+ All Categories
Home > Documents > HIPO- GLIKEMIJA · 2015. 5. 7. · HIPO-GLIKEMIJA. 2 Identifikavimo apyrank ... kovo 17Œ19 d....

HIPO- GLIKEMIJA · 2015. 5. 7. · HIPO-GLIKEMIJA. 2 Identifikavimo apyrank ... kovo 17Œ19 d....

Date post: 01-Feb-2021
Category:
Upload: others
View: 0 times
Download: 0 times
Share this document with a friend
11
2012 m. geguþºs mºn. Kaina 2,55 Lt Nr. 2 (74) LIETUVOS DIABETO ASOCIACIJOS LAIKRA—TIS LaikraðtÆ remia: ABBOTT DIABETES CARE, ABOVITA, BAYER, BERLIN CHEMIE MENARINI BALTIC, INTERLUX, MICROLIFE, NOVO NORDISK PHARMA, ROCHE LIETUVA Diabeto prieþißros padalinys, SANOFI-AVENTIS LIETUVA, WORWAG Pharma GMB ir Co. Pagrindinis ðio numerio rºmºjas NeÆgaliljl reikall departamentas prie LR socialinºs apsaugos ir darbo ministerijos ISSN 13925946   pagrindinis rºmºjas Hipoglikemija tai bßklº, kurià sukelia per maþas kraujo gliukozºs kiekis. Kai gliukozºs kiekis kraujyje nukrenta þemiau nei 3,5 mmol/l, þmogus nebegali tinkamai dirbti. Hipoglikemijos prieþastys gali bßti Ævairios: Per didelº, neadekvati insulino ar gliukozæ maþinanLil geriamljl vaistl dozº. Angliavandenil stoka maiste, t. y. per maþai pavalgius ar pavºlavus pavalgyti. Intensyvesnis nei Æprastai fizinis krßvis. Iðgºrus alkoholio. Kad bßtl iðvengta didesnil gliukozºs svyraviml, privalu visada laikytis Æprasto kasdienio reþimo ir nuolat kontroliuoti kraujo gliukozæ, bßtina maitintis reguliariai tuo paLiu metu, derinti valgymus su vartojamais vaistais ir fiziniu krßviu. Hi- poglikeminº bßklº gali iðsivystyti asmenims, sergantiems tiek I tipo, tiek II tipo diabetu. Dauguma geriamljl gliukozæ maþi- nanLil vaistl veikia visà parà, todºl iðtikus hipoglikemijai ðiuo atveju bßtina matuoti gliukozºs kiekÆ per visà parà, maitintis priklausomai nuo tuo metu esanLio gliukozºs kiekio kraujyje. Tiems, kuril gliukozºs rodikliai arti normos ribl, reikºtl bßti ypaL atsargiems, nes didesnis nei Æprastai fizinis krßvis ar per lengvas pavalgymas gali greiLiau sukelti hipoglikemijà. Kaip pasireiðkia hipoglikemija? Daþniausiai atsiranda alkis, silpnumas, labiau prakaituoja- ma, padaþnºja pulsas, mirguliuoja akyse, dreba rankos, tirps- ta lßpos. Kadangi gliukozº yra pagrindinis energijos ðaltinis, tai, sumaþºjus gliukozei, atsiranda neurologinil simptoml: ima svaigti galva, keiLiasi elgesys (atsiranda irzlumas, agresyvumas, sutrinka orientacija, kalba, sunku susikoncentruoti, dvejinasi akyse). Gilºjant hipoglikemijai, þmogus darosi apatiðkas, mie- guistas, pritemsta sàmonº, gali iðsivystyti hipoglikeminº ko- ma, traukuliai. Daugeliu atvejl pacientai hipoglikemijà atpaþÆsta gana ne- sunkiai ir sugeba sau suteikti pagalbà. TaLiau ilgai sergant dia- betu, darosi sunku jà atpaþinti, simptoml atsiranda staiga, greitai progresuoja. Vyresnio amþiaus paciento pasikeitæs el- gesys kartais traktuojamas kaip smegenl kraujotakos sutriki- mas, Ætariamas insultas. TaLiau normalizavus gliukozºs kiekÆ kraujyje, visi neurologiniai simptomai iðnyksta. Hipoglikeminºs bßklºs ypaL pavojingos ligoniams, sergan- tiems koronarine ðirdies liga, nes jà pablogina, gali iðsivystyti net miokardo infarktas. Sunkios hipoglikemijos trikdo kapilia- rl kraujotakà ir turi neigiamà poveikÆ tiek inkstl, tiek akil kom- plikacijoms iðsivystyti ir joms progresuoti. Svarbu kuo anksLiau diagnozuoti hipoglikeminæ bßklæ. Esant neþymiai hipoglikemijai, reikºtl suvalgyti lºtai Æsisavina- ml angliavandenil (duonos, sumuðtinÆ, sausainil ir pan.). Jei gliukozºs kiekÆ reikia didinti skubiai, patariama suvartoti 10 graml gliukozºs ar iðgerti saldþios arbatos, sulLil ar suvalgyti karamelinÆ saldainÆ (ðokoladinis saldainis lºLiau rezorbuojasi Æ kraujà) ir suvalgyti lºtai Æsisavinaml angliavandenil, kad ilges- niam laikui bßtl palaikomas normalus gliukozºs kiekis krau- jyje. Jei hipoglikemija sunkesnº ir jei pacientas pats nebesu- geba ið tos bßklºs iðeiti, bßtina jam suðvirkðti gliukagono arba suleisti Æ venà gliukozºs tirpalo. Suðvirkðtus gliukagono, bßti- na skubiai kviesti greitàjà medicinos pagalbà ir praneðti, kad þmogus prarado sàmonæ bei serga cukriniu diabetu. Gliuka- gonas yra valstybºs kompensuojamas vaistas, jÆ iðraðo ðeimos gydytojas arba endokrinologas. Gydytoja endokrinologº Ona Jurkauskienº HIPO- GLIKEMIJA
Transcript
  • 2012 m. geguþës mën. Kaina 2,55 Lt Nr. 2 (74)

    LIETUVOSDIABETOASOCIACIJOSLAIKRAÐTIS

    Laikraðtá remia: ABBOTT DIABETES CARE, ABOVITA, BAYER, BERLIN CHEMIE MENARINIBALTIC, INTERLUX, MICROLIFE, NOVO NORDISK PHARMA, ROCHE LIETUVADiabeto prieþiûros padalinys, SANOFI-AVENTIS LIETUVA, WORWAG Pharma GMB ir Co.

    Pagrindinis ðio numerio rëmëjas Neágaliøjø reikalø departamentas prie LR socialinës apsaugos ir darbo ministerijos

    ISSN 13925946

      pagrindinis rëmëjas

    Hipoglikemija tai bûklë, kurià sukelia permaþas kraujo gliukozës kiekis. Kai gliukozëskiekis kraujyje nukrenta þemiau nei 3,5 mmol/l,þmogus nebegali tinkamai dirbti.

    Hipoglikemijos prieþastys gali bûti ávairios: Per didelë, neadekvati insulino ar gliukozæ maþinanèiø

    geriamøjø vaistø dozë. Angliavandeniø stoka maiste, t. y. per maþai pavalgius

    ar pavëlavus pavalgyti. Intensyvesnis nei áprastai fizinis krûvis. Iðgërus alkoholio.Kad bûtø iðvengta didesniø gliukozës svyravimø, privalu

    visada laikytis áprasto kasdienio reþimo ir nuolat kontroliuotikraujo gliukozæ, bûtina maitintis reguliariai tuo paèiu metu,derinti valgymus su vartojamais vaistais ir fiziniu krûviu. Hi-poglikeminë bûklë gali iðsivystyti asmenims, sergantiems tiekI tipo, tiek II tipo diabetu. Dauguma geriamøjø gliukozæ maþi-nanèiø vaistø veikia visà parà, todël iðtikus hipoglikemijai ðiuoatveju bûtina matuoti gliukozës kieká per visà parà, maitintispriklausomai nuo tuo metu esanèio gliukozës kiekio kraujyje.Tiems, kuriø gliukozës rodikliai arti normos ribø, reikëtø bûtiypaè atsargiems, nes didesnis nei áprastai fizinis krûvis ar perlengvas pavalgymas gali greièiau sukelti hipoglikemijà.

    Kaip pasireiðkia hipoglikemija?Daþniausiai atsiranda alkis, silpnumas, labiau prakaituoja-

    ma, padaþnëja pulsas, mirguliuoja akyse, dreba rankos, tirps-ta lûpos. Kadangi gliukozë yra pagrindinis energijos ðaltinis,tai, sumaþëjus gliukozei, atsiranda neurologiniø simptomø: imasvaigti galva, keièiasi elgesys (atsiranda irzlumas, agresyvumas,sutrinka orientacija, kalba, sunku susikoncentruoti, dvejinasiakyse). Gilëjant hipoglikemijai, þmogus darosi apatiðkas, mie-guistas, pritemsta sàmonë, gali iðsivystyti hipoglikeminë ko-ma, traukuliai.

    Daugeliu atvejø pacientai hipoglikemijà atpaþásta gana ne-sunkiai ir sugeba sau suteikti pagalbà. Taèiau ilgai sergant dia-betu, darosi sunku jà atpaþinti, simptomø atsiranda staiga,greitai progresuoja. Vyresnio amþiaus paciento pasikeitæs el-gesys kartais traktuojamas kaip smegenø kraujotakos sutriki-mas, átariamas insultas. Taèiau normalizavus gliukozës kiekákraujyje, visi neurologiniai simptomai iðnyksta.

    Hipoglikeminës bûklës ypaè pavojingos ligoniams, sergan-tiems koronarine ðirdies liga, nes jà pablogina, gali iðsivystytinet miokardo infarktas. Sunkios hipoglikemijos trikdo kapilia-rø kraujotakà ir turi neigiamà poveiká tiek inkstø, tiek akiø kom-plikacijoms iðsivystyti ir joms progresuoti.

    Svarbu kuo anksèiau diagnozuoti hipoglikeminæ bûklæ.Esant neþymiai hipoglikemijai, reikëtø suvalgyti lëtai ásisavina-mø angliavandeniø (duonos, sumuðtiná, sausainiø ir pan.). Jeigliukozës kieká reikia didinti skubiai, patariama suvartoti 10gramø gliukozës ar iðgerti saldþios arbatos, sulèiø ar suvalgytikarameliná saldainá (ðokoladinis saldainis lëèiau rezorbuojasi ákraujà) ir suvalgyti lëtai ásisavinamø angliavandeniø, kad ilges-niam laikui bûtø palaikomas normalus gliukozës kiekis krau-jyje. Jei hipoglikemija sunkesnë ir jei pacientas pats nebesu-geba ið tos bûklës iðeiti, bûtina jam suðvirkðti gliukagono arbasuleisti á venà gliukozës tirpalo. Suðvirkðtus gliukagono, bûti-na skubiai kviesti greitàjà medicinos pagalbà ir praneðti, kadþmogus prarado sàmonæ bei serga cukriniu diabetu. Gliuka-gonas yra valstybës kompensuojamas vaistas, já iðraðo ðeimosgydytojas arba endokrinologas.

    Gydytoja endokrinologëOna Jurkauskienë

    HIPO-GLIKEMIJA

  • 2

    Identifikavimo apyrankëapyrankës reikðmæ reikëtø paskelbti rajono greitosios medici-nos pagalbos, policijos darbuotojams bei visai bendruomenei.

    Lietuvos diabeto asociacija

    Praneðame, kad diabetu sergantys þmonës gali ásigyti iden-tifikavimo apyrankæ. Nelaimës atveju, pvz., iðtikus hipoglike-mijai, ji padës ðalia esantiems, taip pat medikams greièiau nu-statyti, kad þmogus serga cukriniu diabetu. Apyrankëje iðgra-viruotas þenklelis dia, taip pat serganèiojo vardas, pavardë,telefonas, kuriuo reikëtø praneðti apie þmogaus bûklæ; nuro-domi jo vaistai  insulinas ar tabletës.

    Apyrankiø (pasidabruotø, paauksuotø, sidabriniø ar auksiniøpagal pageidavimà ir finansines galimybes) galima uþsisakyti arteirautis smulkesnës informacijos adresu:

    UAB ALPERATitnago g. 10, LT-02300 Vilnius

    Tel. (8 5) 2311667. Tel./faks. (8 5) 2455012Mob. 8 687 16182

    Diabeto klubø, bendrijø, draugijø vadovai kvieèiami apieðià galimybæ informuoti savo miesto ir rajono serganèiuosius,taip pat padëti gauti apyrankes pageidaujantiesiems. Apie

    TARPTAUTINIAI RENGINIAI

    Pacientø átraukimasá sveikatos prieþiûros centrà

    Penktasis pasaulio pacientø kongresas Sveikatos prieþiû-ros, orientuotos á pacientà centre, siekimas: progreso ir sëk-mës indikatoriai vyko Londone (Didþioji Britanija) 2012 m.kovo 1719 d. Kongrese buvo gvildenama, kaip mes galimeiðmatuoti, kas yra pasiekta pasaulyje sveikatos prieþiûros, orien-tuotos á pacientà centre, mastà. Per kongresà iðryðkëjo gerospraktikos pavyzdþiai, taip pat nagrinëti reikðmingi indikato-riai, kuriais remiantis gali bûti matuojamas pacientø átrauki-mas á sveikatos prieþiûros sistemas.

    Tarptautinis pacientø organizacijø aljansas (InternationalAlliance of Patients Organisations, IAPO), kurio nare nuo 2005m. yra Lietuvos pacientø organizacijø atstovø taryba (LPOAT),yra unikalus pasaulio aljansas, atstovaujantis visø tautybiø pa-cientams, sergantiems ávairiomis ligomis, ir skatinantis á pa-cientà centre orientuotà sveikatos prieþiûrà visame pasaulyje.Aljanso narës yra pacientø organizacijos, dirbanèios tarptau-tiniu, regioniniu, nacionaliniu ir vietiniu lygiu ir atstovaujan-èios bei remianèios pacientus, jø ðeimos narius ir priþiûrëto-jus. Pacientas yra asmuo, sergantis kuria nors lëtine ar kitaliga, sindromu, turintis kokiø nors pakenkimø ar negaliø.

    Tarptautinio pacientø organizacijø aljanso vizija kad visopasaulio pacientai bûtø sveikatos prieþiûros centre.

    Tarptautinio pacientø organizacijø aljanso misija padëtisukurti á pacientà centre orientuotà sveikatos prieþiûrà visa-me pasaulyje.

    Penktajame Pasaulio pacientø kongrese Londone LPOATatstovavo pirmininkë, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentëVida Augustinienë.

    Informacijos apie vaistusprieinamumas pacientams

    24-asis Vaistø informacijos asociacijos (Drug InformationAssociation, DIA) metinis susitikimas vyko 2012 m. kovo 2628 d. Kopenhagoje (Danija). Á renginá pasikeisti þiniomis, pa-sidalyti patirtimi, uþmegzti naujø kontaktø susirinko sveikatosprieþiûros profesionalai, mokslininkai, partneriai ið viso pasau-lio. Plenarinëse sesijose ir siauresnio rato susitikimuose, sten-diniø praneðimø aptarimuose buvo gvildenamos ávairiausiostemos: þmonëms skirtø vaistø, diagnostikos ir prietaisø profe-sionalios disciplinos reguliavimo, saugumo, efektyvumo klau-simai. Buvo dalijamasi patirtimi, kaip geriau priimti sprendi-mus dël tinkamo, greito, etiðko naujausiø vaistø, kuriø naudapagrásta moksliniø tyrimø árodymais, pristatymo á rinkà.

    Nukelta á 3 p.

  • 3

    Tai, kas pastovu ir nekintama, ne visada yra gerai, taitik ramybës, saugumo iliuzija, kuri vienà dienà atsiskleiskaip uþdelstas blogis, kuris per tà laikà þmogø nuskurdinoir kaip pakaitalà atneðë liûdesá ir kanèià. Tai sakydama, la-biausiai omenyje turiu ligà, nesirûpinimà savo ir savo vai-kø sveikata. Savo paties suvokta ir ávertinta realybë galiiðkrësti pavojingø pokðtø. Diabetas viena ið ligø, kuri ty-ko kasdien milijonus þmoniø, o jei jie neatsargûs apsigy-vena su jais visam gyvenimui. Ypaè skaudu, kai susergamaþi vaikai. Jiems visas gyvenimas dar prieð akis. Jei jø ne-iðmokysi tinkamai vertinti ir kontroliuoti ligos, gyvenimasneteiks tiek dþiaugsmo, kiek galëtø. Mokymas, ðvietimasyra pagrindinis kovos su diabetu ir jo padariniais bûdas.Mes visà laikà apie tai raðome ðiame laikraðtyje, skatina-me domëtis gydymo naujovëmis ir bûti kiek ámanoma ge-resniais savo gyvenimo ðeimininkais. Tuo tikslu organizuo-jame jaunimo ir suaugusiøjø praktinio mokymo stovyklas,seminarus, kaip tinkamai valdyti savo ligà. Dabar jau ási-tvirtina naujas poþiûris: jei gydant nepadeda vieni vaistai,reikia padedant gydytojui ieðkoti naujø vaistø, keisti se-nuosius. Tikslas gera savijauta ir visavertis gyvenimas. Beþiniø, be informacijos diabeto ligonis negali tinkamai áver-tinti savo poreikiø, ypaè sunku nustatyti vaikø gydymoveiksmingumà. Cukrinis diabetas paklûsta budriems, uþ sa-vo sveikatà atsakingiems þmonëms. Mokykime nuo patmaþens tokiais bûti savo vaikus.

    Su geriausiais linkëjimais,

    Brangûs skaitytojai!

    Vida Augustinienë

    Smunkanti ekonomika daro didelá spaudimà sveikatos prie-þiûros biudþetams, daþnai dël gausybës su gydymu susijusiosinformacijos, prieinamos ávairiausiais þiniasklaidos ðaltiniais ir in-ternetu, taip pat didina gydytojø, pacientø, þiniasklaidos ir vi-sos visuomenës lûkesèius. Taip atsiranda naujø iððûkiø naujau-siø vaistø tiekëjams, kad bûtø patenkinti visuomenës poreikiai.Visos naujovës ir buvo aptariamos per ðá metiná susitikimà.

    EUPATI palydovinëje sesijoje buvo pristatytas naujas projek-tas. Per artimiausius penkerius metus pacientø vadovaujamaakademija rengs mokymo medþiagà, kursus ir visuomenei skir-tà bibliotekà internete, skirtà pacientams ir visuomenës atsto-vams mokyti apie visus procesus ir vaistø tobulinimo sudëtin-gumà. Pagrindinës temos bus apie asmeniniams poreikiams pri-taikytus ir prognozuojamus vaistus, klinikiniø tyrimø kûrimà irvedimà, vaistø saugumà ir rizikà, prieinamumà ir farmacijos eko-nomikà ir, þinoma, pacientø átraukimà á vaistø tobulinimà. EUPATItieks mokymo informacijà 7 Europos kalbomis, kuriomis kalba-ma maþiausiai 12 ðaliø.

    DIA susitikime buvo parengtos specialios programos jau-niems profesionalams, studentams ir pacientø organizacijø at-stovams. Vyko susitikimai su Vaistø informacijos asociacijosvadovais, buvo aptariamos sesijos, pasikeista mintimis, kaipDIA galëtø labiau padëti pacientø organizacijoms organizuotijiems skirtà programà kituose renginiuose. Ðiais metais dël DIAsuteiktos paramos renginyje dalyvavo Lietuvos pacientø orga-nizacijø atstovø tarybos pirmininkë, Lietuvos diabeto asocia-cijos prezidentë Vida Augustinienë ir narë, Panevëþio astmi-ninkø bendrijos Hipoksija atstovë Lina Buþermanienë.

    Europos pacientø forumostrategija ir ateities planai

    2012 m. balandþio 1819 d. Briuselyje (Belgijoje) vyko Eu-ropos pacientø forumo (EPF) metinis generalinis susitikimas irstrateginio planavimo seminaras. Per generaliná susirinkimà pa-tvirtintas 2011 m. susirinkimo protokolas, pristatytos ir patvir-tintos EPF valdybos ir sekretoriato veiklos ir auditoriaus ataskai-tos, priimti keturi nauji EPF nariai. Ið 8 kandidatø iðrinkti 20122014 m. laikotarpio EPF valdybos nariai: Europos retø ligø aso-ciacijos (EURORDIS) deleguotas Andersas Olausonas ið Ðvedi-jos, Europos alergijos ir kvëpavimo ligø pacientø organizacijøfederacijos (EFA) deleguota Susanna Palkonen ið Suomijos, Len-kijos pacientø federacijos generalinis direktorius Tomaszas Sze-lagowskis, Maltos sveikatos tinklo deleguotas Philipas Chiro-pas ir Europos Retina delegatë Avril Daly. Taip pat iðrinktas au-ditorius. EPF valdybos posëdyje prezidentu dar vienai kadenci-jai iðrinktas A. Olausonas, viceprezidente S. Palkonen, finan-sininku T. Szelagowskis.

    Pristatytas ir patvirtintas 2012 m. EPF biudþetas ir veiklosprograma, áskaitant EPF jaunimo grupës strategijà, EPF kom-petencijos kûrimo programà, operatyvinio darbo programosvertinimo planà. Aptartas 2013 m. veiklos planavimas dota-cijos ir veiklos programa. Pristatytas EUPATI projektas ir EPFvaidmuo, aptarti ir kiti organizaciniai klausimai.

    Nukelta á 4 p.

  • 4

    Strateginio planavimo seminare apþvelgti EPF esami uþda-viniai, jø teigiamos savybës ir ateities iððûkiai. Pristatyta aplin-kybiø analizë kokie yra svarbiausi poreikiai, iððûkiai ir EPFateities galimybës. EPF kompetencijos ávertinimas siekiø, stip-rumo ir silpnybiø ávertinimas. Darbas vyko plenarinëse sesijo-se ir darbo grupëse.

    EPF ateities vizija á pacientà orientuota lygiavertë sveika-tos prieþiûra visoje Europoje.

    EPF misija stiprus vieningas pacientø balsas, átraukiantpacientus á ES sveikatos prieþiûros politikà ir jiems skiriant di-dþiausià dëmesá programoje.

    EPF tikslas ir uþdaviniai:1. Skatinti lygø geriausios kokybës informacijos ir sveikatos

    prieþiûros prieinamumà ES pacientams, jø priþiûrëtojamsir ðeimos nariams.

    2. Garantuoti reikðmingà pacientø átraukimà á ES sveikatospolitikos kûrimà, programas ir projektus.

    3. Uþtikrinti pacientø perspektyvà, áskaitant þmogaus teisesir gyvenimo kokybæ, kad pacientai ES lygiu bûtø iðgirstivystant sveikatos ekonomikà ir veiksmingumà.

    4. Remti efektyvø ir stabilø pacientø organizacijø atstovavimà.5. Ugdyti ir skatinti ES pacientø veiksmø solidarumà ir vie-

    ningumà.Lietuvos pacientø organizacijø atstovø tarybai (LPOAT), EPF

    narei nuo 2007 m., renginiuose atstovavo tarybos pirminin-kë, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentë Vida Augustinie-në, narys, Bechterevo liga serganèiøjø draugijos Judesys pir-mininkas Gintautas Paltanavièius ir Lietuvos nefrologiniø ligo-niø asociacijos Gyvastis jaunimo atstovas Simonas Stonèius.

    Ðiandien mes galime pakeisti rytojøEuropos ðaliø bendruomenës ir jø sveikatos sistemos jau-

    èia didþiulá spaudimà dël ekonominës krizës, senstanèiosvisuomenës ir auganèios lëtiniø ligø, tokiø kaip cukrinis dia-betas, naðtos. Paskutiniu metu daug politikø dëmesio su-laukë diabetas ir kitos lëtinës ligos priimta Jungtiniø Tau-tø rezoliucija dël diabeto 61/225; Europos koalicijos dëlmilþiniðko iððûkio: apsaugoti Europà nuo diabeto (TheEuropean Coalition for Diabetes Grand Challenge: Delive-ring for Diabetes in Europe) dokumentas; 2011 m. Jungti-niø Tautø aukðto lygio susitikimo dël neinfekciniø ligø pre-vencijos ir kontrolës politinë deklaracija; 2012 m. kovo 14d. Europos Parlamento rezoliucija dël diabeto epidemijosEuropos Sàjungoje; Tarybos iðvados ið ankstesniø ES pirmi-ninkavimo metu (Austrija, Belgija, Lenkija) aptartø klausi-mø. Mes privalome kurti ir pakreipti politikà á konkreèiø ini-ciatyvø veiklà, formuoti nacionalines diabeto programas,kad galëtume gerinti serganèiøjø diabetu ir kitomis lëtinë-mis ligomis gyvenimà.

    2012 m. balandþio 2526 d. Kopenhagoje vyko Europosdiabeto lyderystës forumas, á kurá susirinkæ daugybë partne-riø, rëmëjø ir dalyviø skleidë konkreèias ávykdomas iniciaty-vas. Forumo iðvados buvo suraðytos á dokumentà (Copenha-gen Roadmap), kurio tikslas yra inspiruoti visus dirbanèius part-nerius pagerinti diabeto ir kitø lëtiniø ligø prieþiûrà visoje Eu-ropoje.

    Prevencija. Daugumos II tipo diabeto atvejø galima iðveng-ti. Rizikos veiksniai susirgti ðia liga yra antsvoris ir nutukimas,fizinio aktyvumo stoka ir nesubalansuota dieta. Propaguojantir palaikant sveikà gyvensenà, galima iðvengti arba atitolintisusirgimo diabetu pradþià. Tai ypaè efektyvu, pasirinkus aukð-tos rizikos grupes, tokias kaip vaikai, etninës maþumos, pa-þeidþiamos þmoniø grupës ir nëðèios moterys.

    Ankstyva diagnozë ir intervencija maþina komplikaci-jø skaièiø. Tai leidþia veikti, kas gerina individualø sveikatosstebëjimà, ir maþina sveikatos sistemø ir bendruomenës eko-nominæ naðtà.

    Geresnis valdymas ir kontrolë. I ir II tipo diabeto ligo-niai, gerai kontroliuojantys ligà, pasiekia geresniø ilgalaikiø re-zultatø ir geriau gyvena, be to, jiems reikia maþiau iðtekliøsveikatos prieþiûrai. Poþiûris á þmones centre, siekiant page-rinti diabeto prieþiûrà apskritai, padës kiek galima ilgiau iðlai-kyti þmones sveikus, bus maþiau komplikacijø ir bendro liguis-tumo (sergamumo) atvejø. Tai reikalauja sutelkto poþiûrio áasmená, átraukiant pirminæ, antrinæ ir tretinæ prieþiûrà ir socia-linius sektorius.

    Diabeto liga gali bûti laikoma kitø lëtiniø ligø modeliu. Pa-naðumai: diabeto rizikos veiksniai yra tokie pat, kaip ir kitø lëti-niø ligø; dauguma diabeto ligoniø serga ir kitomis lëtinëmis ligo-mis; efektyvi prieþiûra gerina ne tik diabeto, bet ir kitø lëtiniøligø gydymo rezultatus. Kopenhagoje priimtas dokumentas(Copenhagen Roadmap) ragina imtis veiksmø.

    Danija, pirmininkaujanti Europos Sàjungos Tarybai, rem-damasi 2011 m. priimta Jungtiniø Tautø politine deklaracija,prioritetu pasirinko lëtines ligas, centriná dëmesá skirdama dia-betui. Europos lyderystës forumà, globojant Danijos pirminin-kavimo Europos Sàjungos Tarybai metu ir Danijos sveikatosministerijai, organizavo Danijos diabeto asociacija bei Ekono-minio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija. Rëmëjas Novo Nordisk, renginio partneriai Europos diabeto studi-jø asociacija (EASD), Tarptautinës diabeto federacijos Europosregionas (IDF Europe), Europos slaugytojø diabetologø fede-racija (FEND), Danijos Steno diabeto centras, Europos pirmi-nës diabeto prieþiûros organizacija (PSDE) ir daugybë kitø part-neriø. Renginyje dalyvavo per 700 dalyviø, aukðto lygio asme-nø (buvæs Jungtiniø Tautø generalinis sekretorius Kofi Anna-nas, Tarptautinës diabeto federacijos prezidentas prof. JeanasClaude Mbanya, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos re-giono direktorë Zsuzsanna Jakab, Danijos sveikatos ministrë Ast-rid Krag ir kt.) ið visø svarbiausiø sektoriø. Renginyje dalyvavoðaliø parlamentø, sveikatos ministerijø, tarptautiniø, pacientøir medikø organizacijø, Novo Nordisk atstovai. Lietuvai at-stovavo LR Seimo Sveikatos reikalø komiteto pirmininkas Anta-nas Matulas, patarëja Jolanta Bandzienë, Lietuvos sveikatosmokslø universiteto Endokrinologijos klinikos vadovë prof. Ra-sa Verkauskienë, Lietuvos diabeto asociacijos prezidentë VidaAugustinienë, Novo Nordisk Pharma vadovas Saulius Ðabû-nas. Visø forumo dalyviø pagrindinis tikslas buvo apibrëþti ben-drà vizijà, sudaryti pasiekiamus, realistinius lëtiniø ligø preven-cijos, ankstyvo nustatymo ir geresnio valdymo tikslus.

    Straipsná pagal LDA informacijà parengëDalia Augustinaitë

  • 5

    Lietuvos diabeto asociacija Tarptautinës diabeto

    federacijos narëBurkitës á Lietuvos diabeto asociacijà ir veikite savo sveikatos labui

    kartu su milijonais pasaulyje serganèiø þmoniø.Lietuvos diabeto asociacija rûpinasi, kad gerëtø cukriniu diabetu serganèiø þmoniø gyvenimas.

    Naudinga bûti LDA nariuLDA narys turi didesnæ galimybæ:

    o gauti naujausià informacijà apie sveikatos aktualijas;o padëti kitiems þmonëms gerinti savo ligos prieþiûrà;o lengvatinëmis sàlygomis ásigyti savikontrolës priemoniø.

    Kuo gausiau suburiama LDA nariø, tuo labiau stiprëja Asociacija ir gali tobulinti diabeto prieþiûrà.Ástokite á savo rajono diabeto klubà ir tapsite LDA nariu.

    Jei neþinote, kur ieðkoti klubo, kreipkitës á Lietuvos diabeto asociacijà.

    DARBO LAIKAS

    LIETUVOS DIABETO ASOCIACIJAGedimino pr. 28/2, 404 kabinetas,

    LT-01104 VilniusTelefonas: (8~5) 2620783. Mob. telefonas: 8 685 44162. Faksas: (8~5) 2610639

    Internetas: www.dia.lt. Elektroninis paðtas: [email protected] diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 817 val.,

    penktadieniais iki 16 val. Pietø pertrauka 1213 val.Atsiskaitomoji sàskaita: Nr. LT 50 7044 0600 0103 0696

    AB SEB bankas. Ámonës kodas: 291737660

    DIABETO MOKYKLAGydytoja endokrinologë Ona Jurkauskienë nemokamai konsultuoja

    ir moko serganèiuosius cukriniu diabetu LDA buveinëje Vilniuje, Gedimino pr. 28/2, 404 kabinete,

    pirmadieniais, antradieniais 12.3014.30 val.Smulkesnë informacija telefonu: (8~5) 2625476

    Slaugytoja diabetologë Aurelija Jakoèiûnienë nemokamai mokoserganèiuosius cukriniu diabetu reabilitacijos centre Gemma

    Vilniuje, Juozapavièiaus g. 9A, treèiadieniais 14.3016.00 val.Registruotis telefonu: 8 610 15915

    Dëmesio! Keièiasi konsultacijø laikas.

  • 6

    DIABETAS IR VAIKAI

    I tipo cukrinio diabetogydymas insulino pompa

    Diabeto gydymas insulinuSergant I tipo diabetu, kasa negamina insulino arba gami-

    na jo per maþai, todël pacientui gyvybiðkai reikalingos kasdie-nës ðio preparato injekcijos. Daþniausiai ligos pradþioje iðmo-koma naudotis insulino ðvirkðtais su ilgai ir greitai veikianèiaisinsulinais. Ilgai veikianèio insulino dozës suleidþiamos 12 kar-tus per parà, o su maistu gaunama gliukozë kompensuojamagreitai veikianèio insulino injekcijomis. Insulino dozæ nustatogydytojas, bet ligonis privalo kuo greièiau iðmokti jà tikslintipagal kraujo gliukozës ir suvalgomø angliavandeniø kieká.

    Insulino pompa yra maþas prietaisas, kuriuo á poodá ne-pertraukiamai laðinamas insulinas. Aparatas sveria 60100 g,telpa ant delno. Á pompos talpyklà pritraukiamas vienos rû-ðies insulinas. Prietaisà su maþyte adata, ávesta po oda, jungiaplonas plastikinis vamzdelis (kateteris). Insulino pompos stû-moklá valdo maþytis kompiuteris, kurá programuoja pomposvartotojas.

    Perëjus nuo insulino injekcijø ðvirkðtimo prie gydymo insu-lino pompa, keièiasi keletas dalykø. Pirma, naudojamas tik grei-tai veikiantis (retai trumpai veikiantis) insulinas, kuriuo uþ-pildoma pompos talpykla. Antra, paros insulino dozë papras-tai sumaþëja apie 20 %, todël tenka ið naujo nusistatyti bazi-nio insulino ir korekciniø doziø poreiká. Taigi paros dozæ suda-ro bazinë dozë (3050 %), vienkartinës maisto dozës ir glike-mijai reguliuoti (korekcinës dozës) (5070 %).

    Insulino dozës apskaièiavimas.Pompos bazës nustatymas

    Pompos kompiuteriu nustatoma bazinë insulino dozë,kuri apskaièiuojama pagal ligonio svorá ir insulino poreiká ávai-riu paros metu. Bazës parinkimas uþtrunka 12 savaites, ge-riausia tai atlikti ligoninëje. Patirtis rodo, kad naktinë bazë daþ-niausiai bûna maþesnë nei dieninë (þr. 1 pav.).

    Augantiems vaikams bazæ koreguoti rekomenduojama kas46 savaites. Bûtina sàlyga yra veikiantis kateteris. Dienos pro-

    filis nustatomas, praleidþiant po vienà valgá ir uþkandá, glike-mijà tiriant kas 2 valandas. Nustatinëjant naktiná profilá, pas-kutiná kartà valgyti reikëtø ne vëliau kaip 17 val. Glikemijà ma-tuoti kas 23 valandas arba pasinaudoti nepertraukiamo gliu-kozës matavimo sistema. Bazë parinkta teisingai, kai glikemi-ja nevalgius svyruoja ne daugiau kaip 2 mmol/l (pvz., laikosi57 mmol/l).

    Maisto dozës apskaièiavimasNorint suþinoti, koká kieká angliavandeniø padeda ásisavin-

    ti vienas insulino vienetas, reikia apskaièiuoti insulino ir an-gliavandeniø santyká (þym. I : Ang). Jis priklauso nuo insulinobendros dienos dozës ir ið jos gali bûti apytikriai apskaièiuoja-mas ikimokyklinio amþiaus vaikuèiams pagal 300 taisyklæ: 300padalijame ið paciento paros insulino dozës ir gauname, kokákieká angliavandeniø padës pasisavinti vienas insulino veikimovienetas (vv).

    Mokyklinio amþiaus vaikams ir suaugusiesiems taikoma 450taisyklë: 450 padalijame ið paciento paros insulino dozës irgauname, koká kieká angliavandeniø padës pasisavinti vienasinsulino veikimo vienetas (vv).

    1 pavyzdys. 9 metø vaiko paros insulino dozë (bazë +maisto dozë + korekcinë dozë) 22 vv. Vadinasi, jam 1 vv insu-lino reikia 450 : 22 vv = 20 g angliavandeniø pasisavinti. T. y.,valgydamas sumuðtiná, turintá 20 g angliavandeniø, jis turëssusileisti 1 vv insulino (I : Ang = 20).

    Insulinas leidþiamas 1015 min. prieð kiekvienà valgá aruþkandá. Tai padeda iðvengti laikinos hiperglikemijos, kai maistomedþiagos jau pasiekia kraujà, o suleistas insulinas dar ne-pradëjo veikti. Draudþiama valgomus angliavandenius deng-ti baziniu insulinu.

    Korekciniø doziø apskaièiavimasApskaièiuojant, kiek insulino reikia susileisti, svarbu þinoti

    tris parametrus glikemijà prieð valgant, insulino jautrumoveiksná ir I : Ang. Insulino jautrumo veiksniui (IJV) nustatytitaikoma 100 taisyklë: 100 dalijamas ið insulino paros dozësir gaunama, kiek mmol/l sumaþës glikemija, suleidus 1 vv in-sulino.

    2 pavyzdys. 9 metø vaiko paros insulino dozë 22 vv. Joinsulino IJV = 100 : 22 = 4.5; t. y. 1 vv insulino sumaþins vaikoglikemijà per 4,5 mmol/l.

    Doziø apskaièiavimo pavyzdþiai1 atvejis. Mergaitë ruoðiasi suvalgyti 60 g angliavande-

    niø. Jos I : Ang = 10 (10 g angliavandeniø reikia 1 vv insuli-no), IJV = 2, glikemija prieð maistà siekia 8 mmol/l, o siektina

    1 pav. 14 metø berniuko paros bazinio insulino kiekis (pagalprof. J. Pickup Insulin Pump Therapy and Continuous GlucoseMonitoring, 2009); vv insulino veikimo vienetas.

    Laikas, val. Bazinis insulinas, vv/val. Bendras insulinas, vv

    04 0,7 2,847 1,3 3,9

    713 1,1 6,61320 1,0 7,02024 0,8 3,2

    24 valandos 23,5

  • 7

    glikemija yra 6 mmol/l. Mergaitës korekcinë dozë = (glikemijaprieð maistà siektina glikemija): IJV = (86) : 2 = 1 vv. Lei-dþiama dozë = 6 vv (maistui) + 1vv (korekcinis) = 7 vv.

    2 atvejis. 3 m. mergaitës paros insulino dozë 10 vv. Ko-rekcinë dozë = 100 : 10 = 10 (1 vv sumaþina glikemijà 10mmol/l). Maisto dozë = 300 : 10 = 30 (30 g angliavandeniøreikia 1 vv insulino).

    3 atvejis. 14 m berniuko paros insulino dozë 48 vv. Korek-cinë dozë = 100 : 48 = 2 (1 vv sumaþina glikemijà 2 mmol/l).Maisto dozë = 450 : 48 = 9,3 (9 g angliavandeniø reikia 1 vvinsulino).

    Insulino veikimo laikasInsulino kiekis kraujyje padidëja gana greitai (per

    1530 min.), bet jo poveikis gliukozei pasiekia maksimumàtik po 12 valandø nuo injekcijos. Insulino veikimas nëra liniji-nis. Nors beveik visas dozëmis gautas insulinas sunaudojamasper 5 valandas, maþa jo dalis iðlieka aktyvi dar keletà valandøilgiau. Á tai reikia atsiþvelgti, apskaièiuojant maisto dozæ. Bû-tent dël insulino veikimo uodegø, vakarais tokiam paèiamkiekiui angliavandeniø reikia leisti maþiau insulino (2 pav.).

    Kai kurios insulino pompos turi programëles, vadinamasdoziø patarëjais (angl. Bolus Wizard). Á toká skaièiuoklá áveda-mi ðie duomenys: IJV, I : Ang santykis, pageidautina glikemijair insulino veikimo laikas. Tuomet prieð kiekvienà valgá tereiksávesti gliukozës kieká kraujyje mmol/l, planuojamà suvartotiangliavandeniø kieká gramais ir patarëjas apskaièiuos, kiekinsulino reikia susileisti.

    Optimali glikemijos kontrolëGera glikemijos kontrolë apibûdinama ðiais parametrais: Nëra klinikiniø simptomø; Nëra sunkiø hipoglikemijø (kai sutrinka sàmonë ir bû-

    tina kito asmens pagalba), gali bûti kelios ðvelnios; Glikemija nevalgius 58 mmol/l, po valgio 510 mmol/l,

    prieð miegà 610 mmol/l, naktinë 59 mmol/l. Glikuotas hemoglobinas HbA1c < 7,5 proc.

    Hipoglikemija ir insulino pompaIðtikus hipoglikemijai, reikia:

    1. Sustabdyti pompà 30 min.2. Ligoniui duoti gliukozës 5 g/10 kg kûno svorio, bet ne

    daugiau kaip 20 g (pvz., 30 kg sverianèiam vaikui duoti15 g gliukozës).

    3. Po 15 min tikrinti glikemijà. Jei ji maþesnë nei 3,9 mmol/l,reikia pakartoti 2 punktà.

    4. Jei nëra hiperglikemijos, suvalgyti lëtai veikianèiø anglia-vandeniø (nepersivalgyti!).

    Liga ir insulino pompaSusirgus (pvz., perðalus) daþnai padidëja insulino poreikis

    ir glikemijos kiekis þenkliai pasikeièia. Jei susirgus, glikemijalaikosi didesnë nei 15 mmol/l, reikia:1. Kas 2 val. matuoti glikemijà ir tikrinti ketonø kieká.

    Jei ketonø nëra, suleisti korekcinæ dozæ: 0,1 vv insulino/kgkûno svorio kas 2 val., kol glikemija sumaþës daugiau nei10 proc. arba taps maþesnë nei 15 mmol/l.

    Jei ketonø yra, insulinas leidþiamas ðvirkðtu korekci-në dozë + 50 proc. Taip pat bûtina vartoti daug skys-èiø.

    2. Bazinio insulino dozæ padidinti 30100 proc.3. Susisiekti su profesionalais.

    Sportas ir insulino pompaAktyvi fizinë veikla padeda sveikiau jaustis ir gyventi. Cuk-

    riniu diabetu sergantys asmenys turëtø prieð ir po sporto tik-rinti glikemijà arba naudotis nepertraukiama gliukozës mata-vimo sistema. Þaidþiant futbolà, krepðiná ar pan., kuomet ga-limi susidûrimai, pompà rekomenduojama atjungti, bet ne il-giau nei 2 valandoms. Daþniausiai reikia 50 proc. sumaþintibazæ 90 min. prieð sportà ir 47 val. po jo. Jei, atjungus pom-pà, po sporto stebima hiperglikemija, reikia vëlinti atjungimàarba suleisti insulino dozæ per treniruotæ arba ið karto po jos.Jei fizinis aktyvumas didesnis uþ vidutiná, suvartoti papildomai1020 g angliavandeniø per valandà. Labai intensyvaus fizi-nio krûvio metu patariama suvartoti po 1,5 g ang/kg/val. Taippat gali keistis insulino ir angliavandeniø santykis, pvz., 1 vvinsulino padës ásisavinti ne 10 g, o 15 g angliavandeniø, taigireikës maþesnës maisto dozës.

    Mënesinës, stresas su insulino pompaMënesiniø metu dël pasikeitusios hormonø pusiausvyros

    daugeliui merginø ir moterø bazinio insulino poreikis padidë-ja, tik apie 10 proc. jis sumaþëja. Jeigu insulino poreikis padi-dëja, rekomenduojama prieð mënesines ir jø metu padidintibazæ 0,1 vv/val.

    Streso metu dël iðsiskyrusio adrenalino ir kortizolio taip patiðauga insulino poreikis. Esant laikinam stresui, reikia padidin-ti insulino bazæ kelioms dienoms ar savaitëms. Trumpalaikio(momentinio) streso metu pagelbës korekcinës dozës.

    Jolita ViðinskienëVilniaus vaikø ir jaunimo diabeto klubo

    Diabitë plius narë

    Parengta pagal dr. Editos Jaðinskienës(Vaikø endokrinologijos skyrius, LSMUK) paskaità

    I tipo cukrinio diabeto gydymas insulino pompa

    2 pav. Greitai veikianèiø insulinø veikimo charakteristikos(pagal www.uspharmacist.com).

    Prekës þenklasGenerinis pavadinimas Insulino veikimo

    Pradþia Pikas Trukmë

    Apidra Insulinas glulisin < 15 min 12 h 34 h

    Humalog Insulinas lispro < 15 min 12 h 34 h

    Novorapid Insulinas aspart < 15 min 12 h 34 h

  • 8

    I tipo diabetas ir mityba

    Asmenims, sergantiems cukriniu diabetu, be visiems galiojanèiø bendrø sveikos mitybos principø, egzistuoja irávairios specialios dietos, padedanèios derinti mitybà su in-sulino injekcijomis (DAFNE dieta, glikeminio indekso suvoki-mu grindþiama dieta ir kt.). Be to, yra ir daugybë mitø beiklaidinanèiø patarimø.

    Visi þinome posaká, kad gera sveikata savaime neateina,tai yra sudëtingas ir kruopðtus darbas, trunkantis visà gyve-nimà. Filosofas Vilhelmas Storostas Vydûnas jau beveik prieððimtà metø (1928 m.) savo knygoje Kûno protas ir þmoniøneprotas raðë: Didþiausias þmoniø skaièius maitinasi visið-kai neprotingai. O jie to në neþino... Gausybë reklamø irmasinio vartojimo kultûra daro mus priklausomus nuo ávai-riausiø pavidalø ðlamðtinio maisto, kuris yra ne kas kita kaiptuðèios kalorijos, auginanèios kûno svorá ir gadinanèios dan-tukus. Tai saldainiai, bandelës, ðokoladai, jogurtai, saldûs varð-kës sûreliai, riebûs pyragaièiai, sausainiai, ávairûs kepiniai, pi-cos, limonadai ir kiti greito maisto produktai, kuriuose di-dþioji dalis angliavandeniø yra greitai ásisavinami. Be to, ðiøproduktø sudëtyje yra gausu ávairiausiø konservantø, daþik-liø, skonio stiprikliø, stabilizatoriø, sintetiniø kvapiøjø medþia-gø ir kitø nepageidautinø priedø, apgaunanèiø mûsø sko-nio, uoslës ir kitus pojûèius ir verèianèiø tikëti, kad ðis mais-tas yra kokybiðkas ir skanus.

    Pasaulinio priklausomybiø klinikø tinklo ákûrëjas AllenasCarras knygoje Lengvas bûdas sulieknëti raðo: Skonio iruoslës pojûèiai gyvûnams buvo duoti tam, kad atskirtø nuo-dingà maistà nuo nenuodingo, tinkamà nuo netinkamo, irtik vienintelis þmogus ðiø pojûèiø nepanaudoja pagal paskir-tá... Rekomenduotina, kad angliavandeniai patenkintø 4565 % diabetu serganèiojo paros energijos poreikio. Labai svar-bu, kad didþiàjà dalá sudarytø lëtai ásisavinami angliavande-niai, kuriø ðaltiniai yra pilno grûdo kruopos, krakmolingi pro-duktai, ðvieþios darþovës ir vaisiai. Ðiuo principu paremta irglikeminio indekso dieta.

    Auganèio vaiko organizme kasdien susidaro per milijar-

    das naujø làsteliø, tam reikalingos statybinës medþiagos, ku-rias organizmas gauna su maistu: baltymai, riebalai, anglia-vandeniai, vitaminai, mineralinës medþiagos ir ávairûs mik-roelementai.

    Trys pagrindiniai sveikos mitybos principai yra:1) saikingumas: net ir bûtina maisto medþiaga, jei jos

    vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai;2) ávairumas: su maistu organizmas turi gauti apie 40

    ávairiausiø maisto medþiagø;3) subalansuotumas: mitybos subalansavimas tai

    tinkamas baltymø, riebalø, angliavandeniø, vitaminøir mineraliniø medþiagø santykis.

    Norint ðiuos principus ágyvendinti reikia maitintis pagalsveikos mitybos piramidæ.

    Tam, kad iðgirdæ ðá terminà nepasimestumëte, nepradë-kite nuo skaièiavimo, kiek porcijø mësos, kruopø ar darþo-viø Jûs suvalgote per dienà. Pirmiausia ávertinkite savo pirki-niø krepðio turiná dar bebûdami parduotuvëje, po to apþvel-kite savo maisto lentynas ir ðaldytuvà, ir, galiausiai, savo lëkð-tës turiná.

    Gera þinia yra ta, kad sergantiems diabetu asmenims ga-lioja tos paèios sveikos mitybos taisyklës, kaip ir bet kuriamkitam þmogui. Vienintelis skirtumas yra tas, kad sergant dia-betu mitybà reikia planuoti ir derinti su insulino injekcijomis.Be to, rekomenduotinø produktø porcijos yra suderintos taip,kad turëtø vienodà kieká angliavandeniø (pvz., viena porcijaryþiø ar makaronø áprastinëje piramidëje yra lygi 1/2 puode-lio, o diabeto piramidëje 1/3 puodelio). Piramidë padedapasirinkti angliavandeniø ðaltinius ið 6 pagrindiniø maisto gru-piø. Jûsø tikslas yra suvartoti didþiàjà dalá paros angliavan-deniø ið maisto produktø, esanèiø piramidës bazëje, ir ma-þiausiai ið produktø, esanèiø piramidës virðûnëje.

    Kai kurie mokslininkai sako, kad ði piramidë turëtø bûtipakoreguota ankðtinius produktus perkeliant á piramidës pa-grindà, ðalia grûdø ir krakmolingøjø produktø. Ankðtiniai pro-duktai, seniau vadinti neturtingø þmoniø mësa, ilgà laikà ne-

    Kai vaikas suserga cukriniu diabetu, daugeliui tëvø kyla begalë mitybos klausimø. Sveika mityba yravienas ið sunkiausiø uþdaviniø ne tik naujai susirgusiems, bet ir prityrusiems diabeto ligoniams irreikalauja nemaþai þiniø, praktikos ir mokëjimo planuoti.

    DIABETAS IR VAIKAI

  • 9

    pelnytai buvo pamirðti, taèiau þmonëms susirûpinus sveikamityba vël prisiminti jø privalumai. Tai puikus baltymø ir mik-roelementø ðaltinis, savo mitybine verte artimas mësai.

    Be to, koreguotina piramidëje ir tai, kad turëtø bûti ið-skirti nerafinuoti augaliniai aliejai, þuvø taukai ir kiti vertingiw-nesoèiø riebiøjø rûgðèiø ðaltiniai, kuriø vaikai turëtø gautikasdien, nes ðios rûgðtys svarbios vaikø smegenø vystymuisi.

    Naujausiame piramidës variante taip pat jau yra atsira-dæs papildomas pirmasis bazinis laiptelis sportas (kasdienbent 30 min.). Sergantiems diabetu vaikams kasdien spor-tuoti yra bûtina. Mësà reikëtø valgyti ne daugiau kaip vienà kartà per

    dienà, dar geriau ne kasdienà. Jà galima pakeisti þuvimi,kiauðiniais, ankðtiniais produktais, rieðutais.

    Viena ið daþniausiø vaikø mitybos klaidø yra ta, kadsuvartojama per daug riebalø ir mësos ir per maþaivalgoma ðvieþiø darþoviø bei vaisiø, rauginto pienoproduktø. VU Medicinos fakulteto prof. habil. dr.Rimantas Stukas teigia, kad, remiantis atliktø tyrimøduomenimis, Lietuvos gyventojams jau ne vienus metussiûloma vartoti daugiau grûdiniø kultûrø ir vietiniø vaisiøbei darþoviø, gerti daugiau vietiniø darþoviø sulèiø. Tojepaèioje gamtinëje geografinëje platumoje uþauginti vaisiaiir darþovës yra priimtiniausi ten pat gyvenantiemsþmonëms.

    Darþoviø rekomenduojama valgytidaugiau nei vaisiø, nes jose yra daugiaumikroelementø ir daugiau lëtaiásisavinamø angliavandeniø. O kai kurievaisiai (arbûzai, vynuogës) turi ganëtinaidaug greitai ásisavinamø angliavandeniø,dël kuriø pertekliaus vargina hipergli-kemijos, auga kûno svoris ir gendadantys.

    Geriausia yra valgyti sezoninius vai-sius ir darþoves. Dar geriau, jei darþo-vës ar vaisiai nuskinami prieð pat valgant(jei tai ámanoma), nes nuskintuose vai-siuose ir darþovëse, laikui bëgant, ma-þëja vitaminø kiekis.

    Darþoviø galite valgyti tiek, kiek tiknorite, iðskyrus bulves, nes jos yra ganakrakmolingos. Valgant per daug baltymø (mësa,pieno produktai), kyla alergijø pavojus(energijai baltymai vartojami, tik gau-nant nepakankamai riebalø ir angliavan-deniø). Riebalai lëtina maisto slinkimà virðki-namuoju traktu, todël riebus maistaslëèiau didina glikemijà. Taèiau tai nëragera prieþastis valgyti riebø maistà.Riebalø perteklius maþina mikroele-mentø pasisavinimà (N 34 g/kg).

    Gydytoja vaikø endokrinologëLina Orlovskaja

    Sveikos mitybos piramidë

  • 10

    Gyd. akuðerë ginekologë Birutë Maciulevièienë

    B. Maciulevièienë kalbëjo, jog, vaikui susirgus diabetu, gliu-kozës kiekis kraujyje stabilesnis bûna iki 78 metø. Vaikai, ser-gantys lëtinëmis ligomis, bræsti pradeda 23 metais vëliau. Mer-gaitës ðá laikotarpá iðgyvena lengviau, o berniukams jis praei-na sunkiau ir tæsiasi ilgiau. Tëvams belieka pasisemti kantry-bës ir padëti vaikams iðlaikyti gerà cukraus kieká. Gydytoja ra-gino tëvus ir jaunuolius atvykti konsultuotis á ligoninëje vei-kiantá Jaunimo kabinetà.

    Nuolatinis klubo mokytojas ir patarëjas gydytojas A. Baublyskalbëjo labai aktualia tema Diabetinë neuropatija ir kaip josiðvengti. Diabetinë neuropatija tai galûniø paþeidimas, ne-jautra. Neuropatijø atsiranda tada, kai ilgà laikà bûna aukðtascukraus kiekis kraujyje. Jis paþeidþia smulkius nervus ir smul-kias kraujagysles, kurie pradeda kalkëti ir sukelia galûniø ne-

    jautrà. Pirmieji ðio negalavimo poþymiai odos pakitimai, sau-sëjimas, áskilimai. Tuo metu labai lengva pasigauti infekcijà,nes galima nepajausti, jog susiþeidëme.

    Norint iðvengti diabetinës neuropatijos, bûtina kontroliuotimitybà, iðlaikyti normalø cukraus kieká kraujyje, priþiûrëti na-gus, o pastebëjus, kad oda sausëja, naudoti riebius kremus,saugotis grybeliniø susirgimø. Neuropatijos atsiradimui ir pro-gresavimui átakos turi ir avalynë negalima pirkti ir avëti persiauros, nepatogios avalynës.

    Gydytojas A. Baublys pabrëþë, kad Alytuje veikia Diabe-tinës pëdos kabinetas, á kurá gali kreiptis kiekvienas, sergan-tis diabetu, tik reikia turëti ðeimos gydytojo siuntimà. Kaip in-formavo endokrinologas, Alytaus ligoninëje glikuoto hemog-lobino tyrimà galima atlikti, kraujà paimant ið pirðto.

    Alytaus vaikø ir jaunimodiabeto klubas MES dëko-ja gydytojams A. Baubliui ir B.Maciulevièienei, kurie atsi-sveikindami diabetu sergan-tiesiems ir jø ðeimoms palin-këjo: Gyvenimas yra graþus.Bûkite iðtvermingi, laimingi irlaisvi. Tikëkite ateitimi irmokslo pasiekimais.

    Alytaus vaikøir jaunimo diabeto

    klubo MESpirmininkas

    Stasys Kazlauskas

    DIABETAS IR VAIKAI

    Ligai plintant, patarimønebûna per daug

    Sergamumas cukriniu diabetu tarp vaikø ir jaunuoliø vis auga, tad tëveliams pageidaujant á kluboMES nariø susirinkimà pakvietëme Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninës gydytojà endokri-nologà Arvydà Baublá ir gydytojà akuðeræ ginekologæ Birutæ Maciulevièienæ, kurie papasakojo apietai, kokie pavojai tyko, bræstant organizmui, ir kas yra diabetinë neuropatija.

  • 11

    PasikeitusiKaèerginës vaikø

    sanatorija Þibutëlaukia Jûsø!

    Kaèerginës vaikø sanatorijoje jau 21-eri metai gydosivaikai, sergantys endokrininëmis ligomis, t. y.cukriniu diabetu, nutukimu, hipotaliamine disfunkcija,hipofizës hipofunkcija, adrenogenitalinës funkcijossutrikimu, skydliaukës ir kitomis ligomis.

    Mûsø nepamirðta ir pirmieji pacientai, sergantys cukriniu diabetu, kurie èia gydësi prieð 1720 metø. Jietuo metu èia gydydavosi ilgai 12 mënesius. Dalis jø irdabar mus aplanko, skambina ir dalijasi smagiais prisimi-nimais.

    Prieð 4-erius metus pradëjome rengti stovyklines savai-tes cukriniu diabetu sergantiems vaikams. Maþesni vaikai ásanatorijà atvyksta su mamomis ar tëèiais. Diabeto moky-mas ir ádomesnis laisvalaikis (ekskursijos, ledo arena, kartin-gai, boulingas ir kt.) derinamos pagal amþiø.

    Norime pasidþiaugti, kad ðiais metais vaikus galësime pri-imti atnaujintose patalpose, apðiltintuose spalvinguose na-meliuose. Vaikai ir jø tëvai galës ilsëtis naujose lovose. Priepastatø aikðtelëse puikuojasi naujos sûpynës, smëlio dëþë,suoliukai. Tikimës, kad pagraþëjusioje aplinkoje vaikai ir juosslaugantys tëveliai geriau jausis ir dþiaugsmingiau praleis laikàpo procedûrø.

    Ðià vasarà Kaèerginës vaikø sanatorijoje Þibutë ren-giamos 4 stovyklos cukriniu diabetu sergantiems vaikams.

    Dvi stovyklos vaikams su mamytëmis ar tëveliais: Pirma stovykla nuo birþelio 5 d. Antra stovykla nuo birþelio 26 d.

    Dvi stovyklos paaugliams: Pirma stovykla nuo liepos 17 d. Antra stovykla nuo rugpjûèio 7 d.

    Norint patekti á stovyklà reikia papraðyti ðeimos gydytojoarba vaikø endokrinologo, kad sutvarkytø visus reikiamus do-kumentus ir duotø siuntimà pirminei reabilitacijai.

    Susitvarkius visus dokumentus, skambinti kontaktiniaistelefono numeriais uþregistruoti:

    (8 37) 569 296, (8 37) 569 405

    Gydytoja vaikø endokrinologë L. Z. Krova

    Vis labiau pritariama nuomonei, kad, sergant cukriniudiabetu, svarbus yra ligoniø socialinis kontekstas, pa-dedantis efektyviai valdyti lëtinæ ligà. Literatûroje daugiau-sia yra duomenø apie ðeimos átakà vaikø ir paaugliø diabetokontrolei, elgsenai ir emociniam prisitaikymui. Taèiau trûks-ta informacijos apie tai, kaip vaikams, paaugliams ir jø të-vams sekasi su tuo tvarkytis. Diabeto kontrolæ pabloginakonfliktai ðeimoje. Gera glikemijos kontrolë siejasi su ðeimosdarnumu, lankstumu, pasitenkinimu.

    Humanistinës psichologijos atstovai A. Maslowas ir C. R. Ro-gersas teigia, kad svarbiausias asmenybës brendimo poþymisyra savasties (arba savojo Að) samprata, t. y. visos mintys irjausmai, kuriais atsakome á klausimà Kas að esu? AnotC. R. Rogerso, savæs vertinimas atlieka ir asmenybës aktyvu-mo realizavimo funkcijà. Jis yra svarbus asmenybei vystytis.Pagrindiná asmenybës konfliktà sudaro skirtumas tarp savæsvertinimo ir aplinkos veiksniø vertinimo.

    Susirgimas diabetu jauname amþiuje gali neigiamai pa-veikti pasitikëjimà savimi, darbingumà ir taip apriboti ser-ganèiojo profesinës karjeros galimybes ateityje.

    Mokslininkai teigia, jog vaikø savivertei formuotis didelæreikðmæ turi ðeima, jos palaikymas ir supratimas. Stresas la-bai veikia cukrinio diabeto kontrolæ. Cukriniu diabetu ser-gantiems paaugliams bûdingas asmenybinis ir situacinis ne-rimas, depresija.

    Jei jauni diabeto ligoniai mokomi laiku, jie tampa nepri-klausomi, kuria ðeimas, turi vaikø. Susirgimas gali paveikti vi-sus ðiuos su gyvenimu susijusiø sprendimø priëmimus. Ypaènaudingi grupiniai diabetu serganèiø asmenø susitikimai. To-kios grupës gali padëti pacientams atsikratyti ákyriø minèiø,kad serga diabetu, sumaþinti vieniðumo jausmà, geriau savevertinti ir paþinti. Per grupinius uþsiëmimus maþinamas stre-sas, kurá patiria ligoniukai ir jø ðeimos nariai jie randa naujøsaviprieþiûros elementø, stresø, sunkumø nugalëjimo strate-gijø. Uþsiëmimai didina pacientø socialiná aktyvumà, prisitai-kymà kasdienëje veikloje ir, svarbiausia, jie geriau paþástasave, patenkina bendravimo poreiká. Tokia pagalba tiek vai-kams ir paaugliams, tiek jø tëveliams prieinama Kaèerginësvaikø sanatorijoje Þibutë.

    Psichologë Renata Neliubðienë

    Bûkime kartu

    Cukrinis diabetas tai sunki ligonio, kuris gyvenasu komplikacijø grësme ir nerimu, kenèia insulinoinjekcijø dûrius, gyvena pagal dienotvarkæ,susijusià su diabeto gydymu, 24 valandas perdienà, 365 dienas per metus, be atostogø ariðeiginiø dienø, naðta. Jauniems þmonëms tai dar


Recommended