro xelisuflebis iseTi gaumarTlebeli da gadaWarbebuli SezRudva, romelic vera-nairad ver Cajdeba saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis CarCoebSi. amave dros, isic unda iTqvas, rom Tuki sajaro xelisufleba Tavisi nebiT gamoi-Cens ufro farTo masStabiT TviTSezRudvis iniciativas, vidre amas iTvaliswinebs konstituciis xsenebuli normiT dadgenili, Sesasruleblad savaldebulo standar-tiT gansazRvruli minimumi, xolo aseTi iniciativis realizacias igi moaxdens sa-kanonmdeblo gziT anda iuridiul praqtikaSi Sesabamisi normebis Sinaarsis piris sasargeblod ufro farTo ganmartebis meSveobiT, es ukve mis diskreciul uflebas warmoadgens. amasTan, saxelmwifos mxriv nebismieri aseTi TviTSezRudva pirovnebis sasargeblod, romelSic Tavis gamoxatulebas povebs qveyanaSi gatarebuli sisxlis samarTlis politika, srul TanxmobaSi iqneba konstituciis im zogad suliskveTe-basTan, romelic mimarTulia samarTlebrivi sistemis liberalizaciisaken.

mas Semdeg, rac mimovixileT saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 pun-qtiT gaTvaliswinebul normaTa ZiriTadi sagarantio funqcia da maTi moqmedebis farglebi, unda gairkves: TanxmobaSia Tu ara masTan mosarCeleebis mier sadaod gamxdari sisxlissamarTlebrivi norma – saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawili, xom ar uSlis igi xels materialuri sisxlis samarTlis sferoSi konstituciis xsenebuli normiT gaTvaliswinebuli garantiebis srulfaso-van funqcionirebas. rogorc aRiniSna, am garantiaTagan pirveli mdgomareobs imaSi, rom pirovneba ar iqnes dasjili iseTi qmedebisaTvis, romelic misi Cadenisas dana-Saulad ar iTvleboda. am aucilebeli pirobis Sesrulebas uzrunvelyofs sisxlis samarTlis kodeqsis me-2 muxlis pirveli nawili da masTan erTad amave kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis meore winadadeba, romelic adgens: sisxlis samarTlis kanons, romelic awesebs qmedebis danaSaulebriobas, ukuZala ara aqvs, rac imas niS-

Page 153: 3 26 47 62 122 131 144

153

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb – komentari sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaze

navs, rom piri nebismier SemTxvevaSi dazRveulia sisxlissamarTlebrivi represii-sagan aradasjadi qmedebisaTvis rogorc konstituciis xsenebuli normiT, ise misi Sesabamisi sisxlissamarTlebrivi normiT.

axla ganvixiloT, sadao sisxlissamarTlebrivi norma uzrunvelyofs Tu ara zemoaRniSnuli konstituciuri normiT garantirebul uflebas – piri ar iqnes dasjili ufro mkacrad, vidre amas iTvaliswinebda is sisxlis samarTlis kanoni, romelic moqmedebda piris mier qmedebis Cadenis dros. aseTi ufleba namdvilad daculia sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis meore winada-debiT, romelic pirdapir adgens: kanons, romelic amkacrebs sasjels, ukuZala ara aqvs. amiT gamoiricxeba piris mimarT kanoniT winaswar gauTvaliswinebeli ufro mZime sisxlissamarTlebrivi represiis gamoyeneba nebismieri iseTi sakanonmdeblo cvlilebis SemTxvevaSi, romlis Sedegad sasjeli mkacrdeba, anu izrdeba mosaxdeli sasjelis zoma, ufro msubuqi sasjelis saxe icvleba ufro mkacriT, mZimdeba da-niSnuli sasjelis moxdis pirobebi da sxva. pirs legitimuri molodini SeiZleba hqondes mxolod amgvari represiisagan dacvis uzrunvelmyofi imunitetis Taobaze, magram es imuniteti ver iqneba iseTi farTo masStabisa da sayovelTao xasiaTisa, rogorc es warmoudgeniaT zemoxsenebul saqmeSi monawile mxareTa warmomadgen-lebs, aseve saqmeze mowveul specialistsa da sakonstitucio sasamarTlos zemox-senebul gadawyvetilebasTan dakavSirebiT gamoTqmuli gansxvavebuli azrebis av-torebs, romlebic, axdenen ra konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtSi moxseniebuli terminis – „pasuxismgeblobis“ interpretacias, mas aniWeben ufro met datvirTvas, vidre SeiZleba hqondes, misi realuri daniSnulebidan gamomdinare. misi realuri daniSnuleba ki mdgomareobs imaSi, rom konstituciis aRniSnuli sagarantio nor-miT moculi iyos samarTlis yvela dargSi dadgenili iuridiuli pasuxismgeblobis safuZvlebi, zomebi da farglebi da ara mxolod sisxlis samarTalSi gamoyenebuli iseTi kategoriebi, rogorebicaa „qmedebis danaSaulebrioba“, „dasjadoba“ da „sasje-li“. ra Tqma unda, miTiTebul konstituciur normaSi naxsenebi termini „pasuxismge-bloba“ sisxlis samarTalTan mimarTebaSi, garda konkretuli sasjelebis saxeebisa da zomebisa, moicavs sisxlissamarTlebriv dasjadobasTan dakavSirebul sxva sa-kiTxebsac, magaliTad, sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobisagan anda daniSnuli sasjelisagan gaTavisuflebasTan dakavSirebul sakiTxebs. amave dros, am ukanasknel-Ta mouxseniebloba sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirvel nawilSi da am nawilis meore winadadebaSi ar niSnavs imas, rom amiT viwrovdeba sisxlis samarTlis sferoSi konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis moqmedebis areali. saqme isaa, rom sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis Sinaarsi ver ganixile-ba kodeqsis me-2 muxlis pirveli nawilisagan izolirebulad, isini erTobliobaSi unda iqnes wakiTxuli da gaazrebuli, xolo me-2 muxlis pirvel nawilSi moxmobili termini „dasjadoba“ moicavs sisxlis samarTlebriv pasuxismgeblobasa da sasjel-Tan dakavSirebul yvela im sakiTxs, romelTac SeiZleba Seexebodes saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqti da sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawili, oRond saWiroa imis sworad gansazRvra, Tu ra sakiTxebs exeba aR-

Page 154: 3 26 47 62 122 131 144

154

daviT sulaqveliZe

niSnuli samarTlebrivi normebi da ras ara, anda dasaxelebul ama Tu im sakiTxs ra SemTxvevaSi SeiZleba Seexos da ra SemTxvevaSi ara.

aRniSnuli poziciis meti sicxadisaTvis movitan Semdeg magaliTebs: saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 42-e muxlis me-6 nawili 2001 wlis 19 ivnisis redaq-ciiT adgenda, rom jarima, rogorc damatebiTi sasjeli, SeiZleboda daniSnuliyo mxolod im SemTxvevaSi, Tu igi gaTvaliswinebuli iyo sisxlis samarTlis kodeqsis kerZo nawilis Sesabamisi muxlis sanqciiT. 42-e muxlis amJamad moqmedi redaqciis mixedviT ki jarima, rogorc damatebiTi sasjeli, SeiZleba dainiSnos maSinac, roca igi gaTvaliswinebuli ar aris kodeqsis kerZo nawilis muxlis sanqciiT. udavoa, rom am ukanasknelis moqmedeba ar SeiZleba gavrceldes im piris mimarT, vinc danaSauli Caidina 42-e muxlis axali redaqciis amoqmedebamde, vinaidan aseTi midgoma pir-dapir ewinaaRmdegeba saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtsac da sa-dao sisxlissamarTlebriv normasac. axla aviRoT sxva magaliTi: sisxlis samarTlis kodeqsis 72-e muxli gansazRvravs daniSnuli sasjelis Semdgomi moxdisagan vadaze adre gaTavisuflebis pirobebs, romlis mixedviT saamisod aucilebelia sasamarT-lom miiCnios, rom msjavrdebulis gamosworebisaTvis saWiro aRar aris daniSnuli sasjelis mTlianad moxda, amasTan, pirs ukve moxdili unda hqondes daniSnuli sas-jelis kanoniT gaTvaliswinebuli nawili, rac naklebad mZime danaSaulis SemTxveva-Si Seadgens daniSnuli sasjelis vadis aranakleb naxevars. davuSvaT, sakanonmdeblo cvlilebis Sedegad es vada gaizarda mosaxdeli sasjelis vadis sam mexuTamde, rac pirobebis damZimeba iqneba. miecema Tu ara ukuZala axal pirobas im msjavrdebulis mimarT, vinc danaSanuli Caidina xsenebul sakanonmdeblo cvlilebamde? am kiTxvaze pasuxi aseTia: erT SemTxvevaSi SeiZleba mieces ukuZala, xolo sxva SemTxvevaSi – ara. kerZod, Tuki msjavrdebuli axali kanonis miRebamde ukve gaTavisuflebuli iyo vadamde pirobiT da imyofeboda gamosacdeli vadis periodSi, mis mimarT axali damZimebuli pirobis moqmedeba ver gavrceldeba. magram, Tu msjavrdebuli axali kanonis amoqmedebisas, jer kidev realurad ixdida sasjels Tavisuflebis aRkve-Tis adgilebSi, mis mimarT axali kanonis moqmedeba, romelic sasjelisagan vadamde gaTavisuflebisaTvis awesebs ufro mZime pirobas, vidre manamde iyo, gavrceldeba, radgan mocemul SemTxvevaSi pirs ar gaaCnda kanoniT winaswar dadgenili gardau-vali ufleba daniSnuli sasjelis gansazRvruli vadis moxdis Semdeg sasjelisagan vadamde aucilebeli da upirobo gaTavisuflebisa, rameTu aseTi uflebis mopoveba mTlianad iyo damokidebuli sxvadasxva garemoebebis erTobliobaze da maT Soris sasamarTlos Sexedulebaze – miiCnevda Tu ara igi, rom pirovneba gamosworda da sasjelis mizani miRweulia.

analogiurad unda mivudgeT kanonis ukuZalas im SemTxvevaSic, rodesac gadasawy-vetia sakiTxi – danaSaulis Camdeni piris mimarT unda gavrceldes Tu ara axali kanoniT gaTvaliswinebuli xandazmulobis gazrdili vada, anda pirobiTi msjavris gamoyenebisaTvis saWiro ufro mkacri da SemzRudveli pirobebi, vidre manamde iyo. im SemTxvevaSi, rodesac piris mimarT wina kanoniT gaTvaliswinebuli xandazmu-lobis vada ukve gasuli iyo da amiT pirs ukve realurad hqonda mopovebuli pa-

Page 155: 3 26 47 62 122 131 144

155

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb – komentari sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaze

suxismgeblobisagan gaTavisuflebis kanoniT garantirebuli ufleba, aseve, rodesac piris mimarT ukve gamoyenebul iqna pirobiTi msjavri wina kanoniT gaTvalisiwine-buli ufro SeRavaTiani pirobebis safuZvelze, aseTi pirebis mimarT axali kanonis moqmedebis gavrceleba da maTi mdgomareobis sauaresod Sebruneba ar daiSveba. da piriqiT, Tuki axali kanoniT xandazmulobis vadis gazrda da pirobiTi msjavris gamoyenebisaTvis saWiro pirobebis damZimeba danaSaulis Camdeni piris mimarT moxda maSin, rodesac jer kidev ar iyo gasuli wina kanoniT gaTvaliswinebuli xandazmu-lobis ufro mcire vada, anda aseT pirs jer kidev ar hqonda Sefardebuli pirobiTi msjavri winandeli SeRavaTiani pirobebis safuZvelze, maT mimarT gavrceldeba axa-li kanoniT dadgenili pirobebi. amgvari ram ar SeiZleba CaiTvalos kanonis namd-vil ukuZalad, misgan dacvis garantias ar adgens arc konstituciis 42-e muxlis me-5 punqti da arc sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawili, vinaidan orive es norma, rogorc zemoT ukve aRiniSna, pirisaTvis adgenen da uzrunvelyofen mxolod dacvis savaldebulo minimalur standarts, romlis qvemoT daSveba aRar SeiZleba. mxolod aseTi standartis uryeobis garantias iZlevian isini nebismieri sakanonmdeblo cvlilebis SemTxvevaSi, xolo es minimaluri da garantirebuli stan-darti mdgomareobs imaSi, rom: a) piri ar daisjeba iseTi qmedebisaTvis, romelic kanoniT danaSaulad ar iTvleboda misi Cadenisas; b) piri ar daisjeba imaze ufro mkacrad, vidre es gaTvaliswinebuli iyo danaSaulis Cadenisas moqmedi kanoniT.

SeiZleba gaCndes kiTxva: aseTi pozicia xom ar ewinaaRmdegeba saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis me-2 muxlis pirvel nawilSi dadgenil debulebas, romlis mixe-dviT qmedebis danaSaulebrioba da dasjadoba ganisazRvreba kanoniT, romelic moq-medebda qmedebis Cadenisas? Tuki aRniSnul debulebas ganvmartavT sityva sityviTi mniSvnelobiT, maSin xsenebul winaaRmdegobaSi marTlac aRmovCndebiT, magram es iqneba normis araswori gageba, radgan aseT SemTxvevaSi sisxlis samarTlis kanonSi Setanil, pirisaTvis sasikeTo cvlilebas ver gavavrcelebT ukuZaliT, Tuki igi ar iqneba gamoxatuli uSualod qmedebis dasjadobis gauqmebaSi an sasjelis Semcire-baSi. amitom, miuxedavad imisa, rom amis Taobaze pirdapiri miTiTeba sisxlis sa-marTlis kodeqsis me-3 muxlis pirvel nawilSi ar arsebobs, piris sasikeTod kanonSi Setanil cvlilebas eZleva ukuZala. aseTi midgoma aRiarebuli da damkvidrebulia sasamarTlo praqtikaSi da igi araviTar gaugebrobasa da davas ar iwvevs, radgan sruliad naTelia, rom aravis ar SeuZlia pirs SeuzRudos im sikeTiT sargeblobis ufleba, romelic mas saxelmwifom Tavisi keTili nebiT uboZa, rogorc misi aucile-beli da gardauvali ufleba.

marTalia, saxelmwifo konstituciiT da kanoniT SeboWilia pirovnebis uflebe-bisa da Tavisuflebebis SezRudvis mimarTebiT, magram aseTi SezRudva ar SeiZleba iyos gaumarTlebeli da gadaWarbebuli. swored amitom konstitucia saxelmwifos uwesebs mxolod im aucilebel zRvars, romlis iqiT gadabijebis ufleba, pirovnebis interesebis sazianod, mas ara aqvs. materialuri sisxlis samarTlis sferoSi aseTi zRvari dadebulia konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtiTa da sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawiliT, romelTa sworad ganmartebisa da gaazrebis,

Page 156: 3 26 47 62 122 131 144

156

daviT sulaqveliZe

agreTve maTi urTierTmimarTebis sworad garkvevis SemTxvevaSi, maT Soris winaaRm-degobas adgili ver eqneba. amitom vfiqrob, rom sadaod gamxdari sisxlissamarTle-brivi normis arakonstituciurad cnobis safuZveli ar arsebobs da sakonstitucio sasamarTlom swori gadawyvetileba miiRo.

sakonstitucio sasamarTloSi sarCelebis ganxilvis zogierTi monawilis mier gamoiTqva mosazrebebi imis Taobaze, rom saqarTvelos sisxlis samarTlis kode-qsis me-3 muxlis pirveli nawilis Tavdapirveli redaqciiT, garda amJamad gaTva-liswinebuli SemTxvevebisa, kanons ukuZala eniWeboda maSinac, Tu igi sxvagvarad aumjobesebda damnaSavis mdgomareobas, xolo kanonis ukuZala ikrZaleboda, Tu igi sxvagvarad auaresebda damnaSavis mdgomareobas. aseTi redaqciis SenarCunebiT da SemdgomSi aseTi redaqciiT sadao normis moqmedebis SemTxvevaSi TiTqosda Tavidan iqneboda acilebuli is problemebi, rac, maTi azriT, amJamad axlavs sasamarTlo praqtikaSi mis gamoyenebas da romelTa gamo sasamarTloebi iReben araswor gadawy-vetilebebs axali damamZimebeli kano nisaTvis ukuZalis miniWebiT.

aRniSnul mosazrebebs ver daveTanxmebi, radgan isini ar iTvaliswineben im gare-moebas, rom sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirvel nawils Tavdapirveli redaqciiT arasdros umoqmedia, radgan zemoxsenebuli frazebi `damnaSavis mdgoma-reobis sxvagvarad gaumjobesebisa da gauaresebis~ Sesaxeb sadao normis aRniSnuli redaqciidan amoRebul iqna jer kidev saqarTvelos axali sisxlis samarTlis kode-qsis amoqmedebamde – 2000 wlis 1 ivnisamde. garda amisa mimaCnia, rom saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis Tavdapirveli redaqciiT moqmedebis SemTxvevaSic, misi daniSnulebisa da funqciebis, agreTve saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtTan misi mimarTebis sworad garkvevisa da gaa-zrebis Sedegad sasamarTloebs, zemoT ganxiluli garemoebebis gaTvaliswinebiT, igive gadawyvetilebebi unda mieRoT xandazmulobisa da pirobiTi msjavris Sesaxeb moqmedi axali normebis gamoyenebasTan dakavSirebiT, romelTa gamoc mosarCeleebma sakonstitucio sasamarTlos mimarTes.

yovelive aRniSnulidan gamomdinare, ver gaviziareb sakonstitucio sasamarTlos pirveli kolegiis zemoaRniSnul gadawyvetilebasTan dakavSirebiT gamoTqmuli gansxvavebuli azrebis avtorTa poziciebs sadao normis arakonstituciurobis Tao-baze, agreTve imis Sesaxeb, rom sasamarTloebis mier sadao normis sworad ganmarte-bis SemTxvevaSi ar iqneboda miRebuli is sasamarTlo gadawyvetilebebi, romlebmac eWvqveS daayenes damamZimebeli kanonisaTvis ukuZalis miniWebis akrZalvis Seuqceva-doba, ramac SeiZleba sisxlissamarTlebrivi devnis „ukvdavebac“ ki gamoiwvios, rad-gan aseTi daskvnebisaTvis realurad ar arsebobs marTlzomieri safuZveli. sayura-dReboa, rom sarCelebis ganxilvaSi monawile specialistis, o. gamyreliZis azriT sasamarTloebma sadao norma ganmartes misi moqmedi redaqciis namdvil azrTan zust SesabamisobaSi, Tumca misive azriT, aRniSnuli normis redaqcia sisxlissamarTle-briv sferoSi aviwroebs konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis moqmedebis areals, riTac igi ewinaaRmdegeba konstitucias. am ukanasknel mosazrebas ver daveTanxmebi

Page 157: 3 26 47 62 122 131 144

157

sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb – komentari sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaze

im garemoebaTa gaTvaliswinebiT, romelTa Taobaze zemoT ukve visaubre da aq xe-laxla aRar gavimeoreb.

rac Seexeba sakonstitucio sasamarTlos pirveli kolegiis mier sarCelebis Tao-baze miRebul gadawyvetilebas, mis samotivacio nawilSi gvxvdeba iseTi mosazrebe-bic, romlebic wminda sisxlissamarTlebrivi dogmatikis poziciidan SesaZloa sadao iyos, magram, vinaidan isini arsebiTad gavlenas ar axdenen sabolood miRebul swor gadawyvetilebaze, maT calke aRar Sevexebi.

bolos mkiTxvelis yuradRebas mivapyrob Semdeg garemoebaze: sakiTxebi, romlebic mocemul SemTxvevaSi davis sagani gaxda, sinamdvileSi warmoadgenen ara sisxlis sa-marTlis normis konstituciurobis sakiTxebs, aramed sisxlis samarTlis politikis sakiTxebs, romelTa ama Tu im saxiT gadawyveta ukavSirdeba mocemul etapze qveynis cxovrebis mraval faqtors, romlebic pirdapir Tu arapirdapir gavlenas axdenen samarTlebriv sistemasa da mis funqcionirebaze, rac mniSvnelovnadaa damokidebuli gare faqtorebzec, saerTaSoriso sa marTlebriv aqtebTan SeerTebis Sedegad saqar-Tvelos saxelmwifos mier na kisr valdebulebebze da a.S. iseve rogorc saxelmwifo, sisxlis samarTlis politikac SeboWilia konstituciiT pirovnebasTan mimarTebaSi, magram es boWva ver gascdeba Sesasruleblad savaldebulo minimums, sayovelTaod aRiarebul da saerTaSoriso samarTlebrivi aqtebiT miRebul standartebs. amitom, Tuki saxelmwifo, garkveuli mosazrebebidan gamomdinare, moqmedi kanonmdeblobiT ar adgens da amis gamo sasamarTloc marTlmsajulebis ganxorcielebisas danaSaulis Camden pirs ar aniWebs imaze met SeRavaTsa Tu sxva uflebriv privilegias, rasac konstituciis ganxilul normebSi Cadebuli savaldebulo minimumi iTvaliswinebs, es imas ar niSnavs, rom amiT sasamarTlo arRvevs konstitucias, radgan realurad SeuZlebelia ararsebuli uflebisa da valdebulebis darRveva.

Page 158: 3 26 47 62 122 131 144

158

qeTevan eremaZe

mosazrebebi sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis Sesaxeb – pasuxi d. sulaqveliZis komentarze

qeTevan eremaZe

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos wevri,

samarTlis doqtori.

saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis iuridiuli Zalis Si-naarssa da farglebs gansazRvravs saqarTvelos konstitucia (89-e muxlis me-2 punq-ti) da kanonmdebloba sakonstitucio sasamarTlos Sesaxeb(“saqarTvelos sakonsti-tucio sasamarTlos Sesaxeb” saqarTvelos organuli kanonis 25-e muxlis pirveli punqti, 43-e muxlis me-8 punqti). Tumca praqtikulad gadawyvetileba moqmedebs mxolod im SemTxvevaSi, rodesac misi aRsrulebis Sedegebi gadawyvetilebis Sinaar-sis adekvaturia. am TvalsazrisiT, sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis efeqturi qmediTobisTvis, pirvel rigSi, mniSvnelovania misi sworad wakiTxva, mxo-lod amis Semdeg SeiZleba fiqri mis adekvatur aRsrulebaze. am sakiTxis gadawy-veta, bunebrivia, ar aris damokidebuli mxolod aRsrulebis adresatebis unarsa da SesaZleblobaze. gadamwyveti mniSvneloba aqvs, Tavad gadawyvetileba ramdenad iZleva misi sworad aRqmis SesaZleblobas. nebismieri gadawyvetileba Rirebulia ori TvalsazrisiT – ra Tqma unda, arsebiTi mniSvneloba aqvs sasamarTlos pozi-ciis marTebulobas (normis konstituciurobis sakiTxis sworad gadawyvetas), Tumca aranaklebi mniSvneloba aqvs sasamarTlos poziciis safuZvlianobis adekvatur da-sabuTebas. gadawyvetilebaSi moyvanili pozicia da Sesabamisi argumentacia unda iyos cxadi, araorazrovani, ganWvretadi, masSi unda iyos Zalian mkafio gzavnilebi normis arakonstituciurobis Tu konstituciurobis mizezebisa da safuZvlebis Taobaze.

ramdenad aris TiToeuli gadawyvetileba aseTi da, Sesabamisad, realurad qme-diTi, amis Sefasebas da codnas sasamarTlosTvis Zalian didi mniSvneloba aqvs. pirvel rigSi, Tavad sakostitucio sasamarTlos unda hqondes unari, survili da SesaZlebloba, dainaxos, calkeul SemTxvevaSi, gadawyvetilebiTve gamowveuli misi aRsrulebis problemebi, raTa samomavlod SeZlos maTi prognozireba da daZleva.

Page 159: 3 26 47 62 122 131 144

159

mosazrebebi sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis Sesaxeb – pasuxi d. sulaqveliZis komentarze

Tuki sasamarTloSi ar iqneba mzaoba, moisminos sakuTar gadawyvetilebaze arsebuli mosazrebebi, maT Siris, pirvel rigSi, kritikuli damokidebuleba, is ver SeZlebs ganviTarebas da verc samarTlis ganviTarebas Seuwyobs xels.

zogadad, nebismier sferoSi ganviTarebas mniSvnelovanwilad ganapirobebs zustad gansxvavebuli mosazrebebis arseboba, azrTa gacvla-gamocvla, kritika. sakonsti-tucio sasamarTlos gadawyvetilebebis qmediTobis perspeqtivebis aRqmisTvisac Zalze didi mniSvneloba aqvs diskusias maT Taobaze. bunebrivia, gadawyvetilebis aRsrulebasTan dakavSirebuli problemebis gaazrebisTvis erT-erTi saukeTeso Se-saZleblobaa praqtikosi iuristebis, mecnierebis, iseve rogorc sazogadoebis war-momadgenlebis msjeloba, Sefasebebi gadawyvetilebis Taobaze.

am TvalsazrisiT, Zalian mniSvnelovania saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos mo-samarTlis, samarTlis doqtoris, batoni daviT sulaqveliZis gamoxmaureba saqar-Tvelos sakonstitucio sasamarTlos 2009 wlis 13 maisis #1/1/428, 447, 459 ga-dawyvetilebaze. mis statiaSi (“sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis Sesaxeb moqmedi normis konstituciurobis sakiTxisaTvis”) gaanalizebulia gadawyvetilebisa da masze arsebuli gansxvavebuli azrebis calkeuli epizodebi da gamoTqmulia pro-blemebis gadawyvetis sakuTari xedva. sakonstitucio sasamarTlos dasaxelebuli gadawyvetileba Seexeba sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis konstituciurobas. sadavo sakiTxis sirTules da masTan dakavSirebuli proble-mebis araerTgvarovnebas mowmobs Tundac is, rom gadawyvetilebaze arsebobs sami gansxvavebuli azri. aRarafers vambobT am sakiTxTan dakavSirebiT qarTveli mec-nierebisa da praqtikosi iuristebis mier gamoTqmul araerT gansxvavebul da xSir SemTxvevaSi urTierTsawinaaRmdego mosazrebebis arsebobaze. Cemi azriT, daviT su-laqveliZis mier damatebiT gamoTqmuli gansxvavebuli poziciac kidev ufro Tval-saCinos xdis normis problematurobas.

vadasturebT Cems did pativiscemas batoni daviT sulaqveliZis mimarT. misi sta-tia Rirebuli da sainteresoa, pirvel rigSi, im TvalsazrisiT, rom momca dama-tebiTi SesaZlebloba, kidev erTxel Sevafaso, Sevamowmo sakuTari poziciis mar-Tebuloba. Tumca winamdebare statiaSi saWirod miviCnev, yuradReba gavamaxvilo gadawyvetilebasa da gansxvavebul azrSi mocemul ramdenime sakiTxze, romelTa ara-marTebulobis dasabuTebasac eTmoba batoni sulaqveliZis statia. Sevecdebi ufro mkafiod warmovaCinoT Sesabamisi argumentebis safuZvlianoba, ra Tqma unda, ara im pretenziiT, rom es Cvens mosazrebebs aucileblad daaaxloebs.

1. pirvel rigSi, Sefasebas moiTxovs statiis avtoris mosazreba sisxlis samarT-lis politikisa da normis konstituciuri kontrolis sakiTxebis gamijvnis Tao-baze. marTalia, is, erTi mxriv, wers, rom, iseve rogorc saxelmwifo, sisxlis sa-marTlis politikac SeboWilia konstituciiT pirovnebasTan mimarTebaSi, magram, imavdroulad, misi azriT, “sakiTxebi, romlebic mocemul SemTxvevaSi davis sagani gaxda, sinamdvileSi warmoadgenen ara sisxlis samarTlis normis konstituciuro-

Page 160: 3 26 47 62 122 131 144

160

qeTevan eremaZe

bis sakiTxebs, aramed sisxlis samarTlis politikis sakiTxebs, romelTa ama Tu im saxiT gadawyveta ukavSirdeba mocemul etapze qveynis cxovrebis mraval faqtors, romlebic pirdapir Tu arapirdapir gavlenas axdenen samarTlebriv sistemasa da mis funqcionirebaze...”.

maSasadame, d. sulaqveliZis azriT, sisxlis samarTlis politikis rigi sakTxebis, maT Soris, xandazmulobis vadisa da pirobiTi msjavris, normatiuli regulireba, kerZod ki, am sferoSi kanonmdeblobis cvla da misi droSi moqmedebis sakiTxi ar aris Sefasebadi konstituciurobis TvalsazrisiT. aseTi mosazreba kiTxvis niSnis qveS ayenebs aRniSnul saqmeze sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis miRebis marTebulobas, radgan misi gaziarebis SemTxvevaSi, sasamarTlos aRniSnul saqmeze konstituciuri sarCelebi saerTod ar unda mieRo arsebiTad gansaxilvelad.

ver gaviziareb batoni sulaqveliZis am midgomas. politikuri xelisuflebis mier miRebuli gadawyvetilebebi ama Tu im sferoSi misi konkretuli politikis ganxor-cielebis gamoxatulebaa. nebismieri mimarTulebiT saxelmwifos politika (sisxlis samarTlis Tu samarTlis sxva nebismier dargSi, ekonomikuri, safinanso, socialuri politika da sxva) uamravi Sida Tu gare faqtoriT, istoriuli kanonzomierebebiT, xSirad mizanSewonilobiT aris ganpirobebuli (nakarnaxevi). Sesabamisad, am gadawy-vetilebebis ukan dgas konkretuli saWiroeba, aucilebloba, motivacia. magram es ar niSnavs imas, rom romelime sferoSi, maT Soris sisxlis samarTalSi saxelmwifos politika SeiZleba gascdes konstituciis farglebs. rogorc ki amis SesaZleblobas davuSvebT, gaCndeba cduneba, magram es ar niSnavs imas, rom romelime sferoSi, maT Soris sisxlis samarTalSi saxelmwifos politika SeiZleba gascdes konstituciis farglebs. zedmeti da uxerxulia am mosazrebis usafuZvlobis mtkiceba. rogorc ki amis SesaZleblobas davuSvebT, gaCndeba cduneba, politikuri mizanSewonilebisa da aucileblobis motiviT, uamravi sakiTxi gavides konstituciiT daculi sferodan, rac kanonzomierad warmoSobs adamianis uflebebis damrRvevi gadawyvetilebebis miRebis albaTobas.

bunebrivia, moqmedebs xelisuflebis keTilsindisierebisa da konstituciis Sesa-bamisad qmedebis prezumfcia, magram TavisTavad konstituciuri kontrolis insti-tutis arseboba xom, pirvel rigSi, zustad imis aRiarebaa, rom nebismierma xeli-suflebam SesaZloa daarRvios konstitucia. es instituti zustad aseTi uneblie Secdomebisa Tu xelisuflebis borotad gamoyenebis cdunebis Tavidan acilebisa da gamosworebisaTvis aris Seqmnili.

vinaidan nebismieri politikuri gadawyvetileba konstituciis farglebSi unda jdebodes, yvela sakiTxi, maT Soris sisxlis samarTlis politikis sakiTxebi, romle-bic SemxeblobaSia adamianis uflebebTan, Sefasebadia sakonstitucio sasamarTlos mier.

bunebrivia, imavdroulad, sasamarTlos mier ama Tu im sferoSi gadawyvetilebis miReba ar niSnavs da ar unda iwvevdes mis politikaSi CarTvas (Carevas). sasamarTlo

Page 161: 3 26 47 62 122 131 144

161

mosazrebebi sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis Sesaxeb – pasuxi d. sulaqveliZis komentarze

ar unda iRebdes politikurad motivirebul gadawyvetilebebs, ar unda arRvevdes xelisuflebis danawilebis princips.

“xelisuflebis danawilebis principis srulad realizaciaSi zustad sasamarT-lo xelisuflebas ekuTvnis mniSvnelovani roli. is, erTi mxriv, aris saSualeba adamianebisTvis, Tavi daicvan xelisuflebis TviTnebobisgan, meore mxriv, Tavad xelisuflebis StoebisaTvis damatebiTi SesaZleblobaa, uzrunvelyon erTimeoris moqmedeba sakuTari kompetenciis farglebSi konstituciisa da kanonis sruli dac-viT. Tumca, bunebrivia, amis miRweva SeuZlebeli iqneba sasamarTlos mier saku-Tari uflebamosilebis srulad gamouyeneblobis, iseve rogorc misi gadametebis SemTxvevaSi. amitom mkveTrad unda ganisazRvros, sad gadis sasamarTlos ufleba-mosilebebisa da valdebulebebis zRvari xelisuflebis danawilebis principidan gamomdinare.

xelisuflebis danawilebis principi, erTi mxriv, moiTxovs xelisuflebis StoTa erTmaneTisgan damoukideblobas, maTi kompetenciebis mkveTr gamijvnas. am moTxo-vnis farglebSi, bunebrivia, arc sasamarTlos aqvs ufleba, Caanacvlos sakanonmde-blo an aRmasrulebeli xelisufleba, gadawyvitos maT kompetencias gankuTvnili sakiTxebi, gamovlenili ukanonobis SemTxvevaSi sakuTari mosazrebebiT Caanacvlos politikuri xelisuflebis gadawyvetilebebi. sasamarTlos ara aqvs ufleba, Tavs moaxvios saxelmwifos Tavisi mosazrebebi imasTan dakavSirebiT, Tu rogori unda iyos ... politika. sasamarTlos valdebulebaa politikuri xelisuflebis gadawy-vetilebebis konstituciurobis ... Semowmeba, rac principulad gansxvavdeba Tavad sadavo sakiTxis sasamarTlos mier mowesrigebisgan. sasamarTlo amowmebs da adgens konstituciis ... darRvevis faqts, ris safuZvelzec Sesabamis kompetentur organos aqvs sakiTxis ... konstituciis Sesabamisad gadawyvetis valdebuleba. maSasadame, sa-samarTlo Semoifargleba samarTlis da ara politikis sakiTxis gadawyvetiT, rac TavisTavad xelisuflebis danawilebis principidan gamomdinareobs » (saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos wevrebis QqeTevan eremaZis da besarion zoiZis gansxva-vebuli azri saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos pirveli kolegiis 2009 wlis 27 agvistos #1/2/434 gadawyvetilebis motivaciis nawilTan dakavSirebiT).

udavoa, rom gansaxilveli sakiTxebi warmoadgens sisxlis samarTlis politikis sakiTxebs, Tumca isic udavoa, rom es sakiTxebi imavdroulad konstituciiT dacul sferos ganekuTvneba. sxvaTa Soris, amas arc statiis avtori uaryofs. saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis ganmartebisas, is xandazmulobis vadebisa da pirobiTi msjavris momwesrigebeli normebis droSi moqmedebis sakiTxs xedavs konstituciiT dacul sferoSi. garda amisa, mTeli statia zustad am sakiTxebis konstituciurobis problemis Sefasebas, metic - konstituciasTan Sesabamisobis mt-kicebas exeba. aseT fonze gaugebaria, ras efuZneba b-ni sulaqveliZis mosazreba imis Taobaze, rom es sisxlis samarTlis politikis is sakiTxebia, romlebic konstitu-ciurobis TvalsazrisiT ar aris Sefasebadi, misi statia xom zustad am mosazrebis uaryofis mtkicebulebaa.

Page 162: 3 26 47 62 122 131 144

162

qeTevan eremaZe

mtkicebas ar unda saWiroebdes, rom xelisuflebis nebismieri qmedebis, maT So-ris, politikurad yvelaze gamarTlebuli, momgebiani da efeqturi qmedebis gan-xorcielebis drosac ki, aucilebelia samarTalze apelireba, konstituciiTa da kanoniT TviTSezRudva. am moTxovnis sistematurad da upirobod dacva kanonzo-mierad iwvevs xelisuflebaSi stabilurobis, sazogadoebaSi ki samarTlianobisa da xelisuflebisadmi ndobis gancdas.

2. batoni sulaqveliZis azriT, gansxvavebul azrs, romelic exeba normis arakonsti-tuciurad cnobas, safuZveli ara aqvs. mimaCnia, rom ama Tu im mosazrebis (poziciis) usafuZvlobis mtkicebisTvis aucilebelia am poziciis gamamyarebeli ZiriTadi ar-gumentebis gaanalizeba da maTi Sesabamisi kontrargumentebiT gabaTileba, rac, Cemi azriT, statiaSi gakeTebuli ar aris.

Cemi gansxvavebuli azri eTmoba imis dasabuTebas, rom arsebobs gonivruli sa-fuZveli ssk-is me-3 muxlis pirveli nawilis araerTgvarovani, maT Soris, konsti-tuciis sawinaaRmdego SinaarsiT ganmartebisTvis.

2.1. vinaidan sakonstitucio sasamarTlos motivacia sadavo normis konstitu-ciurobis mtkicebasTan dakavSirebiT eyrdnoba sadavo normiT gaTvaliswinebuli terminebis «sasjeli», «danaSaulebrioba», «dasjadoba» farTo ganmartebas, gansxva-vebul azrSi, pirvel rigSi, yuradReba gavamaxvile am terminebis ganmartebis Se-saZlo farglebze. gavaanalizeT, ramdenad amowuraven da srulyofilad aregulire-ben isini konstituciiT gaTvaliswinebuli sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobis Sinaarss da, Sesabamisad, ramdenad calsaxa SeiZleba iyos maTi erTmniSvnelovnad farTo ganmartebis valdebuleba (rogorc es gadawyvetilebaSia mocemuli).

amisTvis ganvmarte cnebebis «danaSauli», «danaSaulebrioba», «danaSaulebriobis daweseba», «sasjeli», «dasjadoba», «pirobiTi msjavri», «pasuxismgebloba» Sinaarsi da Sesabamis sakanonmdeblo normebze dayrdnobiT warmovaCineT kanonmdeblis arao-razrovani neba danaSaulisa da danaSaulebriobis, sasjelisa da pasuxismgeblobis, sasjelisa da pirobiTi msjavris araidenturobis Taobaze.

niSandoblivia, rom statiis avtors, ar aqvs arc erTi argumenti imasTan dakavSi-rebiT, Tu ratom ar SeiZleba da ar unda ganimartebodes es cnebebi da institutebi ise, rogrc es gansxvavebul azrSia SemoTavazebuli.

Cemi azriT, kanonSi gaTvaliswinebul termins Tu cnebas konkretuli datvirTva da damoukidebeli mniSvneloba aqvs. kanonis ganWvretadobis moTxovnis farglebSi dauSvebelia erTsa da imave kanonSi identuri urTierTobebis Tu institutebis mowesrigebisTvis gansxvavebuli terminebi da cnebebi gamoiyenebodes an piriqiT, gansxvavebuli Sinaarsis urTierTobebi da institutebi erTi terminiT an cnebiT moixseniebodes. SesaZloa, sxvadasxva terminebiT an cnebebiT moazrebuli urTier-Tobebi Tu institutebi Sinaarsobrivad moicavdnen an avsebdnen erTmaneTs, magram, nebismier SemTxvevaSi, maT Soris gansxvavebis ararsebobisas, gansxvavebuli saxelwo-debebis SemoRebas, ubralod, azri ara aqvs.

Page 163: 3 26 47 62 122 131 144

163

mosazrebebi sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis Sesaxeb – pasuxi d. sulaqveliZis komentarze

zemoaRniSnulidan gamomdinare, mimaCnia, rom Zalze safrTxiloa sxvadasxva ter-minebis da cnebebis identurobis mtkiceba. Tuki davuSvebT aseT SesaZleblobas, es xels Seuwyobs erTgvari terminologiuri qaosis damkvidrebas, rac daabnevs ro-gorc pirebs, romelTa mimarTac unda moxdes aseTi normebis gamoyeneba, ise samar-TalSemfardebels, Seqmnis safuZvels gansxvavebuli samarTalgamoyenebisTvis. aseT dros ki Secdomis daSvebis riski yovelTvis arsebobs.

garda amisa, terminebis da cnebebis erTmaneTTan gaigiveba gulisxmobs ra maT mier mowesrigebuli urTierTobebis da institutebis absoluturad gaigivebas, amis daSveba kanonzomierad gamoiwvevs Tavad institutebis Sinaarsis rRvevas, eWvqveS daayenebs cnebebis tradiciuli mniSvnelobis sandoobas. yovelive es Seqmnis kidev ufro met problemas kanonis ganWvretadobasTan dakavSirebiT.

terminTa ganmartebam momca safuZveli, ar davTanxmebodi sasamarTlos pozi-cias imis Taobaze, rom sadavo norma misi ganmartebis Sedegad, konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis identur Sinaarss iZens. Cemi azriT, sadavo noma samarTal-Semfardeblis mier misi mxolod aseTi ganmartebis da gamoyenebis valdebulebas namdvilad ver warmoSobs. amaze, pirvel rigSi, Tavad normis teqsti ar miuTiTebs erTmniSvnelovnad, metic, mis srulyofil ganmartebas sawinaaRmdego daskvnebamde mivyavarT.

2.2. statiis avtoris azriT, “konkretuli terminebis mouxseniebloba sisxlis sa-marTlis kodeqsis me-3 muxlis pirvel nawilSi da am nawilis meore winadadebaSi ar niSnavs imas, rom amiT viwrovdeba sisxlis samarTlis sferoSi konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtis moqmedebis areali”. is, gadawyvetilebaze arsebuli gansxva-vebuli azris avtoris sayuradRebod, aRniSnavs, rom sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis Sinaarsi ver ganixileba amave kodeqsis me-2 muxlis pirveli nawilisagan izolirebulad, isini erTobliobaSi unda iqnes wakiTxuli da gaazrebuli, rac, misi azriT, mTlianad xsnis problemas, radgan me-2 muxlis pirvel nawilSi moxmobili termini „dasjadoba“ moicavs sisxlis samarTlebriv pasuxismge-blobasa da sasjelTan dakavSirebul yvela im sakiTxs, romelTac SeiZleba Seexe-bodes saqarTvelos konstituciis 42-e muxlis me-5 punqti da sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawili.

statiis avtori namdvilad ar cdeba imaSi, rom ssk-is me-2 da me-3 muxlebi er-Toblivad unda iqnes wakiTxuli, magram zustad am normebis erToblivi wakiTxva warmoaCens met problemas sadavo normis ganWvretadobasTan dakavSirebiT.

saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi kanonis ukuZalis akrZalvis prezumf-cia mocemulia me-2 muxlSi, xolo kanonisTvis ukuZalis daSvebis sagamonakliso SemTxvevebi me-3 muxlSi.

mniSvnelovania me-2 muxliT daculi sferos garkveva, mocemul SemTxvevaSi ki imis dadgena, sisxlis samarTlis kanonis droSi moqmedebis zogadi wesi vrceldeba Tu ara xandazmulobis vadebisa da pirobiTi msjavris momwesrigebel normebze.

Page 164: 3 26 47 62 122 131 144

164

qeTevan eremaZe

sisxlis samarTlis kodeqsis me-2 muxliT dadgenili wesi, “dasjadoba” terminis meSveobiT (gansxvavebul azrSi mocemulia am terminis ganmarteba), moicavs ara mxo-lod qmedebis danaSaulebriobis da sasjelis momwesrigebel normebs, aramed vr-celdeba sxva sakiTxebzec, maT Soris, xandazmulobis vadebsa da pirobiT msjavrzec. kerZod, am institutebTan dakavSirebiT, me-2 muxli adgens, rom xandazmulobis vadebisa da pirobiTi msjavris momwesrigebeli normebis gamoyenebisas, moqmedebs ukuZalis akrZalvis prezumfcia, anu samarTalSemfardebelma unda gamoiyenos dana-Saulis Cadenis dros moqmedi kanoni.

ssk me-3 muxli, rogorc es saxelwodebidanac gamomdinareobs – “sisxlis samarTlis kanonis ukuZala”, eTmoba kanonis ukuZalis akrZalvis zogadi wesidan (me-2 muxli) kanonisTvis ukuZalis miniWebis sagamonakliso SemTxvevebis gansazRvras. am muxlSi, pirveli nawilis me-2 winadadebis gamoklebiT, kanonmdebelma konstituciiT miniWe-buli diskreciis farglebSi, gansazRvra pasuxismgeblobis Semamsubuqebel sisxlis samarTlis romel kanons unda mieniWos ukuZala.

me-3 muxlis pirveli nawilis pirvel winadadebaSi kanonmdebeli adgens or SemTxvevas, rodesac ss kanons unda hqondes ukuZala. es SemTxvevebia: Tu kanoni au-qmebs qmedebis danaSaulebriobas an amsubuqebs sasjels. e.i. ssk-is me-2 muxlisa da me-3 muxlis pirveli nawilis pirveli winadadebis erToblivad wakiTxvis Sedegad, dasaxelebuli ori SemTxvevis garda, ss kanons (maT Soris, xandazmulobis vadebis gazrdis da pirobiTi msjavris damZimebis Sesaxeb kanonebs) ukuZala ara aqvs (bune-brivia, aq ar vexebiT ukuZalis daSvebis sxva SemTxvevebs, romlebic gaTvaliswine-bulia me-3 muxlis danarCeni nawilebiT).

zemoaRniSnulidan gamomdinare, miuxedavad imisa, rom pirveli winadadebis mTa-vari daniSnuleba aris ukuZalis miniWebis sagamonakliso wesebis dadgena, SegviZlia vTqvaT, rom am normaSi aris ori wesi – rodis aqvs kanons ukuZala da rodis – ara. zogadad, kanonis droSi moqmedebasTan dakavSirebiT, sxva gadawyveta arc arsebobs – normas an eniWeba mis ZalaSi Sesvlamde arsebuli urTierTobebis regulirebis unari an ara.

radgan kanonis ukuZalasTan dakavSirebiT ori arCevania, Cveni azriT, kanonmde-bels hqonda SesaZlebloba, ganesazRvra mxolod is SemTxvevebi, rodesac sisxlis samarTlis kanons eniWeba ukuZala, rogorc gamonaklisi ukuZalis akrZalvis zogadi wesidan, riTac avtomaturad danarCeni SemTxvevebis mimarT gavrceldeboda kanonis ukuZalis akrZalva. zustad aseTia kanonmdeblisadmi konstituciis moTxovnac. mas unda daedgina mxolod is SemTxvevebi, rodesac kanons SeiZleba hqondes ukuZala. am SemTxvevaSi ssk-Si gveqneboda gamWvirvale regulireba amave kanonis ukuZalis miniWeba-arminiWebis sakiTxis gadasawyvetad. aqedan gamomdinare, logikuria, rom me-3 muxlis pirveli nawiliT gaTvaliswinebuli urTierTobebisaTvis pirveli wi-nadadeba sakmarisad CaTvliliyo kanonis droSi moqmedebis sakiTxis gadasawyvetad,

Page 165: 3 26 47 62 122 131 144

165

mosazrebebi sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis Sesaxeb – pasuxi d. sulaqveliZis komentarze

radgan pasuxi gacemulia orive kiTxvaze – rodis unda hqondes kanons ukuZala da rodis ara.

am normatiul wesrigs arRvevs me-3 muxlis pirveli nawilis me-2 winadadeba. aq kanonmdebeli akonkretebs or SemTxvevas, rodesac kanons ar SeiZleba hqondes uku-Zala, kerZod: Tu kanoni awesebs qmedebis danaSaulebriobas an amkacrebs sasjels. maSasadame, es norma pirdapir miuTiTebs ara ukuZalis daSvebis SesaZleblobe-bze, rogorc amas me-3 muxlis saxelwodeba moiTxovs, aramed ukuZalis akrZalvis SemTxvevebze. amasTan, mas kanonis ukuZalis akrZalvis zogadi wesisTvis Semoaqvs ukuZalis akrZalvis specialuri, konkretuli SemTxvevebi. normis aseTi formuli-reba, bunebrivia, avtomaturad ar iZleva imis erTmniSvnelovnad mtkicebis SesaZle-blobas, rom am ori SemTxvevis garda, kanons ukuZala aqvs. Tumca normis sistemuri analizi amas ara Tu gamoricxavs, aramed piriqiT, zustad aseTi ganmartebisTvis iZleva gonivrul safuZvels.

me-3 muxlis pirveli nawilis me-2 winadadebaSi mocemul SemTxvevebSi kanonisTvis ukuZalis akrZalva isedac aris gaTvaliswinebuli sisxlis samarTlis kodeqsis me-2 muxliT da me-3 muxlis pirveli nawilis pirveli winadadebiT, im sxvaobiT, rom me-3 muxlis pirveli nawilis me-2 winadadebaSi akrZalvis wre daviwroebulia. is exeba mxolod qmedebis danaSaulebriobis dawesebas da sasjelis gamkacrebas. Sesabamisad, pasuxismgeblobis damamZimebeli sxva kanonebisTvis, maT Soris xandazmulobis vadis gazrdis Tu pirobiTi msjavris gamkacrebis Taobaze kanonebisTvis ukuZalis akr-Zalvas is ar moicavs.

erTi SexedviT, TavisTavad, is rac am winadadebaSi weria, konstitucias ar ewi-naaRmdegeba, radgan konstituciac krZalavs sasjelis damamZimebeli da danaSaule-briobis damdgeni kanonisTvis ukuZalis miniWebas. TiTqos problema arc is unda iyos, rom sadavo norma arasrulad aregulirebs konstituciiT daculi kanonis ukuZalis akrZalvis farglebs, radgan, rogorc ukve aRvniSneT, pasuxismgeblobis damamZimebeli kanonisTvis ukuZalis akrZalvas (maT Soris, xandazmulobis vadebisa da pirobiTi msjavris damamZimebeli kanonebisTvis) moicavs ssk me-2 muxli da me-3 muxlis pirveli nawilis pirveli winadadeba. Sesabamisad, am sakiTxebis me-3 muxlis pirveli nawilis me-2 winadadebaSi srulad gameorebis aucileblobis gareSec, konstituciiT daculi sferos adekvaturi regulacia sisxlis samarTlis kodeqsiT isedac gaTvaliswinebulia.

magram aseT fonze absoluturad gaugebari xdeba meore winadadebis SemoRebis motivacia. Tu is axals arafers ambobs da mxolod nawilobriv imeorebs imas, rac isedac mowesrigebulia sisxlis samarTlis kodeqsiT, maSin misi arseboba azrs mo-klebuli xdeba. aseT SemTxvevaSi, gamodis rom ukuZalis miniWeba-arminiWebis saki-Txis gadawyvetisas samarTalSemfardebeli misi farglebiT SeboWili ar aris. es viTareba gvafiqrebinebs, rom am normis erTaderTi daniSnuleba zustad imaSia, rom

Page 166: 3 26 47 62 122 131 144

166

qeTevan eremaZe

is aviwroebs sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis akrZalvis sferos. winaaRmdeg SemTxvevaSi, mis arsebobas, miT ufro wesidan gamonaklisebis damdgen normaSi, ara-nairi datvirTva ara aqvs.

« rodesac zogadi wesidan gamonaklisebis dadgena xdeba, maTze zogadi wesis ga-vrcelebisTvis adgili aRar rCeba. Tu gamonaklis urTierTobebze moxdeba zogadi wesis gavrceleba, es gamonaklisi aRar iqneba. amitom logikuria, rom, rodesac kanonmdebels Semoaqvs gamonaklisebi, es, imavdroulad, niSnavs mis mier im nebis ga-moxatvasac, rom zogadma wesma am SemTxvevebze aRar unda imoqmedos, gamonaklisebis farglebSi zogadi wesi Zalas kargavs » (saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos wevrisQqeTevan eremaZis gansxvavebuli azri saqarTvelos sakonstitucio sasamarT-los pirveli kolegiis 2009 wlis 13 maisis #1/1/428, 447, 459 gadawyvetilebaze).

aqedan gamomdinare, SeiZleba vTqvaT, rom me-3 muxlis pirveli nawilis me-2 wina-dadebaSi dadgenilia ori wesi – pirveli adgens, romel SemTxvevebSi ara aqvs kanons ukuZala, xolo meore, muxlis saxelwodebis, mizanmimarTulebis da daniSnulebidan gamomdinare, gulisxmobs, rom yvela danarCen SemTxvevaSi kanons ukuZala aqvs. maSa-sadame, ukuZalis akrZalvis specialuri SemTxvevebis dakonkretebiT gamoiricxeba danarCen SemTxvevebze ukuZalis akrZalva. anu ssk-is me-3 muxlis pirveli nawilis me-2 winadadebis miRma darCenili normebi me-2 winadadebis wyalobiT, ukuZalis akrZalvis dacvis gareSe rCebian.

aucileblad gasaTvaliswinebelia Semdegi garemoebac: miuxedavad imisa, rom konstituciis 42-e muxlis me-5 punqti adgens or wess – rodis SeiZleba kanons hqondes ukuZala da rodis ara, ZiriTadi saTqmeli mainc aris kanonis ukuZalis akrZalvis zogadi wesis xazgasma. aseT fonze ufro sagulisxmo xdeba sisxlis sa-marTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis me-2 winadadebis gansakuTrebuli datvirTva. rodesac sisxlis samarTlis kodeqsSi ukuZalis akrZalvis zogadi wesis arsebobis paralelurad sagangebod xdeba ukuZalis akrZalvis specialuri normis damatebiT SemoReba, TvalsaCino xdeba kanonmdeblis neba amis aucileblobasa da specialur motivaciasTan dakavSirebiT.

maSasadame, zustad is faqti, rom ukuZalis akrZalva daukavSirda or konkretul SemTxvevas, iZleva SesaZleblobas, norma gonivrulad ganimartos rogorc kanonmde-blis nebis gamoxatuleba, uari eTqva sisxlis samarTlis sferoSi ukuZalis akrZal-vis konstituciiT dadgenil farglebze. yovel SemTxvevaSi, samarTalSemfardebels me-3 muxlis konstruqcia, daniSnuleba, saxelwodeba aZlevs sakmaris safuZvels ase-Ti ganmartebisaTvis. amis Sedegi aris is, rom xandazmulobis vadebis gazrdisa da pirobiTi msjavris damZimebis Sesaxeb kanonebs SeiZleba mieniWos ukuZala. normis aseTi wakiTxva ki ewinaaRmdegeba konstitucias.

aseT fonze, SeiZleba iTqvas, ar arsebobs kanonmdeblis calsaxa neba sisxlis samarTlis kanonis ukuZalis akrZalvis farglebTan dakavSirebiT. samarTalSem-fardebels ara aqvs erTmniSvnelovani miTiTeba, rogor unda moiqces. Tu samar-

Page 167: 3 26 47 62 122 131 144

167

mosazrebebi sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis Sesaxeb – pasuxi d. sulaqveliZis komentarze

TalSemfardebeli miiCnevs, rom meore winadadeba mxolod imeorebs me-2 muxls da mas damoukidebeli mniSvneloba ara aqvs, maSin pasuxismgeblobis damamZimebeli arc erTi kanoni ar unda gamoiyenos ukuZaliT. xolo Tu miiCnevs, rom me-3 muxlis pir-veli nawilis me-2 winadadebas damoukidebeli da specialuri datvirTva aqvs (aseTi logikis safuZvlianoba zemoT davasabuTeT), maSin, rogorc ukve aRvniSneT, samar-TalSemfardebels aqvs SesaZlebloba, norma konstituciis sawinaaRmdego versiiT waikiTxos, gamoiyenos da misi aseTi ganmarteba kanonis (sisxlis samarTlis kodeqsi) Sesabamisi iqneba.

unda aRiniSnos, rom SesaZloa es argumentebi batoni sulaqveliZisaTvis myife, aradamajerebeli da arasworic iyos, magram maTi naklovanebis mtkicebisTvis, ro-gorc minimum, am argumentebis gamabaTilebeli, ufro sarwmuno, damajerebeli ar-gumentebi unda iyos moyvanili. statiaSi ki am argumentaciis sapirwoned avtori ubralod mtkicebiT formaSi wers, rom sisxlis samarTlis kodeqsis me-2 muxlis pirveli nawilisa da me-3 muxlis pirveli nawilis erToblivi wakiTxvis Sedegad sisxlis samarTlis kanons ukuZala ar mieniWeba zustad im farglebSi, rasac adgens saqarTvelos konstitucia. Tumca statiaSi ar aris pasuxi mTavar kiTxvaze – ratom da rogor miiRweva es? ra iZleva safuZvels am normebis mxolod konstituciis Se-sabamisi SinaasiT wakiTxvisTvis? ratom gamoiricxeba maTi iseTi wakiTxvis SesaZle-bloba, rogoric mocemulia gansxvavebul azrSi?

niSandoblivia, rom statiis avtori dasaxelebuli poziciis marTebulobas asa-buTebs konkretuli magaliTebiT. Tumca unda iTqvas, rom es magaliTebi namdvilad ver gamodgeba imis samtkiceblad, risTvisac avtors isini mohyavs, radgan isini mxo-lod imis demonstrirebas axdenen, rom rogorc konstitucia, ise sadavo norma exeba da icavs namdvili ukuZalis sakiTxebs da ver moawesrigebs aranamdvil ukuZalas, rasac Cvenc ar uarvyofT.

3. d.sulaqveliZis azriT, sisxlis samarTlis pasuxismgeblobis momwesrigebeli kanonis ukuZalasTan dakavSirebiT konstituciuri garantiebi SeiZleba Seexebodes mxolod da mxolod kanoniT pirdapir, calsaxad gansazRvrul da realurad arsebul dasjadobas, am ukanasknelis zomebsa da farglebs, agreTve dasjadobasTan dakavSi-rebul SeRavaTebsa Tu sxva privilegiebs, romlebic danaSaulis Cadenisas moqmedi kanoniT gaTvaliswinebuli iyo rogorc danaSaulis Camdeni piris gardauvali, auc-deneli ufleba da ara rogorc iseTi savaraudo (samomavlo) ufleba, romlis mopo-veba da momavalSi realurad arseboba damokidebulia mraval sxvadasxva, winaswar gauTvaliswinebel faqtorsa Tu garemoebaze, romelTa gamoc aRniSnuli ufleba piris sasargeblod SeiZleba warmoiSvas da SeiZleba arc warmoiSvas. amasTan, Tuki danaSaulis Camdenma pirma kanoniT gaTvaliswinebuli rigi pirobebis ganxorciele-bis Sedegad ukve realurad SeiZina kanoniT samomavlod gaTvaliswinebuli ufleba raime SeRavaTze an sxvagvar samarTlebriv privilegiaze, am mimarTebiT SemdgomSi misTvis sauareso sakanonmdeblo cvlilebis SemTxvevaSi ukve mopovebuli SeRava-TiTa Tu privilegiiT sargeblobis ufleba pirs ver SeezRudeba.

Page 168: 3 26 47 62 122 131 144

168

qeTevan eremaZe

zemoaRniSnulis gaTvaliswinebiT, sulaqveliZe miiCnevs, rom, Tuki axali kanoniT xandazmulobis vadis gazrda da pirobiTi msjavris gamoyenebisaTvis saWiro piro-bebis damZimeba danaSaulis Camdeni piris mimarT moxda maSin, rodesac jer kidev ar iyo gasuli wina kanoniT gaTvaliswinebuli xandazmulobis ufro mcire vada, anda aseT pirs jer kidev ar hqonda Sefardebuli pirobiTi msjavri winandeli SeRa-vaTiani pirobebis safuZvelze, maT mimarT gavrceldeba axali kanoniT dadgenili pirobebi. misi azriT, amgvari ram ar SeiZleba CaiTvalos kanonis namdvil ukuZalad, misgan dacvis garantias ar adgens arc konstituciis 42-e muxlis me-5 punqti da arc sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawili.

aRsaniSnavia, rom sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetileba, iseve rogorc Cemi gansxvavebuli azri, pirvel rigSi, araorazrovnad miuTiTebs, rom konstituciis 42-e muxlis me-5 punqtiT gaTvaliswinebuli garantia exeba mxolod pasuxismgeblo-bis momwesrigebeli normebis namdvili ukuZalis sakiTxebs. aranamdvili ukuZala ar aris konstituciis dacvis obieqti da, Sesabamisad, misi konstituciurobis Se-fasebac ver moxdeba. am TvalsazrisiT, arsebiTi mniSvneloba aqvs namdvili da ara-namdvili ukuZalis sakiTxebis sworad gamijvnas, raTa xelovnurad ar gafarTovdes an ar Seviwrovdes konstituciis dacvis sfero. es sakiTxi vrclad aris ganxiluli sakonstitucio sasamarTlos gadaywvetilebaSi, rasac me srulad viziareb, amitom am sakiTxze damatebiT aRar vimsjeleb. yuradRebas gavamaxvilebT mxolod Semdeg garemoebaze: Cveni azriT, am TvalsazrisiT, xandazmulobis vadebisa da pirobiTi msjavris sakiTxebisadmi erTnairi midgoma (rogorc es sulaqveliZis statiaSia mo-cemuli) ar iqneboda swori.

xandazmulobis vadis gasvlis gamo, piris pasuxismgeblobisgan gaTavisuflebis erT-erTi mTavari mizezi aris is, rom utyuari mtkicebulebebis mopovebisa da, Sesabamisad, braleulobis sworad dadgenis SeuZleblobis gamo, sakiTxi eWvmitani-lis sasargeblod wydeba udanaSaulo piris pasuxisgebaSi micemis Tavidan acilebis mizniT.

xandazmulobis institutis arseboba, “erTi mxriv, imis aRiarebaa, rom obieqturi marTlmsajulebis ganxorcieleba da samarTliani sasamarTlos Catareba garkveuli vadis gasvlis Semdeg arapraqtikulia, vinaidan saamisod aucilebel garemoebebTan erTad ikargeba mtkicebulebebi da mowmeebis Cvenebebi aRar aris myari. misi mizania imisi samarTlebrivi uzrunvelyofa, rom sasamarTlo ar iyos valdebuli, gamoita-nos gadawyvetileba im mtkicebulebebze dayrdnobiT, romlebic vadis gasvlis gamo iTvlebian arasrulyofilad. amiT kanonmdebeli uars ambobs saeWvo marTlmsajule-baze, piris sasargeblod wyvets sakiTxs da aTavisuflebs mas pasuxismgeblobisagan. mas Sedegad mosdevs piris ufleba, ar iqnes micemuli sisxlis samarTlebriv pa-suxismgeblobaSi xandazmulobis vadis gasvlis gamo. es ki imisi aRiarebaa, rom da-naSaulebrivma qmedebam dakarga Sefasebisunarianobis is Tviseba, rac aucilebeli iqneboda pirze pasuxismgeblobis dasakisreblad da meorec, sisxlissamarTlebrivi qmedeba, romelic danaSaulad kvalificirdeba ara rogorc faqtobrivi sinamdvilis,

Page 169: 3 26 47 62 122 131 144

169

mosazrebebi sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis Sesaxeb – pasuxi d. sulaqveliZis komentarze

aramed rogorc iuridiuli sinamdvilis faqti, kargavs Tavis Tvisobriobas kon-kretuli piris mimarT. Tu ara es garemoebani, ise xandazmulobis gamo pasuxismge-blobisagan gaTavisuflebas azri daekargeboda. sadac sisxlissamarTlebrivi devnis ganxorcielebis valdebuleba qarwyldeba, ar SeiZleba am SemTxvevaSi subieqtis samarTlebriv mdgomareobaSi momxdari cvlileba ar CaiTvalos mis uflebad. aseT SemTxvevaSi namdvili ukuZalis gavrceleba pasuxismgeblobisagan ukve gaTavisu-flebul pirze iwvevs kanonis ganWvretadobis da sandoobis ugulebelyofas da rac ufro mniSvnelovania, aseTi kanoni kiTxvis qveS ayenebs kanonis Sesabamisad damdgar Sedegs – sisxlissamarTlebrivi pasuxismgeblobisagan gaTavisuflebuli piri gasa-marTldes da daisajos”. meore mxriv, “roca kanonmdebeli ise zrdis xandazmulobis vadebs, rodesac jer ar amowurula Zveli kanoniT dadgenili xandazmuloba, es SemTxveva ar SeiZleba miviCnioT konstituciis darRvevad... marTalia, am SemTxve-vaSic piris uflebrivi sfero ganicdis garkveul uaryofiT zemoqmedebas imiT, rom mis mimarT xangrZlivdeba sisxlissamarTlebrivi devna, magram es normatiuli si-namdvile marTldeba samarTlebrivi usafrTxoebis interesebiT. kanonmdebeli amiT xazs usvams im garemoebas, rom piris sisxlissamarTlebrivi devnisaTvis ar aris sakmarisi Zveli kanoniT dadgenili vadebi. vinaidan samarTliani marTlmsajuleba moiTxovs xandazmulobis gansazRvrul vadebs, SeuZlebelia piris pasuxismgeblo-bisagan gaTavisufleba martooden im safuZvliT, rom Zveli kanoniT sxva vada iyo dadgenili. vidre ar dasrulebula xandazmulobis vada, manam sisxlissamarTle-brivi devnis subieqts ar warmoeSoba pasuxismgeblobisagan gaTavisuflebis mate-rialuri ufleba. pirs ver eqneba imisi kanonieri molodini, rom saxelmwifo ar an ver ganaxorcielebs sisxlissamarTlebriv devnas xandazmulobis vadis farglebSi. xandazmulobis vadis amowurvamde, pirs ver eqneba legitimuri molodini, rom is gaTavisufldeba pasuxismgeblobisgan. vadis amowurvamde, xandazmulobis gagrZele-ba ar xelyofs piris SesaZleblobas winaswar ganWvritos misi qmedebis samarTle-brivi Sedegi. qmedebis samarTlebrivi Sedegebis prognozirebis mxriv, mdgomareoba xandazmulobis gagrZelebamde da gagrZelebis Semdeg identuria. Sesabamisad, xan-dazmulobis vadis amowurvamde, misi gagrZeleba ver Selaxavs piris legitimur mo-lodinebs” (saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos 2009 wlis 13 maisis #1/1/428, 447, 459 gadawyvetileba).

rac Seexeba pirobiT msjavrs, miuxedavad imisa, rom sadavo normiT misi konsti-tuciis Sesabamisad gadawyvetis sakiTxTan dakavSkrebiT Cemi da sasamarTlos mosa-zrebebi gansxvavebulia, Cveni poziciebi Tanxvedria im TvalsazrisiT, rom pirobiTi msjavri gavlenas axdens piris dasjadobaze, sasjelis yofierebaze. pirobiTi msja-vris arseboba iZleva imis garantias, rom SeiZleba ar moxdes sasjelis gamoyeneba misTvis damaxasiaTebeli tradiciuli formiT. roca pirovnebas sasjelis moxdis nacvlad pirobiTi msjavri ekisreba, es, arapirdapiri gagebiT, sasjelis Semsubuqe-baze ufro meti SeRavaTis maCvenebelia.Kkanonmdebeli am normatiuli danawesiT da-naSaulis subieqts aZlevs SesaZleblobas, Tavidan aicdinos sasjeli. Amitom, “roca pirovnebas sasjelis dakisrebisas espoba am sasjelis Semsubuqebis is SesaZleblo-

Page 170: 3 26 47 62 122 131 144

170

qeTevan eremaZe

bebi, rac mas hqonda danaSaulis Cadenis dros, es unda CaiTvalos sasjelis gam-kacrebad, miuxedavad imisa, rom calke, ganyenebulad aRebuli sasjeli, rogorc normatiuli mocemuloba, SeiZleba igive darCes” (saqarTvelos sakonstitucio sasa-marTlos 2009 wlis 13 maisis #1/1/428, 447, 459 gadawyvetileba).

magaliTad, Tbilisis saapelacio sasamarTlos sisxlis samarTlis saqmeTa palatis 2006 wlis 11 seqtembris ganaCenSi vkiTxulobT, rom yazbegis raionul sasamarTlos pirobiTi msjavris gamoyenebis ufleba ar qonda: “usafuZvloa mosamarTlis msjelo-ba ssk 63-64-e muxlebisTvis ukuZalis miniWebis Sesaxeb, radgan aRniSnuli normebi arian zogadi xasiaTis, ssk me-3-e muxli ki exeba sisxlis samarTlis kodeqsis kerZo samarTlis nawilis normebs, romlebic amsubuqeben an amkacreben sasjels”. saqar-Tvelos uzenaesma sasamarTlom aRniSnul saqmeze miiRo dauSveblad cnobis gadawy-vetileba. mis ganCinebaSi vkiTxulobT: «rac Seexeba msjavrdebulTaTvis daniSnul sasjels, igi samarTliania da sakasacio palata am nawilSic iziarebs saapelacio sasamarTlos mosazrebebsa da daskvnebs» (saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos 2007 wlis 14 ianvris ganCineba #1013ap). TavisTavad, saqmis dauSveblad cnobis faqtiT, uzenaesma sasamarTlom moaxdina imis deklarireba, rom saapelacio sasamarTlos pozicia, maT Soris pirobiTi msjavris gamoyenebis SesaZleblobebTan dakavSirebiT, sakasacio instanciis mier damkvidrebul praqtikas Seesabameboda.

Cemi azriT, pirobiTi msjavris gamoyeneba piris mimarT iseTive xarisxiT al-baTobiTia, rogorc sasjelis konkretuli saxis misja (magaliTad, Tavisuflebis aRkveTis ama Tu im odenobisa) an pasuxismgeblobisagan saerTod gaTavisufleba. pirs sasjelis ama Tu im zomisa Tu pirobiTi msjavris gamoyenebis mimarT aqvs Tana-bari molodini. vinaidan pirobiTi msjavri sasjelis moxdis formaa, arsebiTi (praq-tikuli) mniSvneloba ara aqvs kanoniT sasjelis odenoba Semsubuqdeba (gamkacrdeba) Tu misi moxdis forma, radgan es ukanaskneli sabolood sasjelis moxdis konkre-tul Sinaarss ganapirobebs. am logikiT, ufleba sasjelis damamZimebeli kanonis ukuZaliT gamoyenebis akrZalvis Taobaze uTanabrdeba uflebas pirobiTi msjavris damamZimebeli kanonis ukuZaliT gamoyenebis akrZalvis Taobaze. zemoaRniSnulidan gamomdinare, pirobiTi msjavris gamoyenebamde misi pirobebis damamZimebeli kanonis ukuZaliT gamoyeneba warmoadgens namdvil ukuZalas da ewinaaRmdegeba konstitu-cias.

5. statiis avtori aseve ar eTanxmeba sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetile-baSi da Cems gansxvavebul azrSi gamoTqmul pozicias sadavo normis gamoyenebis saer-To sasamarTloebis praqtikasTan dakavSirebiT. miuxedavad imisa, rom gansxvavebuli azris mixedviT, arsebuli praqtika damatebiT miuTiTebs sisxlis samarTlis kodeq-sis me-3 muxlis pirveli nawilis bundovanebasa da mis arakonstituciurobaze, xolo sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis mixedviT, marTalia, norma konstitu-ciuria, magram saerTo sasamarTloebis mier misi sworad ganmartebis SemTxvevaSi ar iqneboda miRebuli is gadawyvetilebebi, romlebmac eWvqveS daayenes damamZimebeli kanonisaTvis ukuZalis miniWebis akrZalvis Seuqcevadoba, saerTo midgoma, razec me

Page 171: 3 26 47 62 122 131 144

171

mosazrebebi sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebis Sesaxeb – pasuxi d. sulaqveliZis komentarze

da Cemi kolegiis wevrebi vTanxmdebiT, aris is, rom principulad arasworia pozicia sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawilis mxolod sisxlis samarT-lis kodeqsis kerZo nawilze gavrcelebis Taobaze. saqarTvelos saerTo sasamarT-loebis midgoma ki zustad aseTia. maT gadawyvetilebebSi araorazrovnad aris da-fiqsirebuli, rom sisxlis samarTlis kodeqsis me-3 muxlis pirveli nawiliT dacul sferos warmoadgens mxolod sisxlis samarTlis kodeqsis kerZo nawili da, Sesabami-sad, pirobiTi msjavrisa da xandazmulobis vadebis momwesrigebeli normebi rCeba am muxliT regulirebis farglebs gareT. Cemi azriT, damafiqrebelia, rom aseTia saka-sacio instanciis pozicia. es niSnavs momavalSi praqtikis zustad ase ganviTarebis garduvalobas. niSandoblivia, rom uzenaesi sasamarTlos es praqtika exeba zogad sakiTxs. saqme gvaqvs zogadi wesis gamoyenebis, misi ganmartebis farglebis Taobaze saerTo midgomis CamoyalibebasTan, rac ganapirobebs normis erTgvarovan gamoye-nebas yvela analogiur SemTxvevaSi. maSasadame, sasamarTloebi gamoricxaven sadavo normis farTod ganmartebas (rogorc es gakeTebulia sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebaSi da rasac d. sulaqveliZec iziarebs). rogorc Cans, isini am dros arc ssk-is me-2 muxlis gamoyenebas miiCneven SesaZleblad, radgan aseT SemTxvevaSi gamoiyenebdnen ara pasuxismgeblobis damamZimebel axal kanons, aramed danaSaulis Cadenis dros moqmed msubuq kanons, rac maT ar gaukeTebiaT.

zemoaRniSnulidan gamomdinare, gaugebaria, raze dayrdnobiT amarTlebs sula-qveliZe arsebul praqtikas. rodesac is statiaSi, principSi, ar eTanxmeba saerTo sasamarTloebis praqtikulad erTaderT arguments da araTu SesaZleblad, aramed aucilebladac miiCnevs ukuZalis momwesrigebeli normebis gavrcelebas sisxlis sa-marTlis kodeqsis zogad nawilzec (im erTi garemoebis gaTvaliswinebiT, Tu sa-qme gvaqvs kanonis namdvil ukuZalasTan), ubralod safuZveli ecleba mis pozicias am sakiTxze sakonstitucio sasamarTlos gadawyvetilebisa da gansxvavebuli azris usafuZvlobis Taobaze.

garda amisa, Tu statiis avtori saerTo sasamarTloebis praqtikas amarTlebs imaze dayrdnobiT, rom konkretuli mosarCeleebis SemTxvevaSi saqme ar gvqonda namdvil ukuZalasTan, rac niSnavs, rom sasamarTloebis mier saqmis ganxilvis dros moqmedi kanoni unda gamoyenebuliyo, maSin riT axsnis is im garemoebas, rom am kon-kretul gadawyvetilebebs sasamarTloebi me-3 muxlze miTiTebiT iRebdnen ? Tu sa-qme ara gvaqvs namdvil ukuZalasTan, ssk-is arc me-2 da arc me-3 muxlebze miTiTebas azri ar aqvs.

Cemi azriT, praqtikis analizi damatebiT miuTiTebs normis araganWvretadobaze, radgan ar aris calsaxa pozicia normis ganmartebis farglebTan dakavSirebiT. mar-Talia, arsebobs sadavo normis sisxlis samarTlis kodeqsis zogad nawilze gavrce-lebis precedenti, Tumca saapelacio da uzenaesi sasamarTloebi araorazrovnad gan-martaven, rom me-3 muxliT daculi sfero aris mxolod sisxlis samarTlis kodeqsis kerZo nawili. sadavo normis gamoyenebisas, samarTalSemfardebelma gadawyvetileba uSualod konstituciaze dayrdnobiT Tu ar miiRo, mas uwevs arCevanis gakeTeba sa-

Page 172: 3 26 47 62 122 131 144

172

qeTevan eremaZe

davo normis azrs moklebul debulebad gamocxadebasa da im kanonisaTvis ukuZalis miniWebas Soris, romlisTvisac ukuZalis miniWeba akrZalulia konstituciiT.

mimaCnia, rom iseTi sakanonmdeblo regulacia, romelic samarTalgamoyenebisas iwvevs uflebis darRvevis risks, ewinaaRmdegeba kanonis sizustisa da gamWvirvalo-bis moTxovnas.

«rodesac norma sxvadasxvagvari (maT Soris, rogorc konstituciis Sesabamisi, ise misi sawinaaRmdego SinaarsiT) ganmartebis SesaZleblobas iZleva, samarTal-Semfardebelma SesaZloa miagnos misi ganmartebis yvela an romelime gzas. Tu is erTdroulad xedavs normis konstituciis Sesabamisi da misi sawinaaRmdego Sinaar-siT wakiTxvis SesaZleblobas, bunebrivia, rom norma unda ganmartos konstituciis Sesabamisad. Tumca normis bundovaneba zustad imaSi gamoixateba, rom is iZleva go-nivrul safuZvels sxvadasxva mosamarTlem is sxvadasxva versiiT waikiTxos. ra Tqma unda, Tu samarTalSemfardebeli normis gamoyenebisas miiCnevs, rom misi konsti-tuciuroba saeWvoa, man unda ixelmZRvanelos uSualod konstituciiT, magram es garemoeba normis konstituciurobis problemas ver moxsnis.

udavoa, rom samarTalSemfardebels aqvs konstituciis Sesabamisad moqmedebis valdebuleba, romlis darRvevac iwvevs Sesabamis Sedegebs, magram aseTi valde-bulebis arseboba ver abaTilebs normis arakonstituciurobas da ver amarTlebs arakonstituciuri normebis ZalaSi datovebas. normis konstituciurobis saeWvoo-bisas, uSualod konstituciis gamoyeneba sakmarisi garantia rom iyos, normatiuli aqtebis konstituciuri kontrolis funqcia azrs dakargavda.

Tu bundovani norma iZleva gonivrul safuZvels misi konstituciis sawinaaR-mdego SinaarsiT wakiTxvisTvis, is ganWvretadobis moTxovnebs ver pasuxobs da arakonstituciurad unda iqnes cnobili. aseT dros verc samarTalSemfardeblis valdebuleba - norma ganmartos konstituciis Sesabamisad da verc mxolod konsti-tuciis Sesabamisi praqtikis arseboba ver uzrunvelyofs normis konstituciuro-bas » (saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos wevris qeTevan eremaZis gansxvave-buli azri saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos pirveli kolegiis 2009 wlis 13 maisis #1/1/428, 447, 459 gadawyvetilebaze).

Page 173: 3 26 47 62 122 131 144

173

irakli kotetiSvili

saproceso SeTanxmeba – SedarebiTi mimoxilva

irakli kotetiSvili

sajaro samsaxuris biuros direqtori, saqarTvelo.saerTaSoriso sisxlis samarTlis magistri, saseqsis universiteti.

Sesavali

1980-iani wlebidan saproceso SeTanxmeba gamoiyeneba dasavleT evropis bevri saxelmwifos sisxlis samarTlis marTlmsajulebaSi. germaniaSi sisxlis samarT-lis saqmeTa daaxloebiT 20-40% ganixileba saproceso SeTanxmebiT da daaxloebiT msgavsi situaciaa dasavleT evropis sxva qveynebSic. saproceso SeTanxmeba xdeba mTel msoflioSi, igi procesualuri revoluciaa, romelic mimdinareobda bolo oci wlis ganmavlobaSi. saproceso SeTanxmebis institutma ganviTareba pova sxva-dasxva samarTlebrivi sistemis memkvidreobis mqone qveynebSi, gaaCndaT maT inkvi-zitoruli, saerTo samarTlis Tu socialisturi marTlmsajulebis memkvidreoba. aseve, erTmaneTisgan gansxvavebul iseT saxelmwifoebSi, rogoric aris indoeTi, ru-seTi, italia, laTinuri amerikis qveynebi, Cven vxedavT, rom saproceso SeTanxmebas, romelic funqcionirebs warmatebulad, miuxedavad aRniSnuli saxelmwifoebis so-cialuri da ekonomikuri memkvidreobisa. es aris universaluri miRweva. zogierTi ewinaaRmdegeba faqts, rom saproceso SeTanxmebis amerikuli modeli aris klasiku-ri, vinaidan evropaSi Cven gagvaCnia saproceso SeTanxmebis sakmaod bevri modeli, romelic SeiZleba gamoviyenoT. mTavari mesiji ki mdgomareobs SemdegSi: ubralod, Cven ver uarvyofT saproceso SeTanxmebas, vinaidan sisxlis samarTlis saqmeTa zrda moiTxovs garkveuli nabijebis ganxorcielebas da Tu es ar moxdeba, maSin adgili eqneba seriozul usamarTlobas.

yvela qveyana pativs unda scemdes adamianis iseT fundamentalur uflebebs, ro-goricaa: udanaSaulobis prezumfcia, samarTliani sasamarTlos da SejibrebiTo-bis ufleba. aRniSnuli uflebebi warmoadgenen “xelSeuxebels” da maTi darRvevis gareSec SesaZlebelia saproceso SeTanxmebis sistemis SemoReba. Tu gadavxedavT adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos precedentul samarTals, Zalian cota saqme exeba saproceso SeTanxmebas da aSS-is uzenaesma sasamarTlomac aRiara sapro-ceso SeTanxmebis mniSvneloba, rodesac ganacxada Semdegi: saproceso SeTanxmebis

Page 174: 3 26 47 62 122 131 144

174

irakli kotetiSvili

debulebebi ar arRveven udanaSaulobis prezumfcias, samarTliani sasamarTlosa da SejibrebiTobis uflebas, vinaidan pirs yovelTvis gaaCnia sasamarTlo ganxil-vis ufleba da udanaSaulobis prezumfcia, xolo bralis aRiareba saqmis sruli sasamarTlo ganxilvis gareSe aris nebayoflobiTi, rasac braldebuli mimarTavs saTanado konsultaciis miRebis Semdeg da amiT igi nebayoflobiT acxadebs uars zemoaRniSnul fundamentalur uflebebze.

saproceso SeTanxmebis arsi da formebi

`saproceso SeTanxmeba~ saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kanonmdeblo-bis SedarebiT axali institutia. saproceso SeTanxmebis instituti saqarTveloSi 2005 wlis ianvridan arsebobs, romelic miznad isaxavs sisxlissamarTlebrivi war-moebis gamartivebas, swrafi da efeqturi marTlmsajulebis ganxorcielebas. 2008 wels, pirvelad, misi gamoyenebis maCvenebelma saqarTvelos saerTo sasamarTloebis mier miaRwia 50%-ian niSnuls.

saproceso SeTanxmeba Tavisi arsiT ganaCenis gamotanis daCqarebuli da efeqturi formaa. ,,saproceso SeTanxmebis’’ dadebisas metad mniSvnelovania braldebulis ga-moZiebasTan TanamSromlobis waxaliseba da misgan miRebuli informacia sxvadasxva saxis organizebuli danaSaulis an/da iseTi kriminaluri aqtebis Sesaxeb, romlebic ukve ganxorcielda an, mosalodnelia maTi Cadena, aseve, informacia im danaSaulis Sesaxeb, romlis CadenaSic imxileba aRniSnuli piri.

saproceso SeTanxmeba SeiZleba daidos rogorc winaswari gamoZiebis, ise sasamarT-loSi saqmis arsebiTi ganxilvisas. yovel wels izrdeba im saqmeTa ricxvi, romelSic saproceso SeTanxmeba ideba swored winaswari gamoZiebis etapze da sasamarTlos waredgineba Suamdgomloba, arsebiTi ganxilvis gareSe, ganaCenis gamotanis Sesaxeb.

`saproceso SeTanxmebis~ iniciatorebi SeiZleba iyvnen braldebuli (gansasjeli) an prokurori. saqmis arsebiTi ganxilvisas, mosamarTle (sasamarTlo) uflebamosili a, sasamarTlo kamaTis dawyebamde SesTavazos mxareebs saproceso SeTanxmebis dadeba.

saproceso SeTanxmebis ZiriTadi principi mdgomareobs SemdegSi: braldebuli aRiarebs danaSauls/TanamSromlobs gamoZiebasTan SedarebiT msubuqi sasjelis mo-lodinSi. Tumca SesaZlebelia, saerTod ar iyos saxeze arc bralis aRiareba da arc TanamSromloba, magram braldebuli daTanxmdes prokuroris mier SemoTavazebul sasjelis zomas/saxes da amiT Tavidan iqnes acilebuli saqmis sasamarTlo ganxilva (SeTanxmeba sasjelze) sruli moculobiT. prokurori ar aris SezRuduli dados saproceso SeTanxmeba nebismier saqmeze, Tumca danaSaulis simZime ganapirobebs sa-proceso SeTanxmebis pirobebs da sasjelis simZimes.

Page 175: 3 26 47 62 122 131 144

175

saproceso SeTanxmeba – SedarebiTi mimoxilva

mxareTa Soris saproceso SeTanxmebis miRwevis SemTxvevaSi, sasamarTlo ar Sedis mtkicebulebaTa sruli moculobiT ganxilvaSi, aramed arkvevs mxolod imas, dairR-va Tu ara braldebulisaTvis kanoniT miniWebuli uflebebi.

moqmedi kanonmdeblobiT, saproceso SeTanxmeba xdeba bralze an sasjelze. bralze SeTanxmebis dros braldebuli (gansasjeli) aRiarebs danaSauls, xolo sasjelze SeTanxmebisas igi ar ewinaaRmdegeba wayenebul braldebas, magram eTanxmeba pro-kurors an sasjelis zomaze, an sasjelisgan sruliad ganTavisuflebaze. sasjelze SeTanxmebis Sedegia piris nasamarTloba.

,,saproceso SeTanxmebisas” prokurori uflebamosilia, moiTxovos gansasjelisa-Tvis sasjelis Semcireba, aseve danaSaulTa erTobliobisas miiRos gadawyvetileba braldebulisaTvis (gansasjelisaTvis) braldebis Semsubuqebis an/da braldebis nawilobriv moxsnis Taobaze.

saqarTvelos sisxlis samarTlis kanonmdebloba ar gansazRvravs im saqmeTa kate-goriebs, romlebzedac SeiZleba saproceso SeTanxmebis dadeba. saproceso SeTanxme-bis dadebisas prokurorma unda gaiTvaliswinos: a) sajaro interesi, b) Cadenili danaSaulisaTvis gaTvaliswinebuli sasjeli da g) qmedebis marTlwinaaRmdegobisa da piris braleulobis xarisxi.

saproceso SeTanxmebis safuZvelze ar SeiZleba SeizRudos braldebulis ufleba wamebis, araadamianuri an damamcirebeli mopyrobis SemTxvevaSi moiTxovos Sesabamis pirTa mimarT sisxlissamarTlebrivi devnis ganxorcieleba.

braldebuls, romlis Sesaxebac saproceso SeTanxmebis safuZvelze gamoZiebas miawodes mamxilebeli informacia, srulad unda ecnobos saproceso SeTanxmebis Sinaarsi, gamoZiebisTvis miwodebuli informaciis CaTvliT.

imisaTvis, rom saproceso SeTanxmebis arsi ufro naTeli gaxdes, aqve moviyvan magaliTs.

2007 wlis 7 aprils saqarTvelos Ss saministros specialur operatiul departa-mentSi daiwyo gamoZieba sisxlis samarTlis saqmeze moqalaqe k.p-s mier didi ode-nobiT narkotikuli saSualebis ukanono SeZenis, Senaxvisa da saqarTveloSi uka-nono Semotanis faqtze. danaSauli gaTvaliswinebuli iyo saqarTvelos ssk-is 260-e muxlis III nawilis `a~ qvepunqtiT da ssk-is 262-e muxlis IV nawilis `a~ qvepunqtiT.

k. p-is mier aRniSnuli danaSaulis Cadena dadasturebuli iyo misi dakavebis da piradi Cxrekis oqmebiT, mowmeebis dakiTxvis oqmebiT, qimiuri eqspertizis daskvniT, amoRebuli nivTmtkicebiT, eWvmitanili k. p-is aRiarebiTi CvenebiT da saqmeze Sekre-bili sxva mtkicebulebaTa erTobliobiT.

braldebulma advokatTan iuridiuli konsultaciis Semdeg nebayoflobiT ga-moTqva gamoZiebasTan TanamSromlobis survili. dasaxelebuli garemoebis gamo, sa-

Page 176: 3 26 47 62 122 131 144

176

irakli kotetiSvili

jaro interesebidan gamomdinare da saxelmwifo resursebis maqsimalurad gamoyene-bis mizniT, prokurorma mizanSewonilad miiCnia braldebulis mimarT gamoyenebuli yofiliyo saqarTvelos sssk-is LXIV1 TavSi mocemuli pirobebi saproceso SeTanxme-bis Sesaxeb.

2007 wlis maiss prokurorsa da braldebul k. p-s Soris gaformda bralze sa-proceso SeTanxmeba. aRniSnuli SeTanxmebiT k.p. daeTanxma prokuroris mier SeTa-vazebul winadadebas sasamarTlos mier saqmis arsebiTi ganxilvis gareSe ganaCenis gamotanisa da mis mier ssk-is 260-e muxlis III nawilis `a~ qvepunqtiT gaTvaliswine-buli danaSaulis CadenisaTvis 9 wliT Tavisuflebis aRkveTis Sefardebis, ssk-is 262-e muxlis IV nawilis `a~ qvepunqtiT gaTvaliswinebuli danaSaulis CadenisaTvis ssk 55-e muxlis gamoyenebiT, kanoniT gaTvaliswinebulze ufro msubuqi sasjelis - 9 wliT Tavisuflebis aRkveTis Sefardebis Taobaze. saqarTvelos ssk-is 59-e muxlis I nawilis safuZvelze, zemoaRniSnuli sasjelebi Seikriba mTlianad da saboloo sasjelis zomad ganisazRvra Tavisuflebis aRkveTa 18 wlis vadiT.

amasTan, braldebuls ganemarta, rom saproceso SeTanxmebis gaformeba ar aTavi-suflebda mas samoqalaqo pasuxismgeblobisagan.

prokurorma, aRniSnuli saproceso SeTanxmebis damtkicebis Taobaze iSuamdgomla Tbilisis saqalaqo sasamarTlosTan.

saproceso SeTanxmebas xels aweren braldebuli, misi advokati da prokurori.

aRniSnul SemTxvevaSi saproceso SeTanxmeba Sedga bralze, vinaidan k.p-m nebayo-flobiT aRiara brali da iTanamSromla gamoZiebasTan, ris Sedegadac mas gacile-biT Seumsubuqda sasjeli (miesaja Tavisuflebis aRkveTa 18 wliT, maSin, rodesac savaraudo sasjeli SeiZleboda yofiliyo gacilebiT maRali an damdgariyo uvado Tavisuflebis aRkveTa), moxda saqmeze arsebiTi ganxilvis gareSe ganaCenis gamotana.

unda aRiniSnos, rom k.p-s saqmeze saproceso SeTanxmebis dadeba saqarTvelos sisxlis samarTlis kanonmdeblobis sruli dacviT moxda, kerZod, saproceso Se-Tanxmebis dadebisas prokurorma gaafrTxila braldebuli, rom saproceso SeTan-xmeba ar gaaTavisuflebda mas samoqalaqo an sxva saxis pasuxismgeblobisagan (Tumca gansakuTrebul SemTxvevebSi, mTavar prokurors an mis moadgiles ufleba aqvT mimarTon sasamarTlos braldebulis (gansasjelis) samoqalaqo pasuxismgeblobis-gan gaTavisuflebis Sesaxeb, aseT SemTxvevaSi samoqalaqo pasuxismgebloba ekisreba saxelmwifos), saproceso SeTanxmeba daido zemdgom prokurorTan winaswari weri-lobiTi SeTanxmebiT, advokatis uSualo monawileobiTa da braldebulis winaswari TanxmobiT.

saproceso SeTanxmebis Sesaxeb Suamdgomlobis ganxilva xdeba sasamarTlos mier, raTa naTeli gaxdes, Tu rogor xdeba aRniSnuli, minda ganvixilo Tbilisis saolqo sasamarTlos 2005 wlis 16 maisis ganaCeni.

Page 177: 3 26 47 62 122 131 144

177

saproceso SeTanxmeba – SedarebiTi mimoxilva

2005 wlis 16 maiss Tbilisis saolqo sasamarTlom gansasjelebis - a.j-sa da r.a-s saqmeze gamoitana ganaCeni saqmis arsebiTi ganxilvis gareSe da daamtkica 2005 wlis 6 aprilis oqmebi saproceso SeTanxmebis Sesaxeb.

aRniSnul pirebs brali edebodaT saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsis 332-e muxlis pirveli nawiliT gaTvaliswinebuli danaSaulis CadenaSi.

2005 wlis 8 aprils Tbilisis saolqo sasamarTloSi axalcixis raionuli sa-samarTlodan Sevida Suamdgomloba sasamarTlos mier saqmis arsebiTi ganxilvis gareSe ganaCenis gamotanis Sesaxeb. Suamdgomlobis mixedviT, prokuratura iTxo-vda damtkicebuliyo braldebis mxaresa da braldebuls Soris, maTi interesebis damcvel advokatebTan erTad, 2005 wlis 6 aprils Semdgari saproceso SeTanxmebis oqmi sasjelze garigebis pirobiT, kerZod: prokuratura iTxovda a.j. cnobili yo-filiyo damnaSaved saqarTvelos ssk-is 332-e muxlis pirveli nawiliT da sasjelis zomad dakisreboda 1500 laris odenobis jarimis gadaxda, saqarTvelos ssk-is 55-e muxlis gamoyenebiT, Tanamdebobis dakavebis an saqmianobis uflebis CamorTmevis gareSe.

aseve, prokuratura iTxovda r.a. cnobili yofiliyo damnaSaved saqarTvelos ssk-is 332-e muxlis pirveli nawiliT da sasjelis zomad dakisreboda 500 laris ode-nobis jarimis gadaxda, saqarTvelos ssk-is 55-e muxlis gamoyenebiT, Tanamdebobis dakavebis an saqmianobis uflebis CamorTmevis gareSe.

saqmis masalebis Semowmebisa da braldebulTa pasuxismgeblobis Semamsubuqebeli da damamZimebeli garemoebebis gaTvaliswinebiT, sasamarTlo kolegiam miiCnia, rom unda damtkicebuliyo saproceso SeTanxmebis Sesaxeb oqmebi da daadgina ganaCeni saqmis arsebiTad ganxilvis gareSe.

mocemuli magaliTidan Cans, rom am SemTxvevaSi adgili hqonda saproceso SeTan-xmebas sasjelze, vinaidan braldebulebma ar aRiares brali, mxolod prokuroris mier moTxovnil sasjels daeTanxmnen, ris safuZvelzec moxda maTTvis sasjelis Semsubuqeba, kerZod: saqarTvelos ssk-is 332-e muxlis pirveli nawiliT gaTvaliswi-nebuli danaSauli (moxelis an masTan gaTanabrebuli piris mier samsaxurebrivi uflebamosilebis borotad gamoyeneba sajaro interesis sawinaaRmdegod, TavisTvis an sxvisTvis raime gamorCenis an upiratesobis misaRebad, ramac fizikuri an iuri-diuli piris uflebis, sazogadoebis an saxelmwifos kanonieri interesis arsebiTi darRveva gamoiwvia) isjeba jarimiT an Tavisuflebis aRkveTiT vadiT sam wlamde, Tanamdebobis dakavebis an saqmianobis uflebis CamorTmevis vadiT sam wlamde. ro-gorc ukve aRvniSneT, am konkretul SemTxvevaSi sasamarTlo kolegiam ixelmZRva-nela ra saqarTvelos ssk-is 55-e muxliT, orive braldebuls mxolod jarima daa-kisra (dauniSna kanoniT gaTvaliswinebulze ufro msubuqi sasjeli).

sasamarTlom ganaCeni saqmis arsebiTi ganxilvis gareSe saqarTvelos sssk-is Sesa-bamisi moTxovnebis dacviT gamoitana, kerZod:

Page 178: 3 26 47 62 122 131 144

178

irakli kotetiSvili

sasamarTlo kolegiam mousmina procesis monawile pirebs, darwmunda, rom sa-proceso SeTanxmeba dadebuli iyo Zaladobis, daSinebis, motyuebis an raime sxva ukanono dapirebis gareSe, nebayoflobiT da braldebulebs hqondaT SesaZlebloba, mieRoT kvalificiuri iuridiuli daxmareba.

saproceso SeTanxmebis damtkicebamde sasamarTlo kolegia darwmunda SemdegSi:

braldebulebi srulad acnobierebdnen im danaSaulis xasiaTs, romlis CadenaSic maT edebodaT brali;

braldebulebi srulad acnobierebdnen gaTvaliswinebul sasjels im danaSauli-saTvis, romlis Cadenasac isini ar aRiarebdnen, magram sasjels eTanxmebodnen;

braldebulebisaTvis cnobili iyo saproceso SeTanxmebasTan dakavSirebuli kano-niT gaTvaliswinebuli yvela moTxovna bralis aRiarebis Sesaxeb;

braldebulebi acnobierebdnen, rom Tu sasamarTlo ar daamtkicebda saproceso SeTanxmebas, dauSvebeli iqneboda momavalSi maT winaaRmdeg gamoyenebuli yofi-liyo nebismieri informacia, romelsac isini miawodebdnen sasamarTlos saproceso SeTanxmebis ganxilvisas;

braldebulebi acnobierebdnen, rom maT hqondaT Semdegi konstituciuri uflebe-bi: a) dacvis ufleba, b) ufleba uari ganecxadebinaT SeTanxmebaze bralis aRiarebis Sesaxeb, g) ufleba sasamarTlos mier saqmis arsebiT ganxilvaze;

saproceso SeTanxmeba ar iyo Sedegi braldebulebis iZulebis, daSinebis an iseTi dapirebis, romelic scildeba saproceso SeTanxmebis farglebs;

braldebulebsa da prokurors Soris arsebuli SeTanxmebis yvela piroba asaxuli iyo werilobiT saproceso SeTanxmebaSi;

braldebulebi da maTi damcvelebi srulad icnobdnen saqmis masalebs.

aRniSnuli saproceso SeTanxmeba kanonmdeblobis Sesabamisad, damtkicebul iqna sasamarTlos mier sajaro sxdomaze (Tumca saqarTvelos sssk-is Tanaxmad, SesaZlebe-lia sasamarTlos sxdomis daxurva, rodesac arsebobs amis mniSvnelovani safuZveli, aseT SemTxvevaSi sasamarTlos gamoaqvs ganaCeni, romelSic aisaxeba saproceso Se-Tanxmeba).

Page 179: 3 26 47 62 122 131 144

179

saproceso SeTanxmeba – SedarebiTi mimoxilva

sasamarTlos gadawyvetileba

sasamarTlos gamoaqvs ganaCeni prokuroris mier Suamdgomlobis wardgenidan 15 dRis vadaSi. sasamarTlos SeuZlia uari Tqvas saproceso SeTanxmebis damtkicebaze, Tu CaTvlis, rom ar arsebobs braldebis damadasturebeli sakmarisi mtkicebule-bebi an Suamdgomloba warmodgenilia kanonis moTxovnaTa darRveviT. aseT SemTxve-vaSi saqme ubrundeba prokuraturas sabraldebo daskvnis sakiTxis gadasawyvetad. prokuraturisaTvis saqmis ukan dabrunebamde sasamarTlom SeiZleba Tavdapirve-lad mxareebs SesTavazos saproceso SeTanxmebis pirobebis Secvla.

braldebuls (gansasjels) ufleba aqvs, sasamarTlos mier ganaCenis gamotanamde nebismier momentSi uari Tqvas aseT mdgomareobaze da moiTxovos saqmis arsebiTi ganxilva. uaris gancxadebas ar sWirdeba damcvelis Tanxmoba. mxareebs aseve ufleba aqvT, sasamarTlos mier saqmis arsebiTi ganxilvis gareSe ganaCenis gamotanamde Secvalon ,,saproceso SeTanxmebis’’ pirobebi. im SemTxvevaSi, Tu braldebuli ga-nacxadebs uars SeTanxmebaze, braldebuls aqvs sruli garantia imisa, rom bralde-bulis mier micemuli Cvenebis gamoyeneba mis sawinaaRmdegod ar moxdeba.

ganaCenis gasaCivreba

msjavrdebuls ufleba aqvs, ganaCenis gamotanidan 15 dRis vadaSi zemdgom sasa-marTlo instanciaSi waradginos saCivari saproceso SeTanxmebis damtkicebis Se-saxeb sasamarTlos ganaCenis gauqmebis Taobaze, Tu:

1. saproceso SeTanxmeba daido motyuebiT;

2. braldebuls (gansasjels) SeezRuda dacvis ufleba;

3. saproceso SeTanxmeba daido iZulebiT, ZaladobiT, muqariT an daSi-nebiT;

4. saqmis ganmxilvelma sasamarTlom ugulebelyo kanoniT gaTvaliswine-buli arsebiTi moTxovna.

Tu braldebulma (gansasjelma) daarRvia saproceso SeTanxmebaSi asaxuli piroba, darRvevis gamovlenidan erTi Tvis vadaSi prokurori uflebamosilia, zemdgom sa-samarTlo instanciaSi waradginos saCivari saproceso SeTanxmebis damtkicebis Se-saxeb sasamarTlos ganaCenis gauqmebis Taobaze.

Page 180: 3 26 47 62 122 131 144

180

irakli kotetiSvili

aRniSnulTan dakavSirebiT, sainteresoa saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos gan-Cineba. prokurorma saCivriT mimarTa saqarTelos uzenaes sasamarTlos msjavr-debul g.b-s mimarT saproceso SeTanxmebis damtkicebis Sesaxeb Tbilisis saolqo sasamarTlos sisxlis samarTlis saqmeTa kolegiis 2007 wlis 5 ianvris ganaCenis gauqmebis Taobaze.

prokuroris saCivari efuZneboda im faqts, rom Tbilisis saolqo sasamarTlos sisxlis samarTlis saqmeTa kolegiis 2007 wlis 5 ianvris ganaCeniT, damtkicda sa-proceso SeTanxmeba braldebis mxaresa da g.b-s Soris. g.b. cnobil iqna damnaSaved saqarTvelos ssk-is 338-e muxlis me-2 nawilis ,,b” qvepunqtiT da miesaja 4 wliT Ta-visuflebis aRkveTa. masve, damatebiTi sasjelis saxiT Seefarda jarima 5000 laris odenobiT.

damatebiTi sasjelis saxiT dakisrebuli jarimis 5000 laris gadaxdis aRsrule-basTan dakavSirebiT Sesabamisi saaRsrulebo furceli 2007 wlis 22 ianvars gadaeg-zavna saqarTvelos iusticiis saministros saaRsrulebo departamentis q. Tbilisis biuros.

saqarTvelos iusticiis saministros saaRsrulebo departamentis q. Tbilisis biu-ros 2007 wlis 7 agvistos werilis Tanaxmad, msjavrdebulma daarRvia saproceso SeTanxmebaSi asaxuli, ganaCeniT damtkicebuli piroba da damatebiTi sasjelis saxiT dakisrebuli jarima – 5000 lari ar gadaixada.

saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos sisxlis samarTlis saqmeTa palatam ixelmZR-vanela ra saqarTvelos sssk-is 6796 muxlis meore da mesame nawilebiT, gaauqma Tbilisis saolqo sasamarTlos 2007 wlis 5 ianvris ganaCeni msjavrdebul g.b-s mi-marT saproceso SeTanxmebis damtkicebis Sesaxeb (6796 muxlis me-2 nawili) da saqme winaswari gamoZiebisaTvis daubruna saqarTvelos generalur prokuraturas (6796 muxlis me-3 nawili).

zemoaRniSnulidan Cans, rom saqarTvelos uzenaesi sasamarTlos sisxlis samarT-lis palatis ganCineba saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kanonmdeblobis dacviT iqna gamotanili, vinaidan msjavrdebulma daarRvia saproceso SeTanxmebiT gaTvaliswinebuli piroba.

Page 181: 3 26 47 62 122 131 144

181

saproceso SeTanxmeba – SedarebiTi mimoxilva

dazaralebulis uflebebi saproceso SeTanxmebis dadebisas

`saproceso SeTanxmebis~ dadebis Sesaxeb unda ecnobos dazaralebuls, Tumca mas aRniSnuli gadawyvetilebis gasaCivrebis ufleba ar gaaCnia.

aRniSnulTan dakavSirebiT unda aRiniSnos saqme ‘’kanadis moqalaqe husein ali da saqarTvelos moqalaqe elene kirakosiani saqarTvelos parlamentis winaaRmdeg’’ (#403,427. 19.12.2008). aRniSnuli pirebi warmoadgendnen dazaralebulebs sisxlis samarTlis saqmeebze, romlebzedac gaformda saproceso SeTanxmeba. maT miaCndaT, rom SeezRudaT samarTliani sasamarTlo ganxilvis ufleba, vinaidan sadavo norma (sssk-is 6797 muxlis me-2 da 6798 muxlis me-2 nawili) ar aZlevda SesaZleblobas dazaralebul pirebs, gaesaCivrebinaT saproceso SeTanxmeba da srulad aenazRaure-binaT danaSaulis Sedegad miyenebuli ziani, mieRwiaT samarTliani da danaSaulis adekvaturi sasjelisaTvis. mosarCeleTa gancxadebiT, saqarTvelos sisxlis samarT-lis saproceso kodeqsis 6797 muxlis me-2 nawilis Tanaxmad, saproceso SeTanxmebis mxareebi – msjavrdebuli da prokurori uflebamosili arian ssssk 6796 muxliT ga-Tvaliswinebul SemTxvevebSi saCivari waradginon zemdgom sasamarTlo instanciaSi saproceso SeTanxmebis damtkicebis Sesaxeb sasamarTlos ganaCenis Taobaze. amasTan, saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 6798 muxlis meore nawilSi aRniSnulia, rom dazaralebuls ufleba ar aqvs, gaasaCivros saproceso SeTanxmeba. konstituciuri sarCelebis Tanaxmad, sadavo norma ar Seesabameba konstitucias, vinaidan igi sasamarTlosadmi mimarTvis da samarTliani sasamarTlo ganxilvis Se-saZleblobas gamoricxavs.

sakonstitucio sasamarTlom ar daakmayofila konstituciuri sarCelebi, vinaidan dazaralebuls unarCundeba ufleba Seitanos samoqalaqo sarCeli danaSauliT miye-nebuli zianis asanazRaureblad, xolo saproceso SeTanxmebisas damnaSave aRiarebs brals, rac dazaralebuls momgebian poziciaSi ayenebs, vinaidan zianis anazRaure-bis sakiTxis gadawyvetis dros samoqalaqo sarCelis ganmxilvel sasamarTlosaTvis mniSvnelovani mtkicebulebiTi Zala gaaCnia sisxlis samarTlis saqmeze gamotanil ganaCensa da saproceso SeTanxmebis aqts. amasTan, sasamarTlo aranairad ar aris SezRuduli, zemoaRniSnuli aqtebiT gansazRvros kompensaciis moculoba dazara-lebulisaTvis. aseve, sakonstitucio sasamarTlom ganmarta, rom sasamarTlosadmi mimarTvis ufleba ar aris absoluturi da saxelmwifos mxridan mowesrigebas saWi-roebs. swored aseTi wesrigis uzrunvelyofas emsaxureba kanonmdeblis mier sapro-ceso SeTanxmebis farglebSi dazaralebulisTvis saproceso ufleba–movaleobebis da gasaCivrebis uflebis safuZlvebis gansazRvra. gansakuTrebuli damokidebuleba, romelsac SesaZloa dazaralebuli gamoxatavdes gansasjelisTvis dakisrebuli sas-jelis mimarT, arasakmarisi safuZvelia imisTvis, rom saqarTvelos konstituciis 42–e muxlis pirveli nawiliT (sasamarTlosadmi mimarTva) gaTvaliswinebuli ufle-ba iyos gamoyenebuli. swrafi da efeqtiani marTlmsajulebis ganxorcieleba, rac

Page 182: 3 26 47 62 122 131 144

182

irakli kotetiSvili

sajaro interess udavod warmoadgens da rasac saproceso SeTanxmebis institutis SemoReba isaxavs miznad, ganapirobebs dazaralebulisTvis procesualuri uflebe-bis amgvari mowesrigebis aucileblobas.

braldebulis sasjelisgan srulad gaTavisufleba

saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis mniSvnelovani aspeqtia ,,sa-proceso SeTanxmebis’’ safuZvelze, sasjelisagan braldebulis sruliad gaTavisu-flebis SesaZlebloba: gansakuTrebul SemTxvevebSi, rodesac braldebulis sagamo-Ziebo organoebTan TanamSromlobis Sedegad gamovlinda Tanamdebobis piris an/da gansakuTrebiT mZime danaSaulis Camdeni piris vinaoba da misi uSualo xelSewyobiT Seiqmna am danaSaulis gaxsnisTvis arsebiTi pirobebi, saqarTvelos mTavar proku-rors SeuZlia SuamdgomlobiT mimarTos sasamarTlos braldebulis sasjelisagan srulad gaTavisuflebis moTxovniT. Suamdgomlobis dakmayofilebis SemTxvevaSi piri Tavisufldeba sasjelisagan, Tumca igi iTvleba nasamarTlevad. dauSvebelia sasjelisagan srulad gaTavisufleba mxolod jarimis an Tanxis gadaxdis sanacvlod.

`saproceso SeTanxmebis~ gamoyenebis statistika saqarTveloSi

2005 wels ganaCenebis umetesoba arsebiTi ganxilviT iqna gamotanili da Seadgina 87,3%, xolo saproceso SeTanxmebiT, Sesabamisad – 12,7%, 2005 wels gaformda 680 saproceso SeTanxmeba. maT Soris ,,saproceso SeTanxmebaTa’’ 52% ideboda bralze, xolo 48% - sasjelze.

2006 wels arsebiTi ganxilviT gamotanili ganaCenebis raodenobam Seadgina 5478 saqme – 55,8%, xolo saproceso SeTanxmeba gaformda sisxlis samarTlis 4333 saq-meze, anu 44,1%.

2007 wels pirveli instanciis sasamarTloebis mier sul ganaCeni gamotanili iqna 17526 sisxlis samarTlis saqmeze. maT Soris arsebiTi ganxilviT ganaCeni gamovida 9094 saqmeze, anu 51,9%-ze, xolo saproceso SeTanxmebiT - 8432 saqmeze, ramac Sead-gina 48,1%.

2008 wels arsebiTi ganxilviT damTavrebuli iqna 8790 sisxlis samarTlis saqme, anu 50,1%, xolo saproceso SeTanxmebiT 8770 saqme, anu 49,9%.

Page 183: 3 26 47 62 122 131 144

183

saproceso SeTanxmeba – SedarebiTi mimoxilva

2009 wlis pirveli eqvsi Tvis monacemebiT, sasamarTloebma arsebiTi ganxilviT ganaCeni daadgines 3341 sisxlis samarTlis saqmeze, anu 45,5%-ze, saproceso SeTan-xmebiT ki - 4007 saqmeze, anu 54,5%-ze1.

zemoaRniSnul monacemebze dayrdnobiT, saproceso SeTanxmebaTa dinamika wlebis mixedviT Semdegnairad gamoiyureba: 2005 weli – 12,7%, 2006 weli 44,1%, 2007 weli – 48,1%, 2008 weli – 49,9% da 2009 weli (6 Tvis monacemi) – 54,5%.

yvelaze ufro xSirad dasmuli kiTxvebi saproceso SeTanxmebis Sesaxeb

sainteresoa aseve, pasuxi gaeces im ZiriTad SekiTxvebs, romlebic SeiZleba war-moiSvas saqarTvelos sisxlis samarTlis kanonmdeblobiT gaTvaliswinebul ‘’sapro-ceso SeTanxmebis’’ institutTan dakavSirebiT.

a. saproceso SeTanxmebis instituti ar aris transparantuli

am mosazrebis sawinaaRmdegod SesaZloa, iTqvas Semdegi:

1. saproceso SeTanxmebis dadebaSi orive mxare monawileobs.

2. prokuraturis mxridan saproceso garigebaze Tanxmobas iZleva zemdgomi pro-kurori.

3. advokatis monawileoba savaldebuloa.

4. yvela saproceso garigeba ganixileba da mtkicdeba sasamarTloSi Ria sasa-marTlo sxdomaze, anu sazogadoebas aqvs SesaZlebloba, daeswros sasamarTlo sxdomas.

5. sasamarTlo amowmebs saqmis masalebs, maT Soris mtkicebulebebs.

6. mosamarTle unda darwmundes, rom braldebuli srulyofilad aRiqvams ga-rigebis Sinaarss da samarTlebiv Sedegebs, agreTve braldebulis Tanxmoba nebayoflobiTia.

7. braldebuls ufleba aqvs, saproceso garigebis dadebis Semdeg sasamarTloSi mis damtkicebamde (maT Soris sasamarTlo sxdomaze) uari ganacxados garige-

1 mocemuli statistika warmoadgens saqarTvelos mTavari prokuraturis monacemebs.

Page 184: 3 26 47 62 122 131 144

184

irakli kotetiSvili

baze da moiTxovos misi saqmis arsebiTi ganxilva.

8. mosamarTle uflebamosilia, ar daamtkicos saproceso SeTanxmeba.

b. mcdaria mosazreba imis Taobaze, rom “saproceso SeTanxmebis ganxilvisas mosamarTle ar Sedis bralisa da mtkicebulebebis ganxilvaSi, anu udanaSauloc SesaZloa daisajos”

saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis 6794 muxlis Tanaxmad, sapro-ceso SeTanxmebis damtkicebisas, sasamarTlo amowmebs, Tu ramdenad dasabuTebulia braldeba, kanonieria Tu ara SuamdgomlobaSi miTiTebuli sasjeli da ramdenad ne-bayoflobiT moxda bralis aRiareba. Sesabamisad, Tuki sasamarTlo, zemoT aRniSnul kriteriumebze dayrdnobiT, miiCnevs rom ar arsebobs braldebis damadasturebeli sakmarisi mtkicebulebani, is ar amtkicebs Suamdgomlobas da saqmes ubrunebs pro-kuraturas sabraldebo daskvnis sakiTxis gadasawyvetad.

aseve, msjavrdebuls aqvs ufleba, gaasaCivros sasamarTlos ganaCeni, romliTac damtkicda saproceso SeTanxmeba, Tu igi Tvlis, rom SeTanxmeba daido motyuebiT an muqaris, Zaladobis gamoyenebiT, mas SeezRuda dacvis ufleba an sasamarTlom arse-biTad daarRvia kanonis moTxovnebi.

saqarTveloSi saproceso SeTanxmebis institutis efeqtianobas amyarebs agreTve misi gamoyenebis statistikuri maCveneblebic. Tu 2005 wels es instituti gamoiyene-boda s/s saqmeTa mxolod 7%-ze, 2006 wlisaTvis es maCvenebeli gaizarda 44.1%-mde.

g. mcdaria mosazreba imis Taobaze, rom “yvelaferze ar SeiZleba saproceso SeTanxmebis dadeba”

aRsaniSnavia, rom es Tezisi pirdapir ukavSirdeba qvemoT gansaxilvel kidev erT mcdar mosazrebas imis Taobaze, rom “saproceso SeTanxmebis dadeba xdeba mxolod fulis gadaxdis sanacvlod” da, Sesabamisad, saproceso SeTanxmeba SesaZlebelia daidos mxolod naklebad mZime kategoriis danaSaulebze.

Tumca es mosazreba mcdaria ramdenime mizezis gamo:

a) saproceso SeTanxmeba SeiZleba daidos ara mxolod jarimis gadaxdaze, aramed nebismier sxva sasjelzec;

b) Tuki saproceso SeTanxmeba ideba realur sasjelze (vadiani Tavisuflebis aRkveTa) da braldebulis TanamSromlobis Sedegad xels uwyobs gamoZiebas, gaxsnas sxva danaSauli an sxvagvarad TanamSromlobs gamoZiebasTan, am institutis gamoye-neba SesaZlebelia praqtikulad yvela danaSaulze;

Page 185: 3 26 47 62 122 131 144

185

saproceso SeTanxmeba – SedarebiTi mimoxilva

g) saproceso SeTanxmebis gamoyeneba yvelaze ufro xSirad xdeba organizebuli danaSaulis saqmeebze. am institutis gareSe praqtikulad SeuZlebeli iqneboda or-ganizebuli danaSaulisa da sxva rTulad gamosaZiebel saqmeebze warmatebis miRweva;

d) saproceso SeTanxmeba ar SeiZleba daidos mxolod jarimis gadaxdis sa-nacvlod nebismier danaSaulze. Tu saxezea mZime an/da Zaladobrivi danaSaulis saqme, saproceso SeTanxmebis dadebis aucilebeli wina pirobaa braldebulis gan-sakuTrebuli TanamSromloba gamoZiebasTan, misTvis mniSvnelovani informaciis miwodebis gziT.

d. mcdaria mosazreba imis Taobaze, rom “saproceso SeTanxmebis miRweva SesaZlebelia mxolod fulis gadaxdis sanacvlod”

saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis mixedviT, saproceso SeTan-xmebis dadeba ar aris SezRuduli mxolod jarimis gadaxdis pirobiT. calsaxaa ramdenime garemoeba: a) saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis LXIV1 Tavis mixedviT, arsebobs saproceso SeTanxmebis ori safuZveli: bralis aRiareba da SeTanxmeba sasjelze; b) saproceso SeTanxmebis dadebiT SesaZlebelia, dainiS-nos yvela tipis sasjeli: Tavisuflebis aRkveTa, Tavisuflebis SezRudva, samxedro piris samsaxureobrivi SezRudva, gamasworebeli samuSao, sazogadoebisTvis sasar-geblo Sroma, Tanamdebobis dakavebis an saqmianobis uflebis CamorTmeva, jarima, qonebis CamorTmeva, pirobiTi msjavri.

aRsaniSnavia aseve is garemoebac, rom mxolod saproceso SeTanxmebiTaa SesaZle-beli kanoniT gaTvaliswinebulze ufro msubuqi sasjelis daniSvna. aqedan gamomdi-nare, yovelgvar safuZvelsaa moklebuli msjeloba imis Taobaze, rom saproceso SeTanxmeba mxolod jarimis gadaxdis sanacvlod ideba. sasamarTlos praqtikaSi moi-poveba saproceso SeTanxmeba romelSic sasjelis zomad ganisazRvra Tavisuflebis aRkveTa 21 wlis vadiT.

e. adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa dacvis evropuli sasamarTlos precedentuli samarTali da saqarTvelos sisxlis samarTlis kanonmdebloba

konvenciiT gaTvaliswinebul uflebaTa da TavisuflebaTa Soris erT-erTi um-niSvnelovanesia me-6 muxliT garantirebuli “samarTliani sasamarTlos ufleba.” swored es aris is fundamenturi ufleba, romlis Sesaxebac gveqneba saubari ,,sapro-ceso SeTanxmebasTan” mimarTebaSi.

samarTliani sasamarTlos moTxovnaTa dacvas fundamenturi mniSvneloba gaaC-nia demokratiuli sazogadoebis arsebobisaTvis. am uflebis uzrunvelyofa umniS-vnelovanesi garantiaa sxva uflebebiT dacul samarTlebriv sikeTeTa dacvisaTvis.

Page 186: 3 26 47 62 122 131 144

186

irakli kotetiSvili

magaliTad, konvenciis me-5 muxliT garantirebuli dacva ukanono dakavebisagan da-kargavda Tavis efeqturobas, Tuki aseTi dakavebis Semdgom damnaSaved cnoba moxde-boda samarTliani sasamarTlos principebis dacvis gareSe.

am uflebis umniSvnelovanesi xasiaTidan gamomdinareobs is gancxadeba, romelic evropis sasamarTlom gaakeTa saqmeze delkurti belgiis winaaRmdeg (Delcourt v. Bel-gium). saqmeze sasamarTlom daadgina, rom demokratiul sazogadoebaSi marTlmsa-julebis samarTliani ganxorcielebis uflebas imdenad gansakuTrebuli mniSvnelo-ba gaaCnia, rom me-6(1) muxlis SezRuduli interpretacia iqneboda Seusabamo am muxlis mizansa da mniSvnelobasTan.

evrosasamarTlom niumaisteris saqmeze daadgina (Neumeister v. Austria), rom samar-Talwarmoebis TiToeul mxares unda hqondes Tanabari SesaZlebloba Tavisi saqmis warmosadgenad da arc erT mxares ar unda gaaCndes raime arsebiTi upiratesoba meore mxareze.

saqarTvelos praqtikis SemTxvevaSi, prokurors, romelic warmoadgens mxares sisxlis samarTlis saqmeSi, “saproceso SeTanxmebis” ZaliT “ufleba aqvs, moiTxo-vos braldebulisaTvis sasjelis Semcireba an danaSaulTa erTobliobisas miiRos gadawyvetileba misTvis braldebis Semsubuqebis an nawilobrivi moxsnis Taobaze”. sasamarTlom saqmeze borgersi avstriis winaaRmdeg (Borgers v. Austria) daadgina 6(1) muxlis darRveva saSualebaTa Tansworobis principidan mimarTebaSi imis gamo, rom prokurori aZlevda sasamarTlos rekomendaciebs, mieRoT Tu ara mosarCelis ape-lacia da monawileobas iRebda gadawyvetilebis miRebaSi, radgan aseT SemTxvevaSi prokurors unda daecva saSualebaTa Tanasworobis principi.

marTalia, am ori uflebis Sesaxeb pirdapir ar miuTiTebs evropuli konvenciis me-6 muxli, magram evropis sasamarTlom am uflebebTan mimarTebaSi, saqmeze miurei gaerTianebuli samefos (Murrey v. united kingdom) winaaRmdeg ganacxada, ”miuxedavad imisa, rom amis Sesaxeb pirdapir ar miuTiTebs konvenciis me-6 muxli, eWvgareSea, rom dumilis ufleba policiis mier dakiTxvis dros da ufleba, ar misce Cveneba sakuTari Tavis winaaRmdeg, warmoadgenen sayovelTaod aRiarebul saerTaSoriso standartebs, romlebic me-6 muxliT aRiarebuli samarTliani sasamarTlos uflebis Suagulad iTvleba.

rogorc ukve aRiniSna, saqarTvelos sisxlis samarTlis saproceso kodeqsis mixedviT, ,,saproceso SeTanxmebis’’ mizania swrafi da efeqtiani marTlmsajulebis uzrunvelyofa. aseve am institutis maregulirebeli normebidan irkveva, rom mis damatebiT mizans braldebulis mxridan gamoZiebasTan TanamSromlobis waxaliseba da axali danaSaulis an Tanamdebobis piris mier Cadenili danaSaulis gaxsnisaTvis xelis Sewyoba warmoadgens. zogadad mizansac, rasac saerTod saproceso SeTan-xmebis msgavsi sistemebis SemoReba emsaxureba, sasamarTloSi Sesul gansaxilvel saqmeTa raodenobis Semcireba da sasamarTlo sistemis funqcionirebis SedarebiT gantvirTva warmoadgens.

Page 187: 3 26 47 62 122 131 144

187

saproceso SeTanxmeba – SedarebiTi mimoxilva

saqmeze langobergeri SvedeTis winaaRmdeg ( Langoborger v. Sweden) sasamarTlom ga-nacxada, rom “im SemTxvevaSic ki, Tuki pirebi teqnikurad kvalificiurni arian, ga-nixilon konkretuli sakiTxi da, Tuki arc maT keTilsindisierebaSi eWvis Setanis safuZveli arsebobs, mainc mniSvnelovania dacul iqnes miukerZoeblobisa da damou-kideblobis obieqturi

moTxovnebi”. aqedan gamomdinare, raoden kompetenturic ar unda iyos prokurori, igi mainc bralmdebelia, saqmis erT-erTi mxarea da ar aris sasurveli, man gansa-zRvros braldebulis brali, sasjeli da amis damtkicebis Sesaxeb SuamdgomlobiT mimarTos sasamarTlos.

saqmeze piersaki belgiis winaaRmdeg (Piersack v. Belgium) sasamarTlom daadgina, rom “sajaro bralmdeblis rolSi myof yofil moxeleebs ar SeuZliaT gamovidnen mosamarTleebad im saqmeze, romelic gamoZiebuli iyo maTi uwyebis mier, Tundac aRniSnuli saqme arasodes yofiliyo maT pirad warmoebaSi”. garda aRniSnuli sa-samarTlo saqmeebisa, evropis sasamarTlos kidev bevri gadawyvetilebis moZieba SeiZleba, sadac naTlad gamoCnda Tu raoden mniSvnelovania 6(1) muxliT gaTva-liswinebuli damoukidebeli da miukerZoebeli tribunalis mier saqmis ganxilvis uflebis uzrunvelsayofad sasamarTlo xelisuflebis damoukidebloba sagamoZiebo Tu sabraldebo uwyebebisagan.

saproceso SeTanxmeba aSS-Si

saproceso garigeba didi xania rac daukavSirda amerikis sisxlis marTlmsajule-bis sistemas. igi, rogorc samarTlebrivi devnis meqanizmi, amerikaSi epizodurad jer kidev me-19 saukunemde gamoiyeneboda.

amerikis SeerTebul StatebSi am praqtikis sakanonmdeblo gansazRvra moxda mas Semdeg, rodesac Camoyalibda misi gamoyenebis samarTlebrivi, Tundac winaaRmde-gobrivi istoriuli tradicia, romelsac zogierTi komentatori “uCinar marTlm-sajulebas” uwodebs. advokati da prokurori, xSirad mosamarTlis monawileobiT, sasamarTlos “kuluarebSi” Tanxmdebodnen garkveul kvalifikaciasa da sasjelze, romelic umeteswilad “jentlmenuri SeTanxmebis” principiT sruldeboda. es ganpi-robebuli iyo aSS-is sasamarTlo praqtikis TaviseburebebiT, romelSic garanti-rebulia nafic msajulTa sasamarTlos ufleba da sisxlis samarTlis marTlmsa-julebis ganxorcielebac xdeba SejibrebiTobis principebze dayrdnobiT. pirveli zrdis saxelmwifo marTlmsajulebis finansur tvirTs, xolo meore, formaluri procedurebis zedmiwevniTi dacviT, zrdis yoveli sisxlis samarTlis saqmis gan-xilvis xangrZlivobas, rac, TavisTavad, iwvevs sasamarTloebis gadatvirTvas.

Page 188: 3 26 47 62 122 131 144

188

irakli kotetiSvili

amasTanave, miuxedavad imisa, rom dResdReobiT sisxlis samarTlis saqmeTa 90% aSS-Si ,,saproceso SeTanxmebis’’ gziT wydeba, aq amJamadac mimdinareobs dava, Tu ramdenad konstituciuria saproceso garigebis praqtika, konstituciaSi asaxuli sajaro sasamarTlos uflebis gaTvaliswinebiT. ,,saproceso SeTanxmebis’’ mxardamWe-rebi miuTiTeben amgvari praqtikis efeqturobaze saxelmwifo resursebis dazogvis mxriv da imaze, rom sajaro sasamarTlos ufleba ar aris absoluturi – bralde-buls SeuZlia, uari Tqvas mis gamoyenebaze da aRiaros brali. Sesabamisad, 1990-iani wlebisaTvis Seiqmna sasamarTlo precedentebisa da kanonmdeblobis mTeli sistema, romlis mTavari mizania swored ,,saproceso SeTanxmebis’’ gamoyenebis waxaliseba sruli sasamarTlo ganxilvis gverdis avliT. amis sapirispirod, ,,saproceso Se-Tanxmebis’’ oponentebi miuTiTeben, rom ,,saproceso SeTanxmebis’’ farTo gamoyene-ba gulisxmobs TviT sasamarTlo marTlmsajulebis koncefciaze da fundamentur garantiaze uaris Tqmas. maTi mtkicebiT, miuxedavad am praqtikis Tavdapirveli miznisa, romelic sasamarTloebis gantvirTvas warmoadgens, faqtobrivad igi gar-daiqmna marTlmsajulebis ganxorcielebis gamomricxvel garemoebad. am SemTxvevaSi saubaria namdvilad “swraf” da “efeqtian” procesze, magram ara ̀ marTlmsajulebaze”.

aSS-is marTlmsajulebas xSirad “SeZlebulTa marTlmsajulebas” uwodeben. advo-katis ayvanis xarji Zalian didia da mxolod materialurad uzrunvelyofil bral-debuls SeuZlia Tavisi udanaSaulobis dasamtkiceblad sruli sasamarTlo gan-xilvis xarjebis gaReba. am problemas mxolod nawilobriv xsnis sajaro damcvelTa ofisebis qseli, vinaidan isini yovelTvis gadatvirTulebi arian saqmeebiT da ar SeuZliaT yvela braldebulis warmomadgenlobis adekvaturi uzrunvelyofa. ,,sa-proceso SeTanxmeba’’ emyareba hipoTezur varauds, rom orive mxare – am SemTxvevaSi prokurori da braldebulis damcveli – Tanabar “savaWro” poziciaSi imyofebian.

daskvna

dabolos, qvemoT Sevecdebi kidev erTxel Camovayalibo yvela is argumenti, Tu ratom ar ewinaaRmdegeba saproceso SeTanxmeba sisxlis samarTlis marTlmsajule-bis ZiriTad fuZemdeblur principebs.

pirveli garemoeba aris efeqturoba. saproceso SeTanxmebis mTavari azri mdgo-mareobs SemdegSi: igi Cveni resursebis koncentrirebas axdens seriozul sisxlis samarTlis saqmeebze. saxelmwifos ar gaaCnia sakmarisi resursebi, raTa TiToeul saqmeze Caataros sasamarTlo procesi sruli moculobiT. es SeuZlebelia da ar-cerT qveyanas, rogori mdidaric ar unda iyos is, ar gaaCnia msgavsi resursebi. ase rom, Zalian mniSvnelovania iseTi sistemis arseboba, romelic iZleva mniSvnelovani saqmeebis identificirebis SesaZleblobas, romelSic mocemulia mniSvnelovani ga-dasawyveti sakiTxebi, atarebs igi individualur Tu sazogadoebriv interesebs da

Page 189: 3 26 47 62 122 131 144

189

saproceso SeTanxmeba – SedarebiTi mimoxilva

saproceso SeTanxmeba aris Zalian efeqturi meTodi, romelic swrafad ganixilavs iseT saqmeebs, romlebic SeiZleba swrafad iqnen gadawyvetili.

meore garemoebac analogiuria pirvelis, rac mdgomareobs SemdegSi: marTlmsa-julebis yvelaze didi metoqe aris misi ganxorcielebis dayovneba. Tuki Seyovnda sisxlis samarTlis saqmeTa sasamarTloSi ganxilva, braldebulsac uwevs lodini, xolo TiToeuli maTganisTvis sasamarTloSi Tanabari drois micemiT SeuZlebeli gaxdeba saqmis dadgenil vadaSi gadawyveta, riTac dairRveva maTi uflebebi, rome-lic gamomdinareobs adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa evropuli konvenciis me-6 muxlidan da saerTaSoriso konvenciidan samoqalaqo da politikuri uflebe-bis Sesaxeb. sisxlis samarTlis saqmis dayovneba warmoadgens adamianis uflebaTa dacvis erT-erT seriozul darRvevas.

mesame garemoeba exeba dazaralebuls. Tu saxezea dazaralebulis procesSi mo-nawileobis problema, igi SeiZleba martivad gadaiWras Sesabamisi sakanonmdeblo cvlilebiT, rogorc es gaakeTes, magaliTad, estonelebma. aRniSnuli dazarale-buls nebas rTavs, saproceso SeTanxmebaSi gaaCndes aqtiuri roli. magram zogjer es SeiZleba warmoadgendes problemasac. istoriulad, gaerTianebul samefosa da amerikis SeerTebul StatebSi dazaralebulis roli saproceso SeTanxmebaSi Za-lian minimaluria da mas ufleba aqvs iyos mxolod informirebuli, Tu ra xdeba saqmeSi, igi ver miiRebs monawileobas saproceso SeTanxmebis dadebaSi. bevr sxva qveyanaSi, maT Soris evropul saxelmwifoebSi, dazaralebuli gvevlineba sapro-ceso SeTanxmebis monawiled, romelsac ufleba aqvs, warmomadgenili iyos procesze da gaasaCivros SeTanxmebis Taobaze miRebuli gadawyvetileba, garda gamonaklisi SemTxvevebisa. aRniSnulma saxelmwifoebma ganaviTares saproceso SeTanxmebis war-matebuli sistemebi, romelic moicavda dazaralebulsac. ase rom, problemas ar unda warmoadgendes dazaralebulis saproceso SeTanxmebaSi monawileoba, magram zogjer aris iseTi kategoriis saqmeebi, rac moicavs intimur detalebs, magaliTad, seqsualuri Zaladobis saqmeebi, gansakuTrebiT rodesac es exeba bavSvebs. maTi sa-samarTlos winaSe wardgena Cvenebis misacemad aris sakmao fsiqologiuri travmis matarebeli, xolo dazaralebuli SeiZleba gaxdes “ganmeorebiTi msxverpli”. bevri dazaralebuli aRwers sasamarTloSi Cvenebis micemas, rogorc maT mimarT ganxor-cielebuli Zaladobis ganmeorebas. ase rom, saproceso SeTanxmebis sistema, rome-lic exeba bralis aRiarebas, icavs danaSaulis msxverpls sasamarTloSi Cvenebis micemisgan, rac warmoadgens aRniSnuli sistemis erT-erT upiratesobas, rasac aRia-reben kidec dazaralebuli pirebi.

Cemi meoTxe argumenti aris is rom saproceso SeTanxmeba xels uwyobs e.w. media-ciis da Serigebis marTlmsajulebis ganviTarebas. am procesSi CarTulia dazarale-bulic da ufro metic, dazaralebuli mTavari moqmedi figuraa am dros.

saproceso SeTanxmebis upiratesoba mdgomareobs imaSic, rom bralze da sasjelze SeTanxmeba uzrunvelyofs sasjelis samarTlianobas. msjavrdebulebis mxridan sak-

Page 190: 3 26 47 62 122 131 144

190

irakli kotetiSvili

maod xSiria gancxadebebi, rom sasamarTlom imoqmeda maT winaaRmdeg, vinaidan isini warmoadgenen garkveul umciresobas, rom mTeli procesi iyo usamarTlo da, rom isini, ubralod, arian sistemis msxverplni. xolo bralis saproceso SeTanxmebis dros pirs eZleva saSualeba, aRiaros brali, sajarod ganacxados, rom igi aris dam-naSave da unda sakuTari danaSaulis gamosyidva sazogadoebis winaSe. xolo bralis sajarod aRiarebasa da saproceso SeTanxmebaze daTanxmebis Semdeg Zalian Znelia momavalSi braldebulma zemoT xsenebuli raime mizezi daasaxelos gamamtyunebeli ganaCenis gasaprotesteblad.

Semdegi argumenti mdgomareobs saproceso SeTanxmebis kavSirSi SejibrebiTobis fundamentur principTan. saproceso SeTanxmeba bralis aRiarebiT warmoadgens Se-jibrebiTobis principze dafuZnebuli marTlmsajulebis mniSvnelovan aspeqts da igi ganviTarda swored im saxelmwifoebSi, romlebmac ganaviTares SejibrebiTi samarTlis sistemebi, vinaidan saproceso SeTanxmeba braldebuls ganixilavs ro-gorc procesis aqtiur personaJs da ara pasiur obieqts, romelsac gaaCnia sakuTari uflebebis dacvis saSualeba molaparakebebis procesSi. ra Tqma unda, araferi uS-lis braldebuls xels, uari Tqvas SeTanxmebaze da misi saqme sruli moculobiT ganixilos sasamarTlom, rac warmoadgens saproceso SeTanxmebis institutis funda-mentur ideas.

dabolos, saproceso SeTanxmebis kidev erTi upiratesobaa isic, rom igi war-moadgens yvelaze efeqtur iaraRs korufciis winaaRmdeg brZolaSi, rac, Tavis mxriv, aris yvelaze didi problema da “sawamlavi” politikuri sistemisaTvis.Dxolo ko-rufciaze Tavdasxmis saukeTeso gzas ki warmoadgens saproceso SeTanxmebis sistemis swori gamoyeneba. misi meSveobiT SesaZlebelia e.w. “siCumis kedlis” garRveva, rac miiRweva korufciul garigebaSi mcire rolis mqone braldebulebTan saproceso SeTanxmebis gaformebiT. xolo isini sanacvlod Tanxmdebian, daasaxelon sisxlis samarTlis saqmis mTavari monawileebi da miawodon gamoZiebas mtkicebulebebi maT winaaRmdeg.

Page 191: 3 26 47 62 122 131 144

191

giorgi melaZe

Lautsi v Italy (luci italiis winaaRmdeg)

giorgi melaZe

aRmasrulebeli direqtori

Tavisuflebis instituti, saqarTvelo.

adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos am gadawyvetilebas isteriiT Sexvda italiis politikuri speqtri: `sikvdiliT unda daisajos is qalic (luci) da yvela sxvac, vinc aseTi gadawyvetileba miiRo” – ganacxada italiis Tavdacvis ministrma.

specialuri mimarTva SeimuSaves politikuri partiis warmomadgenlebmac. garda radikali memarcxeneebisa, yvela SeuerTda mimarTvas. maT specialuri rezoluciiT mimarTes mTavrobas, moeTxova subsidiurobis principis dacva. radikali memarcxene partiebis garda italiaSi yvela politikurma Zalam dagmo evropuli sasamarTlos 2009 wlis 3 noembers gamoqveynebuli gadawyvetileba luci italiis winaaRmdeg. «uprecedentod» wodebul saqmeSi sasamarTlom konvenciasTan Seusabamod cno ita-liis skolebSi, saklaso oTaxebSi jvris gamofena kedlebze, ramac mZafri reaqcia gamoiwvia italiaSi da sxva kaTolikuri tradiciebis damcvel saxelmwifoebSi.

ukmayofilebis damalva arc vatikans ucdia. `jvarcma italiisTvis ara mxolod religiuri, aramed mniSvnelovani kulturuli da istoriuli Rirebulebis mqone simboloa, romelic kacobriobis gamaerTianebel RirebulebebTan asocirdeba.

evropis sasamarTlos ufleba ar hqonda, Careuliyo italiis Sida saqmeebSi, iseTi STabeWdileba rCeba, rom sasamarTlom gadawyvita qristianobis rolis, rogorc evropuli dientobis nawilis srulad ignorireba moaxdinos”, ganacxada vatikanis presasTan urTierTobis samsaxuris warmomadgenelma federiko lombardim.

`gadawyvetilebis Sesrulebaze mtkice uari unda ganvacxadoT. italias sakuTari kultura, tradiciebi da istoria aqvs. vinc gadawyvita Cveni sazogadoebis nawili gaxdes, man unda miiRos es wesebi da gagebiT moekidos Cvens tradiciebs. es gadawy-vetileba miznad isaxavs, xazi gadausvas Cvens qristianul warsuls. aseTi gadawy-vetilebebiT miviRebT evropas, romelsac arc identoba da arc tradiciebi aRar eqneba SemorCenili ” – alesandra musolini, diqtator musolinis SviliSvili.

23000 momxre ramdenime saaTSi SeuerTda Facebook -ze dadebul mimarTvas, win aRdgomodnen sasamarTlos gadawyvetilebis aRsrulebas.

Page 192: 3 26 47 62 122 131 144

192

giorgi melaZe

Tumca sawinaaRmdego pozicia daafiqsires sekularizmis damcvelma organizacie-bma. «Tu italiis saxelmwifos pozicias gavSifravT, aRmovaCenT, rom igive argu-mentebiT, rac mTavrobam wamoayena, islamuri saxelmwifoebi cdiloben uflebaTa dacvaze uaris Tqmas. Sesabamisad, maTi miReba dauSvebeli iqneboda liberaluri sazogadoebisTvis» - italiis humanisturi sazogadoeba.

lucis saqme pirveli araa italiis sasamarTlo praqtikisTvis. jvarcmis gamosaxva Cveuli movlenaa sajaro dawesebulebis kedlebze italiaSi. muslimi mSobeli adel smiTi da ebraeli mosamarTle luiji tosti sxvadasxva dros cdilobdnen sakuTari protesti gamoexataT sajaro sivrceSi simbolikis gamofenis winaaRmdeg.

smiTma, romelic muslimTa mcire gaerTianebis xelmZRvanelia, sasamarTlo gziT miaRwia simboloebis gamofena aekrZalaT skolebSi. gadawyvetilebam sayovelTao protesti gamoiwvia. zemdgomma sasamarTlom xelaxali ganxilvisas gaauqma gadawy-vetileba.

samoqalaqo winaaRmdegobis gadalaxva mouwia mosamarTle tostis. igi ramden-jerme iqna dajarimebuli da administraciuli patimrobac ki miesaja imis gamo, rom uars ambobda administraciul SenobaSi Sesvlaze, Tu iq qristianuli simboloebi iyo gamofenili.

”me mivedi skolaSi da vnaxe, rom yvela klasSi jvari ekida yvelaze gamosaCen adgilebSi. es siaxled sulac ar momeCvena. sabavSvo baRSi sami jvari ekida erT kedelze. italiaSi kaTolicizmi yovel nabijze gvxvdeba da zogjer Zalian damTr-gunvelia, Tu aTeistad Cndebi sazogadoebaSi”. - acxadebs qalbatoni luci.

”CemTvis es saqme ara fuladi kompensaciis, aramed moraluri Rirebulebis mqone iyo. italia sakuTar Tavs saero saxelmwifos uwodebs da unda icavdes kidec am Rirebulebas”.

istoriuli mimoxilva – religiuri simbolikis gamoyeneba italiaSi

kanonebi, romlebic sajaro dawesebulebebSi religiuri simbolikis gamofenis sa-kiTxebs awesrigebs italiaSi, diqtator musolinis dros Seiqmna. faSizmis aRmavlo-bis periodSi saxelmwifom gamosca mTeli rigi cirkularebi, romlebic miznad isaxa-vda klasebSi jvarcmis gamosaxulebis gamofenis valdebulebis Sesrulebas. italiis skolebi valdebulebi iyvnen, gamoefinaT musolinis suraTi da jvari gverdigverd. rogorc momxreebi asabuTebdnen, jvris da musolinis suraTis cal-calke gamofe-niT, xazs usvamdnen saxelmwifosa da eklesiis gamijvnas.

Page 193: 3 26 47 62 122 131 144

193

Lautsi v Italy (luci italiis winaaRmdeg)

Cven werilobiT brZanebas vaZlevT samefos yvela municipalitetis administra-cias, aRadginon rwmenisa da erovnulobis wminda simbolo im skolebSi, sadac isini aRar aris” - ganaTlebis saministros 1922 wlis 22 noembris π 68 cirkulari.

“Cveni religiis simbolo wmindaa rwmenisTvis, aseve erovnulobisTvis, is STaa-gonebs da aRmafrenas aniWebs swavlis moyvarul axalgazrdobas, romelic univer-sitetebsa da sxva umaRles saganmanaTleblo dawesebulebebSi awrTobs gonebasa da azrovnebas im mZime tvirTisTvis, romlisTvis satarebladac is emzadeba” - ganaTle-bis saministros 1926 wlis 26 maisis π 2134-1867 cirkulari.

1928 wlis 26 aprilis 1297 samefo dekretis 119-e muxli (dawyebiTi swavlebis samsaxuris ZiriTadi reglamentis damtkiceba) jvarcmis gamosaxulebas ganixilavs “klasebis aucilebel aRWurvilobasa da nivTebs” Soris.

lateranis xelSekrulebebiT, romlebsac xeli 1929 wlis 11 Tebervals moewe-ra, saxelmwifosa da kaTolikur eklesias Soris “Serigeba” aRiniSna. kaTolicizmi italiis saxelmwifos oficialur religiad kidev erTxel iqna aRiarebuli. xel-Sekrulebis pirveli muxli Semdegi redaqciiT iyo Camoyalibebuli: “italia aRia-rebs da adasturebs samefos 1848 wlis 4 martis wminda albertinis statutis pir-veli muxliT dadgenil princips, romlis Tanaxmad, kaTolikuri, apostoluri da romauli religia saxelmwifos erTaderTi religiaa”.

kaTolikuri religiis statusi Seicvala vatikanTan gaformebuli axali, 1984 wlis 18 Tebervlis konkordatis damatebiTi oqmis pirveli debulebis 1985 wlis 25 martis π 121 kanoniT ratifikaciis Semdeg, romelmac lateranis 1929 wlis xel-Sekrulebebi Secvala. aRniSnuli debulebis Tanaxmad, lateranis xelSekrulebebSi Camoyalibebuli principi, romlis Tanaxmad, kaTolikuri religia italis saxelmwi-fos erTaderTi religiaa, Zaladakargulad CaiTvala.

Tumca Riad darCa sxva kanonebis sakiTxi, romelic religiuri mniSvnelobis sa-kiTxebs awesrigebda. swored am iuridiulma vakuumma ganapiroba is samarTlebrivi kazusi, romelmac lucis saqmeSi iCina Tavi. erovnulma sasamarTloebma miiCnies, rom zemoaRniSnuli debulebebi religiuri simbolikis gamoyenebis Sesaxeb kvlav ZalaSi rCeboda da gamoyenebadi iyo lucis davasTan mimarTebaSi.

mxareTa mier evropis adamianis uflebaTa sasamarTloSi warmodgenili argumentebi

saaxelmwifom saintereso pozicia warmoadgina Tavisi argumentebisTvis Zalis mi-sacemad. pirvel rigSi, man scada jvrisTvis ara mxolod religiuri, aramed Rire-bulebiTi mniSvneloba mieniWebina:

Page 194: 3 26 47 62 122 131 144

194

giorgi melaZe

”jvars udavod gaaCnia religiuri datvirTva, Tumca mas sxva mniSvnelobebic aqvs, kerZod, eTikuri datvirTva . . . cxadia, Rirebulebebi, romlebsac Tanamedrove de-mokratiuli sazogadoeba emyareba, safuZvels aseve povebs araqristian an qristia-nobasTan dapirispirebul avtorTa SromebSi. aRniSnulis miuxedavad, maTi naazrevi qristianuli filosofiiT sazrdoobda im aRzrdidan da saganmanaTleblo garemo-dan gamomdinare, romelSic isini ganswavlul iqnen da cxovroben. daskvnis saxiT unda aRiniSnos, rom Tanamedrove demokratiuli Rirebulebebis fesvebi Soreuli warsulidan, saxarebis periodidan iRebs saTaves. Sesabamisad, jvari humanisturi simboloa, romlis ganmarteba misi religiuri mniSvnelobisagan damoukidebladac SeiZleba da romelic Sedgeba principebisa da Rirebulebebisagan, romlebic Cveni demokratiebis fundaments warmoadgens.

jvari, aqvs ra zemoaRniSnuli datvirTva, sruliad SeTavsebadia saeroobis prin-cipTan da misaRebia qristianebisa da araqristianebisTvis, romlebsac SeuZliaT misi miReba im TvalsazrisiT, rom is gulisxmobs am principebisa da Rirebulebebis Soreul dasabams. saboloo jamSi, jvris simbolos aRqma religiuri datvirTvis gareSec aris SesaZlebeli da misi gamofena sazogadoebriv adgilebSi ver iqneba konvenciiT garantirebuli uflebebisa da Tavisuflebis Selaxva”.

Tavis dazRvevis mizniT warmodgenil am arguments saxelmwifom daumata sxvebic

1. evrosasamarTlo, damkvidrebuli tradiciis Sesabamisad, uflebebis darRvevas uwodebs iseT SemTxvevebs, romelSic bevrad ufro agresiuli moqmedebebi xorciel-deba, vidre es religiuri simbolikis ubralo gamofenaa (Folgerø et autres v. Norway, [GC], no 15472/02, CEDH 2007-VIII).

2. jvarcmis gamosaxuleba aris saklaso oTaxebSi, magram arc moswavleebsa da arc maswavleblebs ar moeTxovebaT mis mimarT Tundac minimaluri Tayvaniscemis gamoxa-tva, an kidev klasSi locvebis kiTxva. ufro metic, maT jvarcmis gamosaxulebisadmi minimaluri yuradRebis miqcevac ki ar evalebaT.

3. ar arsebobs saerTo evropuli konsensusi saeroobis principis ganxorcielebis konkretul kriteriumebTan dakavSirebiT. religiuri simboloebis ubralo gamo-fenis akrZalva saeroobis princips winaswargansazRvrul materialur Sinaarss Ses-Zens, rac winaaRmdegobaSi mova erovnuli midgomebis legitimur gansxvavebasTan da gauTvaliswinebel Sedegebs gamoiwvevs.

4. italiis respublikam, aris ra saero respublika, Tavisuflad, sxvadasxva motive-biT, gadawyvita jvarcmis gamosaxulebis datoveba klasebSi, maT Soris mosaxleobis

Page 195: 3 26 47 62 122 131 144

195

Lautsi v Italy (luci italiis winaaRmdeg)

umniSvnelovanesi nawilis interesebis gamomxatvel qristianul partiebTan kom-promisis miRwevis mizniT. mTavroba ar amtkicebs, rom aucilebeli, xelsayreli an sasurvelia klasebSi jvarcmis gamosaxulebis datoveba, magram misi datoveba-arda-tovebis arCevani politikis sferos ganekuTvneba da ukavSirdeba Sesabamisobis da ara kanonierebis kriteriumebs. 5. italiaSi swavleba sruliad saero da pluralis-turia, saskolo programebi romelime konkretuli religiisadmi araviTar miniSne-bas ar Seicavs da religiuri sagnebi arCeviTia. arc maswavlebels ukrZalavs vinme klasSi sxva religiuri simboloebis gamofenas.

saxelmwifos argumentebs ganmcxadebelma sakuTari pozicia daupirispira:

1. miuxedavad gansxvavebuli interpretaciebisa, jvarcmas religiuri datvirTva gaaCnia da is faqti, rom mas “sxvadasxva interpretacia” aqvs, ar iwvevs misi umTavre-si, religiuri daniSnulebis ukana planze gadasvlas.

2. erTi religiis simboloebis gamofena, moswavleebSi tovebs STabeWdilebas, rom saxelmwifo gansazRvrul religiur mrwamss emxroba, maSin, rodesac samarTlebriv saxelwifoSi aravin ar unda aRiqvamdes saxelmwifos sxva religiebTan SedarebiT erT religiasTan ufro metad axlos myofad, miT ufro arasrulwlovanebi, romle-bic gansakuTrebiT mgrZnobiareni arian maTi mcirewlovanebis gamo.

3. klasebSi jvarcmis gamosaxulebis gamofenis ”faqtobrivi savaldebuloobiT”, saxelmwifo kaTolikur religias ayenebs upirates mdgomareobaSi sxva religiebTan SedarebiT da adgili aqvs saxelmwifos Carevas ganmcxadeblisa da misi Svilebis azris, sindisisa da religiis Tavisuflebasa da ganmcxadeblis uflebaSi, aRzardos Svilebi sakuTari Sexedulebebisa da mrwamsis Sesabamisad. aseve adgili aqvs dis-kriminacias ara-kaTolikeTa mimarT.

4. saxelmwifos mxridan udavod adgili aqvs mcirewlovnebze zewolas, es tovebs STabeWdilebas, rom saxelmwifo daSorebulia im adamianebisgan, romlebic am reli-gias ar aRiareben.

sakuTari pozicia saqmesTan mimarTebaSi warmoadgina eqspertad CarTulma saberZ-neTis helsinkis monitoringis organizaciam. organizaciam pirvel rigSi yuradReba gaamaxvila jvarcmis simbolur mniSvnelobaze. italiis mTavrobis argumenti, rom jvari ara mxolod religiuri, aramed zogadsakacobrio Rirebulebebis matarebeli simbolocaa, man miuReblad miiCnia. jvarcmis simbolur mniSvnelobaze xazgasmiT, mTavrobam pirvel rigSi kaTolikur eklesias miayena Seuracxyofa, radgan ekle-siisTvis jvari sworedac rom religiuri datvirTvis da Sinaarsis mqonea. aseve

Page 196: 3 26 47 62 122 131 144

196

giorgi melaZe

aRiqvamen jvars sxva religiis mimdevrebic, maTTvisac pirvel rigSi es religiuri simboloa.

saeqsperto mxarem miuTiTa toledos principebzec, romelic euTos mxardaWeriT rekomendaciis saxiT SeimuSava eqspertma jgufma. toledos ZiriTadi principebis Tanaxmad (euTos rwmenisa da religiis Tavisuflebis sakiTxebze momuSave eqspertTa sabWo), sajaro skolaSi religiuri simbolos arseboba SesaZloa warmoadgendes re-ligiis arapirdapiri swavlebis formas, magaliTad, is qmnis STabeWdilebas, rom am konkretul religias upiratesoba eniWeba sxvebTan SedarebiT. Tuki folgeros saqmeSi (2004) sasamarTlo acxadebda, rom religiur ritualSi, saganmanaTleblo procesSi monawileobam SesaZloa zegavlena iqonios bavSvebze, maSin religiuri sim-bolos gamofenasac SeuZlia gavlenis moxdena. - asabuTebda saberZneTis helsinkis monitoringi.

sasamarTlos gadawyvetileba

miuxedavad imisa, rom saqme Zalian mniSvnelovani iyo mravali aspeqtis gaTva-liswinebiT, sasamarTlom lakonuri da principuli msjeloba warmoadgina. man gaiTvaliswina is garemoeba, rom religiuri simboloebis gamofena SesaZloa ga-vlenas axdendes arasrulwlovnebze da daeTanxma msjelobas, rom ”qveyanaSi, sadac mosaxleobis umravlesoba aris erTi konkretuli religiis mimdevari, am reli-giis ritualebisa da simboloebis gamomJRavneba, adgilisa da formis SeuzRudavad, SeiZleba warmoadgendes zewolas im moswavleebze, romlebic ar aRiareben aRniSnul religias, an maTze, vinc sxva religiis mimdevaria (Karaduman v. Turkey, Commission deci-sion, May 3 1993) . . .”

”55. klasSi gamofenili jvarcmis gamosaxuleba nebismieri asakis moswavleebis mier axsnili iqneba rogorc religiuri simbolo da isini Tavs igrZnoben ganaT-lebulebad im garemoSi romelsac mocemuli religiis kvali emCneva. is, rac ga-mamxnevebeli SeiZleba iyos erTi religiis mimdevari moswavleebisTvis, SesaZloa damTrgunveli aRmoCndes sxva religiis mimdevari an aTeisti moswavleebisTvis. aRniSnuli riski gansakuTrebiT iCens Tavs religiuri umciresobebis warmomadge-neli moswavleebis SemTxvevaSi. negatiuri Tavisufleba ar Semoifargleba reli-giuri msaxurebis an swavlebis ararsebobiT, is aseve vrceldeba simboloebsa da praqtikaze, romlebic konkretulad Tu zogadad gamoxataven konkretul religias, mrwamss an aTeizms. aRniSnuli negatiuri ufleba gansakuTrebul dacvas saWiroebs maSin, rodesac mrwamsis gamoxatva saxelmwifos mxridan xdeba da piri imyofeba iseT situaciaSi, romlidanac mas Tavis daRweva an saerTod ar SeuZlia, an mxolod ara-proporciuli Zalisxmevisa da msxverplis gaRebis fasad SeuZlia.

Page 197: 3 26 47 62 122 131 144

197

Lautsi v Italy (luci italiis winaaRmdeg)

56. erTi an ramdenime religiuri simbolos gamofena ar SeiZleba gamarTlebul iqnes arc sxva mSoblebis moTxovniT, romlebsac surT maTi Svilebis sakuTari re-ligiuri Sexedulebebis Sesabamisi ganaTleba da arc qristianuli orientaciis politikur partiebTan kompromisis aucileblobiT, rogorc amas mTavroba amtki-cebs. ganaTlebis sferoSi mSobelTa Sexedulebebis pativiscema unda emyarebodes sxva mSoblebis Sexedulebebis pativiscemas. saxelmwifos ekisreba konfesiuri nei-tralitetis valdebuleba sajaro ganaTlebis farglebSi, romelSic gakveTilebze daswreba yvelas moeTxoveba religiuri kuTvnilebis mixedviT da romelic unda cdilobdes moswavleebSi kritikuli azrovnebis ganviTarebas”.

man aseve miiCnia, rom jvarcmis gamosaxuleba skolebSi istoriul Tu sxva konte-qstSi ar iyo aRqmuli da, upirveles yovlisa, mas religiuri datvirTva hqonda. am arguments sasamarTlos azriT, vatikanis poziciac aZlierebda, romelic oficialu-rad acxadebda, rom qristianuli simbolikis gamofeniT italia sakuTar qristia-nul warmoSobas usvamda xazs.

Sesabamisad sasamarTlom dainaxa uflebis darRvevis safuZveli da saqmeSi lucis pozicias dauWira mxari.

lucis saqmis precedentuli mniSvnelobis Sesaxeb

sasamarTlos gadawyvetilebam SesaZloa mniSvnelovnad Secvalos evropaSi dam-kvidrebuli tradiciebi - werda gardiani gasuli wlis noemberSi. mwvave reaqcia gamoiwvia gadawyvetilebam poloneTsa da litvaSic, sadac kaTolicizmis momxreebma igi ”ideologiur devnadac” monaTles. Tumca faqtia, rom pirveli SemTxveva araa, rodesac evropis sasamarTlo gaakritikes religiuri Tavisuflebis arasaTanadod dacvisTvis.

ramdenime saqmes mimovixilavT evropuli praqtikidan, raTa zogadi warmodgena Seiqmnas mkiTxvelma, Tu ra wina pirobebi uZRoda win lucis saqmes da rogor mivida sasamarTlo am gadawyvetilebamde.

2009 wlis 29 ivliss evropulma sasamarTlom sakuTari pozicia daafiqsira sa-frangeTis kanonmdeblobis mimarT. qveynis kanonmdebloba krZalavs religiuri simbolikis gamofenas sajaro adgilebSi, gansakuTrebul aqcents akeTebs kanoni muslimur Cacmulobaze. evropis sasamarTlom dauSveblad miiCnia sarCeli da man dauSveblad cno frangi moswavleebis sarCeli, sadac isini safrangeTis amkrZalav kanonmdeblobas asaCivrebdnen rogorc konvenciasTan Seusabamos. sasamarTlom miiC-nia, rom safrangeTs hqonda ufleba sekularuli, demokratiuli principebis dacvis safuZvliT daewesebina SemzRudavi normebi.

Page 198: 3 26 47 62 122 131 144

198

giorgi melaZe

2008 wlis 4 dekemberi dogru safrangeTis winaaRmdeg, moswavleebi gaaZeevs sko-lidan, radgan uars ambobdnen fizkulturis gakveTilze Tavsafris moxdaze. evro-pis sasamarTlom aqac gaamarTla saxelmwifo da miiCnia, rom skolaSi wesrigis dac-vis Sesaxeb saxelmwifos ufro ukeT SeeZlo emsjela da arc SezRudva warmoadgenda konvenciis darRvevas.

2005 wlis saqmeSi leila Sahini TurqeTis winaaRmdeg moqalaqe davobda religiis Tavisuflebis muxlze miTiTebiT da asabuTebda, rom TurqeTis saxelmwifos mier dawesebuli SezRudva - ar etarebina Tavsafari sajaro dawesebulebebSi, misi ufle-bis darRveva iyo. evropis sasamarTlom mxari dauWira saxelmwifos mier dawesebul akrZalvas da daasabuTa, rom saxelmwifos hqonda ufleba, Tavad daewesebina regu-lirebis fomrebi religiis TavisuflebisTvis da mas gaaCnda ufleba hqonoda seku-laruli poziciac, rac gulisxmobda morwmuneTa uflebebis garkveul SezRudvas.

2001 wlis 15 Tebervali dahlabi Sveicariis winaaRmdeg saqmeSi sasamarTlom ims-jela moqalaqis uflebaze tardiciuli CacmulobiT evlo skolaSi, sadac is maswa-vleblad muSaobda. sasamarTlom miiCnia, rom SezRudva gamarTlebuli iyo, radgan maswavlebeli bavSvebisTvis samagaliTo pirovneba iyo da mis Cacmulobas SeiZleba gavlena moexdina bavSvebis religiur Sexedulebaze.

paraleluard viTardeboda Sida kanondmeblobac sxvadasxva evropul qveynebSi. germaniis 8 StatSi aikrZala religiuri Cacmulobis tareba skolebSi, universite-tebSi da sajaro dawesebulebebSi. 2003 wlis sakonstitucio sasamarTlos gadawy-vetilebiT aikrZala religiuri simboloebis gamofena skolebSi.

holandiam sxvadasxva dros sxvadasxva tipis SezRudvebi daawesa muslimi morwmu-neebisTvis Tavsaburavebis tarebaze. amsterdamis da utrextis municipalitetebma sakiTxi daayenes socialuri daxmarebac ki gaeuqmebinaT im umuSevari qalebisTvis, vinc Tavsaburavs atarebda, radgan es maTi dasaqmebis Sansebs Zalian dabla swevda qristianul qveyanaSi.

rogorc martivi Tvalis gadavlebac adasturebs religiuri simbolikis Tema sak-maod mwvaved dgas evropuli qveynebis sazogadoebriv da samarTlebriv diskusiebSi. lucis saqme, pirvel rigSi, imiTaa mniSvnelovani, rom man gaafarTova religiuri simbolikis gagebis farglebi da qristianuli simbolikac ganxilvis sagnad aqcia. es Zalian iSviaTi SemTxvevaa evropuli konteqtstisTvis da, TavisTavad, es faqtic calke aRniSvnis Rirsia.

amis garda, sainteresoa sasamarTlos msjeloba, romelic tradiciul damokide-bulebas cvlis religiuri sakiTxebis mimarT. lucis saqmemde sasamarTlo cdilobda naklebad Careuliyo saxelmwifo regulirebis kanonierebis ganxilvis procesSi da pasiuri damkvirveblis poziciidan msjelobas aniWebda upiratesobas. sasamarTlo iyenebda mixedulebaTa farglebis arguments da ambobda, rom saxelmwifos reli-giur sakiTxebSi hqonda manevrirebis farTo saSualeba da igi ar Caereoda am wes-

Page 199: 3 26 47 62 122 131 144

199

Lautsi v Italy (luci italiis winaaRmdeg)

rigis Sesacvlelad. es midgoma ikiTxeba yvela im saqmeSi, romelic Cven mier zemoT iqna moyvanili.

sasamarTlos gansxvavebul damokidebulbas vawydebiT iseT saqmeebSi, romlebSic ara mxolod religiis Tavisufleba, aramed sxva uflebebic kiTxvis niSnis qveS dge-ba da amgvar SemTxvevebSi sasamarTlos pozicia ufro xistia xolme. magaliTisTvis moviyvanT barankeviCis saqmes (2007).

ruseTis xelisuflebam protestantul jgufs aukrZala sajaro adgilze, parkSi Sekreba da sajaro locva. rogorc bevri avtori miiCnevs, aseT SemTxvevaSi areu-lobis safrTxe gacilebiT didi iyo, vidre maSin, roca muslimi mandilosnebi Tav-saburavebs atarebdnen. Tumca sasamarTlom Tavsaburavebis saqmisgan gansxvavebiT am saqmeSi sxelmwifos sawinaaRmdego pozicia daikava da am gadawyvetilebaze, sa-varaudoa, didi gavlena gaerTianebis da Sekrebis uflebis SezRudvam gamoiwvia. sasamarTlom miuTiTa kidec gaerTianebis uflebis mniSvnelobaze da miuxedavad imisa da Sekrebas konkretul SemTxvevaSi religiuri mizani hqonda, misi dacva mniS-vnelovnad miiCnia.

erTaderTi daskvna, rac amis Semdeg SeiZleba gamovitanoT, isaa, rom sasamarTlom Seqmna garkveuli dayofa religiur da arareligiur uflebebs Soris. arareligiur uflebebTan mimarTebaSi is aqtiur pozicias ikavebs da mzadaa angariSi ar gauwios saxelmwifos, SesaZleblobaTa farglebs TviTon moawesrigos sazoagdoebrivi ur-TierTobebi. xSirad ereva da uTiTebs evropis konvenciis winaaRmdegobaze uflebe-bTan mimarTebaSi, Tu xedavs darRvevis safuZvels.

rac Seexeba religiur uflebebs, sasamarTlo met sifrTxiles iCens, roca saxel-mwifos sekularul poziciebs icavs da piriqiT, sakmaod aqtiurad Caeria, roca religiurobis tendencia dainaxa italiis SemTxvevaSi. anu principi, rom sasamarT-losTvis mixedulebaTa farTo farglebi arsebobs religiur uflebasTan mimarTe-baSi kargavs safuZvels da aqtualuri xdeba axali tendencia. sasamarTlo icavs sekularul principebs wevr saxelmwifoebSi da gamodis saxelmwifosa da religiis gamijvnis momxred, rac aSkaraa lucis saqmidan.

Tumca mniSvnelovania, rom sasamarTlos gadawyvetileba swored iqnes gagebuli. ”jvarcma ar SeiZleba vinmes mimarT Seuracxmyoflad iqnes aRqmuli” - ganacxada romis merma jani alemanom da amiT daadastura debatis simwvave. bunebrivia, sasa-marTlos aravis Seuracxyofa ar surda. mTavari principi, romelic sasamarTlom daicva, Tanaswori mopyrobaa.

ramdenad efeqturi iqneba sasamarTlo Tavisi poziciis gatarebisas, kvlavac ki-Txvis niSnis qveSaa. SesaZlebelia Tu ara zemdgomma palatam gadaxedos gadawyve-tilebas da Secvalos, esec ucnobia. aseve ucnobia, ramdenad principuli iqneba sasamarTlo lucis saqmis Semdgomi gamoyenebisas iseT SemTxvevebTan mimarTebaSi, rogoricaa saxelmwifo oficialuri simbolika da religiuri simboloebi, wevr

Page 200: 3 26 47 62 122 131 144

200

giorgi melaZe

qveynebSi arsebuli prioritetuli damokidebulebebi garkveuli eklesiebis mimarT (saberZneTi, inglisi, skandinaviis qveynebi, germania da a.S).

sainteresoa lucis saqme saqarTvelos konteqstisTvis. Cveuli suraTia xate-bis jvrebis da religiuri simboloebis gamofena skolebSi da sxvadasxva sajaro dawesebulebebSi. Tumca mas ver aviRebT, rogorc kanonmdeblobaSi novacias, rad-gan saqarTvelos kanonmdeblobam religiuri simboloebis gamofenis sakiTxi xuTi wlis win miRebuli kanoniT zogadi ganaTlebis Sesaxeb ukve daaregulira da maTi gamofena dauSva mxolod saganmanaTleblo miznebisTvis. am pirobebSi lucis saqme kidev erT mowodebad SeiZleba CavTvaloT saxelmwifos mimarT daicvas kanoniT dadgenili garantiebi.

Page 201: 3 26 47 62 122 131 144

201

qerolain evansi1

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi2

qerolain evansi

melburnis universitetis samarTlis skolis

asocirebuli profesori da asocirebuli dekani (kvlevis dargSi).

(religiuro samosisa da simboloebis tareba Zlieri samarTlebrivi da politiku-ri davebis wyaro gaxda. winamdebare statiaSi gaanalizebulia Tu rogor gadawy-vita adamianis uflebaTa evropulma sasamarTlom ori qalbatonis (maswavleblisa da studentis) sarCeli, romelTac saganmanaTleblo dawesebulebebSi Tavsaburave-bis tarebis ufleba ar misces, aseve, Tu rogor ganixila sasamarTlom am saqmeeb-Si wamoWrili 3 mniSvnelovani sakiTxi: prozelitizmi, genderuli Tanasworoba da aratolerantuloba da sekularizmi. statiaSi gakritikebulia sasamarTlos mier stereotipebze dayrdnoba, muslimani qalebis da saerTod islamis mimarT ganzoga-debuli midgoma da Tu rogor iRebs sasamarTlo gadawyvetilebebs ori urTierT-sawinaaRmdego muslimani qalis saqmesTan dakavSirebiT)

I. Sesavali

erTi SexedviT pirbade metad Riad gveCveneba, magram rogorc ki muslimani qali Tavsaburavs daixuravs, uamravi adamianisaTvis – Jurnalistidan dawyebuli poli-tikosebiT, akademikosebiT da radio-ToqSouebis monawile msmenelebiT damTavre-buli – sruliad gasagebi xdeba, Tu vin aris da ras warmoadgens is3. im faqtis

1 winamdebare statia pirvelad daibeWda melburnis saerTaSoriso samarTlis JurnalSi, Volume 7, 20062 humanitarul mecnierebaTa bakalavri, samarTlis bakalavri (hans melburni); filosofiis doqtori (oqsoni); SedarebiTi konstituciuri mecnierebebis centris direqtoris moadgile, samarTlis fakulteti, melburnis universiteti. madlobas vuxdi jesika muars, romelmac daxmareba gamiwia am statiisaTvis saWiro kvlevis CatarebaSi.3 ix. magaliTad, bolo drois media saSualebebidan amokrefili qvemoT moyvanili statiebi: zarema velixanova, “azerbaijanSi qalebi Tavsaburavis akrZalvis winaaRmdeg gamodian” , Tulsa World (oklahoma, aSS), 4 dekemberi, 2005; G3; vensan bolendi, “Turqebi sazogadoebriv cxovrebaSi Tavsaburavis rolze kamaToben”, Financial Times (londoni, gaerTianebuli samefo), 17 marti, 2006, liam hulian da kler mastersi, “swrafi gadakeTeba/gadatri-aleba: miSel leslis gansacvifrebeli transformacia”, Herald Sun (melburni, avstralia), 21 noemberi, 2005, 1.

Page 202: 3 26 47 62 122 131 144

202

qerolain evansi

miuxedavad, rom qalebi, rogorc muslimanebi, aseve aramuslimanebi saukuneebis gan-mavlobaSi atarebdnen sxvadasxva saxis Tavsaburavebs, moulodnelad Tavsaburavis Tema mTeli msoflios yuradRebis centrSi aRmoCnda4. maSin roca mediis yuradRe-ba safrangeTSi5 skolis moswavle gogonebis wesebSi cvlilebebis Setanis sakiTxma miipyro, bevr qveyanaSi daiwyo polemika igive TemasTan dakavSirebul sxvadasxva SemTxvevebze, magaliTad - danieli qalebis operatoris Tanamdebobidan ganTavisu-fleba6, britaneli skolis moswavle gogonebma skolis muslimanuri forma arasak-marisad mkacrad miiCnies7, axal zelandiaSi muslimani mowmis mier sasamarTloSi mowmed Cvenebis micemisas pirbadis tareba dacvis mxarem eWvqveS daayena8, avstra-liel fexburTels msajma ganucxada, rom TavsaburaviT TamaSSi monawileobas ver miiRebda9.

sajaro dawesebulebebSi, gansakuTrebiT ki skolebSi, universitetebsa da sajaro samsaxurebSi religiuri tansacmlis tarebasTan dakavSirebulma politikurma da samarTlebrivma davebma adamianis uflebaTa evropis sasamarTloSi gadainacvla (SemdgomSi “sasamarTlo”) da 2 mniSvnelovani gadawyvetilebis safuZveli gaxda. pir-veli saqme saxelad dalabi Sveicariis10 winaaRmdeg exeba skolis maswavlebels, ro-melsac dawyebiT skolaSi swavleba aukrZales imis gamo, rom is tradiciul, mokr-Zalebul tansacmels, maT Soris Tavsaburavs atarebda. meore saqme saini TurqeTis winaaRmdeg11, exeba universitetis students, romelsac swavla imis gamo aukrZales, rom leqciebsa da gamocdebze TavsaburaviT siaruli surda12. sainis saqme gansaku-

4 1989-98 wlebis aTwliani periodis ganmavlobaSi, mxolod gaerTianebul samefosa da safrangeTSi 1500-ze meti sagazeTo statia mieZRvna skolaSi religiis sakiTxs, maTi didi umetesoba ki swored Tavsaburavis tarebas. amis analizisaTvis ixileT lina lidermanis “pluralizmi ganaTlebaSi: islamuri mikuTvnebuloba frangul da britanul skolebSi (2000), 11, islami da qristianuli muslimanuri urTierTebebi 105, 110-12. 5 am sakiTxebis ukeTesi konteqstualizaciisaTvis ixileT Ti jeremi ganis “religiuri Tavisufleba da Laicite: aSS-sa da safrangeTis Sedareba” [2004] Brigham Youn University Law Review 419. aseve ix. jon henli, “safrangeTi moswavleebs religiuri tansacmlis tarebas aukrZalavs”, The Guardian (londoni, gaerTianebuli samefo), 12 dekemberi, 2003, 17; keT riCburgi, “Siraki frangul skolebs muslimanuri Tavsaburavebis akrZalvisaken mou-wodebs” (2003) The Muslim News http://www.webstar.co.uk/~musnews/news/print–version.php?article=6488, 22 maisi, 2006; robert graham, “Siraki frangul skolebs muslimanuri Tavsaburavebis akrZalvisaken mouwodebs”; Financial Times(londoni, gaerTianebuli samefo), 18 dekemberi, 2003; “safrangeTi “aras” ambobs skolebSi muslimanur TavsaburavebTan mimarTebaSi”, Associated Press Newsfeed, 18 dekemberi, 2003; jein krameri, “pirbadis Camoxsna: rogor gadaiqcnen safrangeTis skolebi kulturuli omis brZolis velad”, The New Yorker (niu-iorki, aSS), 22 noemberi, 2004, 58. 6 kler makkarti, “danielma muslimanma, romelic Tavsaburavis tarebisaTvis gaanTavisufles samsaxuridan, sa-samarTlo waago” Financial Times (londoni, gaerTianebuli samefo), 19 dekemberi, 2003, 10. 7 R ( SB-is gancxadebaze) denbis saSualo skolis gubernatorebis winaaRmdeg [2005] 1 WLR Civ 3372.8 toni stiqli da elizabet biningi, “advokati Cvenebis micemis dros pirbadis tarebas aprotestebs” The New Zealand Herald (oqlendi, axali zelandia), 17 aprili, 2004, A5.9 “fexburTis msajs droebiT SeuCeres uflebamosileba, mas Semdeg rac man muslimani moTamaSis Tavsaburavis sakiTxi wamoWra” Associated Press Newswires, 23 ivnisi, 2004; “avstraliuri fexburTi imeds itovebs, rom mus-limanur TavsaburavebTan dakavSirebuli axali wesi globaluri gaxdeba”, Agence France Presse, 21 maisi, 2004; “msajma muslimani moTamaSisaTvis Tavsaburavis moxsnis moTxovnis Semdeg Tanamdeboba datova” Associated Press Newswires, 5 maisi, 2004. 10 dalabi Sveicariis winaaRmdeg (2001) adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo 449 (“dalabi”). 11 leila saini TurqeTis winaaRmdeg, gancxadeba #44774/98 (adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, didi palata, 10 noemberi, 2005) (“saini”). 12 am saqmeebamde, sasamarTlo mxolod mokled ganixilavda religiuri Sinaarsis saCivrebs. erT-erTi aseTi

Page 203: 3 26 47 62 122 131 144

203

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

TrebiT mniSvnelovania, radgan is didi palatis mier religiuri samosis sakiTxTan dakavSirebiT miRebuli pirveli gadawyvetilebaa, magram dalabis saqmec aranakleb mniSvnelovania, imis miuxedavad, rom is dauSveblobis motiviT ganxiluli ar iqna, magram evropaSi religiuri umciresobebis mier aRZruli religiuri Tavisuflebis sakiTxebTan dakavSirebuli saqmeebisadmi amgvari zerele midgoma gavrcelebulia. amdenad, iuridiuli TvalsazrisiT, sainis saqme ufro mniSvnelovania, magram dala-bis saqme ufro warmomadgenlobiTi da tipiri magaliTia imisa, Tu ra bedi moeliT sxva ganmcxadeblebs msgavsi xasiaTis religiur TavisuflebebTan dakaviSirebul saqmeebTan mimarTebaSi.

winamdebare statiaSi ganxilulia orive saqmis viTareba da motivacia, romelic sasamarTlom gamoiyena imis dasadgenad, rom saqmis monawile qveyanas ar daurRve-via ganmcxadeblis rwmenis Tavisuflebis ufleba. orive SemTxvevaSi, sasamarTlos gadawyvetilebebi muslimani qalebis Sesaxeb arsebul or urTierTsawinaaRmdego stereotips eyrdnoboda da gadawyvetilebis ZiriTad safuZvladac isini iqna ga-moyenebuli. sasamarTlos mier miRebuli formaluri meqanizmi Zalian mkacr akr-Zalvas uwesebs im saxelmwifoebs, romlebic sakuTari iursdiqciiT adamianis ufle-bebis SezRudvas uwyoben xels. amis miuxedavad praqtikaSi bevr evropul qveyanaSi religiuri umciresobebis uflebebi safuZvlianad aris SezRuduli da sasamarTlo amgvar SezRudvebs ar gmobs. winamdebare statiaSi ganxiluli ori saqme aris maga-liTi imisa, Tu rogor uWirT sasamarTlos wevrebs evropaSi yvelaze gavrcelebuli paradigmebis (romlebic an Zalian qristianuli, an sekularulia) miRma moqmedeba da araqristianuli religiebis sakiTxebis pativiscemiTa da kulturis gaTvaliswi-nebiT mopyroba13. es saqmeebi aseve demonstracias axdens, Tu ramdenad mzad aris sasamarTlo, daeyrdnos mTavrobaTa msjelobas/ganacxadebs islamisa da Tavsabura-vebis tarebis Sesaxeb – msjelobas/ganacxadebs, romlebic ar emyareba raime mtkice-bulebas an safuZvlebs14.

saqme iyo karadumani TurqeTis winaaRmdeg (1993), 74 DR93, igi exeboda universitetis student gogonas, ro-melic universitets ver amTavrebda imis gamo, rom ar daTanxmda universitetis damTavrebis mowmobisaTvis saWiro suraTis gadasaRebad Tavsaburavis moxsnaze. komisiam es saqme sakmarisi safuZvlis ararsebobis gamo ar ganixila. komisiam igive meTodi gamoiyena sikis saCivarTan mimarTebaSi, romelic imis gamo Cioda, rom ar SeeZlo gaerTianebul samefoSi kanonierad motocikletis tareba, radgan Calmisa da kanoniT moTxovnili motocikletis Cafxutis erTdroulad tareba fizikurad SeuZlebeli iyo: ix. X didi britaneTis winaaRmdeg (1978) 14 DR 234. kidev erTi sarCelis avtori kvlav siki iyo, romelsac ufleba ar misces samsaxureobrivi janmrTelobisa da usafrTxoebis dacvis interesebidan gamomdinare etarebina Calma, gaeros adamianis ufle-baTa dacvis komitetma es saqme ar ganixila: ix. sin bainderi kanadis winaaRmdeg, adamianis uflebaTa komiteti, komunikaciis # 208/1986, UN Doc CCPR/C/37/D/208/1986 (28 noemberi, 1989) [2.1]–[2.7], [6.1]–[6.2].13 ixileT zogadad qerolain evansi, religiuri Tavisufleba adamianis uflebaTa dacvis evropuli konvenciis Tanaxmad (2001) 117-23; pol teilori, religiis Tavisufleba: gaerosa da evropis adamianis uflebaTa dacvis kanonmdebloba da praqtika (2005) 351, romelic akritikebs sasamarTlos mxridan religiuri sakiTxebisadmi globaluri midgomis ararsebobas da umciresobaTa religiebis sworad mopyrobaSi Seqmnil sirTules. 14 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evropis sasamarTlos winaaRmdeg 449, 458-9, 461; saini, gancxadeba #44774/98 (adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, didi palata, 10 noemberi, 2005) [150], [154].

Page 204: 3 26 47 62 122 131 144

204

qerolain evansi

II. Sesabamisi debuleba konvenciidan

adamianis uflebaTa da fundamentur TavisuflebaTa konvenciaSi15 religiis Tavi-suflebasTan dakavSirebuli ZiriTadi debuleba me-9 muxlSia mocemuli. am muxlis Tanaxmad:

9.1 yvela adamians aqvs azris, sindisisa da religiis Tavisufleba; es ufleba gulisxmobs Tavisuflebas rogorc individualurad, aseve sxvebTan er-Tad, saqveynod an kerZod gaacxados Tavisi religia Tu rwmena aRmsare-blobiT, swavlebiT, wesebis dacviTa da ritualebis aRsrulebiT.

9.2 religiis an rwmenis gacxadebis Tavisufleba eqvemdebareba mxolod iseT SezRudvebs, romlebic gaTvaliswinebulia kanoniT da aucilebelia de-mokratiul sazogadoebaSi sazogadoebrivi usafrTxoebis interesebi-saTvis, sazogadoebrivi wesrigis, janmrTelobis Tu zneobis an sxvaTa uflebebis da TavisuflebaTa dasacavad.

pirvel qveparagrafSi warmoCenilia Tavisuflebis dadebiTi xasiaTi. aSS-sa da avstraliis konstituciebisagan gansxvavebiT16, adamianis uflebaTa evropuli konvencia naTlad gansazRvravs, rom religiis Tavisufleba ar Semoifargleba rw-meniT, aramed gulisxmobs mis manifestaciasac, anu rogorc qmedebebs, aseve aRmsa-reblobas17. amgvarad, religiuri wesebis dacva, rogoricaa konkretuli tansacmlis tareba, SeiZleba ufro martivad da naklebad sakamaTod ganvmartoT me-9 muxlis meSveobiT, vidre zogierTi konstituciuri sistemebis gamoyenebiT.

sasamarTlom terminebi “rwmenis aRmsarebloba, swavleba, wesebis dacva da ri-tualebis aRsruleba”18 sxvadasxvagvarad ganmarta. Tavsaburavis tareba, TiTqmis absoluturad “wesebis dacvis” kategorias ganekuTvneba (Tuki davaskvniT, rom is saerTodac religiuri Tavisuflebis sferos ganekuTvneba). es religiuri Tavisu-flebis dacvis kategoriebidan yvelaze amorfuli da yvelaze naklebad gansazRvru-li kategoriaa, nawilobriv imitom, rom sasamarTlo xSirad acxadebs, es me-9 muxlis darRvevaa (da Semdeg agrZelebs me-9 (2) muxliT dawesebuli SezRudvebis ganxil-vas) da detalurad aRar ganixilavs konkretuli wesebis me-9 (1) muxlis Tanaxmad dacvasTan dakavSirebul gancxadebas19. zustad es midgoma gamoiyena sasamarTlom

15 xelmowerisaTvis gaixsna 4 noembers, 1959, 213 UNTS 221 (ZalaSi Sevida 3 seqtembers, 1953) (adamianis ufle-baTa evropuli konvencia). 16 aSS konstitucia, Sesworeba I, avstriis konstitucia, s116. 17 rwmenisa da wesebis dacvis erTmaneTisagan gamijvnis mcdelobasTan dakavSirebuli sirTuleebi kargad aris ganxiluli Ggabriel moenis “qmedeba-rwmenis dixotomia da religiis TavisuflebaSi” (1989) 12 Sydney LawReview 195. 18 evansi, zemoT moxseniebuli n11, 105-10 19 iqve 134-5.

Page 205: 3 26 47 62 122 131 144

205

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

dalabisa da sainis saqmeebTan mimarTebaSi. magaliTad, dalabis saqmis ganxilvi-sas, sasamarTlom ubralod gaagrZela im daskvniT xelmZRvaneloba, rom religiuri tansacmlis tarebis sakiTxs me-9(1) muxli aregulirebs20. sainis SemTxvevaSi, didma palatam SedarebiT ufro imedis momcemi gza airCia da didi palatis Tavdapirveli gadawyvetilebis citireba moaxdina, romlis Tanaxmadac, ganmcxadebeli darwmune-buli iyo, Tavsaburavis tarebiT is mkacr religiur aRmkveT zomas emorCileboda21. amgvarad, didma palatam daaskvna, rom sainis gadawyvetileba “SeiZleba miviRoT rogorc misi rwmenis aRmsareblobiT motivirebuli an inspirirebuli”22. am ter-minebis gamoyenebas aq Tavisi mniSvneloba aqvs, radgan sasamarTlom sxva araerT SemTxvevaSic gaakeTa daskvna da sainis saqmis meSveobiTc gaimeora, rom rwmenis aRmsareblobiT motivirebuli, an inspirirebuli yvela qmedeba ar eqvemdebareba me-9 muxliT dacul wesebis aRsrulebas. Semdeg sasamarTlo kvlav eyrdnoba das-kvnas, rom am SemTxvevaSi Cacmulobis regulireba religiis manifestirebis uflebis darRvevas warmoadgenda23. amgvarad, sasamarTlo ubralod irCevs am pozicias da frTxilad iZleva Semdeg kvalifikacias: “aucilebeli ar aris vigulisxmoT, rom amgvari gadawyvetilebebi yvela SemTxvevaSi religiuri valdebulebebis Sesrule-bas emsaxureba”24. ar arsebobs gamokveTili daskvna (mxolod daSveba) imasTan dakav-SirebiT, rom adgili hqonda religiis Tavisuflebis darRvevas da arc Semdgomi msgavsi SemTxvevebis Sesamowmebeli gamokveTili meqanizmi arsebobs25.

miuxedavad imisa, rom sasamarTlo Tavs ikavebda amgvari gadawyvetilebisagan, ar-sebobs Zlieri safuZveli imisaTvis, rom davaskvnaT, religiuri tansacmlis tareba, yovel SemTxvevaSi maSin, rodesac amgvari Cacmuloba religiis moTxovnaa, eqvemde-bareba me-9 muxliT dacvas. araerT evropul saqmesTan mimarTebaSi gamoyenebuli, evropuli komisiis mier gakeTebuli daskvnis Tanaxmad, me-9(1) muxlSi gamoyenebuli termini “wesebis dacva” “religiiT, an rwmeniT motivirebul, an ganpirobebul yve-la qmedebaze ar vrceldeba”26. ramdenadac manifestacia unda iyos “normaluri da aRiarebuli manifestacia”27 religiisa, an rwmenisa, romelic “realurad gamoxatavs xsenebul rwmenas”28. droTa ganmavlobaSi, es meqanizmi daviwrovda im “saWiroebamde”, roca sasamarTlom daiwyo msjeloba mocemuli konkretuli saqmianoba xvdeboda Tu ara me-9 (1) muxlis dafarvis arealSi (ubralod motivirebasTan, zegavlenis qveS

20 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos winaaRmdeg 449, 461. 21 saini, gancxadeba #44774/98 (adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, didi palata, 10 noemberi, 2005) [78].22 iqve.23 iqve.24 iqve.25 iqve.26 erousmiti gaerTianebuli samefos winaaRmdeg (1978) 19 adamianis uflebaTa evropuli komisia 5, 19. aseve ixile evansi, zemoT sn 11, 113, 116–19.27 erousmiti gaerTianebuli samefos winaaRmdeg (1978) 19 adamianis uflebaTa evropuli komisia 5, 20 .28 iqve.

Page 206: 3 26 47 62 122 131 144

206

qerolain evansi

yofnasTan an waxalisebasTan SedarebiT)29. am meqanizmis Tanaxmad, Tavsaburavis ta-reba im qalebis mier, romelTac swamT, rom maT amas religia avaldebulebs, reli-giuri wesebis Sesrulebis manifestaciad unda iqnes miCneuli. is rom sasamarTlos ar surda sakuTar gadawyvetilebaSi amis garkveviT gacxadeba, naTlad asaxavs, rom ar arsebobs qristianobis garda sxva ZiriTadi religiebis, wesebis, faseulobebisa da religiuri mniSvnelobis codnis zogadi neba. aq ubralod Sedarebaa gakeTebuli gaeros adamianis uflebaTa komitetis mier gakeTebul naTel da arabundovan das-kvnasTan, romelic Seexeboda students, romelic universitetSi Tavsaburavis ta-rebis gamo, universitetis xelmZRvanelobis mxridan Seuracxyofis msxverpli gaxda. im SemTxvevaSi, komitetma komentari gaakeTa samoqalaqo da politikur uflebaTa saerTaSoriso paqtis30 me-18 muxlis gamoyenebasTan dakavSirebiT, romelic reli-giis Tavisuflebas exeba da acxadebs Semdegs:

religiis manifestirebis Tavisufleba gulisxmobs sazogadoebaSi pirov-nebis rwmenis an religiis komformuli tansacmlis tarebis uflebas. garda amisa, debuleba askvnis, rom sazogadoebaSi an, kerZod, pirovnebisaTvis re-ligiuri tansacmlis tarebis akrZalva darRvevas warmoadgens31.

Tumca me-9(1) muxli gulisxmobs religiuri tansacmlis tarebas, me-9(2) muxli naT-lad ganmartavs, rom religiis manifestaciis ufleba konkretuli saxis SezRudvebs eqvemdebareba32. amgvarad, religiuri tansacmlis tareba religiis manifestaciad romc CavTvaloT, is mainc daeqvemdebareba garkveul SezRudvebs, romlebic saWiroa demokratiul sazogadoebaSi “sazogadoebrivi usafrTxoebis interesebis, sazoga-doebrivi wesrigis, janmrTelobis an moralis dasacavad, an sxvaTa uflebebisa da Tavisuflebebis dasacavad”33. SezRudvebis es piroba sasamarTlos mier miRebuli gadawyvetilebebis, maT Soris qvemoT ganxiluli ori saqmis ZiriTadi safuZvelia.

me-9 muxlis SezRudvebTan dakavSirebuli debuleba, adamianis uflebaTa evro-puli konvenciis msgavsi muxlebis zusti analogi ar aris, magram sakmarisi msgavseba arsebobs im ZiriTad meqanizmebTan, romlebic msgavsi debulebebiT aris SemuSavebu-

29 ix. evansi, zemoT n 11, 115-23, Sesabamisi sasamarTlo saqmeebis mimoxilvisa da gamoyenebuli meTodologiis kritikisaTvis. es midgoma bevr SemTxvevaSi iqna gamoyenebuli im saqmeebis gamosaricxad, romlebic sasamarT-lom an komisiam daumsaxureblad miiCnia, gansakuTrebiT, umciresobebis religiebTan, an aRmsareblobebTan dakavSirebuli saqmeebi. Tumca es SemTxvevebi TiTqos muslimani qalebis sasargeblod muSaobs, romlebic Tavsaburavs imitom atareben, rom swamT, rom amas maTi religia moiTxovs. 30 xelmosawerad gaixsna 16 dekembers, 1966, 999 UNTS 171 (ZalaSi Sevida 23 marts, 1976). 31 raion hudoiberganova uzbekeTis winaaRmdeg, adamianis uflebaTa komiteti, komunikacia # 931/2000, UN Doc CCPR/C/82/D/931/2000 (18 ianvari, 2005) [6.2]. komitetma igive paragrafSi aRniSna, rom es Tavisufleba SeiZleba SeizRudos, Tuki warmodgenili iqneba sakmarisi dasabuTeba, magram uzbekeTma komitetSi sak-marisi dasabuTeba ar waradgina. am garemoebebis gamo sasamarTlom gadawyvetileba miiRo, rom adgili hqonda me-18 muxlis darRvevas. 32 SezRudvebi SegiZliaT ixiloT xavier marinez-toronis “religiis an rwmenis Tavisuflebis sakanonmdeblo SezRudvebis dasaSvebi masStabi: SedarebiTi perspeqtiva” (2003)3(2) Global Jurist Advances [6], xelmisawvdomia misamarTze <http://www.bepress.com/gj/advances> 22 maisi, 2006. 33 adamianis uflebaTa evropuli konvencia, zemoT n 13, muxli 9(2).

Page 207: 3 26 47 62 122 131 144

207

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

li magaliTad, sityvis Tavisufleba an Sekrebis Tavisuflebis muxlebi da gamoiye-neba religiis TavisuflebasTan mimarTebaSi. ufro konkretulad, termini “gardau-valoba” gulisxmobs saxelmwifos mier didi valdebulebis Sewyvetas. gardauvaloba “udavos” sinonimi ar aris da arc imxela moqniloba gaaCnia, ramxelac terminebs “dasaSvebi”, “ordinaluri”, “gamosadegi”, “gonivruli” an “sasurveli”34. RonisZieba ver gaxdeba “gardauvali” mxolod imitom, rom mas mosaxleobis umravlesoba uWers mxars an emxroba – adamianis uflebaTa dacvis instrumentis Tanaxmad, sasamarTlom aseve umciresobaTa uflebebis dacvis sakiTxic unda ganixilos35.

miuxedavad am erTi SexedviT mkacri meqanizmisa, sasamarTlos mxridan kontro-lis xarisxi Seamcira Sefasebis farglebis cnebis SemuSavebam36. Sefasebis farglebis cneba mTavar rols TamaSobs gadawyvetilebebis gadavadebaSi im qveynebTan mimar-TebaSi, sadac demokratiulad arCeuli xelisufleba iTvleba rom sakuTari mo-saxleobis saWiroebebs kargad icnobs. erT-erTi konteqsti, romelSic is gamoiye-neba, gaxlavT, rodesac konkretul sakiTxTan marTebaSi, evropuli konsensusi ar arsebobs37. sasamarTlo aRniSnavs, rom sasamarTlos valdebulebis gauqmeba ar aris ganzraxuli - Sefasebis farglebi “evropul kontrols38 zustad” Seesabameba – ma-gram zogierT sainis msgavs SemTxvevaSi qveynis xelisuflebas gadavadebis metad maRali xarisxisaken ubiZgebs.

dalabis gadawyvetilebaSi Sefasebis farglebi Zalian mokled iyo naxsenebi (Tum-ca ori azri ar aris, rom sasamarTlos daskvnaSi man garkveuli roli iTamaSa)39, amisgan gansxvavebiT sainis saqmeSi Sefasebis farglebs didi mniSvneloba hqonda, nawilobriv sasamarTlos mier gakeTebuli analizis gamo, rom ar arsebobda evro-puli konsensusi imis Sesaxeb, daSvebuli unda iyos Tu ara religiuri tansacmlis tareba saganmanaTleblo dawesebulebebSi40. es magaliTi Sefasebis farglebTan da-kavSirebuli potenciuri problemebis demonstrirebas axdens – iseTi sakiTxic ki, rogoricaa arsebobs Tu ara evropuli konsensusi, didwilad imazea damokidebuli, Tu rogor formulirebas miscems sasamarTlo konkretul sakiTxs. magaliTad, sai-nis saqmesTan dakavSirebiT, sasamarTlom sakmaod detalurad ganixila saganmanaT-

34 hendisidi gaerTianebuli samefos winaaRmdeg (1976) 24 adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo (ser A) 5, 22; 1 EHRR 737, 754.35 saini, gancxadeba # 44774/98 (adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, didi palata, 10 noemberi, 2005) [108].36 ixileT zogadad houvard iurou, Sefasebis farglebis doqtrina adamianis uflebaTa iurisdiqciis evro-pul dinamikaSi (1995) im sxvadasxva konteqstebis mimoxilvisaTvis, romelSic gamoyenebuli iqna Sefasebis farglebi. 37 sasamarTlom Sefasebis farglebi bevr religisaTan dakavSirebul saqmesTan mimarTebaSi gamoiyena, im motiv-iT, rom am sakiTxebze evropuli konsensusi ar arsebobda. Mmag.: oto-preminger-instituti avstriis winaaRmdeg (1994) 295 adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo (ser A) 6, 19; 19 EHRR 34, 57,sasamarTlom daadgina, rom “SeuZlebelia mTel sazogadoebaSi, evropis masStabiT, religiis mniSvnelobis erTiani cnebis gansaz-Rvra” da amitom saWiro iyo nacionalur xelisuflebebSi gansxvavebuli gadawyvetilebebis arseboba. 38 saini, gancxadeba # 44774/98 (adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, didi palata, 10 noemberi, 2005) [110].39 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos winaaRmdeg 449, 462-3. 40 saini, gancxadeba # 44774/98 (adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, didi palata, 10 noemberi, 2005) [109].

Page 208: 3 26 47 62 122 131 144

208

qerolain evansi

leblo dawesebulebebSi religiuri tansacmlis tarebis praqtikisadmi sxva evropu-li saxelmwifoebis midgomebi41. sasamarTlom skolebSi gamoyenebul bevr sxvadasxva praqtikaze gaakeTa aqcenti, sadac qveynebi uSveben religiuri tansacmlis tare-bis uflebas mcire SezRudvebiT da aseve iseT saxelmwifoebze, sadac studentebs SezRuduli aqvT religiuri tansacmlis, an simboloebis tarebis ufleba42. umaRle-si ganaTlebis dawesebulebebs rac Seexeba, mxolod sami qveyana – TurqeTi, Azer-baijani da albaneTi – awesebs universitetebSi43 amgvari samosis tarebis akrZalvas da marTlacda sasamarTlos mier aRwerili bevri qveyana religiuri tansacmlis tarebis uflebas moswavleebs ganaTlebis yvela etapze aZlevs. Amgvarad, Tuki sasa-marTlo saganmanaTleblo dawesebulebebSi religiuri samosis tarebasTan dakavSi-rebuli konsensusis arsebobis Sesaxeb dasvavs kiTxvas, pasuxi iqneba, rom konsensusi ar arsebobs, Tumca bevri evropuli qveyana amas dasaSvebad miiCnevs44. meores mxriv, Tuki sasamarTlo ikiTxavs Tu ra konsensusi arsebobs universitetebSi religiuri tansacmlis tarebasTan dakavSirebiT, pasuxad unda iTqvas, rom konsensusi sakmaod maRalia da is stundentebs msgavsi tansacmlis tarebis nebarTvas aZlevs45. sko-lis moswavleebisa da universitetis studetebis erTmaneTisagan amgvari gansxva-veba mniSvnelovania or jgufs Soris arsebuli mowifulobis, damoukideblobisa da gadawyvetilebis miRebis unaris TvalsazrisiT arsebuli gansxvavebebis gamo. marTlac, dalabis saqmeSi sasamarTlom TiTqos aRiara, rom amgvari gansxvaveba mniS-vnelovania axalgazrda bavSvebis garkveuli religiuri zegavlenebisagan dacvis mizniT (es argumenti ufro detalurad qvemoTaa ganxiluli)46.

sasamarTlo sakuTar gadawyvetilebaSi nacionaluri institutebisa da standar-tebis mimarT pativiscemas ramdenime safuZvliT amyarebs. pirvel rigSi ambobs, rom sasamarTlosa da saxelmwifos Soris marTebuli urTierToba iseTi sakiTxia, romlis Sesaxeb gonier adamianebs SeiZleba radikalurad gansxvavebuli mosazre-bebi hqondeT. es aSkarad sworia, magram abstraqciis done Zalian maRalia – ekle-sia-saxelmwifos urTierToebebSi SeiZleba iyos konkretuli sakiTxebi, romelTan mimarTebaSic konsensusis done maRalia da aqedan gamomdinare uflebebis SezRud-vis gamarTleba naklebadaa SesaZlebeli. Semdeg sasamarTlo ufro problematur sakiTxze, saganmanaTlebo dawesebulebebSi religiuri simboloebis tarebis sakiTze gadadis da amtkicebs, rom am sferoSi arsebuli azrTasxvadasxvaoba SedarebiTi samarTlis ganxilvaSic kargad aris demonstrirebuli. rogorc zemoT aRiniSna, yve-lafris miuxedavad sruliad gaurkvevelia es ganxilva uWers Tu ara mxars mniS-vnelovani evropuli sxvadasxvaobis daskvnas, umaRlesi ganaTlebis dawesebulebaSi

41 iqve [55]–[65].42 iqve.43 iqve [55]. 44 iqve [55] –[65]. 45 iqve [3] (mosamarTle talkensis mosazreba). 46 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos winaaRmdeg 449, 463.

Page 209: 3 26 47 62 122 131 144

209

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

mainc. Semdeg gadawyvetileba kvlav abstraqtuli xdeba – amjerad saqme exeba re-ligiuri rwmenis sajaro gamoxatvis mniSvnelobas da am sakiTxisadmi midgomaTa sxvadasxvaobas. dabolos, gakeTebulia daskvna, rom qveynebs ukeTesad SeuZliaT ga-dawyviton, rogor sjobia uflebebisa da Tavisuflebebis dacva da sazogadoebrivi wesrigis SenarCuneba47. gadawyvetileba pirdapir gadadis gansxvavebebis empiriul aRiarebaze, Sefasebis farglebis rolis samarTlebriv aRiarebaze da religiisa da saxelmwifo sakiTxebis mogvarebaze nacionaluri institutebis pirvelobis norma-tiuli aRiarebis Sesaxeb. am gadawyvetilebaSi Sefasebis farglebis centraluroba imedgacruebas warmoSobs, ramdenadac misi gamoyenebis dasabuTeba arc ise Tanmimde-vrulia, yovel SemTxvevaSi, empiriul aRiarebasTan mimarTebaSi.

sSagulisxmoa, aseve mokled aRiniSnos, rom sasamarTlom TiTqos kidev ufro gaa-farTova farglebi sainis saqmesTan mimarTebaSi demokratiulad arCeuli mTavro-bebis gadawyvetilebebis pativiscemidan dawyebuli universitetis xelmZRvanelobe-biT dasrulebuli, romelTac, rogorc sasamarTlom daaskvna, ukeTesad SeuZliaT sakuTari saganmanaTleblo sazogadoebis saWiroebebis gaanalizeba, vidre sasamarT-los. Sida sauniversiteto wesebis SemoRebis Sefasebisas, sasamarTlom ganacxada, rom saganmanaTleblo sazogadoebasTan maTi pirdapiri da uwyveti kavSiris gamo, universitetis xelmZRvanelobas, saerTaSoriso sasamarTloze ukeTesad SeuZlia Seafasos adgilobrivi saWiroebebi da pirobebi an konkretuli kursis moTxovnebi48.

sasamarTlom universitetis xelmZRvanelobis gadawyvetilebis miRebis unarebi iseve Seafasa, rogorc mTavrobebis unari da amiT gza gauxsna Sefasebis farglebis principis saxifaTo gafarToebis SesaZleblobas. sainis saqmeSi sasamarTlo efeq-turad asxvavebs orjer – pirvelad mTavrobebis Sexedulebebs da Semdeg universi-tetis Sexedulebebs am principebis gamoyenebasTan dakavSirebiT. “evropuli regu-lireba” romelTanac Sefasebis farglebi mWidrod unda iyos gadajaWvuli rTuli gamosavlenia.

47 saini, gancxadeba # 44774/98 (adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, didi palata, 10 noemberi, 2005) [109].48 iqve [121].

Page 210: 3 26 47 62 122 131 144

210

qerolain evansi

III. saqmis garemoeba

a. dalabi Sveicariis winaaRmdeg

religiuri Tavisuflebisa da islamuri Tavsaburavis sakiTxebis Sesaxeb ganxilu-li ori saqmidan pirveli gaxldaT dalabi Sveicariis winaaRmdeg,49 romlis Sesaxeb gadawyvetileba sasamarTlom 2001 wels miiRo.

warmodgenili saqme exeboda dawyebiTi skolis Sveicariel maswavlebels, romelic islamur sarwmunoebaze moeqca. islamur sarwmunoebaze moqcevisas man gadawyvita, rom grZeli, Tavisufali tansacmeli da Tavsaburavi unda etarebina Tmis dasafarad da ara saxis. amgvar Cacmulobas oTx welze meti xnis ganmavlobaSi atarebda (Tumca aqedan umetesi dro dekretul SvebulebaSi iyo). am drois ganmavlobaSi kolege-bis, moswavleebis an maTi mSoblebis mxridan saCivrebi ar miuRia. moswavleebis ki-Txvaze, Tu ratom atarebda Tavsaburavs, yurebis Tbilad SenarCunebas imizezebda50. is metad sensitiurad udgeboda prozelitizmis sakiTxs – imdenad, rom studentebis winaSe sakuTari muslimanobis aRiarebis nacvlad amgvar ganmartebas iyenebda.

mogvianebiT mas inspeqtori daukavSirda, romelmac ganacxada, rom q-ni dalabi religiur tanisamoss atarebda. maSin saqmeSi saganmanaTleblo dawesebulebis ge-neraluri direqtori CaerTo. saqmis mogvarebis mcdelobis Semdeg, generalurma direqtorma dalabis skolaSi religiuri samosis tarebis Sewyveta ubrZana. dalabim uari ganacxada da saqmis gadawyveta Sveicariis sasamarTlos miando, Tumca man saqme waago51.

am statiaSi detalurad ar aris ganxiluli Sveicariis sasamarTlos gadawyveti-leba, magram aRsaniSnavia am gadawyvetilebis 2 aspeqti. pirveli gaxlavT is faqti, rom miuxedavad imisa, rom saqme ganmcxadeblis sasargeblod ar gadawyvita Sveica-riis sasamarTlom sakiTxi, gacilebiT detalurad ganixila, vidre evropulma sasa-marTlom. Sveicaruli mxaris mier momzadebuli gadawyvetilebis mokle Sinaarsic ki gacilebiT grZelia, vidre evropis sasamarTlos mier momzadebuli dasabuTebis operatiuli nawili52.

meore, Sveicariulma sasamarTlom q-n dalabis pozicia aSkarad uCveulod miiCnia da is qristianuli qveynis normebis sawinaaRmdegod CaTvala. sasamarTlom nawi-lobriv gaamarTla is faqti, rom qalbatoni gaaTavisufles, imis miuxedavad, rom ar arsebobda kanoni, romelic religiuri samosis tarebas krZalavda, ganacxada

49 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos winaaRmdeg, 449. 50 iqve 456. 51 X c Conseil d’Etat du canton de Genève (1997) BGE 123 I 296, 312; Dahlab (2001) V Eur Court HR 449, 451–2.52 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos winaaRmdeg, 449, 452–7, 461–4.

Page 211: 3 26 47 62 122 131 144

211

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

raa, rom SeuZlebelia kanonSi srulyofilad iyos mocemuli maswavlebelTaTvis saWiro qcevebi da garkveuli Tavisuflebis saSualebas iZleva im garemoebebSi, roca “Cveulebrivi moqalaqis mier mocemuli qceva umniSvnelod SeiZleba iyosa aRqmuli”53. aq naxsenebi ar aris, Tu vin aris Cveulebrivi moqalaqe, anda is rac mas SeiZleba mniSvnelovnad miaCndes im kulturis Sedegia, romelSic religiuri samo-sis tareba axla periferiulad miiCneva. uflebebis sakiTxebis gadawyveta, umravle-sobis mier ama Tu im sakiTxis mniSvnelobis mtkicebaze dayrdnobiT, seriozul zega-vlenas axdens religiis Tavisuflebaze, romelic am gadawyvetilebebSi sakmarisad ar aris ganxiluli.

Sveicaruli sasamarTlo acxadebda, “rTulad warmosadgeni” iyo, rom SeiZlebo-da skolebSi (rogorc adre)54 jvrebis gamofena aekrZalaT, magram amis miuxedavad, maswavleblisaTvis religiuri tansacmlis tarebis nebarTvis micema moeTxovebo-daT. sasamarTlo acxadebda, rom is faqti, rom maswavleblebs ufleba aqvT, ataron religiuri simboloebi, rogoricaa “mcire zomis samkauli” Semdgom ganxilvas aRar saWiroebda55, albaT ufro imitom, rom nebismieri Semdgomi ganxilva gamoavlenda, rom amgvari mcire zomis samkauli TiTqmis yvela SemTxvevaSi iyo jvari, romelic ukamaToa, rom sul sxva poziciaSia rodesac is romelime qristian maswavlebels hkidia yelze, gansxvavebiT imisgan Tuki is kedelze aris Camokidebuli rogorc mT-lianad skolis Rirebulebebis gamoxatva.

evropul sasamarTloSi es saqme iurisdiqciulad iqna aRZruli. Sveicaria amt-kicebda, rom saqmeSi sakmarisi mtkicebulebebi ar arsebobda da misi Semdeg fazaze ganxilva saWiro ar iyo. sasamarTlo am argumentacias daeTanxma56. qalbatoni, ro-melsac muSaobis Seulaxavi gamocdileba hqonda da romelic wlebis ganmavlobaSi islamur tanisamoss atarebda samsaxurSi, romelsac aravin ewinaaRmdegeboda, re-ligiis gamo samsaxuridan gaanTavisufles. magram saqme imdenad naTeli iyo, rom is sasamarTlos mxridan srulyofil da marTebul ganxilvasac ki ar imsaxurebda.

b. saini TurqeTis winaaRmdeg

meore saqme saini TurqeTis winaaRmdeg sasamarTlos mxridan ufro seriozuli ganxilvis sagani gaxda da gadawyvetilebisas did palataSi xmebi gaiyo57. leila saini samedicino fakultetis mexuTe kursis studenti iyo. 4 wlis ganmavlobaSi is TurqeTSi, bursas universitetSi swavlobda, Semdeg ki stambulis universitetSi ga-davida. is amtkicebs, rom bursas universitetSi 4 wlis ganmavlobaSi TavsaburaviT

53 iqve, 453. 54 iqve, 457. 55 iqve, 456-7. 56 iqve. 57 saini, gancxadeba # 44774/98 (adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, didi palata, 10 noemberi, 2005).

Page 212: 3 26 47 62 122 131 144

212

qerolain evansi

dadioda. ase iyo stambulis universitetSic pirveli ramdenime Tvis ganmavlobaSi. magram Semdeg, vice-kanclerma brZaneba gamosca, romelic leqtorebs instruqcias aZlevda, rom studentebi islamuri TavsaburavebiT ar daeSvaT leqciebsa da gamo-cdebze58. q-n sains uari uTxres garkveul gamocdebze daswrebaz da sxva sagnebidan gaaTavisufles, radgan is uars acxadebda Tavsaburavis moxsnaze. man mainc scada, gaegrZlebina leqciebze daswreba, razec samedicino fakultetis dekanisgan gafr-Txileba miiRo. man monawileoba miiRo sasamarTlos mier egreT wodebul “arane-badarTul SekrebaSi”, romelic fakultetis dekanatis gareT gaimarTa da sadac Cacmulobis wesebis SemoRebas aprotestebdnen. Sedegad is am semestridan gaanTavi-sufles. universitetis mier gamocxadebuli zogadi amnistiis safuZvelze mas es sas-jeli moexsna, amis Semdeg man universiteti datova da swavla avstriaSi daasrula59.

sainma TurqeTis mTavrobis winaaRmdeg gancxadeba Seitana im motiviT, rom uni-versitetidan misi garicxviT dairRva misi religiis Tavisuflebis ufleba. dalabis saqmisagan gansxvavebiT, sasamarTlom es saqme usafuZvlod ar miiCnia da Sesabamisad miiRo, magram orivem rogorc pirveli instanciis sasamarTlom, aseve didma palatam saCivarze uari ganacxada.

IV. argumentaciis ZiriTadi elementebi

orive SemTxvevaSi sasamarTlom Zalian mokled ganixila mxareebs Soris arsebuli davis ZiriTadi elementebi. rogorc zemoT iqna ganxiluli, orive gadawyvetileba koncentrirebuli iyo imaze, saxelmwifos SeeZlo Tu ara gaemarTlebina religiuri samosis tarebaze SezRudvebis daweseba adamianis uflebaTa evropuli konvenciis60 me-9(2) muxlSi Camoyalibebuli kriteriumebis miTiTebiT.

dalabis gadawyvetilebis arsi ganxilulia calke paragrafSi. rodesac me-9(2) muxlTan mimarTebaSi arsebuli midgomis zogadi ganmarteba xdeba, sasamarTlo imeorebs me-9 muxlis saqmeebSi xSirad gamoyenebul gansakuTrebulad datvirTul frazas, romelic saqmeSi sxvadasxva interesebis Sefasebas/awonvas axdens. masSi na-Tqvamia, sasamarTlom unda “Seafasos/awonos sxvaTa uflebebisa da Tavisuflebebis dacvis moTxovnebi im qmedebis sapirispirod, rac bralad edeba mosarCeles”61. am

58 gadawyvetilebaSi brZanebis Sesabamisi nawilebia mocemuli, iqve [16]. 59 saqmis faqtebi srulad ixile iqve [14]–[28]. 60 miuxedavad imisa, rom sainis saqmeSi wamoyenebul iqna ramdenime sakiTxi, imasTan dakavSirebiT, SezRudva ka-nonis mier iyo Tu ara dadgenili, aq maTi ganxilva ar moxdeba, vinaidan isini exeboda konkretulad TurqeTSi samarTlebriv RonisZiebebs. ix. saini, ganacxadi #44774/98 (araregistrirebuli, adamianis uflebaTa evropu-li sasamarTlo, didi palata, 2005 wlis 10 noemberi) [79]-[98]. yuradReba gamaxvilebuli iqneba argumentaciis im nawilebze, romlebSic naTqvamia, rom SezRudvebi saWiro iyo demokratiul sazogadoebaSi gancxadebebi, saidanac ufro zogadi principebi SeiZleba iqnes warmoSobili [100]-[123]. 61 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evrop. sasamarTlos winaaRmdeg, 449, 462.

Page 213: 3 26 47 62 122 131 144

213

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

etapze gadawyvetilebaSi, samarTlis subieqti q-ni dalabi aRar aris da, samagierod, igi xdeba viRac “braldebuli” raRac saqcielisTvis. imis magivrad, rom Sefasebul iqnes q-ni dalabis uflebebi sxvaTa uflebebis sapirispirod, sasamarTlo dgavs iseT scenars, romlis mixedviTac es idumali da gaurkveveli viRaceebi/sxvebi da-culi unda iqnen savaraudo damnaSavisagan62.

pirveladi sakiTxebis ganxilvis Semdeg sasamarTlo gadadis sakiTxis mTavar nawilze. aRsaniSnavia Semdegi mniSvnelovani nawilis detaluri citireba, vinaidan is warmoadgens gadawyvetilebis safuZvels:

Sesabamisi periodis ganmavlobaSi ar yofila aranairi protesti mosar-Celis mier Catarebuli swavlebis Sinaarssa Tu xarisxTan mimarTebaSi, ro-melic, rogorc Cans, ar cdilobda Tavisi religiuri mrwamsis garegnuli gamovlinebidan raime upiratesobis mopovebas63.

sasamarTlo aRiarebs, rom Zalian Znelia im zegavlenis Sefaseba, romelic SeiZleba moaxdinos patara bavSvebis sindisisa da religiis Tavisuflebaze iseTma Zlierma gareganma simbolom, rogoricaa Tavsaburavis tareba. mosar-Celis moswavleebis asaki 4-dan 8 wlamde iyo. es is asakia, rodesac bavSvebs bevri ram ainteresebT da ufro advilad eqcevian zegavlenis qveS, vidre ufrosi asakis moswavleebi. ar SeiZleba imis pirdapir uaryofa, rom im ga-remoebebSi, Tavsaburavis tarebas SeiZleba gamoewvia mis sarwmunoebaze mo-qcevis garkveuli saxis zegavlena, radganac, yuranis mcnebis Tanaxmad, misi tareba qalebis valdebulebaa da federaluri sasamarTlos ganmartebiT, Znelia amis genderuli Tanasworobis principTan Sesabameba. Sesabamisad, Znelia muslimanuri Tavsaburavis tarebis tolerantobis misiasTan, sxvaTa pativiscemisa da gansakuTrebiT, Tanasworobasa da aradiskriminaciasTan Se-sabamisobaSi moyvana, rac demokratiul sazogadoebaSi yvela maswavlebelma unda aswavlos Tavis moswavleebs64.

es msjeloba 3 ZiriTadi elementisagan Sedgeba. pirveli is, rom Tavsaburavis tarebas SeiZleba Tavis sarwmunoebaze moqcevis zegavlena hqondes; meore is, rom is ar Seesabameba genderul Tanasworobas da mesame, is ar Seesabameba tolerantobasa da sxvebis pativiscemas.

62 konkurentuli faseulobebis ufro konkretuli Sefasebis/awonvis magaliTisaTvis ix. bahia tahzib-lai, “disidenti qali, religia an rwmena da saxelmwifo: Tanamedrove gamowvevebi, romlebic yuradRebas moiTxovs” Tour lindholmSi, qoul durhami da bahia tahzib-lai, religiis an rwmenis Tavisuflebis xelSewyoba: sa-magido wigni (2004) 455, 473-83. 63 yuradReba miaqcieT “rogorc Cans” sityvebis farul mniSvnelobas da imis miniSnebas, rom igi SesaZloa cdilobda, raRac daukonkreteblis, magram arakanonieris mopovebas. am erT winadadebaSic ki, romelSic sa-samarTlo aRniSnavs, rom q-ni dalabi kargi maswavlebeli Cans da kargad aswavlida Tavis studentebso, es ugulebelyofs azrs faruli da ucnobi zianis Sesaxeb, rac dakonkretebas ar saWiroebs da risganac Tavis dacva mas ar SeuZlia. 64 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evrop. sasamarTlos winaaRmdeg, 449, 463.

Page 214: 3 26 47 62 122 131 144

214

qerolain evansi

sainis saqmeSi, sxva sarwmunoebaze moqcevis sakiTxi gansjis sagani naklebadaa, is sanacvlod eyrdnoba genderul Tanasworobasa da religiur tolerantobas (rogorc es Sefasebis zRvriT aris aRqmuli), rogorc misi daskvnis mniSvnelovani safuZveli. miuxedavad imisa, rom sainis saqmeSi ganxilvis ZiriTad sagans warmoadgens sxva studentebze zegavlena, misi proselitizmis (sxva sarwmunoebaze moqceva) konte-qstSi ganxilva mainc ar xdeba. es ise aRiqmeba, rom TiTqos studentebis umetesoba gaiziarebs Tavsaburavis matarebeli qalis religias, im SemTxvevaSic ki, roca maT am sarwmunoebis moTxovnebis Sesaxeb sxvagvari Sexeduleba aqvT. samagierod, is gan-xilulia ufro sxvaTa uflebebisa da Tavisuflebebis konteqstSi.

miuxedavad imisa, rom sainis saqmeze didma palatam imsjela da sakiTxebi cota ufro detalurad ganixila, genderul Tanasworobasa da tolerantobasTan mimar-TebaSi igi nawilobriv daeyrdno dalabze gadawyvetilebas da misi daskvnebis da-sabuTebisTvis citirebad mohyavs zemoaRniSnuli citirebis Sesabamisi nawili65. es epizodi, Sesabamisad warmoadgens Semdegi analizis safuZvels.

a. sxva sarwmunoebaze moqceva (proselitizmi)

dalabis saqmeSi moxseniebuli zianis pirveli formaa sxva sarwmunoebaze miqce-va. pirvel rigSi unda iyos aRiarebuli, rom q-ni dalabis mier vinmes sxva sarw-munoebaze moqcevis pirdapiri mcdelobis mtkicebuleba ar arsebobda. rogorc faqtebi gviCvenebs, mas Tavisi studentebisaTvis arc ki uTqvams, rom igi muslimani iyo, miTumetes rom mas arc sityvierad mouwodebia maTTvis sxva sarwmunoebaze gadasvla.

arapirdapiri proselitizmis Taobaze mtkicebulebac aseve Zalian susti iyo da mis safuZvels erTianobaSi warmoadgenda muslimanuri Tavsaburavis tareba. sasa-marTlo aRiarebs, rom zianTan dakavSirebuli pretenziebis gasamyareblad, empi-riuli/faqtobrivi mtkicebulebis mopoveba problematuria. gadawyvetilebaSi naTqvamia, rom “Znelia Seafaso Tu ra gavlena iqonia” amgvari tansacmlis tare-bam66. is proselitizmTan dakavSirebul pretenziaze axdens kvalificirebas – “imis uaryofa SeuZlebelia” (vidre, simarTlea), rom “SesaZlebelia” yofiliyo “raRac saxiT” proselitizmis gavlena67. am formulirebaSi arapirdapiri gziTaa naTqvami, rom sasamarTloSi ar yofila wardgenili aranairi mtkicebuleba raime saxis zia-nis an proselitizmis gavlenis arsebobis Sesaxeb, garda mTavrobis mxridan mtki-cebisa proselitizmis gavlenis arsebobis Sesaxeb. sinamdvileSi, ramdenime wlis

65 saini, ganacxadi #44774/98 (araregistrirebuli, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, didi palata, 2005 wlis 10 noemberi) [111].66 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evrop. sasamarTlos winaaRmdeg 449, 463.67 iqve.

Page 215: 3 26 47 62 122 131 144

215

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

ganmavlobaSi, q-ni dalabis saswavlo klasebSi raRac saxiT eqsperiments hqonda adgili – mis mier Tavsaburavis tarebas proselitizmis gavlena rom gamoewvia, studentebis mxridan aucileblad iarsebebda mtkicebulebebi amasTan dakavSirebiT. Tumca, sasamarTlom ar gaiTvaliswina is faqti, rom ar arsebobda aranairi ziani da arc mtkicebuleba bavSvebze proselitizmis gavlenis arsebobasTan dakavSirebiT. sasamarTlo cdilobs bundovani gaxados suraTi, qmnis ra iseT STabeWdilebas, rom proselitizmis gavlenis arseboba ucnobia, imis magivrad, rom miiRos imis mtkice-buleba, rom ar yofila aranairi ziani.

ufro metic, zianTan dakavSirebuli mtkicebuleba, romelic am saqmeSi dausa-buTebeli mtkicebebiT iyo warmodgenili, Zalian susti iyo. sasamarTlom is unda gansazRvros saxelmwifos mier ganxorcielebuli qmedeba religiuri Tavisuflebis SezRudvasTan dakavSirebiT “aris Tu ara saWiro demokratiul sazogadoebaSi”68. rogorc zemoT iqna ganxiluli, “saWiroeba” warmoadgens zRvaris gansazRvrebas. im SemTxvevaSic ki, Tu sasamarTlos varaudi – rom SesaZlebelia bavSvebze yofiliyo proselitizmis gavlena - marTalia, gaurkvevelia ratom aris es gavlena sakmarisi saWiroebis tvirTisgan gasanTavisufleblad.

am saqmeSi sasamarTlos mier proselitizmis sakiTxis gamoyenebis naklebobas xazs usvams sasamarTlos precedentul samarTalSi proselitizmis ufro Ria formebis arseboba, vidre es q-ni dalabis SemTxvevaSia. sasamarTlos mier Tavis adrindel saqmeebze gamotanili gadawyvetilebebis mixedviT, adamianis mier Tavisi religiis WeSmaritebaSi sxvebis darwmunebis mcdeloba daculia rogorc religiis Tavisu-flebis gamoxatuleba. am sferoSi, precedentuli saqmea kokinakisi saberZneTis wi-naaRmdeg, romelSic ieRovas mowme wyvils bralad edeboda sisxlis samarTlis da-naSauli imisaTvis, rom isini berZnuli orTodoqsuli eklesiis erT-erTi wevris karebTan mividnen da cdilobdnen (warumateblad) daerwmunebinaT igi maT sarwmu-noebaze gadasvlaSi69. sasamarTlom aRiara, rom es braldeba warmoadgenda adamianis uflebaTa evropuli konvenciis me-9 muxlis darRvevas, vinaidan ubralod sxvaTa darwmunebis mcdeloba religiis SecvlasTan dakavSirebiT ar warmoadgenda reli-giuri Tavisuflebis darRvevas70. TumcaRa sasamarTlos formulireba kokinakisis saqmeSi proselitizmis dasaSvebi da miuRebeli formebis garCevasTan dakavSirebiT, gviCvenebs, Tu ramdenad rTulia sasamarTlosaTvis araqristianul religiebTan dakavSirebuli saqmeebis ganxilva. eklesiaTa msoflio sabWos mier sanqcirebuli “qristianuli Cvenebis micema” (Bearing Christian witness) warmodgenilia rogorc dacu-li proselitizmi, maSin roca sabWos mier uaryofili praqtikebi dauSvebelia71. q-ni dalabis SemTxveva ar miekuTvneba arc erTi im tipis praqtikas, romelic arasamarT-

68 adamianis uflebaTa evropuli konvencia, zemoT 13, muxli 9(2).69 kokinakisi saberZneTis winaaRmdeg (1993) 260. adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo. (ser. A) 6, 8; 17 ad. ufl. evrop. sasam. 397, 399 (“kokinakisi”) 70 iqve 17, 414.71 iqve 21, 422.

Page 216: 3 26 47 62 122 131 144

216

qerolain evansi

lebrivadaa miCneuli, rac iZulebiT zomebzea xolme mimarTuli, iseTi rogoricaa muqaris gamoyeneba, finansuri an sxva saxis motivacia, an sxva saSualebebi.

sasamarTlom aseve daaskvna, rom specialur dacvas saWiroeben gansakuTrebulad daucveli adamianebi da is, rom Tanamdebobrivi uflebamosileba ar unda iyos bo-rotad gamoyenebuli. ase rom, maRali Tanamdebobis piri, romelic cdilobda ga-moeyenebina Tavisi samxedro Cini da gavlena moexdina Tavis daqvemdebarebulebze ar yofila daculi Tavisuflebis principiT72. kokinakisis saqmeSi saberZneTis ka-nonebi ar arRvevda me-9 muxls, radganac isini icavdnen gansakuTrebiT daucvel adamianebs, rogorebic arian bavSvebi an fsiqikurad daavadebuli adamianebi73.

dalabis saqmeSi orive faqtors hqonda adgili – bavSvebi zogadad miCneuli arian rogorc gansakuTrebiT daucveli inteleqtualuri Tu emociuri manipulaciis TvalsazrisiT da studentisa da maswavleblis urTierTobaSi aris uflebamosile-bis elementi, rac advilad SeiZleba iqnes borotad gamoyenebuli. magram am SemTxve-vaSi, misi saqcieli Sorsaa proselitizmisgan. im SemTxvevaSic ki, Tu studentebi gansakuTrebiT daucvelni iyvnen da cnobismoyvareni dawyebiT klasebSi, mainc ar aris garkveuli, ramdenad saziano an iZulebiT gavlenas axdenda q-ni dalabi bavSve-bze. mas arc ki uTqvams bavSvebisaTvis, rom igi muslimani iyo. SesaZlebelia is, rom moswavleebsac efiqraT, rom isinic muslimanebi unda yofiliyvnen TavianTi maswavleblis msgavsad? es Zalian didi ganvrcoba iqneboda. skola, savaraudod, dakompleqtebuli iyo qristiani maswavleblebisagan. bavSvebi TavianT ojaxebSi gacnobili iqnebodnen im religias Tu religiebs, romelTa mimdevari maTi mSoble-bi, naTesavebi da sxva avtoritetuli figurebi iqnebodnen. religiuri ojaxebi ki TavianT bavSvebs religiurad gaaTviTcnobierebdnen, isini religiur ceremoniebs daeswrebodnen da monawileobas miiRebdnen religiur dResaswaulebSi. arsebobs raime mizezi imisa, vifiqroT, rom aseT SemTxvevaSi bavSvebi SeiZleba imyofebodnen konkretuli maswavleblis tyveobaSi, romelic maT mxolod 1 weli aswavlis da, rom isini ugulebelyofen avtoritetul pirebs da uars ityvian maTi cxovrebis kul-turul gavlenaze, ecdebian TavianTi maswavleblis religiis Sesaxeb informaciis moZiebas (vinaidan TviTon maswavlebeli aranair informacias ar aZlevs maT amis Sesaxeb) da amis Semdeg CaTvlian, rom maTze viRac zegavlenas axdens sxva religiaze gadasvlis mizniT? aseTi logika absurdulia, magram amis gareSe dalabis saqmeze arsebuli faqtebi ar jdeba im principebis CarCoSi, romelTac sasamarTlo iye-nebs im garemoebebis dasadgenad, romlis mixedviTac proselitizmi arakanonieria. q-n dalabs studentebisTvis rom mieca pirdapiri religiuri miTiTebebi an maTgan moeTxova monawileoba mieRoT religiur ritualebSi, rogoricaa locva, maSin pro-selitizmi sakmaod advili dasanaxi iqneboda. magram is rasac igi akeTebda, mxolod

72 larisisi saberZneTis winaaRmdeg (1998), I, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, 362, 367-8, 381; 27 ad. ufl. evrop. sasam. 329, 334-6, 351.73 kokinakisi saberZneTis winaaRmdeg (1993), 260, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo (ser. A) 6, 17; 17 ad. ufl. evrop. sasam., 397, 414.

Page 217: 3 26 47 62 122 131 144

217

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

misi religiis msaxureba iyo. Znelad gasagebia, es rogor unda niSnavdes bavSvebze zegavlenis moxdenas religiasTan dakavSirebiT.

ufro metic, sasamarTlos miTiTebebi imasTan dakavSirebiT, rom skolaSi dawye-biT klasebSi bavSvebi cnobismoyvareebi arian da daucvelni, kidev sxva saxis Se-kiTxvebs badebs. maSin rodesac sasamarTlo aqcents akeTebs am sakiTxze rogorc mtkicebulebaze, rom konkretuli tansacmlis tarebam SesaZloa gavlena iqonios sxva sarwmunoebaze moqcevis saxiT, Sesabamisad Cndeba kiTxva, ra uTxres cnobismoy-vare da daucvel bavSvebs, rodesac maTi maswavlebli gaanTavisufles samsaxuridan muslimanuri tansacmlis tarebis gamo. am bavSvebs SesaZloa ekiTxaT, sad wavida maTi maswavlebeli da ra daaSava man. sasamarTlos gadawyvetilebaSi naTlad Cans, rom skolaSi muslimani bavSvebi swavlobdnen, romelTac tradiciuli muslimanuri tansacmeli ecvaT da isinic SeiZleba dainteresebuliyvnen, maTi Cacmuloba an maTi mSoblebis Cacmuloba ratom aris iseTi saSineli, rom amis gamo sxva mxriv yvelanai-rad karg maswavlebels aZeveben skolidan74. garda amisa, im bavSvebisaTvis, romle-bic ganwyobili arian undoblobis, religiuri siZulvilisa Tu rasobrivi diskrimi-naciisken, yovelive es SeiZleba iyos imis maCvenebeli, rom maTi SiSi gamarTlebulia da maTi stereotipebi namdvili. iqidan gamomdinare, rom sasamarTlo mtkiced eyrd-noba im mosazrebas, rom muslimani qalebi sxvebs axveven TavianT Sexedulebebs da bavSvebs sWirdebaT dacva aratolerantuli da diskriminaciuli Cveulebebisagan, sasamarTlos etyoba, rom masze moqmedebs saxelmwifos mxridan Careva da igi Riaa nebismieri saxis davalebisaTvis, rac dakavSirebulia aratolerantobasa da diskri-minaciasTan75.

b. genderuli Tanasworoba

zianis Semdegi tipia genderuli uTanasworoba. es seriozuli sakiTxia, rac swor ganxilvas moiTxovs, magram arc erT saqmeSi sasamarTlos mier misi ganxilva ar momxdara. orive saqmeSi sasamarTlom daamtkica, rom Tavsaburavis tareba Seu-Tavsebelia genderul TanasworobasTan, magram arc erT saqmeSi sasamarTlos ar daukonkretebia es mosazreba, garda imisa, rac man ganacxada, rom “amas qalebs is mcneba avaldebulebs, romelic yuranSi weria”76. is forma, ra formiTac gamoyene-bulia sityva “avaldebulebs” Taviseburad datvirTulia. raRac doziT, religiuri valdebulebebis umetesoba “savaldebuloa” misi mimdevrebisaTvis da sasamarTlo

74 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evrop. sasamarTlos winaaRmdeg, 449, 460.75 mag. 31 wlis marokoelma qalma, romelic safrangeTSi gadavida sacxovreblad, ganacxada, rom, misi azriT, im gogonebis garicxva skolidan, romlebic pirbades atareben, niSnavs imas, rom skolis xelmZRvaneloba “eubneba... [gogonebs]... “Tqveni kultura kargi ar aris”. Tqven ar gaqvT ufleba amis gansjis”. qaitlin kiliani, “pirbadis sxva mxare: CrdiloeT afrikeli qali safrangeTSi exmaureba Tavsaburavis saqmes” (2003), 17 sqesi da sazogadoeba 567, 577.76 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evrop. sasamarTlos winaaRmdeg 449, 463.

Page 218: 3 26 47 62 122 131 144

218

qerolain evansi

Cveulebriv ar moixseniebs valdebulebebs aseTi negatiuri formiT. gaurkvevelia, ratom aris qalebisaTvis yuranis mixedviT ufro savaldebulo Tavsaburavis ta-reba, vidre Roris xorcisa da alkoholisagan Tavis Sekavebis valdebuleba yve-la muslimanisTvis an vidre ebraelebisa da qristianebisaTvis aTi mcnebis dacva. orive, q-ni dalabica da q-ni sainic iseT sazogadoebaSi cxovrobdnen, sadac qalebs saxelmwifos mxridan ar moeTxovebodaT konkretuli religiuri tansacmlis tareba – sinamdvileSi, am saqmeebidan kargad Cans, rom Sesabamisi qveynis mTavrobebi mxars ar uWerdnen muslimanuri tansacmlis tarebas. aseT garemoebaSi ganaTlebuli da Wkviani qalis mier Tavsaburavis tareba SeiZleba ufro aixsnas rogorc nebayoflo-biTi morCileba Tavis religiur valdebulebasTan77.

garda amisa, sasamarTlo arafers ambobs “mcnebis” Sesaxeb da yuranis im konkre-tuli nawilis Sesaxeb, romelzec igi miuTiTebda. muslimanur sazogadoebaSi tan-sacmlis Sesaxeb swavlebisa Tu sxvagvari interpretaciebis Sesaxeb ganxilva ar yofila.78 sasamarTlos mier am sakiTxisadmi gaurkveveli, daaxloebiTi midgoma ro-gorc Cans eyrdnoba farTod gavrcelebul dasavlur Sexedulebas – rom yurani da islami qalebis mimarT mkacria da am sakiTxis Sesaxeb ufro meti konkretizacia an detaluri ganxilva aRar aris saWiro, vinaidan es yvelaferi isedac aris islamis-Tvis damaxasiaTebeli.

am saqmeebTan dakavSirebuli konkretuli detalebis ganxilvis Semdeg sasamarT-lo unda mixvedriliyo, rom muslimani qalebis Sesaxeb aseTi martivi varaudebi aradamajerebeli/sadavo iyo. es ori qalbatoni, romlebic am or saqmeSi mosarCele mxares warmoadgendnen, stereotipulad daqvemdebarebuli pirovnebebi ar iyvnen. orive maTgani mzad iyo TavianTi uflebebis dasacavad miemarTaT rogorc qveynis, ise saerTaSoriso sasamarTlosaTvis. orive maTgani ganaTlebuli, profesionali qalbatonebi iyvnen (maswavlebeli da samedicinos studenti), q-ni dalabi amavdrou-lad iyo dedac, romelic bavSvebis dabadebis Semdeg maleve gavida samsaxurSi. q-ni saini eswreboda Tavsaburavis akrZalvis winaaRmdeg gamarTul studentTa sapro-testo aqciebs. mokled rom vTqvaT, maTi qcevebis mixedviT Tu vimsjelebT, isini sak-maod gabeduli da Wkviani qalbatonebi iyvnen. aranairi mtkicebuleba ar arsebobda imisa, rom es qalbatonebi Tavs Tvlidnen mamakacebTan SedarebiT araTanasworad an surdaT ufro farTod daemkvidrebinaT genderuli uTanasworoba sazogadoebaSi. maT warmoadgines udavo mtkicebuleba imisa, rom isini Tavsaburavs atarebdnen ne-bayoflobiT, Tavisive arCevaniT, da ara imitom, rom isini emorCilebodnen konkre-tul mamakacs an zogadad mamakacebs79.

77 imas ver uarvyofT, rom Tavsaburavi SeiZleba savaldebulo iyos mxolod zogierTi qalisTvis, magram amas uSualod yurani ar avaldebulebs maT. yuranSi SesaZloa weria zogierTi valdebulebebis Sesaxeb tansac-melTan mimarTebaSi, magram qalebs imis arCevans, Tu romeli tansacmeli ataron, SeiZleba arTmevdes iseTi socialuri institutebi, rogoricaa mTavroba, ojaxi Tu kultura. 78 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evrop. sasamarTlos winaaRmdeg, 449, 463.79 saini, ganacxadi #44774/98 (araregistrirebuli, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, didi palata, 2005 wlis 10 noemberi) [12] (mosamarTle tulkensis gansxvavebuli mosazreba).

Page 219: 3 26 47 62 122 131 144

219

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

sasamarTlos ZiriTadi argumenti genderul TanasworobasTan dakavSirebiT ufro gasagebi unda iyos – rom Tavsaburavi genderuli uTanasworobis pirdapir gamoxatuli simboloa. sasamarTlos logikis mixedviT, igi aseT pozicias misdevs: ara aqvs mniSvneloba ra mtkicebulebebi warmoadgines qalbatonebma saqmeSi (da si-namdvileSi, TavianTi motivaciis rogor WeSmaritadac, magram SecdomiTac ar unda sjerodeT)80, isini vinc Tavsaburavs atarebs, eTanxmebian genderul uTanasworobas da (SesaZloa) cdiloben es uTanasworoba samudamod daamkvidron sazogadoebaSi81. sasamarTlos argumentacia arapirdapiria, da amitom gaurkvevelicaa, aris Tu ara es is ori safuZveli, razec sasamarTlo miuTiTebs. Tumca, gadawyvetilebis am nawi-lisaTvis isini yvelaze Zlier safuZvels warmoadgenen da Sesabamisad, warmoadgenen winamdebare msjelobis ZiriTad nawils.

rc erT saqmeSi sasamarTlo ar ganavrcobs Tavis argumentacias, ubralod acxa-debs, rom “rTulia erTmaneTs Seusabamo”82 Tavsaburavis tareba da genderuli Ta-nasworoba. gaugebaria, raSia amis sirTule. ra Tqma unda, arsebobs feministuri ar-gumentaciebi muslimanebisganac da aramuslimanebisganac, rom Tavsaburavis tareba despoturia qalebisaTvis83. aseve, arian mwerlebic islamis SigniTac da islamis gareTac, romlebic ganixilaven, Tu ramdenad didi mniSvneloba aqvs muslimani qa-lebisaTvis Tavsaburavis tarebas da feministur argumentebs akeTeben muslimanuri tansacmlis sasargeblod84. sasamarTlom am rTuli kamaTis mogvareba ver SeZlo.

sainis saqmeSi, mis Tamam gadawyvetilebaSi, romelic sasamarTlo kolegiis wevre-bis umravlesobisagan gansxvavdeba, mosamarTle tulkensi akritikebs umravlesobis paternalizms, romelic uars ambobs, neba darTos axalgazrda qals moiqces saku-Tari pirovnuli arCevanis Sesabamisad, im mizeziT, rom amgvari qceva sqesTa Soris uTanasworobas Seuwyobda xels85. Semdeg igi detalurad ganixilavs umravlesobis argumentacias im daSvebis Sesaxeb, rom Tavsaburavebis akrZalva genderul Tanaswo-robas gaaumjobesebs.

80 zogierT qals (magram ara am or mosarCeles, aRniSnul saqmeebSi) SesaZloa arc SeuZlia srulad da dazuste-biT axsnas, ratom acviaT gansxvavebuli religiuri tansacmeli – “xSirad xalxi ise simbolurad iqceva, arc aqvT gaTviTcnobierebuli, Tu ras akeTeben isini”: linda arturi, ‘Sesavali: tansacmeli da sxeulis social-uri kontroli linda arturis mixedviT, religia, tansacmeli da sxeuli (1999) 1, 4. 81 SesaZloa im Sexedulebis myisieri gaziareba, rom Tavsaburavis tareba despoturia qalisTvis da funda-mentalizmis simboloa, ganpirobebulia media saSualebebis mier gavrcelebuli SexedulebiT. ix. lidermani, zemoT 2, 111.82 dalabi (2001) adamianis uflebaTa evrop. sasamarTlos winaaRmdeg, 449, 463.83 islamSi amis Taobaze debatebi siaxle ar aris. me-20 saukunis dasawyisSi muslimani feministisa da Tavsaburavis oponentis zin al-dinis statiebis mimoxilvisTvis ix. bousaina Saabani, “Tarjimani qalebis daxSuli xmebi” mahnaz afxamis mixedviT, rwmena da Tavisufleba: qalebis adamianTa uflebebi muslimanur samyaroSi (1995) 61, 68-72. 84 Tavsaburavze safrangeTis kanonenebTan dakavSirebiT musliman qalTa sxvadasxvagvari reagirebebis Sesaxeb ix. kiliani, zemoT 73. sxvadasxva swavlulebis Sexedulebebis gasacnobad ix. Couki el hameli, “muslimanuri diaspora dasavleT evropaSi: islamuri Tavsaburavi (hijabi), media da muslimanTa integracia safrangeTSi” (2002) 6 moqalaqeobis Seswavla, 293, 301-4. 85 saini, sarCeli No 44774/98 (adamianis uflebebis evropuli sasamarTlo, didi palata, 10 noemberi, 2005) [12] (mosamarTle tulkensis gansxvavebuli mosazreba).

Page 220: 3 26 47 62 122 131 144

220

qerolain evansi

mainc, realurad, ra kavSiria akrZalvasa da sqesTa Tanasworobas Soris? [umravlesobis] gadawyvetileba amaze arafers ambobs. da marTlac, raze mia-niSnebs Tavsaburavis tareba? rogorc germaniis sakonstitucio sasamarT-lom 2003 wlis 24 seqtembris gadawyvetilebaSi aRniSna, Tavsaburavis ta-rebas moxlod erTi calkeuli mniSvneloba ara aqvs. Tavsaburavis tareba warmoadgens Cveulebas, romelsac sxvadasxva mizezis gamo mimarTaven. is ar niSnavs, aucileblad, qalis mamakacisadmi daqvemdebarebas da arian adamia-nebi, romlebic amtkiceben, rom, garkveul SemTxvevaSi, Tavsaburavi qalis emansipirebis saSualebac ki SeiZleba iyos. am debatebs qalebis azri aklia, im qalebisa, romlebic Tavsaburavs atareben da aseve imaTi, romlebmac mis gareSe siaruli gadawyvites86.

am nawyvetis daskvniT winadadebaSi, mosamarTle tulkensi, mniSvnelovan SeniS-vnas gamoTqvams imis Sesaxeb, rom sasamarTlo, romelSic mamakacebi dominireben (am SemTxvevaSi 12 mamakaci mosamarTle da xuTi qali mosamarTle, romelTagan erT-erTs gansxvavebuli mosazreba aqvs), ubralod, iRebs genderuli uTanasworobis mtkicebulebebs mTavrobisagan, rom mamakacebi dominireben da nakleb yuradRebas aqcevs qalTa Sexedulebebs87.

sasamarTlo kolegiis umravlesoba SecdomaSi Sedis, uars ambobs ra gaiTavisos muslim qalTa cxovrebiseuli realoba da is kompleqsuri da mravalricxovani mizezebi, romelTa gamoc sxavadsxva qali pirbadis tarebas irCevs. es midgoma – ro-melic uSvebs, rom gareSe Tvali Tavsaburavis simbolur mniSvnelobas im qalebis gagebis gareSe wvdeba, romlebic am Tavsaburavs atareben – gaanalizebul iqna homa hudfaris mier Tavisi kvlevis perspeqtividan, romelic kanadis saganmanaTleblo dawesebulebebsa da Sromis bazarze axalgazrda muslimi qalebis gamocdilebas exe-ba. es qalebi gamoxataven TavianT imedgacruebas

im mosazrebis gamo, rom pirbade uwignurobisa da Cagvris ekvivalentia [rac] imas niSnavs, rom axalgazrda muslim qalebs didi Zalisxmevis daxarjva uwevT, raTa Tavi daimkvidron, rogorc moazrovne, racionalurma, ganaTlebulma studentebma/pirovnebebma, rogorc saklaso oTaxSi, aseve mis gareT88.

is akritikebs pirbadis bunebis Sesaxeb gamoTqmul am mosazrebas, Tvlis, rom is rasistuli da kolonisturia da amtkicebs, miuxedavad imisa, rom ,,dasavlelebisTvis [pirbadis] mniSvneloba statikuri da ucvlelia, muslimur kulturebSi pirbadis funqciebi da socialuri mniSvneloba saocrad cvalebadia, gansakuTrebiT, swrafi

86 iqve (citatebi gamotovebulia). 87 rodesac muslim qalebs am sakiTxze ekiTxebian, saxelmwifos mxridan marTebuli sapasuxo qmedebis Sesaxeb maTi Sexedulebebic gansxvavdeba. ixileT, kiliani, zemoT n 73, 575–86. 88 homa hudfari, ,,pirbade maT fiqrebSi da Cvens Tavze: pirbadis tarebis Cveuleba da muslimi qalebi’’ mox-senebulia lisa louissa da devid loidTan (red), kulturis politika kapitalis CrdilSi (1997) 248, 249 (xazgasmulia, rogorc originalSi).

Page 221: 3 26 47 62 122 131 144

221

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

socialuri Zvrebis periodSi”89. am dakvirvebas unikalurobasa an radikalurobamde bevri uklia, rogorc mosamarTle tulkensi aRniSnavs, TviT germaniis sakonstitu-cio sasamarTlom aRiara, rom pirbades sxvadasxva mniSvneloba aqvs, Tumca Sainis saqmeSi debatebis kompleqsurobis sakiTxs sasamarTlo ar exeba.

debatebi imis Sesaxeb, Tu rodis xdeba religiuri Cacmuloba genderuli uTa-nasworobis warmomSobi, kompleqsuria. arsebobs garemoebebi, romlebSic mTavro-bam SesaZloa miiRos legitimuri gadawyvetileba religiuri Cacmulobis zogierTi formis SezRudvis an akrZalvis Sesaxeb, im mizniT, rom ganamtkicos genderuli Tanasworoba90. aseTi nabiji gansakuTrebiT gamarTlebuli SeiZleba iyos iseT vi-TarebaSi (rogorc Sainis saqmeSi), rodesac arsebobs: imis mtkicebuleba, rom sxva qalebi aRmoCndebodnen zewolis qveS sakuTari survilis sawinaaRmdegod damorCi-lebodnen religiuri Cacmis stils91; Zaladoba im qalebis mimarT, romlebic uars amboben pirbadis tarebaze92; an im SemTxvevaSi, rodesac qalebis Cacmulobis po-litikuri miznebisaTvis gamoyeneba xdeba, qalTa uflebebis sawinaaRdegod93. da mainc, aseT SemTxvevebSic ki, qalebis garicxva iseTi mniSvnelovani sazogadoebrivi dawesebulebebidan, rogoricaa skolebi da universitetebi, genderuli Tanasworo-bis misaRwevad, marTlac rom, Taviseburi gzaa da Tavis TavSi genderuli Tanaswo-robis saxeliT qalTa saganmanaTleblo da SromiTi uflebebisaTvis zianis miyenebis saSiSroebas itevs94. safrangeTSi adre, 1990-iani wlebis Sua naxevarSi gatarebuli zomebis farglebSi, romlebic moswavle gogonebisaTvis pirbadis tarebis SezRud-

89 iqve. ixileT aseve, feReh Sirazi, “islamuri religia da qalTa Cacmis wesi: iranis islamuri respublika’’, moxsenebulia linda arTurTan (red), religiis ganZarcva: erTguleba da moqceva kros-kulturuli perspeq-tividan (2000) 113, 118–19; josef Satemfli, ‘‘pirbadiT da mis gareSe: malael qalTa identobis rekonstru-ireba singapurSi’’ moxseniebulia linda arTurTan (red), religiis ganZarcva: erTguleba da moqceva kultura-TaSorisi perspeqtividan (2000) 169, 169-82; sebastian pulteri, ”muslimuri Tavsaburavi skolebSi: inglissa da safrangeTSi arsebuli samarTlebrivi midgomebis Sedareba’’ (1997) 17 Oxford Journal of Legal Studies 43, 71. 90 Tumca es garemoebebi, warmoCenili unda iyos aSkara mtkicebulebebiT. rogorc es kvebekis adamianis ufle-baTa komitetma Camoayaliba, ,,unda vivaraudoT, rom hijabis matarebelni sakuTar religiur mosazrebebs war-moaCenen da hijabi mxolod maSin unda aikrZalos, rodesac aSkaraa – da ara mxolod varaudis doneze – rom sazogadoebrivi wesrigi an sqesTa Soris Tanasworoba safrTxeSia’’: citirebulia sintia de bula beinsTan ”Tavsburavebis saqme — diskriminacia Tu sekularuli sajaro ganaTlebis sistemis fasi’’? (1996) 29 The Vanderbilt Journal of Transnational Law 303, 324. 91 diskusiisaTvis im problemebis Sesaxeb, romlebic qalebze saxelmwifos mier religiuri tansacmlis Tavs moxvevas exeba, ixileT Tahbiz-li, zemoT n 60, 483–7. skolebis konteqstSi, sebastian pulteri saintereso mo-sazrebas ayenebs imis Sesaxeb, rom advili saqme Sesabamisi Cacmulobis Sesaxeb mSoblebsa da mozrdilebs Soris Cveulebriv debatsa da patriarqalur kontrols Soris gamyofi xazis gavlebac ar aris: pulteri, zemoT n 87, 72–3. Tumca es dakvirveba ar aris mzad gamoyenebadi im qalebis SemTxvevaSi, romlebic samuSao Zalis nawili arian an universitetebSi moRvaweoben. 92 gavrcelebuli socialuri Zaladobis magaliTisaTvis, romelic qalebisaTvis religiuri Cacmulobis Tavs mosaxvevad gamoiyeneba, ixileT alJiruli diskusia karima benunTan, ‘‘SOS alJiri: qalTa adamianis uflebebi tyveobaSia’’ mahnaz afxamisTan (red), rwmena da Tavisufleba: qalTa adamianis uflebebi muslimur samyaroSi (1995) 184, 187–8.93samarTlebrivi an socialuri saSualebebiT religiuri Cacmulobis mkacrad dacva SesaZloa konservatiuli, patriarqaluri sazogadoebrivi wyobis gamoxatuleba iyos. rogorc linda arTuri aRniSnavs, ‘‘yvelaze metad konservatiul jgufTa umetesobaSi. . . Cacmis wesi genderul normad gamoiyeneba, romelic Zalauflebis arse-bul sistemas amyarebs’’: linda arTuri, ‘Sesavali: tansacmeli da sxeulis sazogadoebrivi kontroli’ linda arTurTan (red), religia, tansacmeli da sxeuli (1999) 1, 1. 94 imis saintereso aRwerisaTvis, Tu rogor SezRuda pirbadis savaldebulo moxsnam mravali qalis socialuri Tavisufleba da ekonomikuri damoukidebloba iranSi, ixileT hudfari, zemoT, n 86, 259–67.

Page 222: 3 26 47 62 122 131 144

222

qerolain evansi

vas isaxavda miznad, 100-ze meti muslimi gogona iqna gaZevebuli skolidan imis gamo, rom am akrZalvas ar daemorCilnen95. es gviCvenebs, rom saqme religiuri Cacmulo-bis ubralod akrZlvaSi da, Sesabamisad, imis uzrunvelyofaSi rodia, rom pirbade yvela gogonam moixsnas da farTod gauRos kari sqesTa Tanasworobis dasavlur gagebas, realoba imaSi mdgomareobs, rom zogierTi qali veRar SeZlebs miiRos ganaTleba an aiwyos kariera sazogadoebriv dawesebulebebSi. Tuki am sakiTxis fe-ministuri analizi gakeTdeba, am qalebisaTvis miyenebuli ziani, aucileblad unda iqnes gaTvaliswinebuli.

g. aratolerantoba da sekularizmi

Tavsaburavis akrZalvis gasamarTleblad saboloo elementi is aris, rom Tavsa-buravi SeuTavsebelia tolerantul, sekularul sazogadoebasTan, romelic sxvebis uflebebsa da Tavisuflebebs pativs scems. da kvlav, mosarCeleTa pirdapiri arato-lerantobis mtkicebuleba minimaluria. q-ni dahlabs ar mouxdenia Tavisi studente-bis iZuleba CaecvaT, moqceuliyvnen an erwmunaT iseve, rogorc mas. mas ar gauZvebia studentebi an mSoblebi saklaso oTaxidan. mas ar Seuracxuyvia sxvebis rwmena an warmouCenia sakuTari Sexedulebebis aRmatebuloba, garda imisa rom iqceoda ise, rogorc unda moiqces yvela sxva, vinc sakuTar rwmenas seriozulad udgeba - icxo-vros am rwmenis dacviT. aseve, ar arsebobs damamtkicebeli sabuTi imisa, rom q-ni Saini aratolerantuli iyo sxvaTa Sexedulebebis mimarT. mas ar miumarTavs iseTi qcevisaTvis, rac moicavda sxvebze sakuTari Sexdulebebis Tavs moxvevis mcdelobas. is ar yofila braleuli universitetSi raime administraciul gadacdomaSi, garda im darRvevebisa, rac Cacmas ukavSirdeba da is ar miekuTvneboda TurqeTSi arsebul romelime fundamentalistur dajgufebas. garkveul doneze, sasamarTlo, rogorc sCans, ambobs, rom nebismieri, vinc sakmarisad seriozulad udgeba im faqtis warmo-Cenas, rom muslimia, Tvisobrivad da aucileblad, ara-tolerantia. ra Tqma unda, sasamarTlo am mosazrebas aSkarad ar axmovanebs, magram islamis aratolerantobas-Tan (da muslim qalTa – CagrulobasTan) gaigiveba sasamarTlos gadawyvetilebis naguslixmev ganwyobas gascems.

aratolerantuli islamis sapirispirod tolerantuli sekularizmi dgas – seku-larizmi, romelic fundametalizmisgan dacvas saWiroebs da, romelsac sasamarTlo “politikur islams’’ uwodebs. saxelmwifo sekularizmis garantoria da sasamarTlo religiur davebTan dakavSirebiT saxlemwifos rolis klasikur liberalur ganmar-tebas iZleva:

sasamarTlom xSirad gausva xazi saxelmwifos rols, rogorc sxvadasxva religiis, rwmenisa da Sexedulebebis moqmedebis neitralur da miukerZoe-

95 beinsi, zemoT n 88, 307.

Page 223: 3 26 47 62 122 131 144

223

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

bel organizators da ganacxada, rom demokratiul sazogadoebaSi aRniS-nuli roli sazogadoebriv wesrigs, religiur harmoniasa da tolerantobas emsaxureba. sasamarTlo aseve fiqrobs, rom saxelmwifos movaleoba, iyos neitraluri da miukerZoebeli, SeuTavsebelia nebismier uflbamosilebas-Tan, saxelmwifos mxridan Seafasos religiuri Sexedulebebis legitimuro-ba an is formebi, romelSic gamoixateba es Sexedulebebi da es movaleoba, saxelmwifosagan dapirispirebul jgufebs Soris urTierTtolerantobis uzrunvelyofas iTxovs96.

iTvleba, rom saxelmwifo sekularizmi araproblemuria da is aris imis uz-runvelyofis meTodi, rom yvela religia da religiuri Sexeduleba samarTlian da Tanaswor pirobebSi iyos. sasamarTlos am myife mosazrebasTan Sedarebisas, profe-sori jeremi gani laicizmisa da rwmenis Tavisuflebis rols safrangeTsa da, Sesa-bamisad, aSS-Si, afasebs rogorc Tvisobrivad konfliqturs.

magram sayovelTao Sexedulebis miuxedavad, rom laicizmi da rwmenis Tavisu-fleba fundamenturi principebia, romlebic Sesabamisi qveynebis moqalaqeebs aer-TianebT, realurad, maTi moqmedeba miTebis Seqmnas ufro waagavs. Tuki Cven maT istoriul safuZvlebs gamoviklevT, aSkara xdeba, rom arc erTi doqtrina ar aRmo-cenebula, rogorc gamaerTianebeli an fundamenturi principi. aramed, TiToeuli maTgani iseT periodebSi warmoiSva, romelTa drosac adgili hqonda konfronta-cias, aratolerantobasa da, xSirad, Zaladobas maT mimarT, visac gansxvavebuli Sexedulebebi hqonda. ufro metic, religiisa da saxelmwifos Sesaxeb Tanamedrove debatebSi, sadac am doqtrinebs, viTomda konfliqtebis mogvarebis mizniT moixmo-ben, maTi gamoyeneba kvlavac iseTi formiT xdeba, rac moqalaqeebis maTi Sexedule-bebis safuZvelze dayofas iwvevs da akninebs maT, visi Sexedulebebic sayovelTao preferenciebs ar emorCileba97 .

laicizmis rolis am ufro guldasmiT analizSi (msgavsi mosazreba SeiZleba ga-moiTqvas sekularizmze kvlevis orive SemTxvevaSi) ar ivaraudeba, rom sekularuli saxelmwifo umciresobaTa uflebebis udavo garantoria98. TurqeTis SemTxvevaSi, ozlem denli, rogorc qemalizmiT gamowveuli da aseve, samxedro ZaliT gamyare-buli sekularizmis anti-demokratiulobis kompleqsuri sakiTxis miseuli analizis Sedegad askvnis, rom sekularizmi ar warmoadgens neitralur pozicias, romelic aTanabrebs sazogadoebrivi cxovrebis yvela gansxvavebas. amis sapirispirod, is “di-reqtivis mimcemi normatiuli modelia, romelic Tanamedrove religiis zogierT

96 Saini, sarCeli No 44774/98 (adamianis uflebebis evropuli sasamarTlo, didi palata, 10 Nnoemberi, 2005) [107] (citatebi gamotovebulia). 97 gani, zemoT n 3, 422. 98 maSasadame, saxelmwifoebSi, sadac sekularizms didi mniSvneloba aqvs, religiuri Cacmulobis SemoReba SesaZloa srul moqalaqeobasTan SeuTavseblad CaiTvalos. rogorc sintia de bula beinsi ganixilavs amas saf-rangeTis konteqstSi, ‘‘ubralo hijabi, rodesac mas muslimi gogonebi atareben, bevri frangisaTvis frangad gaxdomaze uaris Tqmis maniSnebelia’’: beinsi, zemoT n 88, 311.

Page 224: 3 26 47 62 122 131 144

224

qerolain evansi

formas upiratesobas im sxvaTa xarjze aniWebs, romlebic iseTive legitimuri arian”99.

miuxedavad amisa, sasamarTlosaTvis sekularizmi araproblemuria da, yovel SemTxvevaSi, TurqeTis saqmeSi sekularuli mTavrobis dasacavad miRebuli, “poli-tikuri islamis” gavleniT SeubRalavi zomebis Sedegad, sasamarTlom dasaSvebad CaTvla TurqeTis mTavrobis mier gatarebuli sakmaod represiuli zomebi, maT Soris popularuli muslimuri partiis akrZalva, romelic TurqeTis koaliciur mTavrobaSi Sedioda da savsebiT SesaZlebeli iyo gamarjveba moepovebina momaval arCevnebSi, im SemTxvevaSi, Tuki demokratiul arCevnebSi monawileobis ufleba eq-neboda100.

sasamarTlos mzadyofna, pirbade aratolerantobisa da anti-sekularistuli fun-damentalizmis saSiS gamoxatulebad CaeTvala, gansakuTrebiT SemaSfoTebelia Tur-qeTis Sesaxeb sasamarTlos mier gamotanili meore gadawyvetilebis WrilSi, rome-lic Sainis saqmemde cota xniT adre iqna ganxiluli. im saqmeSi, religiuri lideri gasamarTlebuli iqna imis gamo rom Riad akritikebda sekularizms, mouwodebda SariaTis kanonebze dafuZnebuli muslimuri saxelmwifosken da dauqorwinebeli mSoblebis Svilebis mimarT Seuracxmyofel sityvebs iyenebda101. mamakaci religiu-ri lideris dasja, romelmac mizanmimarTulad ganizraxa sekularizmis Sesusteba da aramuslimTa, sekularuli islamis mimdevarTa da dauqorwinebeli mSoblebis SvilTa mimarT aratolerantobis gaZliereba, sasamarTlos mier misi gamoxatvis Tavisuflebis uflebis Selaxvad CaTvala me-10 muxlis safuZvelze102. magram qalis dasja, romelsac arasdros gaukritikebia sekularizmi an misi pretenziebi saxelm-wifo asparezze, da romlis pirovnuli ara-tolerantobis Sesaxeb aranairi samxili ar arsebobda, uflebebis darRvevad ar CaiTvala.

gansxvavebuli damokidebuleba aSkarad aratoleranti liderisa da im qalebis mimarT, romlebic aratolerantobis simboloebad Cacmulobis gamo iqcnen, nawilo-briv, qalebze kontrolis, rogorc kulturuli da politikuri Zalauflebis maCve-neblis, simboluri rolis ZlierebiT aixsneba103. Seuracxmyofeli sajaro gancxa-

99 ozlem denli, ‘‘laicizmis saxelmwifo ideologiasa da Tanamedrove sajaro religias Soris: dava Tavis Se-burvis Sesaxeb Tanamedrove TurqeTSi’’, moxseniebulia tore lindholmi, v. koul darhemi da bahia Tahbiz-li (redaqt.), religiisa da rwmenis Tavisuflebis xelSewyoba: samagido wigni (2004) 497, 511. 100 Refah Partisi (keTildReobis partia) TurqeTis winaaRmdeg (2003), II, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, 269, 269–72; 37 EHRR 1, 1–7. 101 gunduzi TurqeTis winaaRmdeg (2003), XI, adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, 259, 262–6; 41 EHRR 59, 61–5. 102 iqve, 272–5; 71–4. 103 fatima mernisi, ‘‘arab qalTa uflebebi da muslimuri saxelmwifo ocdameerTe saukuneSi: azrebi islamze, rogorc religiaze da saxelmwifoze’’ mahnaz afxamisTan (red), rwmena da Tavisufleba muslimur samyaroSi (1995) 33. mernisi amtkicebs, rommonobis gauqmebis Semdeg, mxolod qalebi da umciresobebi darCnen, rogorc testi saxelmwifos modernizebis saqmeSi. . . amis gamoa, rom muslimur samyaroSi demokratiis Sesaxeb debati, umeteswilad, ganuwyvetliv qalTa ganTavisuflebis feTqebadsaSiSi sakiTxis garSemo moZraobs, rom qsovilis es naWeri, pirbade, ase datvirTulia simboluri mniSvnelobiT da iseTi Zlieria, rogorc Zaladobis wyaro muslimuri teritoriebis farglebSi da axla ukve maT farglebs gareTac: at 44.

Page 225: 3 26 47 62 122 131 144

225

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

deba mxolod da mxolod politikuri pretenziaa, romlis mogvarebac racionalur asparezze SesaZlebelia, imis miuxedavad, Tu ramdenad araracionaluria Tavad es gancxadeba. aseTi debati, SeiZleba, ubralod uunaro Jestad iqnes miRebuli, romlis mimarTac dominanti kultura, nawilobriv, Semwynareblobas iCens sekularizmisa da modernizmis siZlieris gamo. magram qalebze kontroli warmatebis aRmniSvnelia am sazogadoebebSi gamarTul kulturul omSi sekularul mTavrobasa da muslimur subkulturebs Soris. am SemTxvevaSi, qalebi aRar arian individebi sakuTari piro-vnebebiT, istoriebiTa da wuxilebiT. amis magivrad, isini warmosaxviT dasavleTsa (sekularuli, racionaluri, egalitaruli, adamianis uflebaTa damcveli) da war-mosaxviT islams (religiuri fundamentalisti, araracionaluri, diskriminaciuli da adamianis uflebaTa damrRvevi) Soris dapirispirebis simboloebi xdebian. aseTi msoflmxedvelobis aRiarebis Semdeg, ra gasakviria, rom sasamarTlom dasavleTis mxare daiWira.

V. islami da muslimi qali sasamarTlos gadawyvetilebebSi

am SemTxvevaSi, argumentacia asaxavs muslimi gogonebisa da qalebis - maTi Cacmu-lobis Sesaxeb mimdinare mTliani debatebis nawils. debati asaxavs or msgavsad sa-pirispiro mosazrebas muslimi qalebisa da gogonebis Sesaxeb. sasamarTlo muslimi qalebis Sesaxeb arsebul orive stereotips iyenebs Cagvras, ise, rom mxedvelobaSi ar iRebs maT Soris arsebul Tvisobriv winaaRmdegobas da imas, rom momCivnebTan an ufro zogadad, muslim qalebTan mimarTebaSi romelime stereotipis sizustis dasadastureblad cota samxili Tu arsebobs.

pirveli msxverplis stereotipia genderuli, religiuri msxverplis, romel-sac mCagvreli, moZalade mamakaci naTesavebisgan dacva sWirdeba da romelic pa-siuri, uunaroa, Tavad daexmaros Tavs kulturaSi, sadac mamakacebi dominireben. es Sexeduleba asaxulia im gancxadebebSi, romlebic sasamarTlom orive saqmis SemTxvevaSi gaakeTa imis Sesaxeb, rom Tavsaburavis genderul TanasworobasTan Sexameba rTulia104. am arguments aseve bevri mTavroba iyenebs, romelTa mizansac Tavsaburavis ara-religiuri mizezebiT akrZalvis gamarTleba warmoadgens105. rodesac am argumentebs sajaro debatebis dros iSvelieben, Cveulebriv, isini exeba istoriebs im muslimi gogonebis Sesaxeb, romelTa mamakaci naTesavebi muqa-ras an Zaladobas maTTvis arasasurveli religiuri tansacmlis Tavze moxvevisa-

104 dalabi(2001) adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos winaaRmdeg, 449, 463; Saini TurqeTis winaaRmdeg (2004), adamianis uflebaTa evropuli sasamarTlo, 299, [111]. 105 henli, zemoT n 3, 17.

Page 226: 3 26 47 62 122 131 144

226

qerolain evansi

Tvis iyeneben106. saxelmwifo (sasamarTlos mxardaWeriT) am qalebisa da gogonebis mxsnelad gvevlineba.

eWvgareSea, rom zogierTi qali da gogona saxlSi maTi Cacmulobis Sesaxeb (iseve, rogorc pirovnuli Rirsebis sxva sakiTxebis Sesaxeb, rogoricaa seqsualuri uman-koeba) Seviwroebas marTlac awydeba. saxelmwifom, romelic genderuli Tanasworo-bis sakiTxs seriozulad udgeba, unda uzrunvelyos qalTa piradi usafrTxoebisa da damoukideblobis uflebebis garantireba. Mmagram, vidre davaskvniT, rom xsna yvela muslim qals sWirdeba (an davsakvniT, rom arc erT ara-muslim qals ar sWir-deba dacva da usafrTxoeba), sifrTxilis gamoCena aucilebelia. patriarqaluri dasavluri sazogadoebebi qalebis TavianTive kulturebis (maT Soris muslimuri kulturebis) barbarosobisagan gadarCenis sababs saukuneebis ganmavlobaSi kolo-nializmisa da rasizmis nawilobriv gasamarTleblad iyenebdnen107. es mraval mus-lims aqvs cxadad gacnobierebuli da aman, rogorc minimum, sakuTari Tavis, garkveu-lwilad, Sefasebisken im dasavlelebsac unda ubiZgos, romlebic uecrad muslimi qalebis muslim mamakacTagan xsnis saWiroebas acnobiereben108.

meore stereotipi, romelsac sasamarTlo eyrdnoba, agresoris stereotipia – mus-limi qali, oRond fundamentalisti muslimi, romelic sakuTar Rirebulebebs imaT axvevs Tavs, visac amis survili ar aqvs da Tan daucvelia. es asaxulia sasamarTlos ganxilvaSi prozelitizmisa da aratolerantobis Sesaxeb. Tavsaburaviani qali, Tvi-sobrivad da aucileblad, eweva sakuTari Sexdulebebis propagandas – TviT skolis maswavlebeli, romelic sityvas “islami” arc ki axsenebs, imgvari saSiSi prozelitia, rom skolidan unda moikveTos. ufro metic, Rirebulebebi, romlis propagandac mi-mdinareobs, saSiSi, aratolerantuli da diskriminaciulia da sekularuli sistemis Ziris gamoTxris saSiSroebas Seicavs, romelic sxva SemTxevaSi Tanabrad daicavda yvela religiasa da Sexedulebas.

da kvlav, aseTi warmodgena Tavsaburaviani qalebis Sesaxeb ZiriTadi mimdinareo-bis politikur debatebSia gavrcelebuli. safrangeTis xelisufleba regularulad ixmobs mebrZoli, fundamentalisti skolis moswavle gogonebis xatebas, romlebic Tavsaburavis tarebiT safrangeTis samarTlebrivi sistemis sekularistuli bunebis damxobas aqtiurad cdiloben109. avstraliaSi, parlamentis wevri sofi panapulosis gancxadebas imis Sesaxeb, rom gogonebi, romlebic avstraliur skolebSi Tavsabu-ravs atarebdnen ‘upativcemulobis saxier qmedebas” axorcielebdnen, mxari kidev erTma masaviT maRali rangis liberalma dauWira110.

106 denbais saSualo skolis mmarTvelebis winaaRmdeg [2005] 1 WLR Civ 3372. 107 liz fekete, ‘‘antimuslimuri rasizmi da evropuli usafrTxoebis saxelmwifo’’ (2004) 46 Race and Class 3, 19. 108 da marTlac, imis zusti arsi, Tu risgan xsna esaWiroebaT muslim qalebs droTa ganmavlobaSi Seicvala – garkveul momentSi koloniuri wamowyeba imis gamo Seiqmna, rom muslimi qalebi muslim mamakacTa seqsualuri moTxovnebisgan daecvaT. axla ki saqme seqsualuri represiebisa da islamis uaryofisgan maT dacvaSia. 109 jon henli, ‘‘aris raRac agresiuli pirbadeSi, acxadebs Siraki’’, The Guardian (londoni, didi britaneTi), 6 dekemberi, 2003, 19. 110 ‘‘episkoposi mxars uWers muslimuri Tavsaburavis akrZalvas’’, Australian Associated Press Newsfeed, 28 agvisto, 2005.

Page 227: 3 26 47 62 122 131 144

227

“islamuri Tavsaburavi” adamianis uflebaTa evropul sasamarTloSi

ori aRniSnuli stereotipi sasamarTlos mier da popularul politikur kul-turaSi qalTa erTsa da imave jgufTan mimarTebaSi (sasamarTlos SemTxvevaSi, ori konkretuli qali) ise gamoiyeneba, rom am or warmodgenas Soris arsebuli winaaR-mdegoba gauTvaliswinebeli rCeba. erTi mxriv, qalbatoni Sainisa da qalbatoni dahlabis msgavsi qalebi genderuli uTanasworobis gamoxatuleba arian – Cagrulni, Tvinierni, patriarqatis msxverplni. isini Seeguvnen religiis seqsistur dogmebs, romlebic qalebs aiZuleben iyvnen aseqsualurebi, morideblni da mokrZalebulni. meore mxriv, zustad igive qalebi saxelmwifo wesrigis saSiSi damrRvevebi arian. maT iseTi pirovnuli Zala gaaCniaT, rom problematuri prozelatobisaTvis, rome-lic ufro problematuria, vidre aSkara, ganzrax mcdelobebi, sxvebs sakuTari re-ligiis Secvlisken rom ubiZgeben), maTi ubralo arsebobac ki sakmarisia. maT unari SeswevT Seubraleblad iRvawon religiuri islamuri saxelmwifos Camosayalibe-blad (Znelad dasajereblia da TviT SveicariaSic ki). dahlabis saqmeSi erTi gana-Cenis farglebSi, qalbatoni dahlabi qalidan, romelic islamisgan xsnas saWiroebs, gadaiqceva islamis mimdevar qalad, rolisganac dacva yvela danarCens sWirdeba.

maS ra aerTianebs am or, gansxvavebul warmodgenas muslim qalebze – msxverplsa da agresors. erTs, romelsac dacva sWirdeba da meores, romlisaganc Cven yvelas gvWirdeba dacva? kavSiri, rogor Cans, safrTxis ideaa. safrTxis danaxva qalSi, romelic zedmetad Zlevamosili, zedmetad aratoleranti, zedmetad agresiulia, advilad SeimCneva. magram safrTxes msxverplic warmoadgens. safrTxes liberalu-ri, egalitaruli wesrigisaTvis, safrTxes saxelmwifo da sekularuli organoebis mier gansaxorcielebeli kontrolisaTvis, vinaidan maTi iZuleba naklebad efeqtia-nia ojaxsa da am subkulturaSi arsebul iZulebasTan SedarebiT. amis sapasuxod, saxelmwifo aZlierebs miseul iZulebasa da kontrols. yvela im SeSfoTebis fonze, rasac safrangeTis mTavroba (da zogierTi inglisuri skola) im mamebisa da Zmebis gamo gamoTqvamda, romlebic gogonebs skolaSi TavsaburaviT siaruls aiZulebdnen, aravis uxsenebia amgvar saqmeebSi monawile mamakacebis dasja an TemebTan muSaoba, raTa aRmofxvriliyo ojaxuri Zaladoba. amis sapirispirod, gogonebi kulturuli kontrolisaTvis gamarTuli brZolis asparezad gamoiyenes, romlis drosac Ti-Toeuli mxare am gogonebis cxovrebas gamudmebiT arTulebs. Tuki ojaxi gogonebs Tavsaburavis tarebas aiZulebs, maSin saxelmwifo gogonebs skolaSi siaruls aukr-Zalavs. Tuki saxelmwifo am gogonebs skolaSi siaruls aukrZalavs, maSin ojaxi maT religiur skolebSi gagzavnis. Tuki ojaxi maT religiur skolebSi gagzavnis, maSin saxelmwifo religiur skolebs dafinansebas Seuwyvets. Tuki saxelmwifo da-finansebas Sewyvets, maSin ojaxi saerTod uars ityvis gogonebis skolaSi gagza-vnaze. konfrontaciis amgvarma politikam SesaZloa gogonebi ganaTlebis miRebis SesaZleblobis gareSe mravali wlis ganmavlobaSi datovos, vidre es konfrontacia ar mogvardeba.

am paeqrobaSi, marginalizebulia im qalTa pozicia, romlebmac Tavsaburavis ta-reba, sxavadsxva mizezis gamo, nebayoflobiT airCies, miuxedavad imisa, rom realo-baSi is gabatonebuli mosazrebebis ufro kargi maCvenebelia. qalbatonma dahlabma

Page 228: 3 26 47 62 122 131 144

228

qerolain evansi

da qalbatonma Sainma adamianis uflebaTa evropul sasamarTlos imisTvis mimarTes, raTa daedasturebinaT, rom isini ar iyvnen raRac daCagruli qalurobis simbo-loebi, romelTac xsna sWirdebaT, arc agresiuli prozelitebi, romelTa Sekavebac aucielebelia. isini fiqrobdnen, rom maTi uflebebis ganmtkiceba SesaZlebeli iq-neboda maSin, rodesac ar arsebobda aranairi niSani imisa, rom maT raime daaSaves. maT adamianis uflebebis evropuli konvenciis danapirebis – Tanasworobis, Tavisu-flebisa da Rirsebis - Sesruleba moiTxoves. nacvlad amisa, sasamarTlom saxelm-wifos mxari daiWira da dauSva kargi maswavleblis damcireba da mis mier arCeuli profesiiT, faqtobrivad, umuSevrad darCena manam, sanam Tavsaburavis moxsnas ar dasTanxmdebodnen. sasamarTlom mxari dauWira saxelmwifos studentis winaaRmdeg, romelsac uari uTxres ganaTlebis miRebaze da universitetis datoveba aiZules. amgvari gadawyvetilebebi, romelTa gasamarTlebladac Tanasworobas, toleranto-basa da adamianis uflebebs imizezeben, zustad im neitralurobis cnebas vnebs, ro-melsac sasamarTlo am sferoSi davebis saTanado mogvarebis qkakuTxedad asaxelebs. maSin rodesac isini, vinc ar arian qristianebi, magram visi uflebebic dairRva, ver poveben Svebas sasamarTloSi imis gamo, rom sasamarTlo stereotipebs eyrdnoba da Tanamdrove religiuri pluralizmis kompleqsurobis gagebaze uars ambobs, safr-Txe eqmneba rwmenis Tavisuflebasa da pluralisms, adamianis uflebebis cneba ki knindeba.


Recommended