Krymo respublikinës M.K. Èiurlionio lietuviø kultûros draugijos laikraðtukas Nr.6(17), 2001 m. Nr.6(17), 2001 m. Nr.6(17), 2001 m. Nr.6(17), 2001 m. Nr.6(17), 2001 m. Kampeli ðirdþiai brangus, esi pasauly tu vienas, namo vilioji mane, o perle pajûrio mielas! T I L T A S 4 Ó÷ðåäèòåëü-èçäàòåëü: Êðûìñêîå ðåñïóáëèêàíñêîå Ó÷ðåäèòåëü-èçäàòåëü: Êðûìñêîå ðåñïóáëèêàíñêîå Ó÷ðåäèòåëü-èçäàòåëü: Êðûìñêîå ðåñïóáëèêàíñêîå Ó÷ðåäèòåëü-èçäàòåëü: Êðûìñêîå ðåñïóáëèêàíñêîå Ó÷ðåäèòåëü-èçäàòåëü: Êðûìñêîå ðåñïóáëèêàíñêîå îáùåñòâî ëèòîâñêîé êóëüòóðû èì. Ì.Ê.×þðëåíèñà. îáùåñòâî ëèòîâñêîé êóëüòóðû èì. Ì.Ê.×þðëåíèñà. îáùåñòâî ëèòîâñêîé êóëüòóðû èì. Ì.Ê.×þðëåíèñà. îáùåñòâî ëèòîâñêîé êóëüòóðû èì. Ì.Ê.×þðëåíèñà. îáùåñòâî ëèòîâñêîé êóëüòóðû èì. Ì.Ê.×þðëåíèñà. Àäðåñ: 95024, ã. Ñèìôåðîïîëü, óë. 1-îé Êîííîé Àäðåñ: 95024, ã. Ñèìôåðîïîëü, óë. 1-îé Êîííîé Àäðåñ: 95024, ã. Ñèìôåðîïîëü, óë. 1-îé Êîííîé Àäðåñ: 95024, ã. Ñèìôåðîïîëü, óë. 1-îé Êîííîé Àäðåñ: 95024, ã. Ñèìôåðîïîëü, óë. 1-îé Êîííîé Àðìèè, 74-104, e-mail: [email protected]Àðìèè, 74-104, e-mail: [email protected]Àðìèè, 74-104, e-mail: [email protected]Àðìèè, 74-104, e-mail: [email protected]Àðìèè, 74-104, e-mail: [email protected]Èíôîðìàöèîííûé áþëëåòåíü «Tiltas» Èíôîðìàöèîííûé áþëëåòåíü «Tiltas» Èíôîðìàöèîííûé áþëëåòåíü «Tiltas» Èíôîðìàöèîííûé áþëëåòåíü «Tiltas» Èíôîðìàöèîííûé áþëëåòåíü «Tiltas» Ñâèäåòåëüñòâî î ãîñóäàðñòâåííîé ðåãèñòðàöèè: Ñâèäåòåëüñòâî î ãîñóäàðñòâåííîé ðåãèñòðàöèè: Ñâèäåòåëüñòâî î ãîñóäàðñòâåííîé ðåãèñòðàöèè: Ñâèäåòåëüñòâî î ãîñóäàðñòâåííîé ðåãèñòðàöèè: Ñâèäåòåëüñòâî î ãîñóäàðñòâåííîé ðåãèñòðàöèè: Ñåðèÿ ÊÌ N 564 îò 27 ìàðòà 2000 ã. Ñåðèÿ ÊÌ N 564 îò 27 ìàðòà 2000 ã. Ñåðèÿ ÊÌ N 564 îò 27 ìàðòà 2000 ã. Ñåðèÿ ÊÌ N 564 îò 27 ìàðòà 2000 ã. Ñåðèÿ ÊÌ N 564 îò 27 ìàðòà 2000 ã. Ïðåäñåäàòåëü îáùåñòâà è ð Ïðåäñåäàòåëü îáùåñòâà è ð Ïðåäñåäàòåëü îáùåñòâà è ð Ïðåäñåäàòåëü îáùåñòâà è ð Ïðåäñåäàòåëü îáùåñòâà è ð åäàêòîð — åäàêòîð — åäàêòîð — åäàêòîð — åäàêòîð — Âàëèòå Ëîãèíîâà, Âàëèòå Ëîãèíîâà, Âàëèòå Ëîãèíîâà, Âàëèòå Ëîãèíîâà, Âàëèòå Ëîãèíîâà, òåë. òåë. òåë. òåë. òåë. 448683. 448683. 448683. 448683. 448683. Ìàêåòèðîâàíèå è âåðñòêà — Èãîðü Äóä÷åíêî. Òèðàæ: 100 ýêç. Ñ áëàãîòâîðèòåëüíîé öåëüþ äëÿ áåñïëàòíîãî ðàñïðîñòðàíåíèÿ Ñ áëàãîòâîðèòåëüíîé öåëüþ äëÿ áåñïëàòíîãî ðàñïðîñòðàíåíèÿ Ñ áëàãîòâîðèòåëüíîé öåëüþ äëÿ áåñïëàòíîãî ðàñïðîñòðàíåíèÿ Ñ áëàãîòâîðèòåëüíîé öåëüþ äëÿ áåñïëàòíîãî ðàñïðîñòðàíåíèÿ Ñ áëàãîòâîðèòåëüíîé öåëüþ äëÿ áåñïëàòíîãî ðàñïðîñòðàíåíèÿ ÐEIMININKË ÕÎÇŸÞØÊÀ ÕÎÇŸÞØÊÀ ÕÎÇŸÞØÊÀ ÕÎÇŸÞØÊÀ ÕÎÇŸÞØÊÀ KALENDORINËS ÐVENTËS ÞOLINË ÆÎËÈÍÅ ÆÎËÈÍÅ ÆÎËÈÍÅ ÆÎËÈÍÅ ÆÎËÈÍÅ PLB IR PLJS KRAÐTØ PIRMININKØ SUVAÞIAVIMAS ÑÚÅÇÄ ÏÐÅÄÑÒÀÂÈÒÅËÅÉ ÊÐÀÅ ÂÑÅÌÈÐÍÎÉ ËÈÒÎÂÑÊÎÉ ÎÁÙÈÍÛ Violeta Palèinskaitë ÞYDRAS PUODELIS Ðtai ir vakaras jau tiesia Apie langus miglà vësià. Tiems, kas triûsë kiaurà dienà, Saugau ðiltà ðvieþià pienà. Va,- maþa riesta àselë- Mano molinë anselë, Þydras ðonas, baltas dugnas, Pieno putø baltos duknos. Baltos duknos dugnà slepia, Baltas pienas pievom kvepia... Gerkit, gerkit ligi soèiai, Sklidini visi àsoèiai. MÛSØ VEIDAI ÍÀØÈ ËÈÖÀ ÍÀØÈ ËÈÖÀ ÍÀØÈ ËÈÖÀ ÍÀØÈ ËÈÖÀ ÍÀØÈ ËÈÖÀ JANINA IÐ FEODOSIJOS ßÍÈÍÀ ÈÇ ÔÅÎÄÎÑÈÈ LIETUVOJE ðvenèiama: liepos 6-ji - Mindaugo karûnavimo - Valstybës diena; paþymima: liepos 7-ji - Tarptautinë kooperacijos diena; liepos 15-ji - Þalgirio mûðio diena; liepos 17-ji - Pasaulio lietuviø vienybës diena; liepos 30-ji - Jûros diena; rugpjûèio 15-ji - Ðvè.Mergelës Marijos ëmimas á Dangø — Þolinë; rugpjûèio 23-ji - Juodojo kaspino diena; Valstybës vëliava keliama: liepos 6-jà ir liepos 15-jà d.d. K. BORUTA Gimtasis kraðtas þmogui- Kaip þemë medþiui, Á kurià ðaknis suleidþia, Gyvybæ ir stiprybæ semia. Tiktai stovëdamas ant savo þemës, Jis galvà iðkelia kaip àþuolas virðûnæ, Jam saulë ðvieèia, Naktá þvaigþdës mirga; Ir jis suauga su visu pasauliu Kaip jo dalis - stiprus, galingas. Rugpjûèio 12-15 d.d. Seinuose vyko PLB ir PLJS kraðtø pirmininkø suvaþiavimas. Jame dalyvavo taip pat visa PLB valdyba. Suvaþiavime dalyvavo lietuviai ið 21 valstybiø, ið visø kontinentø. Trijø dienø tarpe buvo svarstoma daug svarbiø klausimø, o pagrindiniai ið jø - ðvietimas ir kultûra. Ðvietimas - pagrindinis veiksnys, kurio dëka iðlaikoma lietuvybë, kalba ir kultûra svetur gyvenanèiø tautieèiø gretose. Tautiniø maþumø ir iðeivijos departamento generalinis direktorius Remigijus Motuzas pateikë iðsamià informacijà apie valstybës ryðiø su uþsienio lietuviais politikos nuostatas ir kryptis. PLB atstovas Lietuvoje Gabrielius Þemkalnis supaþindino su Valdovø rûmø projekto vykdymu, o PLB valdyba paragino kraðtø bendruomenes remti pagal iðgales rûmø atstatymà iki 2009 m. Regina ir Viktoras Kuèai papasakojo apie “Pasaulio lietuvio” leidybos problemas ir rûpesèius. Viena posëdþio dalis buvo skirta jaunimo problemoms. Suvaþiavimo metu V.Loginova áteikë PLB valdybos pirmininkui Vytautui Kamantui Krymo lietuviø draugijos Tautinio solidarumo ánaðà, kuris sudarë 37 JAV dolerius. V.Kamantas padëkojo Krymo lietuviams PLB vardu. Nukelta á 2 p. Ëèòîâñêèé êàëåíäàðíûé ïðàõäíèê. 15 àâãóñòà â êîñòåëàõ îñâÿùà- þòñÿ öâåòû, êîòîðûå õðàíÿòñÿ â âûñóøåíîì âèäå è îõðàíÿþò äîì îò íåñ÷àñòèé. Rugpjûèio 15-os dienos rytà visais keliais traukë þmonës á baþnyèias, o moterø rankose kvepëjo, lingavo didelës puokðtës lauko ir darþeliø gëliø. Paðventintas gëles moterys rûpestingai sudþiovindavo. Jos saugodavo namus nuo audrø, nuo perkûno átrenkimo, nuo gaisro, nuo piktø dvasiø. Ðios graþios gëliø ðventinimo tradicijos neþino daugelis tautø, taèiau kai kuriose lietuviø parapijose ir JAV gëlës yra ðventinamos lietuviðkø pamaldø metu Þolinës ryte. Þolinës ðventëje turëtume savo namus gausiai iðpuoðti vasaros þiedais ir visa ðeima kartu prisiminti ðià graþià lietuviðkà tradicijà. ÄÅÒÑÊÈÉ ÄÅÒÑÊÈÉ ÄÅÒÑÊÈÉ ÄÅÒÑÊÈÉ ÄÅÒÑÊÈÉ ÓÃÎËÎÊ ÓÃÎËÎÊ ÓÃÎËÎÊ ÓÃÎËÎÊ ÓÃÎËÎÊ VAIKØ KAMPELIS «SAULUTË» KAIMIÐKAS MEDUOLIS ÑÅËÜÑÊÈÉ ÌÅÄÎÂÈÊ 3 ÿéöà, 1 ñòàêàí ñìåòàíû èëè êèñëîãî ìîëîêà, 200ã ñàõàðà, 300ã ìåäà, 2 ëîæêè ñìå- ñè ïðèïðàâ (êîðèöû, äóøèñòîãî ïåðöà, ãâîç- äèêè, ìóñêàòíîãî îðåõà, àïåëüñèíîâîé êîð- êè), 400-500ã ìóêè, ëîæå÷êà ñîäû. Ìåä ïîâàðèòü è îñòóäèòü. Æåëò- êè ðàñòåðåòü ñ ñàõàðîì, âëèòü ñìåòàíó è ìåä, ïðèïðàâû, ÷àñòü ñìåøàííîé ñ ñîäîé ìóêè è î÷åíü õîðîøî âçáèòü. Îòäåëüíî âçáèòü áåëêè è ïîëîæèòü â òåñòî, ïðèñû- ïàâ îñòàâøåéñÿ ìóêîé. Îñòîðîæíî ðàç- ìåøàòü. Òåñòî âûëèòü íà ïðîòèâåíü ñëî- åì â 1-1,5 ñì, ïå÷ü 30 ìèíóò, íà ñðåäíåì îãíå. LIETUVOS KULTÛROS ISTORIJOS DATOS LIEPA 17 d. Þuvo lietuviai lakûnai Stepas Darius ir Stasys Girënas. Jie lëktuvu «Lithuania» perskrido Atlanto vandenynà,þuvo Goldino apylinkëse, miðke, 120 km. Nuo Berlyno. 17 d. Pasaulio lietuviø vienybës diena 21 d. 1893 m. gimë Butkø Juzë, lietuviø poetas. Mirë 1947 m. RUGPJÛTIS 25 d. 1887 m. gimë Kazys Ðimonis, lietuviø dailininkas. Mirë 1978 m. 27 d. 1884 m. gimë Lidas Gira, lietuviø raðytojas. Mirë 1946 m. Ñåãîäíÿ ìû çíàêîìèìñÿ ñ åù¸ îä- íèì ÷ëåíîì íàøåãî îáùåñòâà - ßíèíîé ×åë- ïàíîâîé, æèâóùåé â Ôåîäîñèè. Ó íå¸ ìíîãî óäèâèòåëüíûõ õîááè è âñå îíè èìåþò îòíî- øåíèå ê Ëèòâå. Ýòî áîëüøàÿ êîëëåêöèÿ äå- ðåâÿííûõ ìàñîê - ÷åðòåé, êîòîðàÿ ñëîâíî ÿâëÿåòñÿ ïðîäîëæåíèåì Ìóçåÿ ÷åðòåé â Êàóíàñå. Òàê æå åþ ñîáðàíû è ïåðåïëåòåíû âî ìíîæåñòâî êíèã òûñÿ÷è àíåêäîòîâ è êàðèêàòóð ëèòîâñêèõ àâòîðîâ. Êàæäûé ïðè æåëàíèè ìîæåò óñòðîèòü ñåáå ìàëåíü- êèé îñòðîâîê Ðîäèíû è ïîäåëèòñÿ èì ñ äðó- ãèìè. À ßíèíà ýòî óæå ñäåëàëà. È ñäåëàëà îíà ýòî ñ áîëüøîé ëþáîâüþ. Nuostabi moteris, maloniai ðnekanti lietuviðkai, vaikiðku tyrø mëlynø akiø þvilgsniu, pasakoja apie savo labai ádomø, nelengvà gyvenimà, apie patekimà á Krymà, apie savo v yrà - tikrà draugà, kurio netektis tapo sunkiu smûgiu... Bet, neþiûrint á gyvenimo negandas, Janina sugebëjo iðlaikyti ðirdyje ðilumà, meilæ þmonëms, norà bendrauti ir dalintis viskuo ádomiu sukauptu viso gyvenimo bëgyje. O jos su vyru rinktos nuostabios kolekcijos, jø hobi tiesiog sukreèia, nes tai daugybë jø rankomis perriðtø knygø, kuriuose juokiasi staèiai á akis tûkstanèiai lietuviðkø autoriø karikatûrø ir anegdotø. O dar jie yra surinkæ lietuviðkø mediniø kaukiø kolekcijà, kuri visur keliavo su jais gyvenimo keliais. Þiûrint á kaukes, jautiesi kaip Kauno velniø muziejaus filiale. Ðtai kokià átakà padarë gimta þemë Janinai: ne tik pagimdë ir uþaugino, bet ir uþkrëtë lietuviðkais pomëgiais, kurie po ðiai dienai dominuoja jos gyvenime. O ðtai ir pati Janina Èelpanova ðalia savo kolekcijø. Tekstas ir foto Valytë Loginova ÁÈÒÂÀ ÏÐÈ ÃÐÞÍÂÀËÜÄÅ ÁÈÒÂÀ ÏÐÈ ÃÐÞÍÂÀËÜÄÅ ÁÈÒÂÀ ÏÐÈ ÃÐÞÍÂÀËÜÄÅ ÁÈÒÂÀ ÏÐÈ ÃÐÞÍÂÀËÜÄÅ ÁÈÒÂÀ ÏÐÈ ÃÐÞÍÂÀËÜÄÅ ÞALGIRIO KAUTYNËS Dvi dienas ir dvi naktis lietuviø ir lenkø kariuomenës ilsëjosi ir þuvusiuosius laidojo po didþiausio 15 amþiaus mûðio. Ðio mûðio didelë reikðmë Europai , nes subliuðko ordino galybë. Lenkijai ir Lietuvai atsivërë ekonominio vystymosi keliai, susijungë etninës þemës, nekilo karo grësmës dviem frontais. DLK Vytautas parodë lietuviø sumanumà, ryþtingumà, karingumà ir meilæ savo Tëvynei. Duok Dieve, kad visada lietuviø ir lenkø draugystë tarnautø abiejø tautø laisvei ir þmoniø laimei. Taip Þalgirio mûðio lauke 1410 metø liepos 15 dienà buvo sutriuðkintas Kryþiuoèiø ordinas ir apginta Þemaitija bei visa Lietuva. Foto: Algio Rugieniaus Paminklas ir metalo stiebai Þalgirio mûðio lauke
Transcript
Krymo respublikinës M.K. Èiurlionio lietuviøkultûros draugijos laikraðtukas
Nr.6(17), 2001 m.Nr.6(17), 2001 m.Nr.6(17), 2001 m.Nr.6(17), 2001 m.Nr.6(17), 2001 m.Kampeli ðirdþiai brangus, esi pasauly tu vienas,namo vilioji mane, o perle pajûrio mielas!
LIETUVOJEðvenèiama: liepos 6-ji - Mindaugo karûnavimo- Valstybës diena;paþymima: liepos 7-ji - Tarptautinë kooperacijosdiena;liepos 15-ji - Þalgirio mûðio diena;liepos 17-ji - Pasaulio lietuviø vienybës diena;liepos 30-ji - Jûros diena;
rugpjûèio 15-ji - Ðvè.MergelësMarijos ëmimas á Dangø — Þolinë;rugpjûèio 23-ji - Juodojo kaspino diena;Valstybës vëliava keliama: liepos 6-jà ir liepos15-jà d.d.
K. BORUTAGimtasis kraðtas þmogui-Kaip þemë medþiui,Á kurià ðaknis suleidþia,Gyvybæ ir stiprybæ semia.
Tiktai stovëdamas ant savo þemës,Jis galvà iðkelia kaip àþuolas virðûnæ,Jam saulë ðvieèia,Naktá þvaigþdës mirga;Ir jis suauga su visu pasauliuKaip jo dalis - stiprus, galingas.
Rugpjûèio 12-15 d.d. Seinuose vykoPLB ir PLJS kraðtø pirmininkøsuvaþiavimas. Jame dalyvavo taip pat visaPLB valdyba.
Suvaþiavime dalyvavo lietuviai ið 21valstybiø, ið visø kontinentø. Trijø dienøtarpe buvo svarstoma daug svarbiøklausimø, o pagrindiniai ið jø - ðvietimas irkultûra.
Ðvietimas - pagrindinis veiksnys,kurio dëka iðlaikoma lietuvybë, kalba irkultûra svetur gyvenanèiø tautieèiø gretose.
Tautiniø maþumø ir iðeivijosdepartamento generalinis direktoriusRemigijus Motuzas pateikë iðsamiàinformacijà apie valstybës ryðiø su uþsieniolietuviais politikos nuostatas ir kryptis.
PLB atstovas Lietuvoje GabrieliusÞemkalnis supaþindino su Valdovø rûmøprojekto vykdymu, o PLB valdyba paraginokraðtø bendruomenes remti pagal iðgalesrûmø atstatymà iki 2009 m.
Regina ir Viktoras Kuèaipapasakojo apie “Pasaulio lietuvio” leidybosproblemas ir rûpesèius.
Viena posëdþio dalis buvo skirtajaunimo problemoms.
Suvaþiavimo metu V.Loginova áteikëPLB valdybos pirmininkui VytautuiKamantui Krymo lietuviø draugijosTautinio solidarumo ánaðà, kuris sudarë 37JAV dolerius. V.Kamantas padëkojo Krymolietuviams PLB vardu.
Nukelta á 2 p.
Ëèòîâñêèé êàëåíäàðíûé ïðàõäíèê. 15 àâãóñòà â êîñòåëàõ îñâÿùà-þòñÿ öâåòû, êîòîðûå õðàíÿòñÿ â âûñóøåíîì âèäå è îõðàíÿþò äîì îòíåñ÷àñòèé.
Rugpjûèio 15-os dienos rytà visais keliais traukë þmonës á baþnyèias, omoterø rankose kvepëjo, lingavo didelës puokðtës lauko ir darþeliø gëliø.Paðventintas gëles moterys rûpestingai sudþiovindavo. Jos saugodavo namusnuo audrø, nuo perkûno átrenkimo, nuo gaisro, nuo piktø dvasiø.
Ðios graþios gëliø ðventinimo tradicijos neþino daugelis tautø, taèiaukai kuriose lietuviø parapijose ir JAV gëlës yra ðventinamos lietuviðkø pamaldømetu Þolinës ryte. Þolinës ðventëje turëtume savo namus gausiai iðpuoðtivasaros þiedais ir visa ðeima kartu prisiminti ðià graþià lietuviðkà tradicijà.
Ìåä ïîâàðèòü è îñòóäèòü. Æåëò-êè ðàñòåðåòü ñ ñàõàðîì, âëèòü ñìåòàíó è
ìåä, ïðèïðàâû, ÷àñòü ñìåøàííîé ñ ñîäîéìóêè è î÷åíü õîðîøî âçáèòü. Îòäåëüíîâçáèòü áåëêè è ïîëîæèòü â òåñòî, ïðèñû-ïàâ îñòàâøåéñÿ ìóêîé. Îñòîðîæíî ðàç-ìåøàòü. Òåñòî âûëèòü íà ïðîòèâåíü ñëî-åì â 1-1,5 ñì, ïå÷ü 30 ìèíóò, íà ñðåäíåìîãíå.
LIETUVOSKULTÛROSISTORIJOS
DATOSLIEPA
17 d. Þuvo lietuviai lakûnai StepasDarius ir Stasys Girënas. Jie lëktuvu«Lithuania» perskrido Atlantovandenynà,þuvo Goldino apylinkëse,miðke, 120 km. Nuo Berlyno.
17 d. Pasaulio lietuviø vienybësdiena
21 d. 1893 m. gimë Butkø Juzë,lietuviø poetas. Mirë 1947 m.
RUGPJÛTIS25 d. 1887 m. gimë Kazys Ðimonis,
lietuviø dailininkas. Mirë 1978 m.27 d. 1884 m. gimë Lidas Gira,
lietuviø raðytojas. Mirë 1946 m.
Ñåãîäíÿ ìû çíàêîìèìñÿ ñ åù¸ îä-íèì ÷ëåíîì íàøåãî îáùåñòâà - ßíèíîé ×åë-ïàíîâîé, æèâóùåé â Ôåîäîñèè. Ó íå¸ ìíîãîóäèâèòåëüíûõ õîááè è âñå îíè èìåþò îòíî-øåíèå ê Ëèòâå. Ýòî áîëüøàÿ êîëëåêöèÿ äå-ðåâÿííûõ ìàñîê - ÷åðòåé, êîòîðàÿ ñëîâíîÿâëÿåòñÿ ïðîäîëæåíèåì Ìóçåÿ ÷åðòåé âÊàóíàñå. Òàê æå åþ ñîáðàíû è ïåðåïëåòåíûâî ìíîæåñòâî êíèã òûñÿ÷è àíåêäîòîâ èêàðèêàòóð ëèòîâñêèõ àâòîðîâ. Êàæäûéïðè æåëàíèè ìîæåò óñòðîèòü ñåáå ìàëåíü-êèé îñòðîâîê Ðîäèíû è ïîäåëèòñÿ èì ñ äðó-ãèìè. À ßíèíà ýòî óæå ñäåëàëà. È ñäåëàëàîíà ýòî ñ áîëüøîé ëþáîâüþ.
Nuostabi moteris, maloniai ðnekantilietuviðkai, vaikiðku tyrø mëlynø akiøþvilgsniu, pasakoja apie savo labai ádomø,nelengvà gyvenimà, apie patekimà á Krymà,apie savo v yrà - tikrà draugà, kurio netektistapo sunkiu smûgiu...
Bet, neþiûrint á gyvenimo negandas,Janina sugebëjo iðlaikyti ðirdyje ðilumà, meilæþmonëms, norà bendrauti ir dalintis viskuoádomiu sukauptu viso gyvenimo bëgyje. O jossu vyru rinktos nuostabios kolekcijos, jø hobitiesiog sukreèia, nes tai daugybë jø rankomis
perriðtø knygø, kuriuose juokiasi staèiai á akistûkstanèiai lietuviðkø autoriø karikatûrø iranegdotø. O dar jie yra surinkæ lietuviðkømediniø kaukiø kolekcijà, kuri visur keliavosu jais gyvenimo keliais. Þiûrint á kaukes,jautiesi kaip Kauno velniø muziejaus filiale.
Ðtai kokià átakà padarë gimta þemëJaninai: ne tik pagimdë ir uþaugino, bet iruþkrëtë lietuviðkais pomëgiais, kurie po ðiaidienai dominuoja jos gyvenime.
O ðtai ir pati Janina Èelpanova ðaliasavo kolekcijø.
ÞALGIRIO KAUTYNËSDvi dienas ir dvi naktis lietuviø ir lenkø
kariuomenës ilsëjosi ir þuvusiuosius laidojo podidþiausio 15 amþiaus mûðio. Ðio mûðio didelëreikðmë Europai , nes subliuðko ordino galybë.Lenkijai ir Lietuvai atsivërë ekonominiovystymosi keliai, susijungë etninës þemës, nekilokaro grësmës dviem frontais.
DLK Vytautas parodë lietuviøsumanumà, ryþtingumà, karingumà ir meilæsavo Tëvynei. Duok Dieve, kad visadalietuviø ir lenkø draugystë tarnautø abiejø
tautø laisvei ir þmoniø laimei.Taip Þalgirio mûðio lauke 1410 metø liepos 15 dienà buvo
sutriuðkintas Kryþiuoèiø ordinas ir apginta Þemaitija bei visa Lietuva.
Fot
o: A
lgio
Ru
gien
iau
s
Pa
min
kla
s ir
met
alo
sti
eba
iÞ
alg
irio
mû
ðio
la
uk
e
T I L T A S 3T I L T A S2
ÒÀÊ ÌÍÎÃÎ ÄÎÆÄŸ,ÍÎ ÑÎËÍÖÀ ÂѸ ÆÅ ÁÎËÜØÅ
PLB IR PLJS KRAÐTØPIRMININKØ
SUVAÞIAVIMASAtkelta ið 1 p.
Rugpjûèio 15 d. visi suvaþiavimodalyviai dalyvavo Þoliniø atlaiduose. Ðv.Miðias aukojo ir pamokslà pasakë kunigasEdis Putrimas, o jaunimas neðë aplinkbaþnyèià savo paèiø nupintà þoliø vainikà.
Suvaþiavimo nutarimuose pabrëþta,kad visus dþiugina lietuviðko ðvietimo uþLietuvos ribø plëtra. Suvaþiavimas dþiaugiasiir dëkoja lietuviðkos kultûros barødarbininkams ir vadovams. Ragina ir toliaunenuilstomai tæsti savo darbà ðioje srytyje.
Labai lijo pernai liepos mënesáTrakuose, nors mums atrodë, kad saulës irðilumos buvo daug daugiau. O kokios puikiosvaivorykðtës puoðë Trakø dangø, lyg vartai áamþinà groþá ir ðviesà. Nejaugi tai tie patysvaikystës ir jaunystës Trakai? Lyg ir tie, betjau visai kitokie. Kur tie seneliø darþai,siekiantys Galvës eþerà? Ten dabar plytøkrantinë, pasipuoðusi gintariniais, moliniais,mediniais suvenyrais ir papuoðalais. Seniauèia parduodavo iðaugintus agurkus,obuolius, serbentus...Anksèiau prie krantobuvo pririðamos valtelës, kad galima bûtønuplaukti á sodà, esantá kitame eþero pakraðty.Mano senelis plaukdavo á sodà, kuriamederëjo daug obuoliø, serbentø, agrastø, kurlaikë avilius. Niekada jau nebebus tokioskanaus medaus, kuriuo tepdavom agurkus,ið kurio kepdavom meduolius...Dabar ten“Þalgiris” - irklavimo sporto bazë.
O kiek daug vestuviø atvaþiuoja áTrakus! Vis eina nuotakos ilgom baltomvestuvinëm suknelëm, jaunieji- klasikiniaistamsiais kostiumais pasidabinæ, linksmi irpuoðnûs pabroliai ir pamergës. Visi traukia prieTrakø pilies, prie medinës Vytauto Didþiojoskulptûros. Tiek daug vietø, kur galimanusifotografuoti, o praëjus metø metams -rodyti tas nuotraukas vaikams ir anûkams...
Mes taip pat prisiminëm, kaipðventëm savo vestuves Trakuose,fotografavomës prieðais pilá, prie senelionamo. Atrodo, kad praëjo ne taip daug laiko,o lyg porà amþiø prabëgo - taip viskaspasikeitë. Norëtøsi sustabdyti tas praeitiesakimirkas ir ðias naujas, paimti ið jø tai, kasbrangiausia, iðsaugoti,neiðsijoti ir perduotivaikams, kad nenutrûktø tas gyvas ryðys tarpprotëviø ir mûsø. Kad nenutrûktø giminësir ðeimos ryðys, kaip saugo Lietuva ryðá susavo istorija, tradicijomis. Galima tik stebëtisir sekti Lietuvos pavyzdþiu, kaip praþystaTrakai, tampa pastoviai lankoma turistøvieta. Èia atvaþiuoja tokios áþymybës, kaipMaja Pleseckaja, turinti Trakuose vilà, ruoðiaKaraliðkojo baleto pasirodimus, vadinaTrakus rojumi þemëje. Trakø pilies didþiojojemenëje vyksta klasikinës muzikos koncertai.
Mûsø vaikai jau porà metø svajojopamatyti riteriø turnyrus Trakø pusiasaliopilyje. Apie juos mums raðë senelë ið Vilniaus,net buvo atsiuntøsi þinuèiø su apraðymais.Ðtai ir mums pagaliau pavyko ðià ðventæpamatyti patiems. Ið pradþiø stebëjome
turnyrus nuo kalvos, matëm bendrà kovøvaizdà, gerai girdëjosi pasakojimas apieriterius, apie jø ðarvus ir ginklus. Vaikus ðiedalykai be galo domina, o kadangi jie ne viskàsuprato lietuviðkai, reikëjo staigiai padirbëtivertëja. Paskui pavyko patekti uþ aptvërimo,tai vël þiûrëjome turnyrus jau ið arti. Riteriaikovojo dël puikiø damø. Taip norëjosipatiems pasimatuoti ðalmus, palaikyti kardusir skydus! Ir tai mums pavyko. Priëjæ prielietuviø riteriø, pasikalbëjome ir suþinojome,kad jie sukûrë savo klubà ir pirmà kartàdalyvauja ðiame teatralizuotame vaidinime,nes anksèiau dalyvaudavo tik riteriai iðLenkijos. Jie net buvo patenkinti, kad vaikainori su jais nusitraukti atminèiai, daugklausinëja apie ginklus ir ðarvus. Net maþiejipasimatavo ðalmus ir palaikë kardà, norsjauniausiam trejø metø sûnui ðalmas kritoant akiø, o kardà padëjo laikyti vyresnysisbrolis.Vyresnieji tvirtai laikë skydus ir kirvius,pasijutæ tø turnyrø dalyviais.
Ðioje ðventëje taip pat dalyvavoamatininkai puodþiai. Vienas ið sûnø labaipanoro pats pasigaminti nedidelá puodelá.Uþsiriðæs darbiná þiurstà, dirbo, priþiûrimasmeistro. Po to porà dienø vaikðèiojom,norëdami apdeginti puodà viduramþiøkeramikos deginimo krosnyje, bet vis lijo irteko pasiimti já neapdegintà. Amatininkaipuodþiai, matydami toká vaiko susidomëjimà,padovanojo savo darbo jau apdegintà puodà.Juos abu mes parsiveþëme á Simferopolá.
Dar ten rodë savo meistriðkumàamatininkai kalviai ir juvelyrai. Visur galimabuvo dalyvauti ir iðbandyti savo jëgas. Mesnusikalëm monetà su Didþiuoju KunigaikðèiuKæstuèiu. Viskas buvo daroma, kaipviduramþiais. Veikë ðaudykla ið senoviniø laikø.Vakare stebëjome, kaip ðaudoma senovineakmenø ðaudykle, kurios pagalba viduramþiaisbuvo griaunamos piliø sienos. O dar vakare
buvo suruoðta viduramþiø puota. Mesdalyvavome joje kaip þiurovai. Lauke ant ieðmobuvo kepami parðiukai ir viðtos. Norintyspavalgyti be peiliø ir ðakuèiø, kaip riteriø laikais- mokëjo didelius pinigus, o senovines monetasuþ dainas mëtë á didþiulius molinius àsoèius.Juos aptarnavo senoviniais rûbais apsitaisæpuotos rengëjai, linksmino senovinë muzika irðokiai. Kaip èia nepatikësi, kad atsiradaiatgimusioj viduramþiø pilyje. Vaikai, kurie matëriterius ir jø aplinkà tik filmuose, knygose arlego konstruktoriø þaidimuose, galëjo pajustità dvasià, supintà ið turnyrø, muzikos, ðokiø,vaiðiø ir istoriniø pasakojimø. Tokiø áspûdþiøuþtenka labai ilgam, ypaè, kai tenka visurdalyvauti paèiam, imti á rankas riteriø ginklus iraprangà. Tai kur kas ádomiau, nei pamatyti taimuziejuje uþ stiklo.
Taip pat buvo minimos Þalgiriokautynës, Mindaugo karûnavimo diena.Þirgø ristynës pusiasalio pilyje prasidëjokunigaikðèio ir kunigaikðtienës atjojimu.Susëdæ á veþimà, vaþiavo ir muzikantai.
Ðios ðventës vyko ne vienà dienà irne tik Trakuose, bet ir Kernavëje - todëlreikëjo pasirinkti, kur dalyvauti.
Visa tai padeda iðsaugoti Lietuvoskultûrà, kuria gyvà jos istorijos paveikslà. Tailabai ádomu turistams, viskas organizuojamaeuropietiðkame lygyje. Be to dar Trakuoseveikia nemaþai jaukiø restoranø ir kaviniø.Mes maloniai paplaukiojom valtimi,katamaranu, vandens dviraèiu ir garlaiviu.Valtimi nusiyrëme á salà “Volga-Volga”, tenseniau buvo tiltelis, o dabar jis apgriuvæs.Maudëmës ten ir saloje prie pilies, norsKryme ir atpratome nuo tokio ðalto vandens.
Anksèiau buvusi maþai lankomapakrantë dabar knibþdëte knibþda nuoturistø, norinèiø paþiûrëti, nusipirkti,paplaukioti. Toks dëmesys istorinëms irgraþioms gamtos vietoms naudingas iruþsienio turistams ir Lietuvos gyventojams.Kaip gaila, kad Krymas, turëdamas tiekdaug puikiø istoriniø ir graþiø gamtiniøvietoviø daug maþiau rûpinasi jøiðsaugojimu, o be ðito neámanoma taptieuropietiðko lygio turistine vietove.
Nors ir daug buvo Trakuose lietaus,bet ðilumos ðirdyje ir ðviesiø atsiminimøatsiveþëm ið ðios kelionës daug daugiau.
![g]kfn ;/sf/ ;+3Lo dfldnf tyf :yfgLo ljsf; dGqfno s]Gb|Lo ...€¦ · 29 197313 RS Rajendra Shrestha Nuwakot Bageshwory 3 Suryagadhi 3 30 190620 RS Rita Tamang Nuwakot Bageshwory 3](https://static.dokumenty.site/doc/80x56/602cd5ce378486433432c416/gkfn-sf-3lo-dfldnf-tyf-yfglo-ljsf-dgqfno-sgblo-29-197313-rs-rajendra.jpg)
![Jakub Stejskal - Masaryk Universityamper.ped.muni.cz/~jonas/knihy/02_umeni_a_ideologie/Stejskal-Ideologie.pdfPodle působivého výkladu hegeliánské estetiky (hegel 1966 [1835])](https://static.dokumenty.site/doc/80x56/5e31aa465eb0f952de48dc4e/jakub-stejskal-masaryk-jonasknihy02umeniaideologiestejskal-ideologiepdf.jpg)
