+ All Categories
Home > Documents > reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis...

reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis...

Date post: 04-Mar-2020
Category:
Upload: others
View: 2 times
Download: 0 times
Share this document with a friend
12
saqarTvelos damoukideblobis aRdgenis dRe saqarTvelos damoukideblobis aRdgenis dRes mieZRvna studentTa samecniero centris, biblioTe- kis, istoriis, arqeologiisa da eTnologiis mier organizebuli studentTa konferenciebi. ori dRis ganmavlobaSi baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univer- sitetis sxvadasxva specialobis studentebi qveynis saxelmwifoe- briobisa da qarTuli eklesiis avtokefaliis aRdgenis mniSvnelo- baze msjelobdnen. axalgazrdebma 1918-1990 wlebSi ganviTarebul istoriul movlenebze isaubres, erovnuli gmirebi gaixsenes da pa- tivi miages maT xsovnas. saqarTvelos prezidenti universitetis studentebs Sexvda SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #5.maisi, 2012. saqarTvelos prezidenti SoTa rusTavelis saxelmwifo univer- sitetis warCinebul studentebs Sexvda. mixeil saakaSvilma stu- dentebTan ramdenime axali ini- ciativa gaaJRera. qveynis pirveli piri axalgazrdebs dagegmili da mimdinare proeqtebis Sesaxeb esau- bra. studentebs is iniciativebic gaacno, romlebic ukeTesad swav- lis met SesaZleblobas da stim- uls miscemT. prezidentma isaubra studen- tur baraTze, romlis Sesaxebac ganaTlebis saministro ukve muS- aobs da male studentebi mgzav- robisas da sabanko momsaxurebis dros SeRavaTebiT isargebleben. garda amisa, prezidentma aRniSna, rom male studentebisTvis daz- Rvevis specialuri paketebi Se- muSavdeba. mixeil saakaSvilma zafxulSi studenturi dasaqmebis progra- mis mniSvnelobaze isaubra. misive TqmiT, studentebs swavlisTvis damatebiTi stimuli unda mieceT. ganxorcieldeba saxelmwifo gran- tis gaumjobesebis programac. prezidentma studentebs infra- struqturuli da saganmanaTleblo proeqtebic warudgina, romlebic xorcieldeba rogorc baTumSi, ise mTel qveyanaSi. prezidentma studentebTan Sex- vedrisas baTumis sauniversiteto qalaqad gadaqcevaze gaamaxvila yuradReba da qalaqSi teqnologi- uri universitetis mSeneblobaze isaubra. `Cveni mizania aRvadginoT sauni- versiteto sportis federacia, ro- melic kidev ufro mizanmimarTuls gaxdis studentTa sportis ganviTa- rebas Cvens regionSi~. gv.3 Tqvens mxardaWeras elian gv.5 75 wlis mecnier-mkvlevari Cveuli mxneobiTa da energiiT ganagrZobs nay- ofier mecnierul-kvleviT da pedago- giur moRvaweobas. sergo dumbaZes vu- survebT kidev mraval wels janmrTel sicocxlesa da warmatebebs. gv.6 sergo dumbaZe _ 75 Cveni qveynis istoriisa da kul- turis mkvlevars, pedagogsa da Ses- aniSnav moqalaqes profesor SoTa mamulaZes guliTadad vulocavT sax- elovan iubiles. janmrTelobas, xan- grZliv sicocxlesa da morig Semoq- medebiT warmatebebs vusurvebT. gv.7 `imedi is madlia, rac Zalas aZlevs adamians miwieri yofis gansacdelTa dasaZlevad da RmerTamde asamaRleblad~. ilia II gv.8 SoTa mamulaZe - 60 iubiles eqo imedi metia, vidre realoba reqtoris arCevnebi baTumis SoTa rusTavelis sax- elmwifo universitetSi reqtoris arCevnebi Catarda. akademiuri sab- Wos yvela wevrma profesor alioSa bakuriZes erTxmad dauWira mxari da meore vadiT airCia. kenWisyris dawye- bamde reqtorobis kandidatma umaR- lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo- qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis perspeqtivebze esaubra. universitetSi dainergeba integri- rebuli swavleba, eleqtronuli sa- ganmanaTleblo programebi da in- glisurenovani saswavlo kursebi. Seiqmneba saerTaSoriso masStabis samecniero Jurnali, gaizrdeba gacv- liTi programebis raodenoba. aseve Camoyalibdeba saswavlo procesisa da samecniero-kvleviTi muSaobis efeq- turi marTvis sistema.
Transcript
Page 1: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

�maisi

saqarTvelos

damoukideblobis

aRdgenis dRe

saqarTvelos damoukideblobis

aRdgenis dRes mieZRvna studentTa

samecniero centris, biblioTe-

kis, istoriis, arqeologiisa da

eTnologiis mier organizebuli

studentTa konferenciebi. ori

dRis ganmavlobaSi baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo univer-

sitetis sxvadasxva specialobis

studentebi qveynis saxelmwifoe-

briobisa da qarTuli eklesiis

avtokefaliis aRdgenis mniSvnelo-

baze msjelobdnen. axalgazrdebma

1918-1990 wlebSi ganviTarebul

istoriul movlenebze isaubres,

erovnuli gmirebi gaixsenes da pa-

tivi miages maT xsovnas.

saqarTvelos prezidenti

universitetis studentebs

Sexvda

SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #5.maisi, 2012.

saqarTvelos prezidenti SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-sitetis warCinebul studentebs Sexvda. mixeil saakaSvilma stu-dentebTan ramdenime axali ini-ciativa gaaJRera. qveynis pirveli piri axalgazrdebs dagegmili da mimdinare proeqtebis Sesaxeb esau-bra. studentebs is iniciativebic gaacno, romlebic ukeTesad swav-lis met SesaZleblobas da stim-uls miscemT.

prezidentma isaubra studen-tur baraTze, romlis Sesaxebac ganaTlebis saministro ukve muS-aobs da male studentebi mgzav-robisas da sabanko momsaxurebis dros SeRavaTebiT isargebleben. garda amisa, prezidentma aRniSna, rom male studentebisTvis daz-

Rvevis specialuri paketebi Se-muSavdeba.

mixeil saakaSvilma zafxulSi studenturi dasaqmebis progra-mis mniSvnelobaze isaubra. misive TqmiT, studentebs swavlisTvis damatebiTi stimuli unda mieceT. ganxorcieldeba saxelmwifo gran-tis gaumjobesebis programac. prezidentma studentebs infra-struqturuli da saganmanaTleblo proeqtebic warudgina, romlebic xorcieldeba rogorc baTumSi, ise mTel qveyanaSi.

prezidentma studentebTan Sex-vedrisas baTumis sauniversiteto qalaqad gadaqcevaze gaamaxvila yuradReba da qalaqSi teqnologi-uri universitetis mSeneblobaze isaubra.

`Cveni mizania aRvadginoT sauni-

versiteto sportis federacia, ro-

melic kidev ufro mizanmimarTuls

gaxdis studentTa sportis ganviTa-

rebas Cvens regionSi~.gv.3

Tqvens mxardaWeras elian

gv.5

75 wlis mecnier-mkvlevari Cveuli

mxneobiTa da energiiT ganagrZobs nay-

ofier mecnierul-kvleviT da pedago-

giur moRvaweobas. sergo dumbaZes vu-

survebT kidev mraval wels janmrTel

sicocxlesa da warmatebebs.

gv.6

sergo dumbaZe _ 75

Cveni qveynis istoriisa da kul-turis mkvlevars, pedagogsa da Ses-aniSnav moqalaqes profesor SoTa mamulaZes guliTadad vulocavT sax-elovan iubiles. janmrTelobas, xan-grZliv sicocxlesa da morig Semoq-

medebiT warmatebebs vusurvebT.

gv.7

`imedi is madlia, rac Zalas aZlevs

adamians miwieri yofis gansacdelTa

dasaZlevad da RmerTamde asamaRleblad~.

ilia II

gv.8

SoTa mamulaZe - 60

iubiles eqo

imedi metia,

vidre realoba

reqtoris arCevnebi

baTumis SoTa rusTavelis sax-

elmwifo universitetSi reqtoris

arCevnebi Catarda. akademiuri sab-

Wos yvela wevrma profesor alioSa

bakuriZes erTxmad dauWira mxari da

meore vadiT airCia. kenWisyris dawye-

bamde reqtorobis kandidatma umaR-

lesi saganmanaTleblo dawesebulebis

sakanonmdeblo organos wevrebs samo-

qmedo gegma gaacno da universitetis

ganviTarebis perspeqtivebze esaubra.

universitetSi dainergeba integri-

rebuli swavleba, eleqtronuli sa-

ganmanaTleblo programebi da in-

glisurenovani saswavlo kursebi.

Seiqmneba saerTaSoriso masStabis

samecniero Jurnali, gaizrdeba gacv-

liTi programebis raodenoba. aseve

Camoyalibdeba saswavlo procesisa da

samecniero-kvleviTi muSaobis efeq-

turi marTvis sistema.

Page 2: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

� maisi

ganaTle-bisa da mec-n i er e b aT a fakultetis f ilolo -giis de-p a r t a m e n -tis sruli p rof e s o -

ris mamia faRavas wignis ,,SavSuri Canawerebis~ prezentacia Sedga. naS-romSi aRwerilia TurqeTis saqa-rTveloSi ganxorcielebuli savele

eqspediciebis STabeWdilebebi, aq arsebuli materialuri kulturis Zeglebi da maTi mdgomareoba. avtori wignSi aseve mogviTxrobs eqspediciis wevrebsa da Woroxis xeobis mkvidr qarTvelebze. profesori mamia faRava wlebis ganmavlobaSi samxreT-dasavleT saqarTvelos, istoriul tao-klar-jeTs ikvlevs. 1995 wlidan dRemde iyo organizatori da xelmZRvaneli Sav-SeTSi, klarjeTSi, taoSi, sperSi da lazeTSi warmoebuli samecniero eqs-pediciebisa.

a m a s w i n a T riyeTis sa-marSruto mi-kroa vtobus s avaria mouvida, sadac Cemi ori studenti qal-iSvili moyva, samwuxarod, na-Tia daiRupa, madonas ki jer xulos raionul

klinikaSi gauwies daxmareba, Semdeg yvela dazaralebulTan erTad xelva-Cauris klinika ,,medinaSi~ moaTavses.

am dros madonas sasesio gamocde-bi hqonda. SoTa rusTavelis univer-istetis ganaTlebisa da mecnierebaTa fakultetis, pedagogikis departa-mentis asistent profesori, dawye-biTi ganaTlebis specialobis mesame kursis kuratori darejan gelaZe, klinika ,,medinaSi“ dadioda da ma-donas daatarebda gamocdebis Casaba-

reblad, rom SemdgomSi problemebi ar Seqmnoda, isedac dazaralebul student gogos.

madonas mSoblebi, sofeli da skola did madlobas vuxdiT dare-jan gelaZes, misgan gamoCenili didi gulisxmierebisa da didsulo-vnebisaTvis, kidev erTxel gamoCnda, rom universiteti ganaTlebisa da kulturis keraa, rom swavla adami-ans akeTilSobilebs, alamazebs da adidebs, es qalbaton darjan gelaZem dagvanaxa yvelas.

madloba madonas mSobliur univ-erisitets da mis leqtors asistent profesor darejan gelaZes.

ednar koCaliZe

xulos raionis riyeTis

sajaro skolis qarTuli enis

maswavlebeli

(gazeTi ,,xulo~, #6, 16-31

marti, 2012 weli).

s x v a g a z e T e b i d a n

madloba gulisxmierebisaTvis

universitetSi `SavSuri Canawerebis“~""'' prezentacia gaimarTa

s t ud e n -turi Tvim-marTvelobis axladarCeu-li Tavmj-domare uCa abramiSvili da gamgeobis wevrebi gana-Tlebisa da mecniereba-

Ta, socialur mecnierebaTa, biznesisa da samarTalmcodneobis, agraruli

teqnologiebisa da ekologiis, sain-Jinro-teqnologiuri da turizmis fakultetis studentebs Sexvdnen. ax-algazrdebma Tanatolebs studenturi gaerTianebis prioritetebi, samoqme-do gegma da sxvadasxva saxis progr-amebi gaacnes. kiTxva-pasuxis reJimSi warmarTul Sexvedrebze studentebma erToblivi proeqtebi SeimuSeves da saganmanaTleblo, samecniero, kul-turuli, sportuli RonisZiebebi dagegmes.

studenturi TvimmarTvelobis Tavmjdomare

studentebs Sexvda

baTumis SoTa rusTavelis sax-elmwifo universitetis reqtorma, profesorma alioSa bakuriZem da saqarTvelos maTematikosTa kavSiris prezidentma, profesorma roland duduCavam TanamSromlobis memoran-dums moaweres xeli. xelSekrulebis farglebSi ganxorcieldeba saganmana-Tleblo programebi da samecniero proeqtebi, momzaddeba da gamoicema erToblivi saxelmZRvaneloebi. mx-areTa SeTanxmebiT, daigegma samecnie-ro kvlevebis, konferenciebis, sim-poziumebis, seminarebisa da sajaro leqciebis Catareba.

memorandumi saqarTvelos maTematikosTa kavSirTan

xarkovis (ukraina) nacionaluri farmacevtuli universitetis reqto-ri, profesori valentin Cernixi ba-

Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis reqtors, profesor alioSa bakuriZes Sexvda. SeTanxmebis-amebr, xeli moewereba TanamSromlobis memorandums, romelic iTvaliswinebs studentTa da profesor-maswavle-belTa gacvliTi programebisa da sa-mecniero proeqtebis ganxorcielebas. yovelwliurad farmaciis, sainJinro, ekonomikuri da bioteqnologiebis mimarTulebis 10 studenti xarkovis na-cionalur farmacevtul universitetSi erTwlian saswavlo kurs gaivlis.

Sexvedra xarkovis nacionaluri farmacevtuli

universitetis warmomadgenlebTan

studentebisaTvis, profesor-mas-

wavleblebisaTvis, moqmedi mosamar-Tle-ebisa da advokatebisaTvis SoTa rusTavelis darbazSi seminari gai-marTa Temaze: `mediacia - axali mi-marTuleba davebis alternatiul gadawyvetaSi~. Tbilisis saxelmwifo universitetis davebis alternatiuli gadawyvetis formebis erovnuli cen-trisa da aWaris savaWro-samrewvelo

palatis mediaciis centris warmomad-genlebma sajaro leqcia waikiTxes. is-aubres davis gadawyvetis alternati-uli formebis gamoyenebaze, procesSi praqtikosi iuristebis mozidvasa da umaRles saswavleblebSi Sesabamisi saswavlo kursebis danergvaze. semina-ris farglebSi 2012 wlis samoqmedo gegmisa da giorgi cercvaZis wignis „Brief Commentary to the Georgian Arbitration Law 2009” wardgineba Sedga.

seminari baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis, Tbilisis saxelmwifo universitetis davebis alternatiuli gadawyvetis formebis erovnuli centris, aWaris ar savaWro-samrewvelo palatisa da aWaris ar savaWro-samrewvelo palatasTan arse-buli saerTaSoriso arbitraJis or-ganizebiT Catarda.

``mediacia - axali mimarTuleba davebis

alternatiul gadawyvetaSi~

baTumSi gamarTul saerTaSoriso

turistul gamofenaSi ,,eqspo baTumi

- 2012~ SoTa rusTavelis saxelmwifo

universitetis turizmis fakulte-

ti da turistuli saagento UNItour-i monawileobda. umaRlesi saganmana-

Tleblo dawesebulebis saswavlo-sa-

ganmanaTleblo programebTan erTad

fakultetma damTvaliereblebs turis-

tuli produqtebi gaacno. ,,eqspo ba-

Tumi - 2012~-ze 8 qveynis 150-mde kom-

pania iyo warmodgenili. gamofenaze

ukrainis, latviis, poloneTis, azer-

baijanis da TurqeTis saganmanaTle-

blo dawesebulebebisa da turistuli

organizaciebis warmomadgenlebTan

Sexvedrisas turizmis fakultetsa da

turistul saagento UNItour-Tan Tanam-Sromloba daigegma.

gamofenaze warmodgenili iyo turiz-mis fakultetis Semdegi saswavlo pro-gramebi da turistuli produqtebi:

profesiuli saganmanaTleblo pro-grama - sastumro saqmiswarmoeba - 10 Tve (IV safexuri, 1 erovnuli gamocda);

sabakalavro saganmanaTleblo pro-grama - turizmi - 4 w.

turistuli produqtebi:- mogzauroba istoriul tao-

klarjeTSi;- mogzauroba istoriul trapi-

zonSi;- mogzauroba kapadokiaSi;- qristianuli gza saqarTvelomde

(TurqeTi, siria, iordania, egvipte);- xixanis cixisa da sxalTis ekle-

siis monaxuleba;- pirveli qristianuli gza saqa-

rTveloSi (gonio-didaWara);- individualuri turebi.

saerTaSoriso turistuli gamofena

`eqspo baTumi - 2012”~

studenturi TvimmarTvelobisa da socialur mecnierebaTa, biznesisa da samarTalmcodneobis fakultetis organizebiT baTumis regionaluri samecniero konferencia „erovnuli

usafrTxoebis Tanamedrove gamowveve-bi da tendenciebi“ Catarda. baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-sitetis profesor-maswavleblebis, studentebis da informaciuli usafrTxoebis kvlevebisa da analizis centris warmomadgenlebma moxsenebebi saxelmwifo erovnuli usafrTxoe-bis sakiTxebze warmoadgines. konfer-enciaze iseTi mniSvnelovani Temebi ganixiles, rogoricaa: usafrTxoeba da Tanamedrove gamowvevebi, erovnu-li usafrTxoeba, kiberusafrTxoeba erovnul usafrTxoebasTan mimarTe-baSi da yoveldRiur cxovrebaSi. sa-mecniero sesiis farglebSi mrgvali magida moewyoba.

erovnuli usafrTxoebis Tanamedrove gamowvevebi

da tendenciebi“

litvis respubli-kis premier-m i n i s tr i a n d r i u s kubiliusi delegaciis wevrebTan da saqarT-velos vice-p r e m i e r

gia baramiZesTan erTad, baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets ewvia. stumarma studentebisa da profe-

sor-maswavleblebisaTvis sajaro leqcia waikiTxa Temaze: „evropa krizisis Semdeg: gakveTilebi naswavli da gakveTilebi ugulebelyofili“. isaubra 2010 wlis msoflio ekonomikur krizisze, mis ga-momwvev mizezebze, istoriaze, Tanmdev procesebsa da Tanamedrove gamomwveve-bze. yuradReba gaamaxvila aseve lit-vis, saqarTvelosa da evropis sxvadasxva qveynis ganviTarebis dinamikaze. univer-sitetis reqtorma, profesorma alioSa bakuriZem litvis respublikis premier-ministrs samaxsovro saCuqari gadasca.

litvis respublikis premier-ministris viziti

cnobili qarTveli poeti, sazoga-do moRvawe, rusTavelis premiis laureati fridon xalvaSi baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-versitetis studentebma da profe-sor-maswavleblebma gaixsenes. baTumis RvTismSoblis Sobis saxelobis sakaT-edro taZris ezoSi mwerlis safla-vTan Sekrebilebma mis cxovrebaze, Semoqmedebaze isaubres da leqsebi waikiTxes. pativi miages Rvawlmosi-li poetis xsovnas da gansasvenebeli yvavilebiT Seamkes. 17 maiss fridon xalvaSi 87 wlis gaxdeboda.

poet fridon xalvaSis gaxseneba

Page 3: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

�maisi

profesori vladimer balaZe far-Tod cnobili mecnieria qarTvel maTematikosTa Soris. misi Sromebi xSirad ibeWdeba qarTul da saerTa-Soriso samecniero krebulebSi. prof. vladimer balaZes hyavs mkiTxveli da damfasebeli, rogorc saqarTveloSi, ise ucxoeTSi.

2012 wlis dasawyisSi amerikis Seer-Tebuli Statebidan baTumis SoTa rus-Tavelis saxelmwifo universitetis

sruli profesoris vladimer balaZis saxelze movida werili, romliTac qarTvel mecniers sTxoven Tanxmobas, iyos saerTaSoriso „maTematikuri mi-moxilvis“ (MR) recenzenti.

`maTematikuri mimoxilvis~ (MR) 65 welze metia aqveynebs recenziebs msoflioSi cnobil mecnier–maTema-tikosTa Sromebze da fexdafex mihyveba maTematikuri azrovnebis ganviTarebis msoflio process. `maTematikuri mi-moxilvis~“ (MR) redaqcia wers: `Zvir-faso profesoro balaZe – Tqvens mier gamoqveynebuli naSromidan viciT, rom Tqveni kvalifikacia da kvlevis intere-sebi swored iseTia, rac gvWirdeba.

moxaruli viqnebiT, Tu Tqveni saxiT SevZlebT SeviZinoT recenzenti~.“

es mecnieris saerTaSoriso aRiare-baa. siamayiT aRvniSnavT, rom Cveni mec-nieris aRiareba am doneze Cveni univer-sitetis istoriis erT-erTi saukeTeso faqtia. vusurvoT profesor lado balaZes janmrTeli sicocxle da axali warmatebebi mecnierebaSi.

profesori

giorgi (iuri) bibileiSvili

gazeT `baTumis universitetis~ stumaria aWaris sportisa da axal-gazrdobis saqmeTa departamentis sportis ganyofilebis ufrosi laSa kilaberia. igi aRniSnul Tanamde-bobaze 2010 wlis 5 ianvridan muS-aobs. batoni laSa aWaris sportul cxovrebas afasebs.

_ minda giTxraT, rom sporti saqa-rTveloSi umniSvnelovanes erovnul saqmedaa miCneuli. prestiJul spor-

tul SejibrebebSi gamarjveba _ erovnuli Rirsebis gamoxatulebaa. msoflio globalizaciis pirobebSi sporti warmoadgens efeqtur saSu-alebas mosaxleobis ganmtkicebis, TiTeuli moqalaqis srulfasovan pirovnebad Camoyalibebis, patri-otuli grZnobebis gaZlierebis, qveynis saerTaSoriso avtoritetis gazrdis TvalsazrisiT.

_ Tqven aWaris axalgazrdobisa da sportis departamentSi sportu-li ganyofilebis ufrosi xarT. ro-gor SeafasebdiT sportul cxovre-bas Cvens regionSi?

_ vfiqrob, wels warmatebuli sportuli sezoni gvaqvs. Cveni re-

gionis sportsmenebi warmatebiT monawileoben sxvadasxva prestiJul SejibrebebSi. mopovebuli gvaqvs londonis XXX saiubileo olimpiur TamaSebSi monawileobis 6 licenzia.

sxvaTa Soris, erTiT meti, vidre 2000 wels sidneiSi (5 licenzia). es ki udavod didi warmatebaa. aWaraSi tradiciulad tardeba msofliosa da evropis Cempionatebi. saqarT-veloSi pirvelad Cven daviwyeT Widaobis saxeobebis mwvrTnel-Ta da msajTa serTi-ficireba, romelSic aWaraSi moqmedi yve-la municipalitetis mwvrTneli monawil-eobda. Cven SevZeliT SegveZina wlis saukeTe-so sportsmenebisa da mwvrTnelebisTvis sportuli formebis kompleqti. es pro-gramebi momavalSic gagrZeldeba.

wels viwyebT qobu-leTis centraluri stadionis reabili-tacias da Tamaris dasaxlebaSi saCogbur-

To kortebis keTilmowyobas. ase rom, Cvens respublikaSi sportuli cxovreba warmatebiT mimdinareobs.

_ ras ityviT sxvadasxva fed-eraciebze da rogor SeafasebT maT muSaobas?

_ ,,sportis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis Sesabamisad, sportuli fed-eracia aris sazogadoebrivi orga-nizacia, romelic CvenTan TanamSrom-lobs xelSekrulebis safuZvelze. rac Seexeba, maT muSaobas, namdvilad dadebiTad Sevafasebdi. Tumca isi-ni finansurad mTlianad biujetze arian damokidebulni. amitom Cven gadavwyviteT, maTive xelSewyobis mizniT, Tamaris dasaxlebaSi saCog-burTo kortebis re a bilitaciis Semdeg, isini er-Tad ganvaTavsoT.

rogorc ki londonis olim-piuri TamaSe-bi dasruldeba, aWaraSi moqmedi federaciebis xe-laxali arCevnebi Catardeba. es ki imas niSnavs, rom damTavrda olim-piuri cikli da federaciebi val-debulni arian departamentSi war-moadginon maT mier Catarebuli muSaobis angariSi, ris Semdegac daiwyeba meore oTxwliani olimpi-uri ciklisTvis mzadeba.

_ axal proeqtebze xom ar muS-aobT?

_ Cven SevimuSaveT ramdenime Za-lian saintereso proeqti. maTgan

minda gamovyo sapen-sio asakis, Rvawlmo-sili sportis moR-vaweebis, msofliosa da evropis Cempi-onebis, olimpiuri TamaSebis gamar-jvebulebis da priziorebisTvis yovelTviuri sti-pendiebis programa, prioritetuli saxe-obebis nakrebis mTavar mwvrTnelTa xelfasebi, spor-tuli inventaris SeZenisa da moqmedi sportsmenebis daz-Rvevis programe-

bi. Cven momavalSic gavagrZelebT miznobriv programebze muSaobas.

_ rogoria Tqveni samsaxuris TanamSromloba universitetis im studentebTan, romlebic sportis

ama Tu im saxeobiT arian daintere-sebulni?

_ Cven aqtiurad vmuSaobT stu-dentTa sportis ganviTarebis pro-gramaze. aqve minda minda gavixseno, rom 1998 wlis 22 dekembers baTum-Si daarsda aWaris sauniversiteto

sportis federacia, romelmac aq-tiurad daiwyo studenTa sportis ganviTareba. 1999 wels baTumis studentTa nakrebma saqarTvelos universiadaze vercxlis medali moipova. warmatebiT asparezobdnen calkeuli studenti sportsmenebi sxvadasxva saerTaSoriso Sejibre-bebSi. 1999 wels msoflio Cempioni gaxda studenTa Soris berZnul-romauli stiliT moWidave genad CxaiZe, 2000 wels mSvildosani xa-Tuna narimaniZe madridSi stu-denTa sportuli TamaSebis vercx-lis medlis mflobeli gaxda. aseve warmatebiT monawileobdnen muxran vaxtangaZe, goderZi daviTaZe da sxvebi.

Cveni mizania aRvadginoT sauni-versiteto sportis federacia, ro-melic kidev ufro mizanmimarTuls gaxdis studentTa sportis ganviTa-rebas Cvens regionSi.

_ ras ityviT bolo dros ganxorcielebuli mniSvnelovani RonisZiebebis Sesaxeb?

_ bolo aTi welia mniSvnelovani sportuli Sejibrebebis garemocva-Sia Cveni qalaqi.

sami weli tardeba evropis Cem-pionati WadrakSi 8 wlamde asakis moWadrakeTa Soris, 2006 da 2010 wlebSi gaimarTa msofliosa da evropis Cempionatebi, romelSic monawileobdnen 8-18 wlamde asakis moWadrakeebi, 2008 wels baTumSi pirvelad Catarda evropis Tasis finaluri etapi axalgazrdebs So-ris mSvildosnobaSi, sadac evropis gunduri rekordi damyarda. 2011 wels pirvelad gaimarTa msoflio Cempionati Widaoba qviSaze.

wels pirvelad tardeba msoflio Cempionati rapidSi, romelSic msofliosa da evropis Cempione-bi miiRebs monawileobas da rac mTavaria, ivlisSi saqarTveloSi pirvelad baTumSi gaimarTeba ev-ropis finaluri etapi plaJis xel-burTSi axalgazrdebs Soris. spor-tis departamentis mizanic esaa, rac SeiZleba meti turisti, ucxoeli sportsmenebi, ucxoeli stumari da Jurnalistebi movizidoT Cvens re-spublikaSi. es kidev ufro Seu-wyobs xels saqarTveloSi sportis ganviTarebas, kulturul da su-lier faseulobaTa amaRlebas.

axali warmatebebis molodinSi

baTumis RvTismSoblis Sobis sax-elobis sakaTedro taZris ezoSi zurab gorgilaZis 75 wlis iubile-sadmi miZRvnili `poeziis saaTi~ gaimarTa. ganaTlebisa da mecnierebaTa fakultetis dawyebiTi ganaTlebis spe-cialobis studentebma poetis leqsebi waikiTxes da pativi miages mis xsovnas. profesor-maswavleblebma, mwerlebma, ojaxis wevrebma da sazogadoebis war-momadgenlebma kidev erTel gaixsenes Semoqmedis cxovreba da moRvaweoba. `poeziis saaTi~ zurab gorgilaZis gansasvenebelTan yovel wels peda-gogikis mecnierebaTa departamentis organizebiTa da profesor iuri bi-bileiSvilis iniciativiT tardeba.

poet zurab gorgilaZis

` `„poeziis saaTi“~

qarTveli mecnieris

saerTaSoriso aRiareba

profesori v. balaZe profesor i. reilTan da profesor v. milTan

erTad.

Page 4: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

� maisi

dRevandelobis ganuyofeli nawili internetia. social-ur qselebs yovel-dRiurad miliono-biT adamiani iyenebs rogorc informa-ciis mosapoveblad, aseve megobrebTan urTierTobisaTvis an axali megobre-bis SesaZenad. Aasea Tu ise, XXI saukune internetis gareSe warmoudgenelia, gan-sakuTrebiT ki axal-gazrdebisaTvis.

imisaTvis, rom gamego, Tu ra damokidebuleba aqvT axal-gazrdebs socialur qselebT-an, Cveni universitetis stu-dentebs mivmarTe.

100-mde respondents Sem-degi kiTxva davusvi _ `sarge-bloben Tu ara yoveldRe so-cialuri qseliT~? yvelasgan dadebiTi pasuxi miviRe, gar-da erTisa, romelmac miTxra, rom uars acxadebs `eSmakis teqnologiebze~ da saWiro in-formacias wignebidan iRebs.

respondentebs aseve vkiTxe, Tu ra mizniT iyenebdnen in-ternets. Ppasuxebidan gamoikve-Ta 3 tipis momxmarebeli: I. mx-olod informaciis misaRebad; II. mxolod gasarTobad; III. in-ternetis meSveobiT erTobian da amavdroulad sxvadasxva in-formaciasac iReben.

Nmiuxedavad imisa, rom momx-marebelTa TiTqmis 40% ambobs, rom mxolod informaciis mo-sapoveblad sargeblobs in-ternetiT, maTi sakmaod didi nawili Tavisufal dros me-gobrebTan urTierTobas sia-movnebiT uTmobs.

bevri respondenti social-uri qselebis daniSnulebas Zveli nacnobebis povnasa da axlebis SeZenaSi an sulac sa-pirispiro sqesis warmomadgen-lebis gacnobaSi xedavs.

Semxvdnen iseTi responden-tebic, romlebic did upirate-sobas aniWeben onlain TamaSebs. erT-erTi aseTia pirvelkurse-li laSa, romelic internetze damokidebulia da ver war-moudgenia sakuTari Tavi ms-gavsi TamaSebis gareSe.

saintereso monacemebi ga-moikveTa saitebTan dakavSire-biTac. isini, vinc mxolod informaciis mosapoveblad iyeneben internets, yvelaze xSirad asaxeleben google.com-s, Wikipedia.com-sa da interes.ge-s, xolo meore nawili responden-tebisa, romlebic socialuri qselebiT xSirad sargebloben, upiratesobas aniWeben facebook.com-s, odnoklassniki.ru–s, youtube.com–s da myvideo.ge-s. statiis meti sicxadisaTvis, ramdenime studentis pirad damokideb-ulebasac SemogTavazebT:

irina WaRaliZe, menejmen-tis specialobis me-2 kursis studenti ambobs, rom inter-nets ZiriTadad gasarTobad iyenebs:

`socialur qselebiT sak-maod xSirad, TiTqmis yovel-dRe vsargeblob. samwuxarod, ufro metad gasarTobad, radgan Cemi specialobis Ses-axeb informacias ZiriTadad wignebidan vRebulob. Yyvelaze xSirad facebook-Si var. gar-TobasTan erTad, saintereso blogebsac vaTvaliereb xolme. Cemi internetSi yofnis xan-grZlivoba imazea damokide-buli, ramdenad saintereso masalas gadavawydebi~.”

nino, qarTuli filolo-giis specialobis me-2 kursis studenti:“`internetiT Zalian xSirad, TiTqmis yoveldRe vsargeblob, saSualod _ 2-3 saaTis ganmavlobaSi. ZiriTa-dad gasarTobad da zogjer informaciis mosapoveblad viyeneb. masze Zalian var damokidebuli. Yyvelaze xSir-ad facebook-iTa da google-iT vsargeblob.”

Sorena biologiis spe-cialobis III kursze swavlobs. internetiT isic xSirad sarge-blobs. upiratesobas aniWebs Wikipedia.com-sa da google.ge-s.

Bbeqa vaSaymaZe, romelic samarTalmcodneobis I kursis studentia, gogonebisgan gansx-vavebiT, socialuri qselebiT xSirad ar sargeblobs. misive TqmiT, aRniSnul saitebs iS-viaTad da isic saTamaSod st-umrobs.

rati futkaraZe, menejmentis specialobis pirveli kursis studenti: `interneti Taname-drove cxovrebis nawilia da xSirad informaciis mosapove-blad viyeneb. ZiriTadad spe-cialobasTan dakavSirebuli saitebiT vsargeblob, Mmag: pre-sa.ge, interes.g, xolo dasvenebis dReebSi gasarTobadac viy-eneb~.

socialur mecnierebaTa, biznesisa da samarTalmcod-neobis fakultetis pirveli kursis studenti irakli ki mx-

olod ucnauri.com-is momxmare-belia. ambobs, rom internetis aqtiuri stumari ar aris, so-cialur qselebze damokideb-uleba ki zedmetobad miaCnia.

roca studentebs vekiTxe-bodi, ramdenad mniSvnelovani iyo socialuri qselebi maT cxovrebaSi, daaxloebiT 80%-ma uaryo masze damokideb-uleba, Tumca meore mxriv acxadebdnen, rom internetis gareSe ver axarxeben prezeta-ciis momzadebas da verc nac-nobebTan dakavSirebas. gamok-iTxulTa nawilma Seusabamo pasuxebi mogvca kiTxvaze: ra SeiZleba moxdes internetis uqonlobis SemTxvevaSi.

ras fiqroben fsiqologebi?

internetdamokidebulebas-Tan dakavSirebiT cota xnis win fsiqologiis specialo-bis mesame kursis studentma, nino abaSiZem sakonferencio naSromi waradgina, sadac moyvanili hqonda fsiqolog sofo verulaSvilis Sefaseba internetdamokidebulebasTan dakavSirebiT: `es aris real-uri urTierTobebis defici-ti, axalgazrdebSi arsebuli kompleqsebis arseboba. dRes-dReobiT yvela adamians aqvs urTierTobis moTxovnileba. ...rodesac urTierToba real-urad jansaRad xorcieldeba, adamianebTan uSualo urT-ierTobiT izrdeba adamiani, iRebs gamocdilebas, swavlobs ama Tu im qcevis formas da axdens koreqcias garkveul SemTxvevaSi, es xdeba uSualo urTierTobiT, internetSi ve-rafers aiReb msgavss, es aris urTierTobis deficiti~.”

Tavad nino ki fiqrobs, rom inter-netdamokidebuleba realobas mowyvetili adamianis senia: `Rirs ki bunebas ase movw-ydeT da davemonoT internets? iqneb mo-gvexeda bunebisken. is saocaria, aranakleb saintereso da iduma-li vidre interneti. nu iqnebiT sustebi da nu gaeqceviT cxovre-bas, imitom rom moZ-raoba da azrovneba adamianis pirveli mo-

valeobaa~.”swored am TemasTan dakav-

SirebiT gavesaubre fsiqolo-giis akademiur doqtors, qa-lbaton rusudan beriZes, romelmac Semdegi miTiTeba mogvca:

`interneti XXI saukunis aucileblobaa. igi SeiZle-ba iTqvas, saWiroebiT aris gamowveuli. interneti Zalian kargia, magram cudia is, rac iwvevs internetdamokidebule-bas. Aaxalgazrdebi, romlebic mudmivad muSaoben internet-Si, nel-nela eCvevian, veRar warmoudgeniaT cxovreba mis gareSe da Sesabamisad, masze damokidebulni xdebian.

ra iwvevs internetdamokide-bulebas? Aamis mizezi ZiriTa-dad isaa, rom adamians sWird-eba urTierTobebi. internetSi ki maT aqvT saSualeba gaicnon da daimegobron iseTi adami-anebi, romlebic cxovrebaSi arasodes unaxavT. maTi az-

riT, aseT adamianebTan urTierToba sainteresoa, radgan igi ar moiTxovs maTgan ara-nair valdeb-ulebas.

a m a s T a n erTad, vir-t u a l u r s i v r c e S i ufro advil-ia komunika-cia, radgan ad a m i a n e b s S e u Z l i a T

erTmaneTs elaparakon iseT Temebze, ris Sesaxebac ver is-aubrebdnen pirispir Sexve-drisas. interneti adamianebs matebs Tavdajerebulobas da uxsnis bevr iseT kompleqss, romelic cxovrebaSi aqvT da xels uSliT urTierTobebSi.

Aaseve Zalian mimzidvelia onlainTamaSebi, romelTa pro-gramebi imdenad sainteresodaa Sedgenili, rom adamians bevr SemTxvevaSi Tavisive survilis sawinaaRmdegod iTrevs.

Aam yvelafers isic emateba, rom interneti saintereso in-formaciebis wyaroa, romlis mopoveba sxva gziT ar Seu-ZliaT adamianebs. Yyovelive es axalgazrdas kompiuter-Tan miajaWvebs, rac nel-nela damokidebulebaSi gadadis.

amis Tavidan asacileblad sasurvelia adamianma Tavisu-fali dro megobrebTan erTad gaataros, ecados, rac SeiZle-ba meti dro gamoiyenos urT-ierTobebisaTvis da SezRudos socialur qselebSi muSaobis xangrZlivoba~.”

P.S. mec vsargeblob so-cialuri qselebiT. informa-cias xSirad veZeb maTi meSveo-biT, magram simarTle giTxraT, ufro didi siamovnebiT viyen-eb gasarTobad, ra Tqma unda, maSin, Tuki Tavisufali dro maqvs, magram fsiqologTa rekomendaciebis Semdeg vecde-bi es dro SevzRudo.

naTia cinariZe,

ganaTlebisa da mecnierebaTa fakulteti,geografiis specialobisI

I kursi.

socialuri qselebi studentebis cxovrebaSi baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis req-toratma, studentebma da pro-fesor-maswavleblebma meore msoflio omSi daRupuli ja-riskacebis xsovnas pativi miages. omis veteranebs faSizmze gamar-jvebis 67-e wlisTavi miulo-ces, 1941-1945 wlebSi brZolis velze daRupuli gmirebi gaix-senes da memoriali yvavilebiT Seamkes. meore msoflio omSi

700 000-ze meti qarTveli monaw-ileobda.

faSizmze gamarjvebis 67-e wlisTavi aRiniSna

saqarTvelos parlamentis Tavmjdomare daviT baqraZe baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets ewvia. sakanonmdeblo organos pirvelma pirma studentebsa da profesor-maswavleblebs wmida

mociqulis andria pirvelwo-debulis saqarTveloSi Semos-vlis dRe miuloca da qveynis ganviTarebis xedvaze esaubra. daviT baqraZem axalgazrdebs ganxorcielebuli reformebi, mimdinare proeqtebi da prezi-dentis iniciativebi gaacno. yu-radReba gaamaxvila studentur baraTze, dazRvevaze, sazafxu-lo dasaqmebisa da saxelmwifo grantis gaumjobesebis pro-gramaze. Sexvedris dasasruls saqarTvelos parlamentis Tavm-jdomarem studentebis aqtua-lur SekiTxvebs upasuxa.

saqarTvelos parlamentis Tavmjdomaris

daviT baqraZis viziti

studentebma proeqtis ̀ gax-di menejeri saTamaSo magi-dasTan~ prezentacia gamarTes. proeqti biznes-ekonomikuri, inteleqtualuri TamaSis Ca-tarebas iTvaliswinebs da sabanko, safinanso, sadaz-Rvevo saqmis, sabuRaltro

sagadasaxado saqmis, menejmen-tisa da administrirebis spe-cialobis studentebs gamoc-dilebis miRebaSi daexmareba. TamaSi `menejeri~ moicavs vaWrobas, saqmianobis dageg-mvas, uZravi qonebis marTvas, gankargvas, strategiuli xe-dvis ganviTarebas, konkur-entebTan urTierTobas da sabazro ekonomikisaTvis dam-axasiaTebel sxva elementebs. rvadRiani turniri 2 ivniss baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis studentebis iniciativiT, aWaris sportisa da axalgaz-rdobis saqmeTa departamenti-sa da biznes organizaciebis mxardaWeriT daiwyeba.

proeqtis `'''`“gaxdi menejeri saTamaSo'''`“

magidasTan”~ wardgineba gaimarTa

studentTa samecniero

konferencia gaixsna

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi studentTa sauniversite-to samecniero konferencia gaixsna. erTi kviris ganma-vlobaSi yvela fakultetis sxvadasxva specialobis 180 studenti samecniero mox-senebebs ToTxmeti seqciis mimarTulebiT warmoadgens. studentTa samecniero cen-tris mier organizebuli konferenciis mizania xeli Seuwyos axalgazrdebis sa-mecniero saqmianobaSi CarT-vas, mecnieruli unar-Cvevebis Camoyalibebasa da ganviTa-rebas. studentebs monawile-obisaTvis sertifikatebi gadaecemaT, xolo saukeTeso

naSromebi universitetis studentTa da axalgazrda mecnierTa krebulSi daibe-Wdeba. konferenciis gaxsnaze studentTa referatul naS-romTa konkursSi gamarjve-bulebi sertifikatebiT da-jildovdnen.

studenturi TvimmarTv-elobis organizebiT baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi pirveloba Catarda mklavWidSi. turnir-

Si umaRlesi saganmanaTle-blo dawesebulebis xuTive fakultetis 100-mde student-ma miiRo monawileoba. pirv-elobis mosapoveblad 65, 70, 75, 80, 85 da mZime kategori-is axalgazrdebi ibrZod-nen. saukeTeso sportsmenebi gamovlindnen caciebs Sori-sac. sami saprizo adgilis mflobel studentebs sigele-bi gadaecaT. xolo saukeTe-so mklavWidelebi 29 maiss TbilisSi dagegmil studen-tur universiadaSi miiReben monawileobas.

pirveloba mklavWidSi

Page 5: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

�maisi

2012 wlis 23 maiss baTumis

SoTa rusTavelis saxelmwifo

universitetis ezoSi mesamejer

gaimarTa dResaswauli `So-

Taoba~, romelic Cveni uni-

versitetis daarsebis 75-e

wlisTavis saiubileo dReebSi

Caisaxa dawyebiTi ganaTlebis

I kursis studentTa Soris.

iTqva, rom SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetis

studenti kargad unda icnob-

des SoTa rusTavelis `vefx-

istyaosans~. maSin gaCnda po-

emis sruli teqstis zepirad

daswavlis ideac. bevri stu-

denti Caeba am patriotul-sa-

ganmanaTleblo procesSi da

rogorc mosalodneli iyo, ar

eyo zogierTs Zala imisa, rom

bolomde Seeswavla `vefxisty-

aosani~, Tumca idea poemis ze-

pirad daswavlisa cocxlobs.

dReisaTvis dawyebiTi ganaTlebis

specialobis mesame kursis stu-

dentma magda rusaZem zepirad icis

236 strofi, sofiko Rlontma _

235, xolo qeTi daTunaSvilma _

408.

`SoTaobis~ yovelwliuri zei-

mi, `vefxistyaosnis~ teqstis zepi-

rad warmoTqmis tradicia imarTe-

ba deviziT _ `vefxistyaosani~

_ daviT, ra asakidan mReriT?

_ 5 wlidan. simRera Tavdapir-velad ansambl `CangSi~ daviwye~, romelic Semdgom `bavSvTa ope-ris~ saxelwodebiT gaxda cnobili. am ukanasknelis daSlis Semdeg ki baTumis musikalur centrTan ar-sebul axalgazrdul musikalur TeatrSi ganvagrZe moRvaweoba.

_ ramdeni wevrisgan Sedgeba jgufi `daimonci~ da rodis Camoy-alibda igi?

_ jgufi 5 wevrisgan (4 vaJi da erTi gogona) Sedgeba. igi 2006 wels Camoyalibda da me maTi axal-beda wevri var, 2012 wels SevuerT-di, proeqt `niWieris~ dawyebamde erTi kviriT adre.

_ daviT, jgufis wevrebi bavS-vTa operaSi mRerodiT. aqedan ga-momdinare, Tqvens niWierebaSi eWvi arc aravis epareba. ram gadagaw-yvetinaT proeqt `niWierSi~ monaw-ileoba?

_ diax, isini marTlac uniWiere-sebi arian da es bevrjerac daamt-kices. Sesabamisad, mec miadvildeba da aseT adamianebTan urTierToba. rac Seexeba niWs, didi survili gvaqvs, mTelma saqarTvelom gagvic-nos. gvinda axali SemarTebiT, sru-liad axali ZalisxmeviT movipovoT aRiareba. mokle droSi bevri ram movaxerxeT. vfiqrobT, es proeqti amaSi namdvilad dagvexmareba.

_ ras niSnavs TqvenTvis pro-eqti `niWieri~?

_ `niWieri~ jgufisTvis pirve-li proqtia, sadac erTiani Zalisx-meviT vmonawileobT. Sesabamisad, es CvenTvis saukeTeso Sansia, rac ki odesme SeiZleba mogvcemoda. `ni-Wieri~ saxalxo proeqtia, amitom gadawyvetilebasac obieqturad iReben. miuxedavad imisa, gavimar-jvebT Tu ara, proqtSi monawil-eoba jgufisTvis sakmaod didi, wingadadgmuli nabijia.

_ daviT, ras urCevT an sTxovT mayurebels, gansakuTrebiT ki Ta-naqalaqelebs?

_ naxevarfinali 4 ivniss gai-marTeba. gviyuron da mxari dagvi-Wiron. ra Tqma unda, baTumelebis gansakuTrebuli imedi gvaqvs. mTe-li Cveni Semoqmedeba xalxs ekuT-vnis da maTi gulSematkivroba ki jgufisTvis stimulis momcemia axal-axali gamarjvebebis mosapove-blad.

_ rogoria Tqveni studenturi cxovreba?

_ sakmaod gadatvirTuli gra-fikidan gamomdinare studentur cxovrebaSi ver vaqtiurob. mTel dros SemoqmedebiT saqmianobas vuZRvni da Sesabamisad, mTlianad masze var gadarTuli. samomavlod namdvilad msurs, Cemi cxovrebis es ori umniSvnelovanesi momenti erTmaneTs rogorme SevuTavso.

უყურეთ 4 ივნისს, 22 საათზე და მხარი დაუჭირეთ მათ!

Tqvens

mxardaWeras

elian

SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetis

samarTalmcodneobis

specialobis pirveli kursis

studenti daviT abeslamiZe

saxalxo proeqt `niWieris~

naxevarfinalistia. igi

bavSvobidan mReris. jguf

`daimoncis~ axalbeda wevrs

Tanaqalaqelebis mxardaWeris

imedi aqvs.

t r a d i c i a g r Z e l d e b a

maswavlebelTa profesiuli ganviTarebis erovnuli centris warmomadgenlebma baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-sitetis studentebs programa `qa-rTuli ena momavali warmatebi-sTvis~ warudgines. programa saqarTvelos prezidentis inicia-tiviT 2011 wlidan xorcieldeba da samcxe-javaxeTSi, qvemo qarTl-sa da kaxeTSi mcxovrebi eTnikuri umciresobebisaTvis qarTul enis Seswavlas iTvaliswinebs. centri 2012-2013 saswavlo wlisaTvis maswavleblebis SerCevas iwyebs. konkursSi monawileobis miReba akreditebuli umaRlesi saswav-leblis bakalavriatis kursdam-Tavrebulebs SeuZliaT, romelTac saqarTvelos ganaTlebisa da mec-nierebis saminitro erTi akademi-uri wlis muSaobis safuZvelze, magistraturas srulad daufi-nansebs. pedagogebs, romlebsac maswavleblis sasertifikato ga-mocdebSi monawileobis miReba da pedagogiuri praqtikis gagrZeleba surT, programis farglebSi miRe-buli gamocdileba erTwlian sa-muSao staJSi CaeTvlebaT.

“qarTuli ena

momavali

warmatebisTvis”

TanamSromlobis memorandums moaweres xeli baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-sitetis reqtorma, profesorma alioSa bakuriZem da akaki wereT-lis saxelmwifo universitetis reqtorma, profesorma giorgi RavTaZem. xelSekruleba erTobli-vi saswavlo-saganmanaTleblo pro-eqtebis ganxorcielebas, konferen-ciebisa da seminarebis Catarebas, samecniero potencialis gamoy-enebas, gamocdilebis gaziarebas, sajaro leqciebis wakiTxvasa da sabiblioTeko fondiT sargeblo-bas iTvaliswinebs. mxareebi xels Seuwyoben studentebisTvis gacv-liTi programebis amoqmedebas da msoflios wamyvan saswavlo-samec-niero centrebTan erToblivi kv-

levebis Catarebas.

TanamSromlobis

memorandumi

akaki wereTlis

saxelmwifo

universitetTan

saqarTveloa da

saqarTvelo `ve-

f x i st y ao s a n i ~ .

es sityvebi ge-

nialur vaJa-

fSavelas ekuTv-

nis da savsebiT

gamoxatavs ,,ve-

f x i s t y a o s n i s ”

erovnul mniSvn-

elobas.

, , SoTaobaze ”

sayuradRebo iyo

,,vefxistyaosnis”

saojaxo bib-

lioTekis Seqmnis

Tema. tradicias, romelic mxat-

varma dursun inaiSvilma daamkvi-

dra, ganagrZobs Jurnalisti da

biblioTekari oTar futkaraZe.

mis saojaxo biblioTekaSi inaxeba

,,vefxistyaosnis” 110 gamocema, maT

Soris, azerbaijanuli Targmanic.

Cveni universitetis warCinebuli

studenti fidan askurava, romelic

aqamde mxolod qarTul enaze swav-

lobda `vefxistyaosans, axla para-

lelurad mSobliur, azerbaijan-

ul enazec iswavlis.

`SoTaoba~ daamSvena `vefx-

istyaosnis~ zurab xabaZiseulma

ilustraciebma. mayurebelma naxa

mxatvris 8 saukeTeso naSromi,

romlebmac mniSvnelovnad gaaZlie-

ra `SoTaobis~ mxatvruli sanax-

aoba.

`SoTaoba~ mxatvrulad gaafor-

ma reJisorma roin dvalma. baTu-

mis SoTa rusTavelis saxelmwifo

universitetis ezoSi gamarTul

`SoTaobas~ kargi Sefaseba misces

saqarTvelos mweralTa kavSiris

aWaris organizaciis Tavmjdoma-

rem, poetma daviT TedoraZe, Ju-

rnalistma oTar futkaraZem da

universitetis

reqtorma, pro-

fesorma alioSa

bakuriZem.

pedagogikis

m e c n i e r e b a T a

departamentis

asistent pro-

fesorma, dare-

jan gelaZem axa-

li iniciativiT

gaamdidra Cveni

t r a d i c i ul i

`SoTaoba~. man

gadawyvita `ve-

fxistyaosnis~

eleqtronuli

versia gadasces

yvela students,

vinc poemis teqstis zepirad das-

wavlis maraTonSia Cabmuli.

iuri bibileiSvili

Page 6: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

� maisi

dabadebidan 75 da samecniero-pedagogiuri moRvaweobidan 45 weli Seusrulda istoriis mecnierebaTa doqtors, SoTa rusTavelis sax-elmwifo universitetis profesor-emerituss, baton sergo Suqris Ze dumbaZes.

igi daibada 1937 wlis 20 maiss, zemo aWaris istoriul sofel ba-koSi. sergo dumbaZem dawyebiTi ga-naTleba mSobliur sofelSi _ Tx-ilvanaSi, xolo rvawliani ganaTleba mSobliur sofelSi miiRo, xolo saSualo ganaTleba ki xixaZiris skolaSi.

1956 wels sergo dumbaZe Cair-icxa baTumis SoTa rusTavelis sax-elmwifo universitetSi istoria-filologiis fakultetze da aqedan daiwyo misi aqtiuri studenturi saqmianoba. swavlasa da samecniero muSaobaSi aqtiur students daeniSna nikoloz baraTaSvilis saxelobis stipendia.

1961 wels sergo dumbaZem war-CinebiT daamTavra pedagogiuri in-stituti da Seudga praqtikul peda-gogiur moRvaweobas xulos raionis sofel Txilvanas arasrul saSualo skolaSi. amave wels gaiwvies sabWoTa armiis rigebSi, sadac 1963 wlamde dahyo da oficris CiniT daubrunda ojaxs. mxedruli movaleobis moxdis Semdeg daubrunda pedagogiur moR-vaweobas da male daawinaures Txil-vanas saSualo skolis direqtorad.

1970 wels, sergo dumbaZe ro-gorc perspeqtiuli istorikosi, daubrunda pedagogiur instituts da aq ganvlo gza kaTedris labo-rantobidan dawyebuli _ Semdeg iyo ufrosi maswavlebeli, kaTedris do-centi, profesori, kaTedris gamge, fakultetis dekani da amjamad pro-fesor-emeritusia. kaTedraze nayo-fieri kvleviTi muSaobis gamo igi gagzavnes Tbilisis ivane javaxiSvi-lis saxelobis saxelmwifo univer-sitetis miznobriv aspiranturaSi, romelic daamTavra 1980 wels da 1981 wels daicva sakandidato dis-ertacia. 1984 wels airCies docen-tis Tanamdebobaze, romlis Semdegac energiulad ganagrZo pedagogiuri da samecniero-kvleviTi moRvaweoba.

sergo dumbaZis kvlevis sferos warmoadgens saqarTvelos uaxlesi periodis mniSvnelovani movlenebi da samxreT-dasavleT saqarTvelos gamoCenil adamianTa moRvaweobis warmoCena. am mxriv sayuradReboa `selim ximSiaSvilis strategiuli mizani da misi ganxorciebis gzebi~. gansakuTrebiT didi dro dauTmo meore msoflio omisa da didi sa-mamulo omis frontebze aWaridan wargzavnilTa da TavganwirulTa gmi-robis gaSuqebas. igi am problemur sakiTxze muSaobas agrZelebs amJama-dac. es didi Sroma mas Rirseulad daufasda. 2003 wlis 14 Tebervals saqarTvelos mecnierebaTa akademiis ivane javaxiSvilis saxelobis isto-riisa da eTnologiis institutis sadisertacio sabWos sxdomaze warmatebiT daicva sadoqtoro dis-

ertacia Temaze `aWaris avtonomiuri respublika meore msoflio omisa da omis Semdgom periodSi~ da mieniWa istoriis mecnierebaTa doqtoris xarisxi mis mier Sesrulebul naS-romze, romelic calke wignad 2005 wels gamovida. amJamad abel surgu-laZis, sergo tabaRuas SromebTan er-Tad gamovida saintereso krebulis saxiT `aWara meore msoflio omis periodSi~ (1939-1945 wlebi) (gamom-cemloba baTumis universiteti, 2011 weli).

sadoqtoro disertaciis dacvis Semdeg sergo dumbaZes mieniWa profe-soris wodeba da gaafarTova samec-niero-kvleviTi muSaobis sfero. sa-mecniero muSaobasTan erTad igi iyo dekani, kaTedris gamge universitet-Si da gonios kooperaciul insti-tutSi. aseve nayofierad moRvaweobs sxvadasxva saqvelmoqmedo sazogadoe-basa da organizaciaSi. garda misi Sromebisa, monografiebisa, bro-Surebisa, statiebisa, werilebisa da recenziebisa, sergo dumbaZe redaq-toria mravali wignisa da gamoce-misa.

1996 wels gamovida sergo dumba-Zis wigni `waruSleli furceli~, romelic miZRvnilia baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo institutis Rvawlze didi samamulo omis wleb-Si. Semdgomi kvleva-ZiebiT man gaaf-arTova aRniSnuli problema da 2002 wels gamosca `aWaris avtonomiuri respublikis umaRlesi skola faSiz-mis winaaRmdeg brZolis periodSi (1941-1945).

sergo dumbaZem didi muSaoba gas-wia, redaqtireba gauwia da vladi-mer mamulaZesTan erTad 1997 wels gamosca cnobili saxelmwifo, parti-uli da sazogado moRvawis daviT mamulaZis mogoneba `rwmeniT gavli-li gza~, xolo 1998 wels maTve ga-mosces daviT mamulaZis cxovrebisa da moRvaweobisadmi miZRvnili wigni `xixanis saarwivodan~.

profesorma sergo dumbaZem avRaneTSi samecniero-pedagogiuri muSaobisaTvis mivlinebul prof. Suqri falavandiSvilTan erTad 2007 wels gamosca monografia `isini ibrZodnen avRaneTSi~ _ avRaneTSi mebrZoli qarTvelebis Sesaxeb.

saqarTveloSi pirvelad sergo dumbaZem gamoaqveyna monografia 2004 wels `kavSirgabmuloba da fosta aWaraSi~, romelSic am dargis xelmZ-RvanelTa da muSakTa Rvawli war-mogviCina. naSromSi saqarTvelos ka-vSir-gabmulobis istoriis daweris pirveli cdaa aWaris magaliTze.

2006 wels nikoloz da sergo dumbaZeebma erToblivad gamoaqveynes mSobliuri kuTxis Rirseuli pirovnebis, saqarTvelos damsaxure-buli maswavleblis _ sergo jaianis cxovrebisa da moRvaweobisadmi miZ-Rvnili wigni `xixaneli xevisberi~.

2007 wels sergo dumbaZem da vladimer mamulaZem saSviliSvilo saqme Seasrules da gamosces 1946 wlis 5 seqtembers avtokatastrofis gamo daRupuli cnobili pirovne-bebis: nodar TenieSvilis, levan gabaiZis, dimitri xozrevaniZisa da SoTa TavarTqilaZis xsovnisadmi miZRvnili wigni `sabediswero mgza-vroba~.

2009 wels profesorma sergo dumbaZem wigni miuZRvna pedagogi-uri institutis doqtoris, profe-sor nadim niJaraZis cxovrebasa da moRvaweobas, saTauriT `principuli xelmZRvaneli, mecnieri moRvawe~, romelic interesiT ikiTxeba.

yvela wignis CamoTvla scil-deba sagazeTo stilis formats, magram mTeli rigi publicisturi werilebisa da statiebis aRwera mizanSewonilia. iseTebi, rogoricaa `sofeli bako _istoriul-eTno-grafiuli daxasiaTeba~, selim xim-SiaSvili _ saqarTvelos erTianobi-

saTvis wamebuli raindi~, `italieli mecnieri aWaris Sesaxeb~, `dedaenis~ roli saqarTvelos erTianobisaT-vis brZolaSi~, `abuserisZe tbelis Txzulebis zogierTi geografiuli saxelis Sesaxeb~. etimologiurad ax-snilia, `xixa~, `xixaTa~, `xixani~, `Su-artyali~ (Suawyali) da sxv.

sergo dumbaZem pirvelma qarTul istoriografiaSi, SeZlo geografi-uli punqtis `Suartyalis~ eti-mologiuri axsna, lokalizacia 1967 wels mianiSna, rom Suartyali, sadac abuserisZeni cxovrobdnen da moR-vaweobdnen aris dRevandeli sofeli qveda Txilvana, rac dadasturda SemdgomSi arqeolgiuri gaTxrebis Sedegad.

sainteresoa sergo dumbaZis wer-ili `es Tqven xelgewifebaT batono prezidento~ (gaz.`saqarTvelos re-spublika~, 23 ianvari, 2004), romle-Sic wamoayena ramdenime winadadeba ramdenime cvlileba-damatebis Ses-axeb `saqarTvelos konstituaciaSi~ prezidentis ficis teqstis samar-Tlebrivi srulyofisa da sxva sakiTxebTan dakavSirebiT.

aRsaniSnavia, misi werilebi da statiebi saqarTvelos gamoCenili adamianebis selim da Serif ximSiaS-vilebis, memed abaSiZis Sesaxeb da sxva mravali.

profesori sergo dumbaZe dam-saxurebulad aris samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis narkvevebis oTxtomeulis meoTxe tomis Tanaav-tori. profesori sergo dumbaZe aris 500-mde sagazeTo werilis, saJurnalo statiis, mogonebis, mec-nieruli recenziis, 60-mde mecnier-uli naSromis, maT Soris 10 mono-grafiis avtori. sergo dumbaZe aqtiuri sazogadoebrivi moRvawecaa. aris sxvadasxva organizaciis xelmZ-Rvaneli. gansakuTrebiT nayofierad muSaobs `aWaris Rvawlmosil mu-SakTa pativmigebis da madlierebis sazogadoeba~, romelmac 60-ze meti pirovnebis Rvawli aRniSna.

sergo dumbaZis konsultacia-rekomendaciiT dawesda saxalxo dResaswauli `selimoba~ 2005 wels, aRiniSneba yoveli wlis 3 ivniss sxalTa-xixanis xeobaSi. misi monaw-ileobiT aRiniSna Txilvanis saSu-alo skolis (1997 w.), bakos sajaro skolis (2008 8.) 80 wlisTavis iu-bileebi. gamoCenili pirovnebebis saxeli mieniWa daviT mamulaZis qveda Txilvanis saSualo (amJamad sajaro) skolas (1998 w.), selim ximSiaSvilis _ bakos sajaro skolas (2008 w.) da Serif ximSiaSvilisa _ mTisubnis sajaro skolas (2012).

sergo dumbaZis ganvlili gza uyuradRebod ar darCenila. 1997 wels aWaris avtonomiuri respub-likis uzenaesma sabWom xangrZlivi, nayofieri samecniero da pedagogi-uri moRvaweobisaTvis dabadebidan 60 wlis iubilesTan dakavSirebiT aWaris avtonomiuri respublikis uzenaesi sabWos sapatio sigeliT daajildova.

saqarTvelos iakob gogebaSvi-lis saxelobis pedagogTa kavSiris gamgeobam `pedagogiur dargSi gan-sakuTrebuli damsaxurebisaTvis~, 2007 wels profesori sergo dumbaZe dabadebidan 70 wlis iubilesTan da-kavSirebiT daajildova iakob goge-baSvilis saxelobis medliTa da sa-patio sigeliT.

75 wlis mecnier-mkvlevari Cveuli mxneobiTa da energiiT ganagrZobs nay-ofier mecnierul-kvleviT da pedago-giur moRvaweobas. sergo dumbaZes vu-survebT kidev mraval wels janmrTel sicocxlesa da warmatebebs.

keTili survilebiT:

nodar baramiZe,

biWiko diasamiZe,

SoTa mamulaZe

sergo dumbaZe _ 75

SoTa rusTavelis darbazSi cno-bili maTematikosis, qarTuli maTema-tikuri skolis Rirseuli warmomad-genlis, profesor onise surmaniZis 70 wlisadmi miZRvnili saiubileo Sexve-dra gaimarTa. baTumis SoTa rusTave-lis saxelmwifo universitetis req-torma, profesorma alioSa bakuriZem, aWaris umaRlesi sabWos Tavmjdomarem, profesorma mixeil maxaraZem, pro-fesor-maswavleblebma, studentebma, sazogadoebis warmomadgenlebma da megobrebma Rvawlmosili mecnieris cxovrebasa da miRwevebze isaubres. iu-bilars mniSvnelovani TariRi miulo-ces da samaxsovro saCuqrebi gadasces. saqarTvelos maTematikosTa kavSirma profesori onise surmaniZe xangrZlivi da nayofieri pedagogiuri moRvaweo-bisaTvis sigeliT daajildova.

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis a. razmaZis saxelobis maTematikis in-stitutSi, i. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi, saqarTvelos teqnikur universitetSi da SoTa rusTavelis saxelobis baTu-mis saxelmwifo universitetSi profe-sor onise surmaniZis moRvaweobis wle-bi nayofieri samecniero da aqtiuri pedagogiuri moRvaweobis wlebadaa aRiarebuli.

onise surmaniZe daibada 1942 wlis 13 ianvars, xulos raionis sofel raqvTaSi. 1959 wels baTumis pedago-giuri institutis fizika-maTematikis fakultetze Cairicxa. warCinebul da maRali akademiuri momzadebis stu-dents miniWebuli hqonda umaRlesi xarisxis sauniversiteto stipendia.

1964 wels muSaoba daiwyo xu-los raionis sof. raqvTis rvawliani skolis maTematikis maswavleblad, 1965 wels ki - komkavSiris xulos raikomis pirvel mdivnad. 1968 wels samuSaod gadavida a. razmaZis saxelobis Tbili-sis maTematikis institutSi.

profesor onise surmaniZis samec-niero muSaobis sferos miekuTvneba Tanamedrove algebris saintereso mimarTuleba - jgufTa Teoria. arCev-anis gakeTebisas didi roli iTamaSa profesorma SoTa qemxaZem, romelic mas studentobis wlebSi ukiTxavda specialur kursebs jgufTa Teori-aSi. maTematikis institutis alge-bra-geometriis ganyofilebis xelmZ-Rvanelis, saqarTveloSi abstraqtuli maTematikis fuZemdeblis akademikos giorgi WoRoSvilis zegavleniT, misi kvlevebis areali gafarTovda, sain-tereso Sinaarsi SeiZina da topolo-giur algebras daukavSirda. qarTuli abstraqtuli maTematikuri skolis ganviTarebis interesebidan gamom-dinare, 1969 wels miavlina moskovis maTematikur skolaSi, sadac cnobili rusi maTematikosis, profesor l. ku-likovis xelmZRvanelobiT gaiara aspi-ranturis kursi da daicva disertacia Temaze: ,,sustad wrfivad kompaqturi topologiuri abelis jgufebi~.

disertaciis dacvis Semdeg onise surmaniZem aqtiuri samecniero moR-vaweoba daiwyo Tbilisis maTematikis institutSi da nayofieri pedagogi-uri moRvaweoba Tbilisis saxelmwifo universitetSi. aris mravali cnobili samecniero Sromis avtori, kiTxulob-da saintereso leqciebis kursebs Ta-namedrove algebris aqtualur mimar-TulebebSi.

profesori onise surmaniZe gax-lavT mravali maTematikuri forumis monawile. didi warmatebiT monaw-ileobda Cveni qveynisa da ucxoeTis maTematikur simpoziumebsa da konfer-enciebSi.

1989 wlidan onise surmaniZe iwyebs pedagogiur moRvaweobas saqarTvelos teqnikuri universitetis maTemati-kis kaTedraze, xolo 1996 wlidan Se-TavsebiT - baTumis axlad daarsebuli universitetis maTematikis kaTedraze. 2006 wels Tavisi moRvaweoba mTli-anad daukavSira mSobliur baTumis universitets. igi nayofierad muSao-bda maTematikis kaTedris, maTematikis departamentis da universitetis saga-mocdo centris xelmZRvanelad.

profesor onise surmaniZis

70 wlis iubile

Page 7: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

�maisi

ioseb abaSiZe – daibada 1932 wlis 15 aprils. 1951 wels daam-Tavra xixaZiris saSualo skola. 1955 wels daamTavra SoTa rusTave-lis saxelmwifo pedagogiuri in-stituti maTematikis specialobiT. 1970 wlidan muSaobs SoTa rusTave-lis saxelmwifo pedagogiur, xolo Semdeg universitetSi fizikis kaT-edraze, jer saswavlo saxelosnos gamged, Semdeg maswavleblad, xolo 1975 wlidan ufros maswavleblad. 1977 wels gaiara kvalifikaciis amaRlebis kursebi kalininis sax-elmwifo universitetSi, 1983 da 1988 wlebSi ki kievis a. m. gorkis saxelobis saxelmwifo pedagogiur institutSi. 1993 wels Tbilisis iv.javaxiSvilis saxelobis saxelm-wifo universitetSi daicva sakan-didato disertacia da moipova pedagogiur mecnierebaTa kandida-tis samecniero xarisxi. 1995-2005 wlebSi muSaobda fizikis depar-

tamentSi docentis Tanamdebo-baze.

ioseb abaSiZe aris ram-denime meToduri da samec-niero Sromis avtori. misi Sromebi eZRvneba fizikis swavlebis meTodikas, sinaT-lis mravaljeradi gabnevis gamokvlevebs da sxva. mis mier gamoica cnobari `sidideTa sazomi erTeulebisa da maTi makavSirebeli koeficientebis cxrilebi~. i. abaSiZe wlebis ganmavlobaSi uZRveboda zog-

adi eleqtroteqnikisa da fizikis swavlebis meTodikis disciplinebs. misi ZalisxmeviT Seiqmna fizikis meTodikis da el. teqnikis labo-ratoriebi, romlebic amjerad gan-Tavsebulia 402-e auditoriaSi.

mTeli misi cxovreba da Semo-qmedeba universitets ukavSirdeba. sanam janmrTeloba xels uwyobda, cdilobda Seetana Tavisi wvlili sxvadasxva laboratoriuli dan-adgaris konstruirebaSi, Tundac konsultaciebis saxiT.

fizikis departamenti ulocavs Rvawlmosil pedagogs dabadebidan 80 wlis iubiles, usurvebs janmr-Telobas da ojaxur simyudroves. mis mier gaweuli xangrZlivi da rac mTavaria, nayofieri pedago-giuri moRvaweoba udavod daamS-venebs da srulyofs fizikis de-partamentis istoriis furclebs.

fizikis departamenti

fizikis

departamentis

Rvawlmosil

pedagogs baton

ioseb abaSiZes

2012 wlis

15 aprils

dabadebidan

80 weli

Seusrulda.

istoriis mecnierebaTa doqtors, SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-sitetis istoriis, arqeologiisa da eTnologiis departamentisa da arqe-ologiis samagistro da sadoqtoro programebis xelmZRvanels, srul pro-fesors, baton SoTa mamulaZes 60 weli Seusrulda. mas mniSvnelovani wvlili miuZRvis Cveni regionis Zveli isto-riis, kulturis kvlevisa da moma-vali Taobis aRzrdis saqmeSi.

batoni SoTa daibada aWariswylis ulamazes xeobaSi, aqve daamTavra Suax-evis saSualo skola. laRma bunebam da mdidarma tradiciebma didi zegavlena iqonia mis pirovnul formirebaze. skolis damTavrebisTanave igi gaxda SoTa rusTavelis saxelobis saxelm-wifo pedagogiuri institutis isto-riis fakultetis studenti, saidanac daiwyo misi moRvaweobis mravlis-momcveli gza. batoni SoTa yovel-wliurad monawileobda fiWvnarisa da gonio-afsarosis arqeologiuri Zeglebis savele Tu kameralur samuS-aoebSi, sauniversiteto Tu respubli-kur konferenciebSi.

iubilari studentobis wlebidan dawyebuli dRemde agrZelebs uni-versitetis kedlebSi moRvaweobas. pedagogiuri saqmianobis paralelu-rad gaiara saqarTvelos mecnierebaTa akademiis istoriis, arqeologiisa da eTnografiis institutis aspiran-turis sruli kursi. mis saxelTanaa dakavSirebuli aWariswylis xeobis uZvelesi arqeologiuri Zeglebis Tan-mimdevruli, gegmazomieri kvlevebis dawyeba, stacionaluri savele samuS-aoebis ganxorcieleba (zendidi, kv-aSta, kolotauri, woniarisi, sxalTa, Txilvana, wablana, kaloTa, vardcixe, vernebi da sxv.) man madliani miwis wiaRSi aRmoCenili nivTieri kultu-ris Zeglebis Sesaswavlad, qarTul da ucxour (inglisuri, germanuli, rusu-li) enebze gamoaqveyna araerTi samec-niero statia da monografia. warmate-biT daicva da mieniWa jer istoriis mecnierebaTa kandidatis, xolo Semdeg istoriis mecnierebaTa doqtoris sa-mecniero xarisxebi. SoTa mamulaZis kvlevebiT dadasturda, rom aWariswy-lis xeoba Zv.w. II-I aTaswleulebisaT-vis dasavlur-qarTuli tomobrivi kulturis erT-erT umniSvnelovanes keras, xolo adre da ganviTarebuli SuasaukuneebisaTvis qarTuli renesan-

sis centrebTan, SavSeT-imerxevsa da tao-klarjeTTan damakavSirebel ma-gistrals warmoadgenda.

1994 wlidan SoTa mamulaZe iniS-neba axlad gaxsnili gonio-afsarosis arqeologiur-arqiteqturuli muzeum-nakrZalis direqtorad, saidanac iwye-ba kidev erTi mniSvnelovani etapi mis samecniero saqmianobaSi. baTumis uni-versitetSi istoriis, arqeologiisa da eTnologiis departamentis xelmZR-vanelobas dRemde uTavsebs am sapatio movaleobas.

misi samecniero-kvleviTi intere-sebis sferoSi moeqca md. Woroxis auzi, romelic warmoadgens kolxuri kulturis uZveles keras. yvelasTvis cnobilia, rom 1995 wlidan dRemde romauli xanis Zeglze, gonio-afsa-rosis teritoriaze, muSaobs mudmi-vmoqmedi arqeologiuri eqspedicia, romelSic aqtiurad monawileobs Cve-ni iubilari. man didi wvlili Sei-tana ara marto mdidari da mraval-ferovani arqeologiuri artefaqtebis aRmoCenaSi, aramed axalgazrda mecni-er-arqeologebs Seaswavla da Seayvara es Sromatevadi saqme, risi dasturic maT mier daculi disertaciebi gax-lavT.

dRes SoTa mamulaZe unarianad uZRveba saswavlo process, mniS-vnelovani wvlili Seaqvs sabakalavro, samagistro da sadoqtoro progr-amebis SemuSavebaSi, monawileobs ad-gilobriv Tu saerTaSoriso konfer-enciebSi. mniSvnelovania isic, rom igi aqtiurad CaerTo istoriuli samxreT-dasavleT saqarTvelos teri-toriaze ganxorcielebul kompleq-sur eqspediciebSi. xelmZRvanelobs SoTa rusTavelis fondiT dafinan-sebul proeqts „WaneTis aRmosavleTi nawilis arqiteqturuli Zeglebi. naS-romisaTvis `aWariswylis xeobis Sua saukuneebis arqeologiuri Zeglebi~ miniWebuli aqvs abuseriZe tbelis sax-elobis premia.

Cveni qveynis istoriisa da kultu-ris mkvlevars, pedagogsa da SesaniSnav moqalaqes profesor SoTa mamulaZes guliTadad vulocavT saxelovan iu-biles. janmrTelobas, xangrZliv si-cocxlesa da morig SemoqmedebiT warmatebebs vusurvebT.

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti

SoTa mamulaZe - 60b a t o n o

SoTa, moges-almebiT da gulwrfeli siyvaruliT m o g i l o -cavT Tqveni cxovrebisa da moRvaweo-bis Rirssaxs-

ovar TariRebs _ dabadebidan 60 da samecniero-pedagogiuri moRvaweobis 35 wlisTavs.

qarTuli inteligenciis Tval-saCino warmomadgeneli, aRiarebuli arqeologi, mecnier-mkvlevari da organizatoruli niWiT gamorCeuli xelmZRvaneli _ ase gicnobT bato-no SoTa Tqven sazogadoeba. gicnobT rogorc gulmarTal, kristalurad spetak, darbaisel, gawonasworebul, maRalmoqalaqeobrivi da pedagogiuri RirsebebiT Semkul, saqveyno intere-sebiT STagonebul, sityvis, saqmis da wignis kacs, futkariviT gamrje da TafliviT tkbil, keTilSobil ada-mians, Tanamdgoms, uRalato mziani gulis saimedo megobars, ase rom ux-debiT qalaqs.

weliwadis ulamazes dros - vardo-bis TveSi, mTis laR bunebaSi dabade-buli, mTis haeriviT sufTa da jan-saRi, mTis bunebasaviT momxiblavi da mimzidveli, cxovrebaSic mxolod ia-vards TesavT da siyvaruls imkiT. `yovel dResa Sens Tavs hkiTxe, aba me dRes vis ra varge~?! - eris sulieri moZRvris ilias es brZnuli Segone-ba Tqveni cxovrebis mrwamss, kredos warmoadgens.

TavdaviwyebiT giyvarT sakuTari mxaris yvela kuTxe-kunWuli, Rele-Rurdani, qveyanaca da zeyanac, mSob-liuri miwa-wyali, adamianebi, eric da beric, didic da patarac, warsulic da awmyoc.

amitomac gviyvarxarT, RvTiuri bunebis kacad migvvaCnixarT.

`deda enis~ xibls da madls neniis sajaro skolaSi, eziareT. aq SeicaniT `feruTvalavi samyaro~. aqedan daiwyo SemoqmedebiTi Ziebis, wvisa da dagvis gza-savali.

Semdeg iyo baTumis saxelmwifo-pedagogiuri institutis isto-ria-filologiis fakulteti, bib-lioTekebsa da muzeumebSi istoriul wyaroebze Tavdauzogavi muSaoba, arqeologiuri gaTxrebis dros aR-moCenili unikaluri nivTebiTa da samecniero konferenciebze miRebuli jildoebiT gamowveuli sixaruli.

saCino, warmatebuli da warCineb-uli studenti, kursis damTavrebis Semdeg institutSi dagtoves da mec-nierebis did gzaze gasasvlelad gza dagiloces.

gveamayebi, rom aRiarebuli ar-qeologi da mecnier-mkvlevari un-arianad xelmZRvanelobT istoriis, arqeologiisa da eTnologiis de-partments, saTaveSi udgaxarT gonio-afsarosis muzeum nakrZals, mudmi-vmoqmed eqspedicias, arqeologiis samagistro da sadoqtoro programeb-sa da samecniero grantebs. xarT mra-vali saerTaSoriso da adgilobrivi konferenciis, kongresis, simpoziumis monawile, doqtorantis, magistrantis, distertaciis xelmZRvaneli, eqsperti, samecniero-pedagogiuri naSromis re-daqtori da redkolegiis wevri.

samagaliTo da STambeWdavia Tqveni rogorc pedagogis da aRmzrdelis roli student-axalgazrdobis gan-

swavulobasa da zneobriv srulqmnaSi. Tqveni damajerebeli, STamagonebeli TxrobiT, argumentirebuli msjelo-biT da farTo erudiciiT studen-tebis Tvalwin STambeWdavad iSleba codnis jadosnuri samyaro, ufar-TovdebaT codna samSoblos warsulsa da awmyoze, uRvivdebaT mamulis si-yvarulis grZnobebi, uviTardebaT logikuri azrovnebis unari. Tavad midian istoriuli movlenebis mizez-Sedegobriv analizamde, euflebian bavSvis sulis marTvis xelovnebas.

`meamayebiT SoTa maswavlebelo, rogorc Seudarebeli pedagogi, mec-nier-mkvlevari, studentTa Tanamdgo-mi da ufrosi megobari. madloba im lamazi leqciebisaTvis, awmyosaTvis, momavlisaTvis, Tqvengan danTebuli sinaTlis SuqisaTvis, sikeTisaTvis, gzis gakvlevisaTvis, didi mxurvale gulisa da Cvenze gaweuli amagisaT-vis.~

uRrmesi pativiscemiT,

mirza zoiZe, studenti

mxolod qveynis, adamianebis si-yvaruliT gulanTebul mamuliSvils eubnebian aseT samadlobel sityvebs, mxolod rCeulTa Soris rCeuls Ses-wevs unari ase umwikvlod da muxl-Cauxrelad emsaxuros Tavis qveyanas, adamianebs, mianiWos maT sixaruli, Seqmnas……6-mde monografia, 100-ze meti samecniero naSromi da statia. samzeoze gamoitanos Cveni istoriis miviwyebuli faqtebi, miwis siRrmeSi damarxuli unikaluri ganZi, samuzeu-mo eqsponati, erTi sityviT, sakuTari guli mSobliuri mxaris warsuli di-diebis warmoCenas, mamulisaTvis dam-aSvral adamianTa xsovnis ukvdavyofas miuZRvnas.

batono SoTa, Tqveni umwikvlo, daucxromeli da nayofieri muSaoba jerovnadaa dafasebuli. dajildoebu-li xarT sapatio sigelebiT, diplome-biT, miniWebuli gaqvT abuserisZe tbe-lis premia.

Rvawlmosil mecnier-pedagogs ojax-ic gamorCeuli da lamazi gyavT. Tqveni cxovrebis erTguli megzuri da me-gobari Tamila varSaniZe mowinave ped-agogia. mosiyvarule meuRleebma sami sanaqebo Svili aRzardeT. naji magis-tranti, xolo nino da mariami studen-tebi arian. isini cxovrebis did gzaze gasasvlelad emzadebian da cdiloben praqtikulad ganaxorcielon brZnuli Segoneba: `is urCevnia mamulsa...~

ase lamazad, uamravi safiqral-sazrunaviT cxovrobT, dReniadag iR-vwiT da iwviT da saqveyno saqmis sam-saxurSi ixarjebiT.

dRegrZeloba, mzegrZeloba, siTbo, siyvaruli da sulis mzianoba ar mog-klebodeT Semodgomis mziT gabrwy-inebul taZrisaken mimaval gzaze.

RmerTma daglocoT, gaxaroT da gabednieroT.

Cven ki gviguleT Tqveni megobro-bis maradiul samsaxurSi.

saqarTvelos iakob gogebaSvilis pedagogTa kavSiris aWaris respub-likuri organizaciis, `saZmosa~ da megobrebis saxeliT

biWiko diasamiZe, akaki zoiZe, oTar futkaraZe, oTar cecxlaZe,

Temur gogmaCaZe, SoTa maxaraZe, revaz uzunaZe, zebur avaliani,

Temur avaliani, merab futkaraZe, merab megreliSvili, daTo

baraTaSvili, marina Salikava da paata aroSiZe.

SoTa mamulaZe - 60

kacuri kacobis xibli

socialur mecnierebaTa, biznesisa da samarTalmcodnebosi fakulteti (iuridiul mecnierebaTa departa-menti) ulocavs fakultetis resur-scentris biblioTekars ganaTlebiT filologs _ qalbaton rusudan Tav-beriZes 60 wlis iubiles, romelic 40 wlis ganmavlobaSi eweva pedagogiur Tu saorganizacio saqmianobas.

qalbatobi rusudanis kariera ba-Tumis mecxre sajaro skolaSi dai-wyo. igi aTeuli wlebia Rirseulad icavs Cveni universitetis saxels. am xnis manZilze ki man daimsaxura stu-dentebis siyvaruli da pativiscema.

qalbatono rusudan! Cveni fakultetis yvela studentis sax-eliT gilocavT dabadebis dRes da gisurvebT warmatebas, janmrTelobas da ulev sixaruls. ufalma daglo-coT!

pativiscemiT studentebi

vulocavT

i o s e b a b a S i Z e _ 8 0

Page 8: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

� maisi

yoveldRiur yofiT cxov-rebaSi, masebis cnobierebis poziciebidan, iqneb Semogve-davon, rogor SeiZleba imedi meti iyos, vidre sinamdvile. risi realuri SeZlebac ar gvaqvs, ra imediT unda Seve-brZoloT did siZneleebsa da winaaRmdegobebs. magram maRali idealebiT gulanTebuli ada-mianebi swored didi imedebiT cxovroben. maT imedis Seg-rZneba yovelTvis mouvlens damatebiT impulsebs, rac sa-survels realobad aqcevs.

imedi zneobrivi grZnobis badali fenomenia. dadgenil-ia, rom adamiani yovelTvis ar iqceva ise, rogorc icis, radgan am dros zneobrivi grZnoba dums. magram roca zneobrivi grZnoba amuSavdeba, adamianis zneobrivi qcevis farglebic farTovdeba. ase-Ti Zalis matarebelia imedic. imedi Zalas hmatebs zneobri-vi qcevis aRmZvrel zneobriv grZnobas da ufro sru-lyofils xdis pirovnebas.

Wabua amirejibi imedis mw-eralia. gora mborgalma (ro-mani `gora mbo¬rgali~) ime-dis ZaliT dasZlia TiTqmis SeuZlebeli. dasZlia sicocx-lisaTvis xifaTebiT savse aso-biT kilometriani manZili da dro. gora mborgali SesaZle-blobaTa zRvarze iRvwis, ma-gram imedi Zalebs umravlebs da mizans aRwevs.

imedis ZaliT cxovrobda da ibrZoda daTa TuTaSxia (`daTa TuTaSxia~).

imedis filosofiiTaa da-werili moTxroba `coqala~. es filosofia gamxelilia moTxrobis dasawyisSive Wian-Wvelebis bunagis daSla-aRdge-nis metaforaSi. ̀ axla SubliT daendo papa lulaze Semo-lagebul xelebs da niadags Caxeda. WianWvelebi gasaocari simardiTa da mxneobiT tri-alebdnen (Tofis kondaxiT) Cangreul sacxovrebelSi. zogi miwis namcecas miarbeninebda, zogic Cxirsa da xmel balax-bulaxs... sxvebi sakvebi mara-gis gadaadgileba-mowesrige-baSi iyvnen garTuli. Tofis kondaxis sabediswero nakva-levi TiTqmis mTlad deref-nebiT, gvirabebiT da nagebo-bebiT amoevsoT WianWvelebs da maTi dauokebeli fusfusi, garja naTlad mowmda, rom ar iyo iseTi nadguriscema, romelic maT mxneobas ar dae-marcxebina da sicocxle ar daefuZnebina iq, sadac ngreva da sikvdili SemoiWra. ngreva SemTxveva iyo maTTvis, Seneba-maradisoba.

papam Tavi aiRo, kmayofilma gaiRima da Tbilisisaken Cauyva daRmarTs~.

axla aRa-mahmad-xanis mier dangreuli Tbilisis aRdge-nis magaliTze ganagrZobs mw-erali imedis STagonebas: `am moedanze „oqros verZis“ gar-da, eranelebs TiTqmis yvela Senoba daeSalaT, xe ferflad da naxSirad, Cawva-kedlebi qvisa da aguris nalewad. Zne-li gasagebi iyo, sad iwyeboda an Tavdeboda esa Tu is Seno-ba, an ramdeni saxli idga ama Tu im gayolebaze da, saxel-dobr, romel sazRvrebSi ido

moedanze gamomavali quCebi. sul ramdenime dRis winaT xalxmra-val, Cinebuli Seno-bebiT Semofargluli moedani aguris, kirq-vis da duRabis namsx-vrevebad iyo dazvi-nuli. magram Tbilisi

sikvdils ar apirebda. moedani WinWvelebis nabudars hgavda. adamianebi moZraobdnen, saqmianobdnen, weraqvebsa da Za-layinebs scemdnen. zurgiTa da sakaceebiT samSeneblo masalebi mimohqondaT. urmebsa sclid-nen. Tbilisis madliani ganTia-di sios aqiqinebda da romeli-Rac samrekloze saxeldaxelod atanili zaris rakraki gamo-cocxlebuli dedaqalaqis ma-jiscemas iTvlida~.

es aris am vrceli nawarmoe-bis prepoziciuri nawili da mkiTxvels amzadebs imis Rrma rwmeniT, rom gonieri kacis cxovrebaSi imeds sikvdili ar uweria.

Tumca am moTxrobis av-tori mkiTxvels bodiSs uxdis nawarmoebis umwifarobis gamo, magram `coqala~ ar saWiroebs SeRavaTebs. misi avtori Tavis SemoqmedebiTi cxovrebis da-sawyisSive sakmaod mZafr siu-Jetian Txzulebas sTavazobda mkiTxvels. `coqala~ damuxtu-lia Zlieri erovnuli Seg-nebiT. mxedvelobaSi gvaqvs nawarmoebSi Semoyvanili rusi sovdagari, romelic qa-rTvelebis Tavdadebul mowa-dinebas-aRadginon eranelebis mier dangreuli Tbilisi mai-munis Sromas adarebs. erTma agresiulma samxreTelma mezo-belma saqarTvelo daaqcia, meore, Crdiloeli mezobeli daxmarebis nacvlad, aRdgenis imeds ukargavs `obol saqa-rTvelos~. im periodSi, roca `coqala~ iwereboda, ruseTis mimarT amgvari ideologiiT wera gamoricxuli iyo. Wabua amirejibi dinebis winaaRmdeg midis da WeSmariti disiden-tis suliskveTebas STaagoneb-da mkiTxvels.

saqarTvelos oblobis ideas kargad gamoxatavs epi-zodi, romelSic aRwerilia qarTveli kacis Tavdauzogavi Sroma dangreuli Tbilisis aRsadgenad. qveyanas mxolod erovnuli energia aRadgens da aaSenebs _ igulisxmeba papas gulmodginebaSi. rusi sovdagris warmodgenaSi qa-rTveli patriotis Tavdauzo-gavi zrunva mSobliuri qalaq-is aRdge¬ni¬saT¬vis mxolod ironiul Rimils iwvevs rus sovdagarSi da Tavs aqicinebs im sibraluliT, romelsac Wkuidan gadamcdaris mimarT amJRavneben xolme gesliani ada-mianebi: `ubeduri,–_ fiqrob-da TiTqos igi _–ara, erTi SexedeT, geTayva, am gamoCer-Cetebul bebruxanas... miaTrevs da hgonia,... rogorc papaSeni ar adgeba saflavidan, ise si-cocxle aRar aRsdgeba aq, ara! Tu kidevac suli ar amogxda, sanam samWedlomde miaTrev mag grdemls, movlen da isev wy-alSi gadagigdeben, samWedlos kenWebad dagiSlian, mag regven Tavsac wagaclian. 1maimunis jafas~ eweva, RmerTmani! hgavs kidevac maimuns. Tavis am bri-yvulma mignebam sagrZnoblad gaamxiarula bragini... da Ta-vic metis mxneobiT daaqicina~.

rogorc aRvniSneT, es striqonebi saqarTveloSi rusTa batonobis wlebSi iwereboda. maSin misi xmamaRla gacxadeba sicocxlis riskTan

iyo dakavSirebuli. imxanad, saqarTveloSi batonobda ideologia, romlis mixedviT `ufrosi Zmis~ rusis gareSe arsad araferi keTdeboda. mw-eralma amxila es moCvenebiTi keTilganwyoba rusisa saqarT-velos mimarT. mwerlis Rrma rwmeniT, qveyanas mxolod erovnuli energia ixsnis da-Rupvisagan, xolo, rac Seexeba rusisTana mezobels, igi saqa-rTvelos interesebis dasaca-vad TiTze TiTs ar daakarebs. roca sxvaTaSoris, im rusuli ideologiis batonobidan mom-dinareobs Sexeduleba, rom aWara rusis Zlevamosilma mxedrobam gaaTavisufla sam-saukunovani Turquli ba-tonobisagan da daubruna de-dasaqarTvelos. sinamdvileSi es idea arasdros ar hqonia ruseTs arc 1877-1878 wlebis omis dawyebamde da arc am omis periodSi. 1878 wels aWara mxolod imis gamo daT-mo TurqeTma, rom mas ar See-Zlo ruseTis sasargeblod 150 milioni oqros gadaxda kontribuciis saxiT da mis nacvlad teritoria dauTmo, romelic aWaras eWira, kon-tribuciis gadaxdis prob-lema rom ar wamoWriliyo, ruseTi krints ar dasZravda saqarTvelos teritoriuli mTlianobis aRdge¬nisaTvis. es ar iyo mis samxedro gegmebSi. aki, 1918 wlis brestli¬tovskis sazavo mo-laparakebis dros ruseTma ise dauTmo TurqeTs saqarTvelos teritoriebi, rom araferi ukiTxavs im periodSi ukve da-moukidebeli saqarTvelos xe-lisuflebisaTvis da baTumSi Turqi askerebi Semovidnen. axla roca sabWoTa kavSiri aRar aris da rusis `ufrosi Zmobis~ ideologiac warsuls Cabarda, sagnebs sakuTari sax-elebi daerqva. rusis `Zmobas~ mweralma da istorikosma le-van sanikiZem `vai rusisagan uwoda~. moTxrobaSi `coqala~ mwerali Wabua amirejibi kar-gad SerCeuli detalebiT da metaforuli azrovnebiT amx-els rusis moCvenebiT Zmobas. amis saukeTeso metaforuli detalia moxuci papas da-moukidebeli, ruseTis daux-mareblad ilajgamwyveti Sroma samWedloSi grdemlis dabrunebisa da Tavis adgilze dadgmi¬saTvis. samWedlo ime-dia. samWedlos aRdgenaSi dan-greuli qalaqis aRdgenis idea da imedi ikiTxeba. mwerlis SexedulebiT, imedi, rogorc vneba, adamianis pirovnebis gar-damqmneli da ganma¬axlebeli Zalaa. imedi gauRviZa diR-lias bavSvebis mier aRdgeni-li `darbazis~ xilvam, xalxis Tavgamodebulma da arsebiTad Secvala misi damo¬ki¬debuleba movlene¬bisadmi: `Sescqeroda sicocxlis dafuZnebis zeims diRlia. aRdgenis dauokebeli suli Zlevamosil mxedruls agrialebda da diRliam anaz-deulad igrZno mxneobis moz-Rvaveba; imdenad mZlavri, didi mxneobisa, rom Tu dauy-ovnebliv moqmedebaSi ar gad-moiRvreboda misi mZafri Semoteva-denTiviT afeTqde-boda masSive da nafleTebad aqcevda sulsac da xorcsac~.

imedis didi Zala isaxe-ba cecxlmodebuli Teatris Senobidan maCablis mier Cangi-sa da warmosasxamis gamotana-gadarCenis epizodSic. marto didi imedis Zalas SeeZlo ma-Cablis Seyvana gaZlierebuli cecxlis stiqiasTan brZolaSi.

ai, es epizodic: `andria ma-Cabels Sehyurebda. uxaroda, rom saRsa da salamaTs xedav-da Tavis Zmakacs, sikvdilsa da sicocxleSi naziarev vaJkacs. cecxlmodebuli Teatridan gamotanili CangiT iRliaSi da wiTeli mosasxamiT xelSi. irgvliv siCume Camowva, mx-edrebi aRtacebiT Sehyure-bdnen maCabels. msaxiobs zur-gi Seeqcia xanZrisaTvis. misi Soreul sivrceebSi gatyorc-nili Tvalebi uqrob sasoebas da gautexav cxovelmosilebas aelvarebdnen... idga igi amayi, Rirseuli–dedaqalaqis pirve-li Cangi da upirvelesi rain-di~ aseTi adamianebis qveyanas gadaSeneba ar uweria!

moTxrobis erT-erTi Zl-ieri epizodia sabrZolo cekva `xorumis~ suraTi. mis pas-aJebSi ikiTxeba romantikac, mistikac, magram mkiTxvels zr-dis sakuTari Zalebisadmi rw-menis suliskveTebiT. ̀ xorumis~ Semoqmedi xalxis droebiTi damarcxeba SeiZleba (msoflio istoria ar icnobs daumar-cxebel saxelmwifoebs), magram SeuZlebelia misi ganadgureba.

moTxroba `coqala~ si-yvarulis himnicaa. Tumca nawarmoebSi personaJ coqalas SedarebiT mcire monakveTi uWiravs, magram igi imdenad savsea adamianuri RirsebebiT da emociebiT, rom TiTqos faravs yvela sxva motivs da moTxrobas siyvarulis himnad warmogvidgens.

uaRresad mWevrmetyvelia Wabua amirejibis fraza. maqsimaluri efeqtianobiT gamoirCeva mis frazaSi Cas-muli Sedareba, epiTeti, meta-fora, hiperbola. mwerlis didi energia gamosWvivis mov-lenebis aRweraSi. gulgrilad ver waikiTxavT xanZarmode-buli Tbilisis suraTebs. `daJinebiT eomeboda cecxli Teatris Tlili qvis ked-lebs, svetebsa da TaRebs, ma-gram karga xans versad moikida fexi. gamTeniis xansRa ekveTa dgams, kar-fanjrebs, saxura-vis masalas da guli moioxa~. Teatrs cecxli ecva, cecxliT sunTqavda. xanZars veraferi moreoda~. an kidev: `elizbars sisxlma moasxa yelSi. man ve-Rar SesZlo gulxeldakrefi-li emzira, Tu rogor sWamda cecxli dedaqalaqis erT–erT saukeTeso nagebobaTagans~.

eqspresiulobiT gamoirCeva Wabua amirejibis Sedarebebi: `qselSi gabmul msxverplze mimaval obobas waagavda rusi sovdagari~.

gautexavi nebisyofis mqone patriotis saxes xatavs es Se-dareba:

`foladis firfitasaviT berikaci~, an kidev: `tyeSi xmaurze ganabul Svels hgavda igi~ `kvamlSi moyolebuli Zaxili SubiviT eca~ _“–ity-vis mwerali Seyvarebul vaJze, romelsac satrfosagan sa-surveli xma moesma zurgs ukan.

es epiTetebi avsebs suraTs, warmosaxvas uZlierebs mkiTxv-els: ̀ coqalas momxiblavi ieri mTlad Zaxili iyo da andama-ti~ `papa, papiloSehyvira co-qalam da momdevno wamSi ukve uricxv kocnas ayrida moxucis danaoWebul Rawvebs, Tvalebs, wverulvaSsa da kisers~.

moulodnelobiT aris aR-savse Seyvarebuli vaJis an-drias gancdebis amsaxveli su-raTi, romelSic Tanabarwilad ikiTxeba, rogorc didi ener-gia, ise saocari mokrZaleba qalis mimarT: `coqala?! co-qala!–_ Sehyvira andriam da gaSra, gairinda. mere coqala-saken gamoqanebis survili eca: oriod nabijic gadmosdga, magram bunebrivi morcxvobis garda xom sxva mizezic arse-bobda Tavis Sesakaveblad.

adamianis, axalgazrda vaJkacis, keTili gulis ganu-

zomeli sixaruli ki gadaWriT moiTxovda gadmoRvras rai-meSi, Tundac uazro, an-gariSmiucemel saqcielSi da gadmoiRvara kidec. amodena vaJkaci sakvirveli simsubuqi-Ta da simkvercxliT moafrin-da TeTrons. unagirs rigianad arc ki Caekra, rom kexs xelebi CasWida, yira amarTa da iqe-dan lurjas unagirSi CaeSva mdovred. axla lurjas unag-iridan iskupa, orTave cxens gadaevlo da imave adgilze daqveiTda, saidanac daiwyo sixarulis amgvari saSualebiT gamoxatva~.

aseve originaluri stiliT aris aRwerili Seyvarebuli wyvilis pirispir SexvedriT gamowveuli gancdebi: ̀ andrias, didi sixaruliT Sepyrobils, coqalasTvis ufeTqavda guli da rodesac andriam nazi, trfobiT aRsavse alersi dau-wyo TeTrons, TiTqos igrZno coqalam, visac ekuT¬vnoda es alersi. euxerxula qaliSvils, Tvali aarida, miwas CaaSter-da, magram misi dgoma, sunTqva, darcxvenili saxe, yvelaferi, rac masSi iyo, am sixarul-Tan da alersTan iyo Serwy-muli. igi andrias mklavebSi, mis mkerdSi grZnobda Tavs da tanSi sasiamovno Tbili Jr-Jola uvlida!~

ase, WeSmaritad ostatebi weren!

frazis maRali kultu-ris silamaze siamovnebas gvris mkiTxvels, frazas gan-sakuTrebiT zmnebis simravle aZlevs silbos, naTels da gamWirvales xdis azrisa da fiqris mdinarebas. ase mag-aliTad, `elizbarma abano-Tubans gadaxeda, narfuxze gadaavlo Tvali, nariyala moaTvaliera da dafiqrda~. an: `samfexa skami moZebna, bux-ars miudga, Camojda. Cxirebi da fiCxi mouwyo. talkvesi amoiRo, dakvesa da patruqi moumarjva. didxans ubera grZeli, mZlavri SebervebiT da xmela Cxirebs ali Seu-Cina rogorc iyo. maSin pa-truqi daaqro da Caabruna~. naTel suraTs warmodvidgens mwerali, roca dilis namdap-kurebul ylorts metaforiT xatavs imeds: `kunZis Ziridan mZlavrad amoxeTqili ylorti irxeoda niavze. uZleveli cxovelmosileba budobda mis saTuT foTlebsa da merqa-nSi. am ususurs ganuzomeli TviTrwmena, nayofierebis mt-kice, jiuti survili dahy-oloda da misi yoCaRi ieri eWvmiutanel warmatebas Ra-Radebda. alionis nami uxvad eyara ylorts. coqalam xeli aatara ylortze, xelisgulze nami aikrifa da civi cvariT mosvelebuli xeli Sublze miido~.

moulodneli pasaJebia warmosaxuli, erTi SexedviT, martiv, magram grZnobebiT savse winadadebebSi: `sevdam daumSvena saxe~, `igi gaRma na-pirs gahbRverda~, `calTvalas gayinuli guga Semomizneboda qvevidan~.

am pasaJebSi, garda imisa, rom mwerlis TvaliT dan-axuli sagnebi da situaciebi gvxiblavs, maTSi agreTve vxe-davT sityvis SesaZleblobebis maqsimums: “gayinuli guga Se-momizneboda qvevidan~, `gaRma napirs gahbRverda~, `xmela Cxirebs ali SeuCina~, `alio-nis nami uxvad eyara ylorts~, `xelis gulze nami aikrifa~, `Zvirfasi adamianebis amo-taceba surda sivrcidan~, `avi ambis molodini gawva mis saxeze~, `Cawertilebuli da mZlavri iyo misi mzera~, `Teatrs cecxli ecva~.

Wabua amirejibis moTxro-ba `coqala~ gadaurCa ara mx-olod Cekas, rogorc gvauw-yebs mwerali, aramed gauZlo drosac. igi daiwera ramden-ime aTeuli wlis win, magram ikiTxeba rogorc Tanamedrove mkiTxvelis zneobrivi siwmin-disa da esTetikuri gemovnebis wrTobis qmnileba.

giorgi (iuri) bibileiSvili

`imedi is madlia, rac Zalas aZlevs

adamians miwieri yofis gansacdelTa

dasaZlevad da RmerTamde asamaRleblad~.

ilia II

iubiles eqo

imedi metia, vidre realoba

Page 9: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

9maisi

rodesac namdvil da keTilSo-bil kacze laparakob, xSirad dge-

ba momenti, roca an goneba gRa-latobs, an kidev dro ar gyofnis, rom saTanado sityvebi gamonaxo da gulwrfelad moefero adamians, romelsac Zalian afaseb da ufro metic, axlobel adamianad miiCnev. zustad aseTi momenti dgas axla Cvens winaSe!

gveamayeba, rom im adamianTa rigs mivekuTvnebiT, romlebic ukve ram-denime welia vicnobT baton SoTa mamulaZes da mis Tanamedroved viTvlebiT. masTan urTierToba CvenTvis yovelTvis tkbilad gas-axsenebelia. pirveli Sexvedra iyo 2005 wels, roca SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi is-toriis specialobis studentebs saqarTvelos istoriis kurss gvi-kiTxavda ukve kargad cnobili da saxelmoxveWili profesori SoTa mamulaZe.

naTqvamia: ,,Wkvian kacs ise Tavmdablad uWiravs Tavi, TiTqos TviTon ki ar aswavlis sxvas, ar-amed sxvisgan swavlobso~.... batoni SoTac Zalian ubralo da mego-brulia urTierTobisas da mosau-bres imdenad uwevs angariSs da

iseTi mowiwebiTa da pativiscemiT

epyroba, rom Znelia ar dainaxo

es... ase iyo Cvens SemTxvevaSic.

adamianebi, romelTa biografiebic

mxolod saxelisa da gvaris mets

arafers Seicavda, gavxvdiT misi

saukeTeso studentebi da batoni

SoTac araerTxel iyo Cveni samec-

niero naSromebis xelmZRvaneli,

romlebmac sxvaTaSoris bevrjer

moipova warmateba.

batoni SoTa yvela sxva Rirse-

basTan erTad imiTac aris gamor-

Ceuli, rom gaxlavT kargi meojaxe

da hyavs brwyinvale ojaxi.

didia batoni SoTas damsaxure-

ba da Rvawli. Cven ki Cveni mxri-

dan madlobeli varT uflis, rom

mogveca saSualeba axlos gagvecno

profesori SoTa mamulaZe.

gilocavT batono SoTa 60

wlis iubiles. didxans sicocx-

les, janmrTelobas da warmatebul

moRvaweobas gisurvebT

mudam Tqveni: guram CxataraSvili da

kaxaber qamadaZe

profesor SoTa mamulaZis 60 wlis iubile

baTumis SoTa rusTavelis saxelm-wifo universitetSi gaixsna baTumis II saerTaSoriso simpoziumi leqsiko-grafiaSi. samdRiani simpoziumis muS-aobaSi CarTuli arian saqarTvelos TiTqmis yvela universitetisa da sa-mecniero centris warmomadgenlebi, cnobili mecnierebi, leqsikografebi italiidan, germaniidan, holandiidan, israelidan, SvedeTidan, portugali-idan, latviidan, litvidan, ruseTidan da ukrainidan. xuTi seqciis mimar-TulebiT 150-mde moxseneba iqneba war-modgenili leqsikografiis aqtualur sakiTxebze. simpoziumis farglebSi sajaro leqciebs waikiTxaven cnobi-li qarTveli da ucxoeli leqsiko-grafebi, gaimarTeba diskusia mrgval magidasTan Temaze: `eleqtronuli ko-rpusebi da maTi gamoyenebis perspeq-tivebi qarTul leqsikografiaSi~.

simpoziumis mizania:

• moawyos dasrulebuli da mimdi-nare leqsikografiuli proeqtebis prezentacia, gamocemuli leqsikonebis gamofena, eleqtronuli da onlain-leqsikonebis demonstrireba, axali ideebis aprobacia;

• Seafasos eleqtronuli bazebis Seqmnis mimdinareoba saqarTveloSi da misi gamoyenebis perspeqtivebi qar-Tul leqsikografiaSi;

• gansazRvros leqsikografiis Sem-dgomi ganviTarebis strategia da Sei-muSaos rekomendaciebi leqsikografi-is erovnuli programis SeqmnisaTvis saqarTveloSi;

• xeli Seuwyos axali tipis leqsikonebis danergvas saqarTveloSi;

• xeli Seuwyos qarTuli leqsiko-grafiis istoriis sakiTxebis kvlevas;

• uSualo dialogis SesaZlebloba misces profesional leqsikografebs, praqtikuli leqsikografiisa da leqsikologiis uaxlesi problemebis mkvlevrebs, korpusze momuSave special-istebs, gamomcemlebs, eleqtronul da onlain-leqsikonebze, eleqtronul bazebze momuSave programistebsa da, zogadad, leqsikografia-leqsikolo-giiT dainteresebul pirebs.

2010 wels baTumSi pirveli leqsik-ografiuli simpoziumis warmate-biT Catarebis logikur Sedegad unda CaiTvalos momdevno simpoziu-mis monawileTa „geografiis“ mniS-vnelovani gafarToeba (sazRvarga-reTis 10 qveynis monawileoba), rac metyvelebs leqsikografiis sakiTxebi-sadmi aSkarad mzard interess. es ki sawindaria Cvens qveyanaSi am dargis intensiuri ganviTarebisa da imedis-momcemi perspeqtivebisa.

baTumis wlevandel simpoziums leqsikografiaSi saetapo mniSvnelo-bas sZens leqsikografiis saxelmwifo komisiis Seqmna, romelsac daevala leqsikografiis erovnuli programis Seqmna. ivaraudeba, rom komisia dasax-avs konkretul amocanebs am mimar-TulebiT gegmazomieri da mizanmimar-Tuli muSaobis gasaSlelad.

simpoziumis organizatorebi arian:

• baTumis SoTa rusTavelis saxelm-wifo universitetis ganaTlebisa da mecnierebaTa fakulteti;

• Tsu arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti;

• ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis leqsikografiuli centri.

• SoTa rusTavelis erovnuli sa-mecniero fondi

daviT ananaZe baTumis saxelmwifo universitetis samarTalmcodneobis specialobis meore kursze swavlobs. igi aqtiur studentur cxovrebas ew-eva. mSvidobis, demokratiis da gan-viTarebis kavkasiuri institutis da socialur mecnierebaTa institutis mier gamocxadebul esses konkursSi meore adgili daikava. daviTi Teqvs-met gamovlenil gamarjvebuls Soris erT-erTia. konkursis Catarebis Ses-axeb universitetSi gaigo. `politi-kuri partiebi da sazogadoeba~ _ daviTis sakonkurso esses saTauria.

_ 2010 wels warmatebiT davas-rule qedis sajaro skola. imave wels baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi socialur mecniereba-Ta, biznesisa da samarTalmcodneobis fakultetze Caviricxe.

_ daviT, xSirad iRebT xolme konkursebSi monawileobas?

_ ra Tqma unda. es pirveli konkur-si ar aris, romelSic monawileoba mi-viRe da gavimarjve. vaqtiurobdi mo-swavle-axalgazrdobis respublikur konferenciebzec, sadac orjer pirveli da erTxel meore xarisxis diplomiT damajildoves. ramdenime dRis win, stu-dentTa samecniero centris mier orga-nizebul konkursSic miviRe monawileoba da mesame adgili davikave, ramac saSu-aleba momca avtomaturad gavide maisis TveSi dagegmil studentTa samecniero konferenciaze. sxvadasxva saxis uamrav konkursSi miRebuli monawileobidan es gaxlavT bolo, Tumca gaCerebas ar va-pireb da kvlavac aqtiurad vgegmav stu-denturi cxovrebis gagrZelebas.

_ saidan gaigeT konkursis Sesaxeb da ram gadagawyvetinaT monawileobis miReba?

_ Cvens universitetSi Camosuli gaxldaT mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis kavkasiuri institutis warmomadgenlebi, romlebmac gvauwyes konkursis Sesaxeb da sakonkurso Temis irgvliv seminari Cagvitares. konkur-sis Tema iyo „samoqalaqo sazogadoe-bis ganviTareba. mokled, me Tu var saqarTvelos moqalaqe da guli Semt-

kiva masze, saWirod miviCnie mimeRo monawileoba, ase vTqvaT moqalaqeo-brivi vali momexada sazogadoebis wi-naSe. Tumca es erTaderTi mizezi ar yofila. Cemi aqtiuri xasiaTidan ga-momdinare, miyvars sakuTari Tavis ga-mocda. amitomac CaverTe programaSi da warmatebasac mivaRwie.

_ rogor fiqrobT, ram gaxa-da aRniSnul Temaze konkursis ga-mocxadeba aqtualuri?

_ mSvidobis, demokratiisa da ganviTarebis kavkasiuri institutis (Tbilisi) da socialur mecnierebaTa institutis (haaga) mier gamocxadebuli konkursis mTavri mizani iyo sazoga-doebis gamococxleba samoqalaqo gan-viTarebis TvalsazrisiT, Tu rogor icnoben, rogor arian Caxedulebi ad-gilobrivi TviTmmarTvelobis saqmi-anobis sakiTxebSi. konkursi ar iyo gaTvlili mxolod studentebze, masSi monawileoba SezRuduli ar yofila riTac organizatorebs surdaT daedgi-naT sazogadoebrivi ganviTarebis done. swored sakiTxis aqtualoba gamoiwvia sazogadoebis naklebad aqtiurobam.

_ `politikuri partiebi da sa-zogadoeba~ Tqveni sakonkurso essea. ratom airCieT es sakiTxi?

_ upirveles yovlisa Temis aqtua-loba iyo mizezi, ramac gadamawyveti-na masze muSaoba. konkursi ar zRu-davda monawiles Tematikis arCevaSi, mTavari iyo programis farglebs ar gadavcilebodiT. Cveni dRevandelo-bidan gamomdinare, ubralod SeuZle-bielia gverdi avuaroT am sakiTxs. fexis yovel nabijze Tu sxvadasxva me-diasaSualebaSi, gamudmebiT politi-kazea saubari. amitomac Temad aqtual-uri sakiTxi avirCie da esses formatis Tanaxmad, Sevecade mokled mesaubra problemebsa da misi gadaWris gzebze.

_ meore adgilze gasuli studen-tisTvis jildo ra iyo?

_ gadmomces fuladi prizi _ 150 laris odenobiT da aseve miviRe mSvi-dobis, demokratiisa da ganviTarebis kavkasiis universitetis mier gamoce-muli publikaciebi _ sul 15 wigni gadmomces saCuqrad.

_ konkretulad ras exeba Tqveni esse?

„politikuri partiebi da sazoga-doeba“ _ rogorc saTauridan Cans, es aris sazogadoebisa da politikuri partiebis urTierTdamokidebuleba, anu ramdenad icnobs sazogadoeba politikur partiebs da ramdenad ic-nobs TviT partiebi sazogadoebas.

saqarTveloSi partiaTa sistema sustadaa institucionalizebuli. par-tiebi, ZiriTadad, maTi liderebis an liderTa jgufis pirovnul Tvisebe-

bze arian damokidebulni. isini erT-maneTs sazogadoebriv sferoSi gavle-nis mosapoveblad ejibrebian. Tumca qarTul sazogadoebasa da politikur sistemas Soris kavSiri amJamad arc ise Zlieria, rac politikuri partiebis, samoqalaqo sazogadoebis jgufebisa da profesiuli kavSirebis sisustiT aris gamowveuli. moqalaqeTa poli-tikur procesebSi monawileobisa da aqtiurobis saerTo done dabalia da Zalze cotaa (Tu saerTod aris) is-eTi gaerTianeba an interesTa jgufi, romelsac farTo sazogadoebasa da politikur sistemas Soris Suamavlis rolis Sesruleba SeuZlia.

Temaze muSaobisas gacnobili masale-bidan gamomdinare erT daskvnamde mivedi _ politikur partiaTa da sazogadoe-bis urTierTobis sistemis gasaviTa-reblad saWiroa SemuSavdes naTeli da strategiuli sistema; axleburad Se-fasdes saparlamento da arasaparla-mento opoziciis mniSvneloba; hqondeT urTierTTanamSromloba; aucilebelia pirovnuli konkurenciidan politikur konkurenciaze gadasvla.

_ ramdenad aqtiuri studenti xarT?

_ aqtiurobas universitetSi mosv-lis pirvelive dRidan ar vuCivi. gark-veuli drois ganmavlobaSi universite-tis studentur TviTmmarTvelobaSi ganaTlebis departamentis Tavmjdomare viyavi. amdenad, SeiZleba iTqvas, rom sakmaod aqtiuri studenti var.

_ rogor Seafasebdi dRevandel studentur cxovrebas?

_ Cemi subieqturi azria, rom dResdReisobiT mTlad aqtiuri stu-denturi garemo ar sufevs, Tumca gamofxizlebis tendenciebi SeimCneva, magaliTisTvis, pirvelkurselebi avi-RoT. sakmaod aqtiuri Taoba modis, ukve samecniero konkursebSi Rebulo-ben monawileobas da didi ambiciebic aqvT, amitom maT warmatebebs vusurveb. minda aRvniSno, rom studenturi cxovrebis gaaqtiurebaze TviTmmarT-velobam ufro didi yuradReba unda gamoiCinos, axali wevrebisgan dakom-pleqtebuli TviTmmarTveloba amas ukve cdilobs, rac Zaliam maxarebs. ra Tqma unda, yvelafrisTvis dro aris saWiro da uceb araferi keTdeba.

_ samomavlod sad warmogidgeniaT sakuTari Tavi?

_ samarTalmcodneobis specialo-bis II kursis studenti var da ra Tqma unda, samomavlod minda, rom warmate-buli advokati viyo. ver vityvi bavS-vobidan am specialobaze vocnebobdi meTqi, magram rac am sferoSi movxvdi, Zalian Semiyvarda es garemo, saqmiano-ba. Zalian kargi, aqtiuri iuristTa Taoba modis da ra Tqma unda, maT warmatebebs vusurveb.

“minda, rom warmatebuli advokati viyo”... baTumis II saerTaSoriso

simpoziumi

leqsikografiaSi

Page 10: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

10maisi

samocdaSvidi weli gvaSo-rebs faSizmze kacobriobis Zlevamosili gamarjvebis is-toriuli dRidan.

1945 wlis 9 maisi gaxda sixarulis, aRtacebis, bed-nierebis, diadi da istoriu-li gamarjvebis dRe, miuxeda-vad imisa, rom amas dasWirda uzarmazari msxverpli _ 50 milionze meti, aqedan 20 mil-ioni sabWoTa adamianis si-cocxle da kidev ufro meti sicocxlis dasaxiCreba, es dRe mainc sixarulTan, gamarjve-basTan asocirdeba.P

pirvel msoflio omSi dam-arcxebuli germania aRdga, Zala moikriba, daadga re-vanSistul gzas. misi es mis-wrafeba ufro gaZlierda meoce saukunis 30-iani wlebis dasawyisidan xelisuflebis sa-TaveSi hitleris meTaurobiT faSisturi partiis mosvliT.

faSisturi germaniis, im-perialisturi iaponiisa da militaristuli italiis daax-loebiT gaCnda omis kerebi msoflios sxvadasxva regionSi. maT pirispir aRmoCndnen ing-lisi, safrangeTi, aSS. Camoy-alibda ori urTierTdapiri-spirebuli agresiuli bloki, romelTac, garda kerZo in-tersebisa blokebs SigniT, hqondaT saerTo mizanic _ axali tipis saxelmwifos- ssr kavSiris, rogorc maTi saku-Tari miznebis ganxorcielebis gzaze damabrkolebeli Zalis mospoba.

blokebs gareT myofi ssr kavSiri kominternTan erTad ibrZoda agresiuli Zalebis winaaRmdeg mSvidobis dacvisa da ganmtkicebisaTvis.

Sorsgamiznuli gegmebis gansaxorcileblad hitlerma sabWoTa kavSirTan 10 wlis vadiT gaaforma Tavdausxm-elobis xelSekruleba. sab-WoTa kavSirma xeli moawera xelSekrulebas im mizniT, rom undoda drois mogeba qveynis Tavdacvisunarianobis gansamt-kiceblad.

hitlerma 1939 wlis 1 se-qtembers poloneTSi SeWriT gaaCaRa meore msoflio omi, daipyro evropis saxelmwi-foebi da moadga sabWoTa saz-Rvrebs. `Tu ruseTs droze ar davesxmiT Tavs, _ ambob-da hitleri, _ igi uZleveli gaxdeba. stalinma uzarmazari imperia Seqmna. igi udidesi adamiania istoriaSi. masTan brZola mxolod me SemiZlia. Cven orni vwyvetT msoflios beds (inglisi, aSS, safran-geTi, advilad mosanelebel lukmad miaCnda – avtori). an is momereva, an me moverevi mas, sxva gza ar aris~ _ dasZenda Tavis ganazraxSi Rrmad darw-munebuli hitleri.

hitleri sabWoTa kavSiris winaaRmdeg omis dawyebas geg-mavda 1941 wlis dasawyisSi, ma-gram stalinma es gegma diplo-matiuri gziT CauSala.

2005 wels gamoqveynda stalinis piradi dacvis ufrosis moadgilis, mixeil TevdoraZis `politikuri memuarebi~, romlidanac Cans, rom sabWoTa diplomatiam xel-fexi Seukra germanias da aiZula omis dawyeba gadae-do 4 TviT mainc. es dro ki stalinma gamoiyena qveynis sa-sargeblod.

stalinma icoda piradi Sexvedrebisa da urTierTo-bebis sasikeTo mniSvneloba da xSirad erTi erTze xvdeboda, rogorc Tanamoazreebs, aseve oponentebs. igi cdilobda germaniasa da mis mokavSireebs Soris bzari Seetana, an dae-sustebina ise, rom mokavSire-Ta myari imedebi gacrueboda hitlers, e.i. Tu SeZlebda germaniis ucxo armiebis mS-vidobianad ganeitralebas, maSin mosalodnel omSi ger-

manelebis daZleva advili iqneboda. amasTan dakavSirebiT mixeil TevdoraZe (stalinTan kunZul palmaze Sexvedrebis Tanamonawile) wers: ̀ 1941 wlis ianvris bolos stalinma mo-lotovsa da berias erTdrou-lad daavala, TavianTi arxebiT niadagi moesinjaT italiasa da espaneTSi, gaegoT am qveynebis pirveli pirebis ganwyoba sab-WoTa lideris mimarT. mosu-linic da frankoc daTanxmdnen stalinTan Sexvedraze xmelTa-Sua zRvaSi, kunZul palmaze (espaneTis mflobelobaSi iyo), oRond sruliad saidumlod.

25 Tebervals stalini Cav-ida kunZulze. moewyo 5 Sex-vedra. sabWoTa uSiSroebam gadaiRo 16-saaTiani masala firze. is sam nawilad daa-muSava da nawil-nawil Seug-des germaniis dazvervas. roca hitleri gaecno masalas, ro-gorc stalini varaudobda, mas epilefsiuri kankali autyda, uCveulod axmaurda. sazareli ambavi datrialda saxelmwifo kancelariaSi.

roca hitleri daawynares... daamSvides, ribentrofTan (sagareo saqmeTa ministri) samsaaTiani Sexvedris Sem-deg samxedro xemZRvanelebTan TaTbirze gadawyda germaniis Semtevi armiebis ucxouri Sen-aerTebis moxsna. armiis reor-ganizaciisaTvis ki saWiro iyo sakmao didi Tanxa da dro, aman gamoiwvia omis gadadeba 4 TviT.

Sexvedris Catareba da isic saidumlod iyo stalinis diplomatiuri gamarjveba ad-olf hitlerze, jer kidev maT Soris omis dawyebamde.

1941 wlis 22 ivniss fa-Sisturma germaniam, veragu-lad, omis gamoucxadeblad, Tavs daesxa sabWoTa kavSirs.hitlers undoda (`barbarosas gegmis~ Tanaxmad) sabWoTa kav-Siris ganadgureba 1941 wlis gazamTrebamde.

sabWoTa qveyana omSi Caeba. mSvidobiani cxovreba Seicvala saomari mdgomareobiT. qvey-nis ekonomika da sazogadoe-briv-politikuri cxovreba samxedro yaidaze gardaiqmna. Tavdacvis saxelmwifo komite-tis Tavmjdomarem 1941 wlis 3 ivliss radioTi gamosvlisas mosaxleobas gaacno omianobis pirobebis amocanebi. gamosvla optimisturi sityvebiT daas-rula: `mteri Zlieria, magram Cven mas davamarcxebT, gamar-jveba Cven dagvrCeba!~

faSizmis winaaRmdeg brZo-laSi, sxvebTan erTad, aqtiu-rad Caeba saqarTvelo: 700 000-ze meti moqalaqe Cadga samSoblos damcvelTa rigebSi, maT Soris 16 aTasamde mandi-losani. 165 mebrZoli sabWoTa kavSiris gmiri gaxda. frontze daiRupa Tu ugzoukvlod dai-karga 163 311 kaci (gawveulTa 23.3 %), maTgan qarTveli 117 031 kaci, (daRupulTa 66%), sxva erovnebisani _ 46 293 kaci (bolo monacemebi).

aWaris avtonomiuri re-spublikidan omSi wavida 25 aTasamde kaci, maTgan 942 qali. 12 mebrZoli gaxda sabWoTa kavSiris gmiri. baTumis sax-elmwifo universitetis 26 leqtor-maswavlebeli da 232 studenti wavida frontze. adgilze darCenilebi saswav-lo procesis Semdeg Tavdac-vis RonisZiebebSi monawil-eobdnen, exmarebodnen fronts, riTac SeeZloT.

qalaq vinicamde mosulma da gamarjvebis garduvalo-baSi Rrmad darwmunebulma hitlerma stalins gamougzavna qeba-gamafrTxilebeli toniT dawyebuli da kategoriuli Tu muqaris grZnobiT dam-Tavrebuli depeSa: `me didad vafaseb Tqven mxedarmTavrul niWsa da gambedaobas, magram Tqven qarTveli brZandebiT da girCevT, gadaxvideT saqa-rTveloSi, sadac amieridan imefebT Tqven da Tqveni mTe-li memkvidereobac. Tu Tqven Cems keTil rCevas ar miiRebT, Tqven Tavs daabraleT. movdi-var cecxliTada maxviliT. moskovs sul raRac ormci ki-lometriT maSorebs. adolf hitleri. 1942 w. 2 ianvari~.

`_ diax, me qarTveli var! _wers sapasuxo depeSaSi stalini. didad gmadlobT dafasebisTvis. diax, me qa-rTveli var, magram gamzarda rusma erma, CvenSi arsebuli wes-Cveulebis mixedviT me ar maqvs ufleba, rom miva-tovo Cemi gamzrdeli eri da gansacdelis Jams gaveqce. dame-lode berlinSi. ioseb stali-ni, 1942 w. 12 ianvari~.

marTlacda am orTabrZo-laSi wydeboda ara marto sab-WoTa kavSiuris yofna-aryof-nis, aramed kacobriobis bedi. hitleris gamarjveba niSnavda mis batonobas msoflioze, stalinis gamarjveba _ kaco-briobis gadarCenas faSizmis monobisagan.

ra safrTxes uqmnis faSizmi kacobriobas?

amasTan dakavSirebiT mo-vusminoT msofloSi cnobil eqim-fsiqiatrs (qarTul, ru-sul, inglisur, germanul, Cexur, polonur da frangul enebze dawerili 320 samecnie-ro naSromis, maTgan 18 mono-grafiis, avtors, didi samamu-lo omis monawiles, akademikos SoTa gamyreliZes, romelic gaz. `saqarTvelo da msofli-os” korespodentis kiTxvebze iZleva pasuxebs: kiTxva: `omis monawile didi donis pirovne-ba, am omis mTavari figura iyo stalini. Tqveneuli Sefaseba rogori iqneba? pasuxi: me ax-als verafers vityvi. stalini, Tu mas ara konformistuli, aramed obieqturi xedviT SevafasebT, iyo kacobriobis istoriaSi masStaburi poli-tikuri da samxedro figura. aqedan gamomdinare, CemTvis stalinis qarTveloba saamayoa _ dasZens batoni akademikosi. kiTxva: faSSizms Tqven pira-dad icnobT, radgan iaraRiT xelSi ebrZodiT. sainteresoa fsiqiatriuli kuTxiT ro-gor SeafasebT, rogorc moZ-Rvrebas? pasuxi: faSistebma, pirvelebma, moindomes adami-anTa genetikuri struqturis Secvla. isini am dros arc energias da arc Tanxas ar iSurebdnen adamianTa masobri-vi gaidiotebis saSualebebis Sesaqmnelad. gansakuTrebul saSiSroebas warmoadgenda qi-miuri saSualebebi, radgan isini pirdapir aziarebs ada-mianis fsiqikas da anadgurebs mis nervul sistemas. kiTxva: kacobriobis romeli nawilis gaidiotebas cdiloben fa-Sistebi da ra igulisxmeboda am gaidiotebaSi? Ppasuxi: ger-maneli faSistebi kacobriobas batonebad da monebad yofd-nen. batonebSi isini Tvlidnen marto germanul rasas, xolo monebSi – yvela danarCens. mTa-

vari da sainteresi aq iyo is, rom monebi bednierebi unda yofiliyvnen Tavisi monobiT! kiTxva: ver gavige, batono SoTa! rogor SeiZleba adami-ani bednieri iyos monobaSic?! pasuxi: axlave getyviT. fa-Sistebis sqema amgvari iyo: ara-sulfasovani rasis warmomad-geneli gaivlida fsiqoqimiur damuSavebas, ris Sedagadac srulad kargavda mexsierebas. amis gamo masTan ver aRwevda garedan veranairi informacia. _ risgan itanjeba adamiani yvelaze metad? – ekiTxebodnen faSisti ideologebi sakuTar Tavs. _ra Tqma unda, Sedar-ebisagan! viRac ukeT cxovrobs, viRac ufro niWieria, viRac ufro mdidaria, viRac Zleva-mosilia. amisganaa yvela ube-dureba! maS, rogor gavabed-nieroT mona? unda movuspoT mas bednirebis grZnoba? ami-tom saWiroa gaiaros fsiqo-laboratoriuli damuSaveba, ris Semdeg mas uwyveti sixa-ruli elis! gauxardeba, rom Tbila, rom balaxi mwvanea, rom mze anaTebs, rom zustad dRis or saaTze, qveyana rom daingres, igi aucileblad mi-iRebs sadilad Tavis noyier salafavs, RamiT ki . . . da es mxolod im SemTxvevaSi, Tu is bejiTad imuSavebs . . . amasTan mas ar gaaCnia araviTari sxva moTxovnileba. ara aqvs ara-nairi srulfasovnobis kom-pleqsi. ai, xom ara aqvs Rors arasrulfasovnebis kompleqsi, rom is Roria?! anu faSistebs undodaT, SeeqmnaT bioroboti, romelic araferze fiqrobs, yovelTvis kmayofilia da mravldeba, awarmoebs Tavis-nair adamian-robots . . . ra-sakvirvelia, es iyo sruli bodva. magram mTeli sirTule imaSia, rom amgvari sisaZagle ar dasamarda faSistur ger-maniasTan erTad!~ (gaz. `saqa-rTvelo da msoflio~, #17, 9-15 maisi, 2012, gv. 16).

faSizmis praqtikuli moq-medeba kargad Cans faSisturi germaniis generalur gegmaSi, romelsac `osti~ ewodeboda. masSi, bevr sxva sakiTxTan er-Tad, mocemulia sabWoTa kav-Siris dapyrobis Semdeg calke regionebis, maT Soris kavkasi-is saxelmwifoebrivi mowyobis, misi marTvis da xalxebs Soris urTierTobis problemebi.

am gegmiT uqmdeboda erovnul-saxelmwifoebrivi formirebebi da regionebis mixedviT Seiqmneboda faSis-tur reixsze daqvemdebarebuli komisariatebi. kavkasiaSi ger-maniis administraciis meTau-ri unda yofiliyo `kavkasiis saimedo mfarveli~, an `kavka-siis saqmeTa nacvali~. yYvelgan, dapyrobil qveynebSi, maT So-ris kavkasiaSi, saerTo sala-parako ena iqneboda germanuli ena. sabolood unda momxdari-yo maTi germanizacia.

grZnobda ra saSinelebas, ara marto kavkasieli da sab-WoTa xalxi erT muStad Sei-kra, faSisti urdoebi aramc Tu SemouSves kavkasiaSi, aramed iqve gaanadgures. Tu ra bedi ewia faSistur germanias da piradad adolf hitlers mos-kovTan, leningradTan, stalin-gradTan, kurskoriolTan da ase Semdeg, berlinis opera-ciis dros sabWoTa SeiaraRe-buli Zalebisa da mokavSireTa (aSS, inglisi) armiebis mier, istoriulad cnobilia.

`ostis~ gegmis fonze ro-

gor meamiturad JRers anti-stalinelebis, gansakuTrebiT saqarTveloSi da yvelasaTvis gasakvirad zogierTi istor-ikosisa da mwerlis msjeloba imis Sesaxeb, rom sabWoTa ka-vSir-germaniis omi TiTqos rusebsa da germanelebs So-ris warmoebuli omi iyo da qarTvelebs masSi monawileoba ar unda mieRoT. unda vico-deT kargad, rom germanias ara marto ruseTis, ukrainisa da belorusis dapyroba surda, aramed, aranakleb Tu ufro metad, kavkasiisa, rogorc navTobis, marganecisa da sxva nedleulis baza da axlo aR-mosavleTSi SeWris moxerxebu-li WiSkari.

stalinma omis dros aiZula aSS, inglisi da mokavSireebad gaixada faSizmTan brZolaSi. marTalia, SeTanxmebis Tanax-mad droulad ki ara, ufro gvian gaxsnes meore fronti ev-ropaSi, magram man didi roli Seasrula, daaCqara faSizmis ganadgureba. amis gareSe ki sabWoTa kavSiri moigebda oms, magram igi gagrZeldeboda didxans da msxverplic gac-ilebiT meti iqneboda.

sami saxemwifos (aSS, didi britaneTi, ssrk) xelmZRvanel-Ta Teiranis (1943 w.), ialtisa da postdamis (1945 w.) konfer-enciebma didi roli Seasrules ara marto meore msoflio omSi faSizmis winaaRmdeg er-Toblivi brZolis strate-giisa da taqtikis SemuSaveba-Si, aramed germaniis faSizmis ganadgurebis Semdeg omis Sedegebis Sejamebasa da omis Semdgom periodSi msoflioSi mSvidobiani cxovrebis piro-bebis uzrunvelyofasa da misi garantiebis SemuSavebaSi.

omis istoriis falsifici-reba ki ara, omis gakveTilebis gaTvaliswineba, obieqturad Seswavla da zneobrivad gam-oyeneba, winaparTa Taobebis gaqilikeba an uaryofa ki ara, piriqiT, maTi damsaxurebisa da gamocdilebis warmoCena, Rvawlis dafaseba da gamoyene-ba unda iyos dRevandeli da momavali Taobebis moqmedebis programa, Tu gvinda Tavidan aviciloT msoflio omebi da ngreva-ubedureba da kargad unda gvaxsovdes stalinis mo-wodeba: mSvidoba SenarCunebuli da daculi iqneba, Tu mSvido-bis saqmes msoflios adamianebi xelSi aiReben da ibrZoleben misi ganmtkicebisaTvis.

warsulis uaryofiT, awy-mos undoblobiT, kargi moma-vali ar Seiqmneba, radgan say-ovelTaod cnobilia: `awmyo Sobili warsulisagan, aris mSobeli momavlisasa~ (laib-nici).

msoflios wamyvanma saxelm-wifoebma, patarebis mxardaWer-iT, yvelaferi unda iRonon imisaTvis, rom dRevandeli globalizaciis pirobebSi ka-cobriobam icxovros mSvido-bianad, yvela erma daimkvidros adgili uRrublo cis qveS. ar mieces gasaqani hegemonizms, romelic iseve saSiSia, rogor faSizmi. planetis marTvisaTvis xom ar ajobebs calkeul kon-tinentze Seiqmnas koleqtiuri sakontinento umaRlesi or-gano. amasTan gaizardos saer-TaSoriso organos-gaerTianeb-uli erebis organizaciis, rogorc saerTaSoriso sakon-tinentTaSoriso mmarTvelobis umaRlesi organos, statusi da funqciebi. kacobriobam is kolosaluri Tanxebi, rac ix-arjeba samxedro SeiaraRebi-saTvis, gamoiyenos adamianTa keTildReobisaTvis da ara-masobrivi mospobisaTvis.

oh, ra bednieri iqneba sazogadoeba aseT pirobebSi!

sergo dumbaZe

profesori _ emeritusi

faSizmi kacobriobis

mteria

Page 11: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

��maisi

wm. andrias, petre mociqulis Zmas, ufalma ieso qristem pirvels mouwoda, amitom mas ewoda pirvelwodebuli. wmida andriam siyrmidanve Seiyvara ufali da roca israelSi quxiliviT gaisma wmida ioane naTlismcemlis xma, netari mociquli misi uaxloesi mowafe gaxda. macxovris gamoCeni-sas, wmida ioanem andrias da ioane RvTismetyvels mimarTa: ̀ aha, tari-gi RmrTisaჲ~. am sityvebze orive-ni Tan gahyvnen iesos. Semdeg ki andria ZmasTan, petresTan mivida, mesiis povna axara, isic iesosTan miiyvana da mas daumowafa. qristes damowafebuli Zmebi kvlav Cveul saqmianobas ganagrZobdnen da Te-vzaobiT irCendnen Tavs. erTxel galileis zRvis napiras mimavalma macxovarma mouwoda mas: `movediT da SemomidegiT me da gyvne Tqven mesaTxevle kacTa~. ris Semdegac isini ganuyrelad Tan axldnen Ze RvTisas da misi saswaulebis, sikvdilisa da mkvdreTiT aRdgo-mis mowmeebic gaxdnen.

macxovris amaRlebis Semdeg, „raJams wil igdes mociqulTa“ saqadageblad, RvTismSobels iv-eriis moqceva xvda wilad, magram, radgan misi micvalebis Jami moax-loebuli iyo, Ze RvTisam ubrZana, ierusalimSi darCeniliyo, saqa-rTveloSi ki andria pirvelwode-buli gaegzavna Tavisi xelTuqmne-li xatiT. yovladwmida qalwulma mouwoda wmidans da RvTis neba auwya, Semdeg ficari moiTxova, `daibana piri da daidva pirsa zeda Tvissa~. ficarze RvTismSo-beli gamoisaxa yrma iesoTi. es siwmide zeciurma dedofalma an-drias gadasca da did Rvawls Semdgari, akurTxa. wmida andriam gaiara saberZneTi, mcire azia, Sem-deg ki SavizRvispireTs miaSura, `Sevida queyanasa qarTlisasa, romelsa didaWara ewodebis~.

sofel didaWaraSi dRemdea Semonaxuli taZris nangrevebi, romelic, gadmocemiT, Tavad wmi-da andria pirvelwodebuls auS-enebia.

netars mravali gansacdeli daatyda Tavs urwmunoTagan, ma-gram RvTisa da patiosani xatis meoxebiT yvelaferi madlobiT daiTmina, `vidremdis yovelnive

moaqcivna da moiyvana sarwmunoebad~. im adgi-las, sadac mociqulma RvTismSoblis xati daas-vena, „friad Suenieri da didi“ wyaro aRmocen-da. am saswaulma mraval warmarTs gaunaTa gon-eba da Seudgnen qristes macxovnebel swavlebas. mociqulma axalmoqceulT daudgina mRvdlebi da diakvnebi. `daudgina wesi da sazRvari sarwmunoe-bisa~, augo yovladwmida RvTismSoblis taZari, sa-dac ficarze zeciuri de-doflis naboZebi xatidan saswaulebriv gadasuli asli daabrZana. amis Sem-deg uflis rCeulma ga-daiara fersaTis mTa da aq jvari aRmarTa (swored amis gamo ewoda am mTas `rkinis jvari~). mociqu-li Semdeg sofel awyur-Si mivida, romelic adre sosangeTad iwodeboda. am dros am mxaris gamgebe-li iyo qvrivi samZivari, romelsac erTaderTi vaJi hyavda. swored am dros mas Svili mohkvdomoda.

qvrivs Seatyobines, rom iq iyo erTi adamiani, romelic ucnob RmerTze loculobda. am cnobam mas gulSi imedi Causaxa da moci-quli TavisTan ixmo. wmida andri-am qvrivi dedakacis erTaderTi Ze mkvdreTiT aRadgina. gaxarebulma qalma madlobiT irwmuna ufali ieso qriste, Tavis SvilTan er-Tad moinaTla da samcxis mTavrebs werili miswera, am ambavs atyo-binebda da yvelas TavisTan ix-mobda. `viTarca esma mesxTa ambavi ese sakvirveli, mswrafl Sekrbes yovliT kerZo da iqmna simravle erisa friadi~. movidnen saker-pos msaxurnic. xalxi orad gai-yo; nawili iZaxda, `jer ars Ta-yuanis-cemad, romelma ese viTari saswauli aRasrula~, sxvebi ki kvlav cru RmerTebis erTgulni rCebodnen. ciloba rom CaecxroT, gadawyvites, sakerpoSi RvTismSob-lis xati SeebrZanebinaT, Semdeg ki kari daexSoT. macxovris msasoeb-lebs - qristes mimarT, kerpTmsax-urebs ki - TavianTi RvTaebisadmi unda elocaT. daxSul taZarTan mcvelebi daayenes. diliT, roca kari gaaRes, yvelam ixila `ker-pebi queyanad daTxeulni da saxed mtuerisa Semusrvilni, xolo xati yovladwmidisa RmrTismSobelisa brwyinvida, viTarca mze, dideb-iTa da pativiTa~. wmida andriam awyurSi moawyo eklesia da mcire ekvderSi RvTismSoblis xelTuqm-neli xati daasvena, Semdeg ki ax-almoqceul samwysos ganeSora da gza ganagrZo: iyo klarjeTSi, ar-taankolaSi, parTeTSi, somxeTSi, Semdeg ki ierusalimSi wavida.

ierusalimTan andria svimon kananelTan da mataTasTan erTad isev saqarTveloSi dabrunda. isi-ni qarTlSi Sevidnen, ganamtkices qristianoba da `dahyvnen dasavle-TiT, ganvles taos kerZo qveyana vidre Woroxamde~, iyvnen samegre-losa da svaneTSi. svimoni da an-dria afxazeTSi wavidnen `xolo didi andrea svimoniTurT... Se-vides queyanasa afxazeTisasa da uqadages sityua igi RuTis-mec-nierebisa da mravalTa sixaruliT Seiwynares qadageba igi da mun dauteva netarman andrea svimon kananeli sxvaTa Tana mowafeTa da

Tavad jiqeTisa queyanad avida~. jiqeTis mkvidrma mosaxleobam ara marto uari ganacxada misi qad-agebis miRebaze, aramed mociqu-lis mokvlac ki gadawyvita. maTi sijiute da uxeSi goneba rom dainaxa, mociqulma miatova isini da wavida. wmida andria mociqu-li skviTTa qveyanaSi, dRevandel ruseTSic yofila. mdinare dneprs ahyolia im adgilamde, sadac amJa-mad qalaqi kievi mdebareobs.

ukanaskneli qalaqi, sadac mo-ciqulma iqadaga, patra (saber-ZneTi) iyo, wmidanis locviT am qalaqSi uamravi adamiani moeqca qristes sjulze, magram qalaqis Tavi egaeti kvlav erTguli rCe-boda cru RvTaebisa. uRmrTo xe-lisufalma brZana, jvars ecvaT uflis rCeuli. wmidani sixaru-liT Sexvda ganaCens da TavisiT avida jvarze. tanjva rom gaexan-grZlivebina, egaetma brZana, Zelze ki ar mielursmnaT, aramed daeki-daT netari. wmida mociquli ori dRe qadagebda irgvliv Sekre-bilTa winaSe. bolos, wmidanis madlmosili sityvebiT SeZrulma xalxma moiTxova, jvridan Camoex-snaT igi. uRmrTo egaetma gankar-guleba gasca, gaeTavisuflebinaT wmidani, magram andriam mxur-valed SesTxova ufals, jvarze aRsrulebis Rirsi gaexada. meom-rebi didxans amaod cdilobdnen mis Camoxsnas. wmidanma `aRixilna Tualni zecad da madloba Seswi-ra ufals da akurTxna morwmuneni igi juarsa damokidebulman~. da ase, RvTisadmi madlobiT aResru-la wmidani. qalaqis mmarTvelis colma mociqulis cxedari jvri-dan Camoxsna da pativiT miabara miwas. ramdenime saukunis Semdeg konstantine didi zeobisas wmida mociqulis uxrwneli nawilebi pa-tiviT daasvenes konstantinepol-Si da wmida mociqulTa taZarSi daabrZanes luka maxareblisa da timoTe mociqulis nawilTa gver-diT.

xSirad, Cveni istoriis avbed-iTobis gamo, Cveni eklesiis sa-mociqulo warmomavloba eWvqveS dgeboda. amis dasturia wmida giorgi mTawmidelis cxovrebaSi aRwerili erT-erTi epizodi, sa-dac wmida giorgi antioqiis pa-triarqis winaSe Semdegi sityve-biT icavda saqarTvelos eklesiis TviTmyofadobas: `wmidao meufeo, Sen ityvi, Tavisa mis mociqulTaჲsa petres saydarze vzio. xolo Cuen pirvelwodebulisa da Zmisa Tvi-sisa mwodebelisa nawilni varT da samwysoni da mis mier moqceulni da ganaTlebulni. da erTi wmi-daTa aTormetTa mociqulTa-gani - svimeons vityvi kananelsa - queyanasa Cuensa damarxul ars afxazeTs, romelsa nikofsi ewo-debis. amaT wmidaTa mociqulTa ganaTlebulni varT. da vinaჲTgan erTi RmerTi gvicnobies, arRa-ra uargviyofies. da arca odes wualebisa mimarT midrekil ars naTesavi Cueni, da yovelTa uaris-myofelTa da mwualebelTa SevaCu-enebT da davswyevT. amas safuZv-elsa zeda marTlmadideblobisasa da mcnebaTa da qadagebaTa zeda wmidaTa maT mociqulTasa mtkice varT~.

SevTxovoT Cvens Semwesa da mfarvels wmida andrias:

wmidao mociqulo, mociqul-Ta upirates wodebulo andria, evedre RmerTsa CvenTvis, raTa sofelsa mSvidoba moaniWos da sulTa CvenTa didi wyaloba!

12 maisi _ andria pirvelwodebulis xsenebis dRe

Tamar!

ra tkbil arian sasasa Cemsa si-tyvani Cemni _ odes krZalviT vax-seneb Sens gvirgvinosans saxels, ჲ Tamar!

gazafxuls eswore da vardebSi ganewese, yirimzis iagundis gadime-biT samSoblo gaminaTe!..

Seni saxe _ saqarTvelos sanTe-lia, TvalmSveniero!

vai me! vai me! saqarTvelosTvis mxiaruli dRe ver mipovia; Senc ud-abnos varskvlaviviT gaielve lurj ufskrulSi da vgodebT, rom kv-lav ver SeveswrebiT sxivTa dResas-wauls...

Cven viciT, rom orjer varskvla-vi ar gagvinaTebs! _ da kvlav Seg-natriT, gaumeorebelo mzev; gazaf-xulis Relis yvavilo!

aha, samSoblo Cemi, rogorc ange-losi sust-frTebiani, uimedod aw-ydeba wyvdiads, magram Seni Soreu-li saxe TeTrvardian brwyinvalebiT unaTebs aRTqmuls gza–biliks!

mouval gzisken wasulan sam-Soblos varskvlavebi; brwyinva da Saravandedi Seaxunda saqarTvelos mzes.... ar gaiSala CvenTvis sxivTa marao da dRes mtris mSvildosnis-gan dakodili qarTlosiani sasoe-biT mxolod Sen SemogZaxis: Tamar! ჲ Tamar!..

_ hyvavis da sWkneba saukune; hy-vavis mwuxri da ganTiadi, xolo saxe Seni hgiebs, daumWknari, Rimil-is elviT oqrocurvili...

saukuneTa bindSi, mxolod Sen gpova eris salamurma, mxolod Sen mogkra Tvali saqarTvelos dedam!.. da gixmobT Svelad Tamar! ჲ Tamar! – iveria iavar iqmna!

mec ZaZiT Sevmose guli; me Ramis siCume var _ RameSi Camarxuli da siCumiT vaxseneb Sens saxels. me ar magiJebs droSebis JRriali da Seni saxelis xseneba sagmiro simReraSi, me mxolod gloculob Sen!..

mTvaris naperwklebiT da oqros ZafebiT Sens mziurs saxes Sav nis-lebSi vqargav, ჲ Tamar!

me mixarian, rom saqarTvelo Se-nis saxeliT Seimosa; me mixarian, rom Sen ededofle mas – ukvdavi mS-veniereba da sixaruli! _ da kvlav Tayvansa gcem, Tamar! SeniT hsunTqa-vs saqarTvelo!

guls veRar Semizaravs Cems wi-naSe aRmarTuli Savi aCrdili sikvdilisa; ukvdavia eri Cemi, sanam ukvdavobs TvalSeudgami Seni saxe, – ukvdavia, radganac SeniT uWknob mSvenierebas eziara –

ჲ Tamar! g. leoniZe

gaz. “saqarTvelo” 1917 w.

14 maisi

Tamaroba

Page 12: reqtoris arCevnebi saqarTvelos prezidenti universitetis ... · lesi saganmanaTleblo dawesebulebis sakanonmdeblo organos wevrebs samo-qmedo gegma gaacno da universitetis ganviTarebis

1�maisi

gamoirCeva liTonis warmoebiT, me-TunuqeobiT Tu mebaReoba-mevenaxe-obiT.

profesor revaz uzunaZis orive wigni erges Sesaxeb sayuradRebo gamokvlevaa qarTul istoriogra-fiaSi da igi uTuod daainteresebs mkiTxvels.

*********************************** * * *batonma rezo diasamiZem bib-

lioTekas saCuqrad gadmosca mis mier Targmnili saxelmZRvanelo

wigni `ekologia~. Targmani didi inateresiT ikiTxeba, rasac xels uwyobs mTargmnelis mdidari sity-vaTa maragi da gadmocemis ostato-ba. batoni rezos mier Targmnili wigni gaaRmavebs studentis codnas ekologiaSi.

vimedovnebT, rom mkiTxveli sazogadoeba qarTul enaze Targmnil wigns didi interesiT gaecnoba.

**********************************biblioTekas saCuqrad gadmoeca

profesorebis abel surgulaZis, sergo tabaRuas da sergo dumba-Zis avtorobiT gamocemuli wigni `aWara meore msoflio omis peri-odSi (1939-1945ww.)~. mkvlevrebma TavianTi cxovrebis umetesi dro msoflio omis kvlevis sakiTxebs mi-uZRvnes. es ar iyo maTTvis ubralo gataceba. avtorebma meore msoflio omSi qarTvelTa monawileobis sakiTxs araerTi wigni, statia Tu werili miuZRvnes. ufro metic, es problema maTi sadoqtoro disert-aciis mTavar Temas warmoadgenda. naSromSi ZiriTadad gamoyenebulia saqarTvelosa da ruseTis arqivebSi daculi dokumenturi masala. aras-worad migvaCnia dava da kamaTi im sakiTxze Tu ra saxeliT movixse-nioT es omi. ra Tqma unda msoflio omi iyo, romelSic TiTqmis yvela qveyana Rebulobda monawileobas imisgan gansxvavebiT, rom vinc sa-kuTar mamuls icavda, maTTvis es samarTliani omi iyo, xolo imaT-Tvis, vinc osvencimis da maidanekis krematoriumebs qmnida, usamarTlo. i. b. stalini berZeni koresponden-tis kesidis SekiTxvaze _ Tu ram ga-napiroba faSizmis damarcxeba meore

nomris

redaqtori”:

nestan mamuWaZe

saredaqcio kolegia”:

iuri bibileiSvili

biWiko diasamiZe

mamia faRava

nana cecxlaZe

merab megreliSvili

gazeTi daibeWda

ss ``poligrafistSi~27-59-10, 27-59-11

mis.: q. baTumi,

gorgilaZis 91

biblioTekas saCuqrad gadmoeca ekonomikuri politikisa da bizne-sis administrirebis departamentis profesorebis daviT da guliko qa-TamaZeebis saxelmZRvanelo `saerTa-Soriso turizmi~. naSromi Sedgeba sami nawilisagan.

I InawilSi ganxilulia saerTa-Soriso turizmis Teoriul-meT-

odologiuri safuZvlebi, misi ganviTarebis istoriuli aspeq-ti, Tanamedrove mdgomareoba da strategiuli mimarTulebani. amave nawilSi gaanalizebulia samamulo ekonomikis ganviTarebaze saer-TaSoriso turizmis zemoqmedeba, saerTaSoriso turizmis infra-struqtura, saerTaSoriso turiz-mis samarTlebrivi uzrunvelyofa, saerTaSoriso turizmis roli msoflio ekonomikis ganviTarebaSi.

II IInawilSi Seswavlilia msofli-os turistuli resursebis geogra-fia, sadac gamokvleulia turistu-li qveyanaTmcodneobis Teoriuli safuZvlebi, saerTaSoriso turiz-mis ganviTarebis SesaZleblobebi evropaSi, amerikaSi, azia-wynari okeanis regionis, axlo aRmosavle-Tis regionis, samxreT aziis tur-istuli potenciali, saerTaSoriso turizmis ganviTarebis Tavisebure-bani afrikis qveynebSi. amave nawilSi gaanalizebulia sxvadasxva qveynis turistul-rekreaciuli resursebi da bunebriv-klimaturi pirobebi, maTi turistuli infra¬struqtura da istoriul-kulturuli Zeglebi.

IIIIII nawilSi dasaxulia saerTa-Soriso turizmis ganviTarebis perspeqtivebi saqarTveloSi, saer-TaSoriso turizmSi Cveni qveynis integrirebis per¬speqtivebi. aqve Seswavlilia saqarTvelos turis-tul-rekreaciuli resursebi, daxa-siaTebulia saerTaSoriso tur-izmis ganviTarebis mdgomareoba saqarTveloSi, gamovlenilia saer-TaSoriso turizmSi saqarTvelos integrirebis problemebi da dasax-ulia maTi, qveynis erovnuli in-teresebis Sesabamisad, gadaWris gzebi. saxelmZRvanelo gankuTv-nilia turizmis specialobis stu-dentebisaTvis, saerTaSoriso tur-izmis sakiTxebiT dainterese¬buli farTo sazogadoebisaTvis.

msoflio omSi, mokled pasuxobs, rom ZiriTadi mizezi adamianebis mimarT Cadenili umkacresi dana-Saulia. sergo zaqariaZis jariska-cis mama yvela am umsgavsoebis wi-naaRmdeg mebrZoli RvTaebaa, xolo yumbarebiT dafleTil miwaSi gax-arebuli venaxi ki gamarjvebis, si-cocxlis, nayofierebis simbolo.

wignis SesavalSi avtorebi aR-niSnaven, rom saqarTvelos isto-riis merve tomSi gadmocemuli msoflio omis sakiTxebi gadasasin-jia, radgan isini ZiriTadad gaS-uqebulia komunisturi ideologi-is safuZvelze. sabWoTa periodSi gamocemuli nawarmoebebis umetesi nawilis meTodologiur safuZvels marqsizm-leninizmi warmoadgenda. es aRiarebuli meTodi iyo da amis gareSe cenzori wigns ver dabeW-davda.

aWaridan omSi wasuli adamian-ebis cxovreba misabaZi unda iyos yoveli axalgazrdisTvis. 522 qa-rTveli daeca holandiaSi, kunZul teqselze. isini ZmaTa sasaflaoze ganisveneben, romelsac maRal svetze aRmarTuli gamarjvebis simbolo amSvenebs. ruseTSi sofel kupuiSi sisxlismRvrel brZolebis Sedegad 1200 meomari daiRupa, romelTa Soris 18 qarTveli gmiris saxeli oqros asoebiTaa amotvifruli amave sofelSi aRmarTul 12 metris simaRlis svetze.

avtorTagan erTaderTi sergi tabaRua TviT aris omis monawile. man brZoliT ganvlo yirimi, qerCi, simferopoli, vitebski, poloneTi-poznani, germania-oderkiustini. igi msaxurobda 734 saartilerio polkSi. batoni sergo naSromSi erTgan aRniSnavs, rom misTvis me-tad Znelia im qarcecxlian dReTa gaxseneba, miT umetes ufro Zneli

da uxerxulic daRupulTa gverdiT Tavis Tavze fiqri, mtris tyviiT gangmiruli TanamebrZoli biWebis dasaxiCrebuli saxeebis gaxseneba.

kargi iqneboda wignSi warmod-geniliyo foto-dokumenturi ma-sala. wignSi samive avtoris mier warmodgenili istoriuli ma-sala kargad Seerwymis erTmaneTs da didebulad warmoaCens meore msoflio omSi qarTvelTa gmirul Tavgadasavals.A

gverdi moamzada

merab megreliSvilma

n a Cu q ari wi g n e b i

wigni rekomendebulia saxelmZ-Rvanelod SoTa rusTavelis sax-elmwifo universitetis turizmis fakultetis sabWos mier (oqmi@#11. 30. 01. 2012) **********************************

samxreT-dasavleT saqarTvelos istoriis cnobilma mkvlevarma, profesorma rezo uzunaZem bib-lioTekas saCuqrad gadmosca misi ori axalgamocemuli wigni: `erges qveyana~ da ̀ qristianoba ergeSi~. av-tors mdidari faqtobrivi masalis safuZvelze Seswavlili aqvs erges TemSi uZvelesi droidan dRemde mosaxle gvarebis etimologia. gva-rebi dalagebulia siZvele-mkvidro-bis mixedviT. mogexsenebaT, gvaris warmomavlobis dadgena did sir-TuleebTanaa dakavSirebuli. xSir-ad gvaris araswori etimologiuri gansazRvreba iwvevs eTnikuri xasi-aTis Secdomebs. amitomac igi mkv-levarisgan moiTxovs mravalmxriv codnas. batoni revazi mravalmxri-vi Sromis safuZvelze mniSvnelovan cnobebs gvawvdis anTroponomiis, soflis istoriis, kulturis Ses-axeb. naSromi popularul enazea dawerili da sainteresod ikiTxe-ba. masSi sayuradRebo istoriuli foto-dokumenturi masalaa war-moCenili. istorikosis ena, misi msoflmxedveloba, tbeTis sulTa matianes safuZvelzea agebuli. es regioni mravlad cnobili yofila qristianobis epoqaSi, rasac adas-turebs avtoris mier naSromSi aR-werili araerTi istoriuli faqti da movlena.

uZvelesi droidan dRemde es kuTxe gamoirCeva stumarTmoyvareo-biT. rogorc Tedo saxokia aRniS-

navda, ergeSi mgzavrebiTvis ga-moaqvT kalanCxebiT leRvi, adesis yurZnis akidoebi. mevenaxeoba Sead-gens maTi cxovrebis saxsars. vaxuS-tis cnobiT, erges Rvino keTili, msubuqi da Semrgo, gemoian-suniani uZvelesi droidan iyo ganTqmuli. erges maRlobebidan Tvalwarmtacad moCans firuzi Savi zRva da xelis guliviT gadaSlili kaxabris veli.

avtors ergeSi mosaxle gvarebi warmoCenili hyavs sameurneo niS-nis mixedviT. esa Tu is gvarebi


Recommended